Homeopatijos taikymas gyvūnų gydymui

2015-09-01 09:58 Peržiūros : 1096 Spausdinti

Homeopatija - gydymo metodas, kai vartojami labai maži natūralių medžiagų kiekiai, kurių didelės dozės sveikame organizme sukelia reiškinius, panašius į gydomos ligos simptomus. Šis gydymo būdas aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina imuninę sistemą, be to, yra reguliuojanti terapija, skirta imuninės sistemos stimuliavimui ir metabolizmo reguliavimui. Šio gydymo metodo pagrindinis principas atsispindi lotyniškame posakyje „similia similibus curantur" - „panašus gydo panašų". Kitaip sakant, homeopatiniai preparatai aktyvina paties organizmo esančias reakcijas, tai yra jei didelės preparato dozės sukelia patologinius simptomus, tai mažos gydo tuos pačius simptomus. Pavyzdžiui, visi žino, kad nuo svogūnų ašaroja akys. Iš tų pačių svogūnų sulčių, gerokai jas atskiedus, gaminamas homeopatinis preparatas nuo slogos.

Mūsų siekis - sveiki ir laimingi augintiniai

Žmogus, kuris renkasi sau homeopatinį gydymosi būdą, jį naudos ir savo sunegalavusiam augintiniui, todėl šiame straipsnyje pabandysime paanalizuoti, kaip šiuo gydymu galima padėti savo augintiniams. Homeopatinis gydymas skiriasi nuo įprastinio gydymo tuo, kad tai yra nekenksmingas, bet efektyvus gydymo metodas, užtikrinantis harmoningą viso organizmo funkcionavimą. Gydant savo augintinius klasikiniu būdu didžiausias dėmesys yra skiriamas ligai, kurios metu cheminiai vaistai slopina kažką arba pavaduoja trūkstamas medžiagas (pavyzdžiui, hormonus), tačiau, pasirinkus homeopatinį gydymą, yra aktyvinama paties organizmo savireguliacijos reakcija. Hormoninio gydymo metu pirmiausia atsižvelgiama į simptomų visumą, ligos priežastį, gyvūno konstituciją, charakterį, amžių ir lytį. Homeopatijoje labai svarbu, kad užslopinus tam tikrus simptomus būtų pašalinama ligos priežastis ir kad po kurio laiko neišryškėtų pažeidimai kitoje, dažniausiai gyvybiškai svarbesnėje, sistemoje, todėl parenkant vaistą reikia įvertinti visą augintinio būklę: simptomų visuma, nuo ko jie atsiranda, kada gyvūnas jaučiasi geriau, o kada blogiau.

Kas yra homeopatiniai vaistai ir kaip jie veikia

Homeopatinių vaistų gamyboje naudojamos tik natūralios medžiagos, kurios lengvai toleruojamos ir nesukelia šalutinio poveikio, todėl tai labai svarbu veterinarijoje, nes preparatai neturi išlaukos laiko. Maždaug 60 proc. homeopatinių preparatų yra augalinės kilmės, tai yra gaminami iš natūralių augalinės, mineralinės ir organinės kilmės žaliavų. Tai gali būti etanolinės ištraukos iš šviežių ar džiovintų augalų, augalų sulčių ar kitų augalo dalių.

Gyvulinės kilmės etanolinės ištraukos gaminamos iš sveikų gyvūnų organų arba išskyrų. Pagaminta ištrauka vadinama urtinktūra.

Ruošiniai, paimti iš sergančių organizmų, produktų, išskyrų, žuvusių mikroorganizmų, patologiškai pakitusių gyvūnų organų, kraujo, kraujo serumo, vakcinų ir pan., vadinami nozodu. Homeopatinė vaistinė medžiaga turi būti gaminama steriliai ir atitikti veikiančios Homeopatijos Farmakopėjos reikalavimus.

Homeopatinių vaistų veikimas priklauso nuo išskirtinės gamybos technologijos, kurios pagrindą sudaro pagal specialias taisykles atliekamas potencijavimas (veikliosios medžiagos maišymas su distiliuotu vandeniu ar alkoholiu) ir dinamizacija (purtymas ar kratymas), kad veiklioji medžiaga pasiskirstytų tolygiai, ir medžiagos kinetinė energija virstų vaisto energija. Kuo daugiau vaistas yra potencijuojamas, tuo didesnis efektas yra gaunamas, ir tuo lengviau toleruojamas. Taikant minėtus serijinius praskiedimus bei sukratymus lieka be galo mažas kiekis pradinės medžiagos, tačiau išryškinamas ir sustiprinamas tos medžiagos informacinis signalas, todėl šie preparatai pasižymi reguliuojančiomis savybėmis. Homeopatinio gydymo esmė - tiesiog veikti išvien su organizmu, nes tik pats organizmas geriausiai žino kelią pasveikti, jam tereikia padėti. Homeopatinių medikamentų siekis yra maksimaliai prisiderinti prie paties gyvūno organizmo, padėti jam judėti ta linkme, kuria jis jau juda.

