Žarnyno jersiniozė

2023-11-29 12:46   Peržiūros : 253   Spausdinti


Žarnyno jersiniozės infekcijos ir jų sukėlėjai


Žarnyno jersiniozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Jos mėgsta šaltį - dauginasi žemoje 2°C-4°C temperatūroje, todėl daržovių saugyklose palaikoma žema temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Dėl jersinijų sugebėjimo daugintis žemoje temperatūtoje, jersiniozės dar vadinamos šaldytuvų ligomis.

Žarnyno jersiniozė

Puiki terpė jersinijoms daugintis yra pūvančios daržovės. Esant pakankamai drėgmės žemoje temperatūroje, bakterijos išlieka gyvybingos labai ilgai. Sausoje aplinkoje, ultravioletiniuose spinduliuose sukėlėjai žūva per 10 minučių, 100°C temperatūroje - per 40 sekundžių.


Žarnyno jersiniozės paplitimas


Jersiniozė paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet užregistruojama 17000 žmonių susirgimo žarnyno jersinioze atvejų. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 8246 žmonių susirgimo žarnyno jersinioze atvejai. Lietuvoje 2008 m. žarnyno jersinioze susirgo 530 žmonių. Šia liga daugiausiai serga vaikai iki 3 metų ir vyresni nei 10 metų amžiaus. Dažniausiai jersinioze sergama šaltuoju metų laiku.

Žarnyno jersiniozės klinika


Didžiausią riziką susirgti žarnyno jersinioze turi labai jauni, vyresni asmenys, žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Ligos inkubacinis periodas trunka apie 3-7 dienas. Ji pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais, viduriavimu, dažniausiai su krauju, vėmimu. Vyresniems vaikams ir suaugusiems asmenims karščiavimas ir pilvo skausmas dešiniajame šone gali imituoti apendicitą. Liga trunka 1-3 savaites. Dažniausios žarnyno jersiniozės komplikacijos yra odos bėrimas, sąnarių skausmai, sepsis. Odos bėrimas, dažniausiai pasireiškiantis moterims, trunka apie mėnesį. Sąnarių skausmai, paprastai kelių, alkūnių ir riešų, trunka 1-6 mėnesius.


Žarnyno jersiniozės plitimo būdai

Žarnyno jersiniozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi kiaulėse (daugiausia jersinijų aptinkama kiaulių ryklėje), graužikuose, triušiuose, avyse, raguočiuose, arkliuose, šunyse, katėse. Į aplinką jersinijos patenka su šių gyvūnų fekalijomis.

Infekcija plinta gyvūnų fekalijomis tiesiogiai ar netiesiogiai (per dirvožemį) infekuotas daržoves (morkas, kopūstus, bulves, burokus, svogūnus), vaisius, mėsos (kiaulienos, avienos, triušienos, jautienos), paukštienos ir pieno produktus, vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Į maistą jersinijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa, paukštiena, daržovės.

Žmonės žarnyno jersinioze gali užsikrėsti kontakto būdu nuo sergančių naminių gyvūnėlių fekalijų.


Žarnyno jersiniozės prevencija


Kad neužsikrėstume žarnyno jersinioze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių:

  • Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą, paukštieną jos produktus.
  • Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
  • Prieš vartojimą kruopščiai nuplauti daržoves.
  • Termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, paruošto vartojimui maisto.
  • Naudoti atskiras pjaustymo lentas žaliai mėsai, paukštienai, daržovėms, kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis.
  • Kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą ir valgį, po žalios mėsos, paukštienos, daržovių tvarkymo.
  • Saugoti dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo gyvulių ir žmonių fekalijomis.
  • Tinkamai prižiūrėti namų augintinius: kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnėliais, neleisti augintiniams laisvai keliauti po namus, laikyti gyvūnėlius atokiau nuo virtuvės, kruopščiai plauti aplinkos paviršius, kurie turėjo sąlytį su gyvūnėliais.
  • Daržovės gali būti užkrėstos jersinijomis laukuose, jas gabenant, saugyklose. Pateiktos rekomendacijos padės tinkamai prižiūrėti daržoves bei išvengti užsikrėtimo jersinioze:
  • Nuimant derlių, negalima nakčiai palikti daržovių ir šakniavaisių laukuose, kad jų savo fekalijomis neužkrėstų graužikai, paukščiai.
  • Daržovėms gabenti naudojamos transporto priemonės turi būti sandarios, uždaros arba dengtos, sausos, švarios. Konteineriai, maišai, transporto priemonių apdangalai turi būti nekiauri, švarūs, sausi, neužkrėsti kenkėjais ir be pašalinio kvapo.
  • Saugyklos sienos ir visi paviršiai, kurie gali liestis su daržovėmis, turi būti švarūs, prieinami valyti, be plyšių ir įdubų.
  • Lubos turi būti švarios ir įrengtos taip, kad nesikauptų nešvarumai, kondensatas, pelėsiai, kad netrupėtų ir būtų lengvai valomos.
  • Prieš priimant naują daržovių derlių saugyklos turi būti kruopščiai išvalytos, pašalinti pūvantys daržovių likučiai, šiukšlės, purvas. Saugyklose neturi būti išbarstytų daržovių.
  • Tara daržovėms laikyti turi būti nekiaura, švari, sausa ir be pašalinio kvapo. Tara prieš dedant naują derlių turi būti tinkamai išvalyta.
  • Į saugyklas dedamos daržovės turi būti sausos ir švarios, nepradėję pūti, neapgraužtos.
  • Naikinti graužikus daržovių saugyklose.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.


Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai
Svarbu
Trichineliozė

Trichineliozė

Trichineliozės simptomai, trichineliozės sukėlėjai, trichineliozės gydymas  

Ešerichijozė

Ešerichijozė

Ešerichijozės liga, galinti natūraliu būdu persiduoti iš gyvūnų žmogui  

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė persiduoda iš kiaulių žmonėms  

Šinšila

Šinšilų auginimas

Kaip auginti šinšilas, šinšilos šėrimas, šinšilos ligos, šinšilų auginimo patalpos 

pasiutligė

Pasiutligė

Kaip atpažinti pasiutusį gyvūną, vakcinacija nuo pasiutligės, kaip apsaugoti save ir augintinius nuo pasiutligės, kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?  

Mikroelementai karvėms

Mikroelementai karvėms

Mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai, produktyvumui ir sveikatingumui 

Laižomoji druska

Laižomoji druska

Druskos ir mineralų laižalai, laižomosios druskos poveikis primilžiams 

Toksoplazmoze

Toksoplazmozė

Toksoplazmozė, kaip užsikrečiama toksoplazmoze, toksoplazmozės gydymas  

Mastito gydymas

Mastito gydymas

Mastitas, karvių pieno liaukos uždegimas, mastyto profilaktika, nustatymas ir gydymas  

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Šuo

Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti?

Ar galima atsivežti gyvūnus iš Ukrainos? Jei gyvūnas iš Ukrainos jau Lietuvoje - kuo turiu pasirūpinti ir kokie reikalavimai yra keliami? 

Šunų ligos

Pagrindinės šunų ligos

Šunų ligos, šunų ligų simptomai, šunų ligų gydymas 

Šuo miške

Kaip apsaugoti naminius gyvūnus erkių aktyvumo periodu

Užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir šiltakraujus naminius gyvūnus 

Rusijoje – avių ir ožkų raupų protrūkiai

Avių ir ožkų raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, sergamumas siekia 75-90 % bandos. 

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

Šią savaitę centrinėje Japonijoje nustatytas jau šeštas klasikinio kiaulių maro (KKM) epidemijos atvejis, o likviduoti ligos židinį pasitelkta net kariuomenė.  

Triušių eimeriozė

Plačiai paplitusi, pavojinga invazinė jaunų triušių liga 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau