Dirvožemio degradavimas

2023-07-26 01:10 Peržiūros : 89 Spausdinti

Konsultantai įpratę, kad ūkininkai dažniausiai klausia apie aplinkos veiksnių įtaką augalams, tačiau pastaruoju metu vis dažniau sulaukiama klausimų apie dirvožemio būklę. Tai geras ženklas, kad ūkininkai pradeda domėtis svarbiausiu. Vis dažniau išgirstame terminą - dirvožemio degradacija. Dirvožemio degradacija, ne tik mūsų ūkininkų problema. Šis reiškinys paplitęs Europoje ir pasaulyje. Nors dirvožemio kokybę galima pagerinti specialiomis priemonėmis, tačiau intensyvi žemės ūkio veikla gali pabloginti dirvožemio kokybę. Mokslininkai praktiškai „šaukia", kad dėl dirvožemio degradacijos ir dirvos derlumo mažėjimo, katastrofiškai mažėja humuso ir kitų mitybos elementų - azoto, fosforo, kalio, didėja dirvožemio rūgštingumas, kietis, blogėja dirvožemio struktūra, daugėja užmirkimo atvejų, daugiau žalos padaro vėjo ir vandens erozija. Daugeliu atvejų dirvožemio degradaciją iššaukia augalų auginimo technologijų (sėjomaina, grobuoniškas požiūris į dirvožemį, nepakankamas agronominis raštingumas ir t.t.), saugančių dirvožemio savybes, nesilaikymas. Lietuvoje daugiau dėmesio reikėtų kreipti į fizinę dirvožemio degradaciją (erozija, užplakimas, kiečio didėjimas) bei cheminę (rūgštėjimas ir cheminė tarša).

dirvožemio degradacija

Šiuo metu konsultantai dažniau pastebi daugiau vandens erozijos atvejų, pašalus dėl temperatūrų svyravimo labiau pasireikš vėjo erozija. Taip pat daug dirvožemio „žūsta" jį maišant. Vienas iš pavyzdžių - neteisingas arimas. Paskaičiuota, kad kasmet pasaulyje dėl žemės ūkio veiklos vėjas ar vanduo nuo sausumos nuneša apie 75 mlrd. kub. tonų dirvožemio. Europoje erozijos sparta vertinama apie 17 t/ha kasmet. Tai esmingai viršija dirvožemio formavimosi tempus - 1 t/ha per metus. Mokslininkai sako, kad net daugiau kaip 40 proc. Europos dirvožemių veikia erozija. Dėl erozijos tiesiogiai mažėja organinių medžiagų kiekis dirvožemyje. Dėl to sumažėja maisto medžiagų įsavinimas, mažėja dirvožemio mikroorganizmų masė ir rūšinė sudėtis.

Kita problema, su kuria dažniausiai susiduriame, - dirvožemio tankio ir kiečio didėjimas. Šis reiškinys siejamas su dirvožemio makro ir mikro dalelių persiskirstymu. Dirvožemiui kietėjant mažėja poringumas, didėja pasipriešinimas prasiskverbimui, pakinta dirvožemio dalelių dydis. Įdomiausia, kad dirvožemiui kietėjant, priklausomai nuo jo kiečio, dirvožemio dalelės ne tik deformuojasi, bet gali ir išnykti. Konsultantai, atlikdami dirvos kiečio matavimus, pastebi, kad kietoje dirvoje formuojasi vienalytis dirvos sluoksnis, pro kurį sunkiai prasiskverbia augalų šaknys. Tokioje dirvoje sutrinka vandens ir oro apykaita, pažeidžiamas tolygus šaknų pasiskirstymas. Ypač dirvos suspaudimui jautrios makroporos, padarytos augalų šaknų ir dirvožemio ekosistemos „inžinierių". Jei sunaikinamos makroporos, pirmiausiai sutrinka dirvožemio aeracija ir drėkinimas, sutrinka mikroorganizmų veikla bei aktyvumas. Mokslininkai teigia, kad didesnė dalis Europos dirvožemių turi didelį ir labai didelį suspaudimo rizikos laipsnį. Tai siejama su sunkios žemės ūkio technikos naudojimu, antai 13 t sverianti technika, dirbdama drėgną dirvą, ją suspaudžia iki 1 m gylio. Ūkininkai kartais net nepagalvoja apie tai, dirbdami technologinės brandos nepasiekusią dirvą.

dirvožemio kietėjimas

Jau dabar matyti, kad žiemkenčių pasėliuose daug kur susidarys paviršinė pluta, trukdanti orui patekti į gilesnius sluoksnius. Dirvos paviršius padengiamas tarsi asfalto sluoksniu ir po juo mikroorganizmai neatlieka savo funkcijų ir galų gale žūsta.

Mokslininkai atkreipia dėmesį į dirvožemių organinių medžiagų išsekimą, dėl to sumažėja dirvožemio derlumas ir dirvožemio mikroorganizmų biomasė. Organinės medžiagos gali mažėti ir dėl meteorologinių sąlygų kaitos. Lietus ir vėjas perskirsto dirvožemio organines daleles. Taip pat dirvožemio savybėms didelį poveikį daro augmenija. Daugelis ūkininkų, važiuodami per Vokietiją, pastebi, kad ūkininkai kaip tik tuo laiku įterpia tarpinius augalus. Tai reiškia, kad jie nepalieka tuščio lauko. Priešingu atveju, dirva džiūtų arba lietus labai trombuotų paviršių, klestėtų piktžolės, vyktų vėjo erozija ir t.t. Tarpiniai augalai apsaugo nuo viso to ir pagerina dirvožemio savybes.

dirvožemio derlingumo mažėjimas

Labai svarbu ir reljefas, tačiau jo nepasirinksi, belieka prisitaikyti ir taikyti specifines technologijas. Negalima nepaminėti antropogeninių veiksnių. Antai ariant daugiamečius žolynus prarandama apie 70 proc. sukauptos anglies. Gilus arimas taip pat naikina organinę medžiagą dirvožemyje. Dėl to ne atsitiktinai žemės ūkio konsultantai Vokietijoje sako, kad labai derlingas dirvas galima arti atsakingai, o nederlingose geriau pasirinkti kitas žemės dirbimo technologijas. Šis klausimas labai aktualus klausimas Europos žemdirbiams, nes specialistai teigia, kad apie 45 proc. dirvožemių Europoje turi nepakankamą organikos kiekį. Mokslininkai skambina pavojaus varpais, nes per pastaruosius 100 metų humuso sumažėjo beveik 30 proc., tai katastrofiškas reiškinys žemės ūkio produkcijos saugumui.

organinės medžiagos praradimas dirvozemyje

Jei apie tai kalba aukštos žemdirbystės kultūros šalių specialistai, manome, kad apie tai dar labiau turėtų pagalvoti mūsų ūkininkai. UAB „Kustodija" konsultantai intensyviai dirba dirvožemio gerinimo klausimais ir turi sukaupę didelę patirtį išspręsti daugeliui problemų.

REMIGIJUS PELECKIS

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Grūdinės kultūros, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Trąšos ir augalų tręšimas, Žemės ūkio mokslas ir inovacijos