Gydymo metodika

Veterinarijos gydytojas, kuris taiko homeopatinį gydymo metodą, turi turėti atitinkamų žinių ir patirties. Skiriant homeopatinį preparatą labai svarbu prieš tai nustatyti priežastį, kodėl jūsų augintinis susirgo. Nereikėtų išsigąsti, jei, pradėjus gydymą, atsiranda pirminis ligos paūmėjimas ir suintensyvėja simptomai. Tai natūralu tinkamai paskyrus preparatą, bet ligos paūmėjimas trunka labai neilgai, o vėliau stebimas stabilus pagerėjimas. Tik, jei liga ženkliai paūmėtų, būtina mažinti naudojamo vaisto dozę arba reikia to paties medikamento, iššaukusio stiprią reakciją, panaudoti 1/10 naudotos dozės, ir paūmėjimo simptomi išnyksta. Homeopatinių preparatų vartojimo metu būtina, kad tuo pačiu metu nebūtų vartojami kiti vaistai. Tarpas tarp vartojamų homeopatinio vaisto, klasikinio medikamento ar kito homeopatinio preparato turėtų būti bent pusė valandos. Taip pat pusė valandos prieš homeopatinio medikamento vartojimą ir dar pusę valandos, panaudojus šį vaistą, negalima šerti ir girdyti savo augintinių.

Veterinarijoje naudojami medicininiai homeopatiniai preparatai gali būti tabletės, lašai per os, injekciniai tirpalai, švirkščiami į veną, po oda, į odą ar į raumenis, tepalai. Homeopatinių medikamentų negalima laikyti vienoje vietoje su kvapiomis medžiagomis, arti elektromagnetinių bangų šaltinių, buitinių prietaisų ir kitų elektros prietaisų.

Žemos vaistų potencijos aktyvina procesą, didelės - slopina uždegimus, sumažina paūmėjimus. Po oda švirkščiama vaistus, kai yra ūmus ir poūmis procesas, kuomet reikia greito efekto, bet tai pasiekiama tik esant reikiamam imuniteto reaktyvumui. Ūmių ir poūmių procesų metu į raumenis švirkščiami preparatai veikia ilgiau ir stipriau. Rekomenduojama taip naudoti vaistus sumažėjus organizmo reaktyvumui, esant deponavimo ląstelinei stadijai. Į veną vaistus švirkšti siūloma esant išvardintoms indikacijoms bei esant sunkiai būklei, komai, į odą - poūmių ir lėtinių procesų metu, kuomet vaistas veikia lėtai ir palaipsniui.

Jei neįmanomos injekcijos, o taip pat palaikant intensyvų gydymą - duodama per os, per rectum, intravaginaliai, nes tirpalai gerai rezorbuojasi per gleivinę, taip pat naudojama pakopinė autochemoterapija. Ūmių susirgimų metu homeopatinius vaistus reikia vartoti kas 10-15 minučių, bet trumpą laiką, o po to - kas 48-72 valandos. Esant ilgam gydymui - 1 kartą kas 2-3 savaitės. Gyvūnui sergant lėtinėmis ligomis vaistas skiriamas 1 arba 2 kartus per dieną, gydoma apie 3 mėnesius, o degeneraciniai susirgimai gydomi neribotą laiką.

Homeopatinių preparatų dozės skirtingiems gyvūnams

Gyvūnų rūšis

Tirpalai

(lašais)

Tabletės

(vnt)

Žirneliai

(vnt)

Injekciniai tirpalai

(ml)

Šunys / katės

5 - 10

0,5 - 1

5 - 10

1-2

Maži augintiniai

1 - 5

iki 0,5

1 - 5

0,5 - 1

UAB „Biomedela" naminių gyvūnų gydymui siūlo homeopatinius vaistus, kurie didina imuninės sistemos aktyvumą, o preparatų sudėtyje esančios augalų veikliosios medžiagos veikia virusus, bakterijas ir kitą užkratą, todėl tinka simptominiams ūmiems infekciniams naminių gyvūnų susirgimams gydyti ir nesukelia šalutinio poveikio. Pagrindinė homeopatinių medikamentų vertė yra ta, kad jie padeda veiksmingai valdyti sveikimo procesą.

Kiekvienas savo namuose laikantis naminį gyvūną turi žinoti jo prigimtinius fiziologinius poreikius, šėrimo, priežiūros, laikymo ypatumus ir kitas sąlygas, kurios yra reikalingos konkrečiai gyvūnų rūšiai. Nesvarbu, ar jūsų augintinis yra jūsų šeimos narys, parodų nugalėtojas, ar tiesiog geras draugas, geriausias ir rūpestingiausias dalykas, kurį galite dėl jo padaryti - tai suteikti ne tik tinkamą priežiūrą, bet laiku pastebėti ligą ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Naminius gyvūnus gydant homeopatiniais vaistais yra pasiekiami vieni iš geriausių rezultatų. Tolimesnėje šio straipsnio eigoje pabandysime panagrinėti keletą naminių gyvūnų ligų gydymo praktikos atvejų Vokietijoje, kadangi šioje šalyje homeopatija turi gilias tradicijas ir plačiai naudojama veterinarijos specialistų.

Iš bendrosios antihomotoksinės praktikos panagrinėkime multirezistentiškos bakterijos sukeltą šuns piršto infekciją. Pacientas - 12 metų amžiaus bavarijos kalnų pėdsekys. Šuo nepatyrė jokios traumos, tačiau atsirado kairės kojos ketvirto piršto tinimas. Apžiūros metu veterinarijos gydytojas nustatė priekinės kairės kojos ketvirto piršto patinimą visose trijose vietose, ypač ties galine dalimi. Šuo skausmo nejautė, nes nebuvo jokio šlubavimo. Atlikus rentgenogramą taip pat jokios regimos patologijos nebuvo nustatyta. Šuo buvo gydytas su Ichthyol tepalu, Enrofloxacin (Baytril®, 5 mg/kg) šešias dienas, bet tinimas nesumažėjo, tik vidurinėje piršto dalyje atsivėrė nedidelė žaizda. Bakteriologinio apžiūros pavyzdžio rezultatas: Staph. Pseudointermedius; Corynebakt. spp., ++++ ; Pseudomon. aeruginosa, ++++; antibiograma: multirezistentiška.

Bavarijos kalnų pėdsekys

Tolesnėje gydymo eigoje buvo naudojama dviguba dozė Marbofloxacin, kelis kartus per dieną žaizda plaunama su Prontovet. Bandymo rezultatai: jautrus Gentamycin, Amikacin ir Cefquinom, truputį jautrus Marbofloxacin, Sulfonamides ir Trimethoprim. Po to trims savaitėms pakeisti vaistai, kartą per dieną - 2,5 mg/kg Cefquinom ir Gentamycin tepalas. Tačiau po pirmos gydymo savaitės nepastebėta beveik jokio pagerėjimo. Dar keturioms savaitėms paskirtos papildomos dvigubos dozės Marbofloxacin. Piršto tinimas sumažėjo, tačiau pirštas vistiek raudonas. Veterinarijos gydytojų sprendimas - amputuoti visa pirštą (visas 3 jos dalis). Po operacijos gydymas tęsiamas Marbofloxacin 4 mg/kg.

Praėjus 10 dienų po amputacijos žaizda gyja, tačiau oda nereaguoja. 13 dienų po operacijos atsirado apie 5 mm dydžio tinimas pjūvių vietoje. Ir vel Pseudomoas aeruginosa. Tada vaistai keičiami į Gentamycin 4 mg/kg kartą dienoje, tikrinama inkstų funkcija. Po 17 dienų: žaizda vėl gyja, tačiau praėjus 3 dienoms žaizda vėl tinsta ties siūlėmis, išopėja, pradeda pūliuoti.

Gydytojų sprendimas - stabdyti gydymą antibiotikais ir keisti į homeopatinį bakteriologinį gydymą preparatu Echinacea comp. Ad us. vet. pirmas 5 dienas po 2,5 ml per dieną. Po to 5 dienų pertrauka. Kitas 5 dienas - vėl to paties preparato po 2,5 ml per dieną. Po to sekantis gydymo etapas - homeopatiniai vaistai Traumeel ad us. vet. 3 x kasdien po 2,5 ml dvi savaites.

Homeopatinio bakteriologinio gydymo rezultatai: po 10 dienų pirštas visiškai sugijo. Gydymas užbaigtas po 8 savaičių, o praėjus metams po gydymo šuo neturi jokių negalavimų.

Šis pavyzdys akivaizdžiai parodo, kad jeigu laiku būtų buvęs pradėtas homeopatinis gydymas, šiam bavarijos kalnų pėdsekiui nebūtų reikėję tokio ilgo gydymo ir piršto amputacijos.

Panagrinėkime dar vieną mūsų augintiniams galimą susirgimo atvejį, kada hovavartų veislės kastruota patelė po kastracijos susirgo alergine egzema. Hovavartas yra puikus kompanionas ir turi tvirtą ryšį su šeima. Jis iki žilos senatvės išlieka žaismingas, tačiau jam taip pat būdingas labai stiprus apsaugos instinktas. Ir vistik kad džiugintų savo šeimos narius, jis turi būti sveikas ir prižiūrėtas.

Hovavartai – žaismingi sargai
Hovavartai - žaismingi sargai

Šios veislės patelė buvo kastruota, tačiau praėjus 3 savaitėms po kastracijos atsirado odos išbėrimas, todėl veterinarijos gydytojo buvo paskirtas gydymas antibiotikais. Pabaigus gydymo kursą atsirado recidyvuojanti, ypač ant pilvo, pečių ir vidinių šlaunų pusių, egzema. Atlikus biopsiją aptikti stafilokokai. Tačiau po atostogų prie jūros odos būklė pagerėjo.

Praėjus 11 mėnesių po kastracijos atsirado didele atvira egzema. Atlikti tyrimai parodė alergiją beveik visoms pievų žolėms ir medžiams. Buvo paskirtas gydymas kortizonu parenteraliai ir peroraliai, nuo kurio pagerėjo, tačiau vis dar liko atvirų vietų.

Praėjus 16 mėnesių po kastracijos egzema pasikartojo. Atlikus testą buvo nustatyta alergija namų dulkių ir maisto produktų erkutėms. Veterinarijos gydytojo vėl buvo paskirtas gydymas kortizonu. Šuns šeimininkai maistą gamino patys, dažniausiai bulves su mėsa, daržoves, žuvį, beveik niekada nebenaudojo ryžių, siekdami išvengti kontakto su pelėsiniu grybu. Tuo pačiu šuo buvo gydomas odos priežiūrai naudojant alijošiaus sultis. Praėjus 4 mėnesiams būklė toliau išliko nepatenkinama.

Praėjus 20 mėnesių po kastracijos vizitas pas Vokietijos biologinės veterinarinės medicinos gydytoją, kuris paskyrė prep. peroralinį gydymą: Staph.-Nosode- Injeel 1 x per dieną 7 dienas; Lymphomyosot 2 x per dieną; 7 lašai Galium-Heel 1 x per dieną; 10 lašų Cutis comp. + Ubichinon comp. 1 x per savaitę; Silicea D 200 5 žirneliai kas 2 dienas.

Homeopatinio gydymo rezultatai: po 3 mėnesių alerginė egzema išgydyta, ir odos problemos išnyko.

Šis pavyzdys dar kartą parodo, kad jeigu iš karto būtų buvęs pradėtas homeopatinis gydymas, rezultatų nebūtų tekę laukti beveik 2 metų, nebūtų reikėję tiek laiko kankintis šuneliui ir vargti šeimininkams.

Čia aprašyti tik du sėkmingi išgijimo atvejai homeopatinių vaistų pagalba, tačiau jų yra tūkstančiai. Įvairios homeopatinių vaistų formos suteikia veterinarijos gydytojui plačias galimybes, nes vienu metu galima skirti įvairias vaisto formas, ir taip pasiekti greitesnio gijimo ir spartesnio simptomų malšinimo. Be to, homeopatiniai vaistai didina imuninės sistemos aktyvumą, todėl tinka simptominiams ūmiems naminių gyvūnų susirgimams gydyti. Preparatų sudėtyje esančios augalų ekstrahuotos medžiagos pasižymi priešvirusiniu ir antibakteriniu veikimu, nesukelia šalutinio poveikio.

Homeopatija taikoma produkcijos ir hobby gyvūnų metabolinių, endokrininių susirgimų profilaktikai ir terapijai, sėkmingai gydomi naminių gyvūnų neurotiniai susirgimai, teigiamai veikia gyvūnų vegetacinės nervų sistemos funkcionavimą, sunormina miokardo bioelektrinį aktyvumą. Be to, homeopatiniai preparatai gydo traumas, šalina komplikacijas, tinka atraminio-judėjimo aparato degeneracinėms, ūmioms bei lėtinėms ligoms gydyti.

Homeopatinis gydymas - tai harmonizuojantis ir stiprinantis poveikis, nes homeopatiniai preparatai gydo ne ligą, bet organizmą.

Pagal UAB „Biomedela" medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas

Kategorijos: Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai, Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė