Karbamido trąša

Kas yra karbamido trąša?

Karbamidas yra plačiai naudojama azotinė trąša, kurios cheminė formulė yra CO(NH₂)₂. Tai balta kristalinė medžiaga, tirpstanti vandenyje ir pasižyminti dideliu azoto kiekiu. Karbamidas sudaro apie 46 % įsisavinamo azoto, todėl yra viena efektyviausių ir labiausiai koncentruotų trąšų rinkoje.

Karbamido formos ir jų privalumai

Karbamidas gali būti pateikiamas dviem pagrindinėmis formomis: granuliuota ir skysta. Granuliuotas karbamidas dažniausiai naudojamas sauso tręšimo būdais, o skystos formos labiau tinka lapams trėšti arba maišant su kitomis skystomis trąšomis.

Granuliuoto karbamido privalumai yra lengvas transportavimas ir sandėliavimas, paprastas dozavimas bei tolygus paskleidimas tręšiant dirvą. Skystas karbamidas greičiau absorbuojamas augalų, ypač tręšiant lapus, ir leidžia tręšti tikslesnes zonas, todėl yra ekonomiškai naudingas sprendimas.

Kada tręšiama karbamidu?

Karbamidas naudojamas įvairiomis augalų augimo stadijomis, priklausomai nuo augalų tipo. Skirtingiems augalams rekomenduojamos skirtingos normos ir laikas, kad būtų užtikrintas optimalus derlius.

Žieminiai kviečiai: Karbamidu tręšiama ankstyvą pavasarį, kai augalai pradeda aktyviai augti. Azotas padeda skatinti vegetatyvinį augimą ir didina  derlingumą. Normos svyruoja nuo 120 iki 180 kg/ha, priklausomai nuo dirvožmio derlingumo.

Rapsai: Rapsai reikalauja daug azoto. Tręšimas atliekamas pavasarį, kai prasideda intensyvus augimas. Normos paprastai siekia 150-200 kg/ha. Skystas karbamidas gali būti naudojamas ir papildomam lapų tręšimui.

Runkeliai: Karbamidas dažniausiai naudojamas pradinėje vegetacijos stadijoje, kai runkeliams reikalingas greitai įsisavinamas azotas. Normos siekia apie 100-150 kg/ha.

Pašarinės žolės: Karbamidas naudojamas pavasarį arba po kiekvieno šienavimo, kad paskatintų greitesnį atžėlimą. Normos paprastai yra apie 80-100 kg/ha vienam tręšimui.

Obelys ir kriaušės: Vaismedžiams karbamidas naudojamas vegetacijos pradžioje, kad paskatintų lapų ir žiedų pumpurų formavimą. Normos yra apie 50-70 g medžiui, priklausomai nuo jo dydžio ir amžiaus.

Kaulavaisiai: Kaulavaisiai, tokie kaip slyvos ar abrikosai, tręšiami ankstyvą pavasarį arba po derliaus nuėmimo. Normos panašios kaip obelims ir kriaušėms.

Gėlės: Dekoratyviniai augalai, tokie kaip rožsės, tręšiami aktyvaus augimo metu. Normos priklauso nuo augalo dydžio ir sodinimo tankumo, tačiau vidutiniškai yra apie 10-15 g/m².

Karbamido efektyvumo skaičiavimas

Karbamido (azoto) panaudojimas skaičiuojamas pagal derliaus poreikius, dirvožemio savybes ir  azoto netekimą kuri spriklauso nuo surinkto derliaus. Dažnai laikoma, kad į dirvą pateikto azoto panaudojimo efektyvumas yra apie 50-70 %.

Norint nustatyti, kiek reikia papildomo azoto, pirmiausia apskaičiuojamas augalų sunaudotas azoto kiekis (derlius × azoto poreikis) ir atimama natūraliai esamo dirvožmio azoto dalis. Pavyzdžiui, jei Žieminių kviečių derlius planuojamas 8 t/ha, o kiekvienai tonai reikia 25 kg azoto, reikia 200 kg/ha, iš kurių apie 100-150 kg/ha gali būti kompensuojama karbamidu.

Tręšimo laikas

Karbamidas turi būti naudojamas optimaliais augimo etapais. Pavyzdžiui, tręšimas per karštą ar sausą orą gali lemti azoto nuostolius, nes didėja amoniako volatilizacija. Geriausia tręšti ankstyvą rytą arba vakare, kai drėgmė ir temperatūra yra palankesnės azoto įsisavinimui.

Įranga tręšimui

Karbamido paskleidimui naudojamos trąšų barstytuvai arba skystų trąšų purkštuvai. Moderni įranga leidžia tolygiai paskleisti trąšas ir tiksliai nustatyti tręšimo normą, taip sumažinant nuostolius ir didinant efektyvumą.

Karbamido panaudojimas kelmams naikinti

Karbamidas taip pat naudojamas kelmams naikinti, nes didelis azoto kiekis skatina medienos irimo procesus. Karbamidas barstomas ant nupjautų kelmų paviršiaus arba gręžiami įgilėjimai, į kuriuos pilamas skystas karbamidas arba supilamos granulės. Tai efektyvus ir ekologiškas būdas sumažinti kelmų irimo laiką.