Per dvejus metus Lietuvoje – nė vieno pasiutligės atvejo

2018-02-07 16:27   Peržiūros : 34   Spausdinti


Lietuva siekia būti priskirta prie valstybių, kuriose nekyla pavojus užsikrėsti žmonėms ir gyvūnams mirtinai pavojinga užkrečiamąja liga - pasiutlige. Dar palyginti neseniai ši liga buvo viena iš nerimą kėlusių problemų mūsų šalyje, tačiau pastarąjį dešimtmetį situacija Lietuvoje nuolat gerėjo, o paskutinius dvejus metus neužregistruota nė vieno pasiutlige užsikrėtusio laukinio ar naminio gyvūno.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdomos pasiutligės stebėsenos programos duomenimis, 2016-2017 metais Lietuvoje neužregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis. Pagal minėtą programą, kasmet yra ištiriama apie 600 gyvūnų (šunų, kačių, lapių ir usūrinių šunų) mėginių. Naminiams gyvūnams pasiutligė neužfiksuota nuo 2013 m., o laukiniams gyvūnams (lapei ir usūriniam šuniui) liga buvo nustatyta 2015 m. Ignalinos rajone, pasienyje su Baltarusija.

Nuo pasiutligės mirusių žmonių atvejų mūsų šalyje neregistruota nuo 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando šuo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo 2004 m. besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo laukinių ar naminių gyvūnų, kuriems būtina pasiutligės imunoprofilaktika, kasmet mažėja. Besikreipiančiųjų ženkliai ėmė mažėti šalyje pradėjus vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

VMVT nuo 2006 metų vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją, kasmet pavasarį ir rudenį iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina. Anksčiau vakcina buvo mėtoma visoje šalies teritorijoje, tačiau pastaraisiais metais ši akcija vykdoma tik pasienio ruožuose su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. Nuo 2018 metų laukinių gyvūnų vakcinacija bus vykdoma tik 50 km buferinėje pasienio su Baltarusija, Latvija ir Lenkija zonoje, mat kaimyninėje Kaliningrado srityje pastaruosius trejus metus taip pat nebuvo užregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis.

Nepaisant to, kad pasiutligės atvejų nepasireiškia, VMVT primena, kad reikėtų vengti kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais, o nukentėjus nuo naminio ar laukinio gyvūno - nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Reikėtų atminti, kad pasiekus klinikinės simptomatikos stadiją, pasiutligė visuomet yra mirtina liga dėl progresuojančios encefalopatijos. Pasaulyje dažniausiai susiduriama su šia liga užsikrėtusiais laukiniais ar naminiais šunimis, tačiau ja užsikrėsti ir ją platinti gali visi šiltakraujai gyvūnai (pvz.: katės, šeškai, žiurkės, lapės, šikšnosparniai, beždžionės ir kt.).

Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga - vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo gyvūnus privalo paskiepyti nuo pasiutligės ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, - pagal jos gamintojo instrukcijas. Paslaugą suteikęs veterinarijos gydytojas vakcinavimo datą ir galiojimo laiką turi įrašyti į skiepų pažymėjimus arba gyvūnų augintinių pasus.

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) pagal pasiutligės riziką visas savo organizacijos nares yra suskirsčiusi į nekeliančias pavojaus, mažos ir didelės rizikos valstybes. Šalimis, kuriose visiškai išnaikinta pasiutligė, laikomos Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Portugalija, Olandija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Australija, daugelis salų ir salynų (Bermudai, Kanarai, Maldyvai, Malta ir kt.). Iš Baltijos ir kaimyninių valstybių tik Estija priskiriama prie nekeliančių pavojaus šalių. Didžioji dalis Azijos žemyno (Indija, Tailandas, Irakas, Iranas ir kt.) ir beveik visos Afrikos valstybės laikomos didelės rizikos šalims.

VMVT inf.


Kategorijos: Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai
Svarbu
Trichineliozė

Trichineliozė

Trichineliozės simptomai, trichineliozės sukėlėjai, trichineliozės gydymas  

Ešerichijozė

Ešerichijozė

Ešerichijozės liga, galinti natūraliu būdu persiduoti iš gyvūnų žmogui  

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė persiduoda iš kiaulių žmonėms  

Šinšila

Šinšilų auginimas

Kaip auginti šinšilas, šinšilos šėrimas, šinšilos ligos, šinšilų auginimo patalpos 

pasiutligė

Pasiutligė

Kaip atpažinti pasiutusį gyvūną, vakcinacija nuo pasiutligės, kaip apsaugoti save ir augintinius nuo pasiutligės, kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?  

Mikroelementai karvėms

Mikroelementai karvėms

Mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai, produktyvumui ir sveikatingumui 

Laižomoji druska

Laižomoji druska

Druskos ir mineralų laižalai, laižomosios druskos poveikis primilžiams 

Toksoplazmoze

Toksoplazmozė

Toksoplazmozė, kaip užsikrečiama toksoplazmoze, toksoplazmozės gydymas  

Mastito gydymas

Mastito gydymas

Mastitas, karvių pieno liaukos uždegimas, mastyto profilaktika, nustatymas ir gydymas  

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Šuo

Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti?

Ar galima atsivežti gyvūnus iš Ukrainos? Jei gyvūnas iš Ukrainos jau Lietuvoje - kuo turiu pasirūpinti ir kokie reikalavimai yra keliami? 

Šunų ligos

Pagrindinės šunų ligos

Šunų ligos, šunų ligų simptomai, šunų ligų gydymas 

Šuo miške

Kaip apsaugoti naminius gyvūnus erkių aktyvumo periodu

Užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir šiltakraujus naminius gyvūnus 

Rusijoje – avių ir ožkų raupų protrūkiai

Avių ir ožkų raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, sergamumas siekia 75-90 % bandos. 

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

Šią savaitę centrinėje Japonijoje nustatytas jau šeštas klasikinio kiaulių maro (KKM) epidemijos atvejis, o likviduoti ligos židinį pasitelkta net kariuomenė.  

Triušių eimeriozė

Plačiai paplitusi, pavojinga invazinė jaunų triušių liga 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Temą atitinkančios įmonės

Panevėžio aps.


1 2

J. Urbšio g. 3, Panevėžys
Telefonas: +370-45-502730, El. paštas: info@magnumvet.lt

Nemuno g. 42, Panevėžys
Telefonas: +370-45-508648

Rožių g. 39A, Panevėžys
Telefonas: +370-45-581912, Mobilus: +370-686-25717, +370-614-11369, El. paštas: rozynoklinika@gmail.com

S. Dariaus ir S. Girėno g. 42, Kupiškis
Telefonas: +370-459-35085, Mobilus: +370-686-45299
1 2
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau