Europos Sąjungoje 15% sumažėjo antibiotikų, skirtų gyvūnų gydymui, suvartojimas

2014-11-05 17:12 Peržiūros : 16 Spausdinti

Nuo 2010 m. Europos Komisijai nurodžius, EMA (Europos vaistų agentūra) vykdo ESVAC (angl. European Surveillance of Veterinary Antimicrobial Consumption) projektą, kai kiekvienais metais renkami duomenys apie antibakterines medžiagas parduotas ES bei EEA šalyse. Šiais metais paskelbta jau ketvirtoji tokia ataskaita ir susumavus gautus duomenis paaiškėjo, kad laikotarpiu 2010-2012 m. 15 % sumažėjo antibiotikų suvartojimas veterinarijos srityje. 18 Europos šalių antibiotikų suvartojimas sumažėjo 0,4 % - 49 %.

EMA Veterinarinių vaistų padalinio vadovas D. Mackay išreiškė nuomonę, kad tokie rezultatai leidžia manyti, jog ir toliau antimikrobinės medžiagos bus naudojamos dar atsakingiau. Priemonės, skatinančios racionalų antibakterinių medžiagų naudojimą veterinarijoje, turi būti tęsiamos ir toliau, įgyvendinant Europos Komisijos veiksmų planą siekiant sumažinti mikroorganizmų atsparumą antibakterinėms medžiagoms. 26 šalys, tame tarpe ir Lietuva, pateikė duomenis apie savo šalyse registruotų antibakterinių veterinarinių vaistų pardavimus per 2012 m.2012 m. iš antimikrobinių medžiagų daugiausia parduota: tetraciklinų 37 % (Lietuvoje 17,7%), penicilinų 22 % (Lietuvoje 37 %) ir sulfonamidų 10 % (Lietuvoje 7,1 %).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įvardintų kritiškai svarbių antimikrobinių medžiagų žmonių medicinoje, būtent trečiosios ir ketvirtosios kartos cefalosporinų, fluorokvinolonų bei makrolidų parduoti kiekiai (skirti maistiniams gyvūnams) atitinkamai sudarė 0,2 % (Lietuvoje 0,1 %), 1,7 % (Lietuvoje 1,4 %) ir 8 % (Lietuvoje 11,1 %) nuo visų parduotų antibakterinių medžiagų ES.Apie 90 % visų parduotų antimikrobinių vaistų sudarė veterinariniai vaistai, skirti grupiniam gyvūnų gydymui, t.y., 35,5 % premiksų (Lietuvoje 0,1 %), 33,7 % geriamųjų miltelių (Lietuvoje 37 %), 22,3 % geriamųjų tirpalų (Lietuvoje 15 %), likusią dalį parduotų antimikrobinių vaistų sudarė injekciniai preparatai - 7,5 % (Lietuvoje 20 %) bei vietiškai naudojami antibakteriniai veterinariniai vaistai (intramaminiai, skirti naudoti į gimdą) - 1 % (Lietuvoje 30 %).Kritiškai svarbioms antibakterinėms medžiagoms medicinoje priskirtų trečiosios ir ketvirtosios kartos cefalosporinų nebuvo parduodama grupiniam gyvūnų gydymui skirtomis vaistinėmis formomis. Visų šių parduotų medžiagų 85,4 % sudarė injekciniai preparatai (Lietuvoje 97 %) ir 14,6 % - intramaminiai vaistai (Lietuvoje 3 %). Fluorokvinolonų pardavimai pasiskirstė taip: geriamieji tirpalai 80,5 % (Lietuvoje 53 %), 19,5 % sudarė injekciniai preparatai (Lietuvoje 47 %). Makrolidų pardavimai pagal vaistinę formą pasiskirstė taip: 36,9 % premiksai (Lietuvoje 0 %), 25,9 % geriamieji milteliai (Lietuvoje 0 %), 30,4 % geriamieji tirpalai (Lietuvoje 97 %) ir 6,6 % injekciniai preparatai (Lietuvoje 3 %).

Pagal veikliųjų medžiagų skaičių parduoti veterinariniai vaistai pasiskirsto sekančiai: 81,6 % sudarė vieną veikliąją medžiagą turintys, 16,5 % dvi veikliąsias medžiagas turintys, 1,7 % tris veikliąsias medžiagas turintys ir 0,2 % sudaro keturias veikliąsias medžiagas turintys antimikrobiniai preparatai (intramaminiai preparatai). Pagal gautus duomenis 2012 m. buvo parduota gana nedaug antimikrobinių medžiagų, sudarytų iš daugiau nei vienos veikliosios medžiagos ir skirtų grupiniam gyvūnų gydymui. 84,4 %, 14,9 % ir 0,7 % parduotų šių formų preparatų sudarė viena, dvi ir trys veikliosios medžiagos. Atskiri paskaičiavimai buvo atlikti antimikrobinėms medžiagoms, kurių farmacinė forma yra tabletės ir kurios dažniausiai naudojamos gyvūnams augintiniams. Tabletėmis parduoti antimikrobiniai preparatai sudaro 0,8 % (Lietuvoje 0,03 %) visų parduotų antimikrobinių vaistų. Beveik visose šalyse tablečių forma parduota daugiausia penicilinų. Lietuvoje tablečių forma parduoti antibiotikai pasiskirsto: 82 % penicilinų, 10 % fluorokvinolonų, 3 % linkozamidai, 3 % makrolidai ir 2 % tetraciklinai.Iš gautų duomenų pastebėti skirtumai tarp valstybių narių, kurie gali būti aiškinami veterinarinių vaistų skyrimo ypatumais, antimikrobinių medžiagų pasirinkimu, kainomis, dominuojančiomis gyvūnų rūšimis, epidemiologine situacija šalyse, kai kuriose šalyse vykdomomis programomis, kurios skatina atsakingą antibakterinių medžiagų naudojimą.Atsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis mažinti bakterijų atsparumo antibiotikams plitimą. Duomenys apie naudojamas antimikrobines medžiagas maistiniams gyvūnams yra svarbi informacija, leidžianti numatyti bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi maisto grandinėje.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai