Pasiutligė

2023-06-21 17:22 Peržiūros : 367 Spausdinti

Pasiutligė - ūmi, mirtina virusinė užkrečiamoji liga, kuri sukelia galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige užkrečiama per seiles, taigi ja nuo sergančio gyvūno galima apsikrėsti ne tik šiam įkandus, bet ir lyžtelėjus. Žmogui šis mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles. Pasiutligės infekcijos šaltinis yra gamtoje.

Teisės aktai dėl pasiutligės

Dažniausiai užduodami klausimai dėl pasiutligės:

1. Kokie būdingi pasiutligės požymiai ir kaip atpažinti pasiutusį gyvūną

Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai visada nugaišta, nes pasiutligės virusai pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Pasikeičia pasiutlige sergančių gyvūnų elgsena. Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs. Laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus bei žmones. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui. Pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi. Pakinta gyvūnų eisena, atsiranda raumenų traukuliai, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius. Pasikeičia gyvūnų balsas.

2. Kas platina pasiutligę?

Lietuvoje pagrindiniai pasiutligės sukėlėjo platintojai yra rudosios lapės, usūriniai šunys ir kiaunės.

3. Kaip užsikrečiama pasiutlige?

Pasiutlige sergantys gyvūnai virusus išskiria su seilėmis, todėl dažniausiai užsikrečiama įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui. Pasiutlige galima užsikrėsti užkrėsto gyvūno seilėms ar užkrėstiems audiniams patekus ant pažeistos odos ar gleivinių. Labai pavojingi mažai kraujuojantys arba galvos įkandimai. Ligos inkubacinis periodas gana įvairus. Pats trumpiausias - 7-8 dienos, bet dažniausiai trunka kelias savaites.

4. Kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?

Pas sąžiningus ir atsakingus savininkus šunys ir katės yra suvakcinuoti prieš pasiutligę, todėl tokiu atveju, kai apdrasko šių šeimininkų augintiniai, reikai papildomai išsiaiškinti tik su gyvūno savininku ar jis paskiepytas nuo pasiutligės. Jeigu gyvūnas skiepytas, pavojaus dėl pasiutligės nėra. Tačiau pasitaiko neatsakingų savininkų, kurių gyvūnai nevakcinuoti, o taip pat benamiai gyvūnai, kurie gali apdraskyti ar apkandžioti žmones. Tokiu atveju, jeigu įkando nepažįstamas gyvūnas pirmiausia:
- reikia informuoti teritorinę tarnybą apie įvykį, nes gal dar įmanoma pagauti įtariamą gyvūną, jį patalpinti karantinavimui ir stebėjimui.
- žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti ją ir atsiminti, kad šios priemonės neapsaugos nuo pasiutligės, ir kuo greičiau kreiptis į artimiausią medicinos punktą/centrą ir informuoti gydytojus apie įvykį.
- jeigu po pagauto gyvūno karantinavimo ir stebėjimo (14 dienų) bus nustatyta, kad jis nėra užsikrėtęs pasiutlige, žmonių vakcinacija bus nutraukta.
- tačiau, jeigu gyvūnas nebus pagautas, tam, kad išvengti mirtinai pavojingos ligos, gydytojai turės atlikti pilną vakcinavimo programą.

5. Kaip apsaugoti save ir augintinius?

Visi gyvūnų savininkai savo augintinius privalo vakcinuoti nuo pasiutligės kartą metuose. Vakcinaciją atlieka visi privatūs veterinarijos gydytojai.
Vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais.

6. Kodėl reikia vakcinuoti laukinius gyvūnus nuo pasiutligės?

Lietuvoje pagrindiniai pasiutligės sukėlėjo platintojai yra rudosios lapės, usūriniai šunys ir kiaunės.
Šie gyvūnai apkandžiodami kitus laukinius ir naminius gyvūnus bei žmogų užkrečia juos pasiutlige. Vienintelis būdas kovoti su šiuo mirtį sėjančiu virusu yra naikinti viruso rezervuarą gamtoje ir užkirsti kelią infekcijos perdavimui. Tai galima pasiekti tik vykdant naminių ir laukinių gyvūnų vakcinaciją. Laukiniai gyvūnai suėdę jauką su vakcina įgyja imunitetą nuo pasiutligės.

7. Kaip atliekama laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės?

Laukiniai gyvūnai vakcinuojami nuo pasiutligės naudojant jaukus su vakcina. Vakcinacija atliekama du kartus metuose - pavasario ir rudens laikotarpiais. Atliekant vakcinaciją didelėje teritorijoje jaukai su vakcina yra išmėtomi iš lėktuvo. Lėktuvas turi skristi apie 150 km/h greičiu apie 150 metrų aukštyje. Vakcinacija atliekama visoje Lietuvos teritojoje, išskyrus kai kurias zonas (virš miestų teritorijų, ežerų ir Ignalinos atominės elektrinės jaukai nemėtomi). Viename kvadratiniame kilometre turi būti išmėtoma ne mažiau kaip 20 jaukų.

8. Kuo tie jaukai patraukia gyvūną ir kaip jie veikia?

Vakcinos kapsulė įdėta į jauką, kuriame yra negyvūninių komponentų (augalinės kilmės) ir žuvies miltų. Gyvūnus privilioja žuvies kvapas. Laukiniam gyvūnui ėdant jauką, plyšta kapsulė, kuri sužeidžia ryklės gleivinę ir vakcina patenka ant gleivinės ir tonzilių. Tokiu būdu laukinių gyvūnų organizme susidaro imunitetas lauko virusui ir pasiutligė nebeplatinama. Imunitetas susidaro per 21 d. ir trunka 12 mėn.

9. Kaip tie jaukai atrodo? Kokia jų sudėtis?

Jaukas yra apvalios arba keturkampio formos, kurio sudėtyje yra negyvūninių komponentų (augalinės kilmės) ir žuvies miltų, o jauko viduje yra vakcinos pripildyta kapsulė, kurioje yra dirbtinai išskirti pasiutligės virusai.

10. Kaip elgtis suradus jauką nuo pasiutligės?

Radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu vakcinos turinys pateko į burną, nosį ar akis, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tokiu atveju žmonės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų ir kelia pavojų žmonėms, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei VMVT, kurios specialistai turi atvykti ir paimti jaukus su vakcina. Jeigu jauką suvalgys jūsų naminiai gyvūnai, pavojaus ja užsikrėsti nėra.

LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai