Gyvūnų imuniteto stiprinimas

2018-06-20 17:05   Peržiūros : 340   Spausdinti


Atėjus viduržiemiui pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi - vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės bet ir gyvūnai augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendrais peršalimais ypač esant nepastoviai oro temperatūrai. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Todėl įpusėjus žiemai visada puolame domėtis savo augintinių imunitetu. Rūpintis, ar jis nenusilpo?

Žodis imunitetas kilęs iš lotynų kalbos žodžio imuninis ir reiškia „laisvas nuo ko nors". Imunitetas - organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis - išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Imuniteto veiklos pagrindas - atpažinti „sava ir „svetima". Šias gyvūnų (ar žmogaus) organizmo apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų - antigenų. Organizmo imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį ir įgytą imunitetą.

 

Kokie yra įgimto ir įgyto imunitetao ypatumai?

Įgimtas imunitetas - paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi gyvūno sveikatai, nes vienus apsigynimo mechanizmus jis jau turi dar prieš kontaktuodamas su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės - fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Tačiau įgimtas (natūralusis) imunitetas nėra tobuliausia ir patvariausia atsparumo forma, nes esant tam tikroms sąlygoms šio imuniteto barjeras gali būti sulaužytas. Dar L. Pasteras įrodė, kad vištos, sumažėjus jų kūno temperatūrai, nugaišta nuo juodligės, kuriai šiaip jau yra atsparios.

Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai, jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu. Tokio imuniteto pavyzdys yra tai, jog žmonės neserga ligomis, kuriomis serga gyvūnai ar augalai (pvz.: šunų arba kiaulių maras), o daugelis gyvūnų neserga ligomis, kurias sukelia žmonėms patogeniški organizmai (pvz.: skarlatinos, tymų, meningito ir virusinių hepatitų sukėlėjai).

Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) ir dirbtinį (povakcininį). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamomis ligomis, nesusirgdavo, slaugydami arba bendraudami su ta pačia liga sergančiais ligoniais. Taigi persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai, jis įgyja imunitetą. Toks imunitetas yra įgyjamas dviem būdais persirgus tam tikra infekcija ir imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant) nuo tos ligos. Kitaip sakant, įgytas imunitetas yra natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis povakcininis. Įgytas natūralus ar dibtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus imunitetas igyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba vakcinuojant nuo tos ligos. Toks imunitetas išsivysto praėjus po vakcinacijos kelioms arba keliolikai dienų ir išsilaiko keletą mėnesių, o kartais keletą metų.

Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi naujagimiai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3-6 mėn. saugo  gyvūną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.

 

Kas alina gyvūnų  imuninę sistemą?

Gyvūnų imuninė sistema dažniausiai nusilpsta veikiant aplinkos veiksniams, kurie neigiamai veikia gyvūno imuninę sistemą. Netinkamos gyvūnų laikymo patalpos, šaltas ir drėgnas oros, deguonies trūkumas uždarose patalpose, vitaminų trūkumas šeriant nepakankamai subalanasuotais pašarais, stresas, triukšmas. Šunims, kurie auginami retai vėdinamose ir šiltose patalpose vedant pasivaikščioti, gali persišaldyti, nes šaltu žiemos periodu jiems bėgiojant suintencyvėja kvėpavimas todėl „praryjama" daug šalto oro. Katės šaltuoju metų laikotarpiu dažniausiai laiką praleidžia šiltose patalpose, tačiau nepaisant to, jų imuninės sistemos atsparumas taip gali susilpnėti, nes joms grėsmę sukelia skervėjai, ir jos gali taip pat persišaldyti.

 

Kas rodo, kad imunitetas nusilpęs?

Kad imunitetas nusilpęs, rodo dažni peršalimai, besikartojančios ir užsitęsusios ir infekcinės ligos, pablogėjusi odos ir kailio išvaizda, pakitęs įprastas gyvūno elgesys- depresija.

 

Ką daryti, kad imuninė sistema būtų stipri?

Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik įpusėjus žiemai ar pavasario pradžioje, bet ir ištisus metus. Visų  pirma gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais. Žinoma, kad gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir tai kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu. Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos. Pasak dr. Ingridos Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami iš organizmo. Tačiau jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, tada prasideda ligos. Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvarioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms. Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų. Todėl dr. Ingridos Jacevičienės teigimu infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis efektyvus būdas, išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų plitimą (pasiutligės). Tačiau prieš imdamiesi radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) imunitetui stiprinti pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų gyvūnas sveikas.

Stenkitės ne nuslopinti savo gyvūno organizmo apsaugos veiksnių, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir jūsų gyvūnas bus sveikas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.


Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Pašarai, maisto priedai gyvuliams, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai
Svarbu
Trichineliozė

Trichineliozė

Trichineliozės simptomai, trichineliozės sukėlėjai, trichineliozės gydymas  

Ešerichijozė

Ešerichijozė

Ešerichijozės liga, galinti natūraliu būdu persiduoti iš gyvūnų žmogui  

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė persiduoda iš kiaulių žmonėms  

Šinšila

Šinšilų auginimas

Kaip auginti šinšilas, šinšilos šėrimas, šinšilos ligos, šinšilų auginimo patalpos 

pasiutligė

Pasiutligė

Kaip atpažinti pasiutusį gyvūną, vakcinacija nuo pasiutligės, kaip apsaugoti save ir augintinius nuo pasiutligės, kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?  

Mikroelementai karvėms

Mikroelementai karvėms

Mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai, produktyvumui ir sveikatingumui 

Laižomoji druska

Laižomoji druska

Druskos ir mineralų laižalai, laižomosios druskos poveikis primilžiams 

Toksoplazmoze

Toksoplazmozė

Toksoplazmozė, kaip užsikrečiama toksoplazmoze, toksoplazmozės gydymas  

Mastito gydymas

Mastito gydymas

Mastitas, karvių pieno liaukos uždegimas, mastyto profilaktika, nustatymas ir gydymas  

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Šuo

Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti?

Ar galima atsivežti gyvūnus iš Ukrainos? Jei gyvūnas iš Ukrainos jau Lietuvoje - kuo turiu pasirūpinti ir kokie reikalavimai yra keliami? 

Šunų ligos

Pagrindinės šunų ligos

Šunų ligos, šunų ligų simptomai, šunų ligų gydymas 

Šuo miške

Kaip apsaugoti naminius gyvūnus erkių aktyvumo periodu

Užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir šiltakraujus naminius gyvūnus 

Rusijoje – avių ir ožkų raupų protrūkiai

Avių ir ožkų raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, sergamumas siekia 75-90 % bandos. 

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

Šią savaitę centrinėje Japonijoje nustatytas jau šeštas klasikinio kiaulių maro (KKM) epidemijos atvejis, o likviduoti ligos židinį pasitelkta net kariuomenė.  

Triušių eimeriozė

Plačiai paplitusi, pavojinga invazinė jaunų triušių liga 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Temą atitinkančios įmonės

Joniškio r.


Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau