Tulpės

2022-09-07 11:21 Peržiūros : 3624 Spausdinti

Tulpės kilusios iš centrinės Azijos. Tai vienas populiariausių tų kraštų augalų, apipintas įvairiomis legendomis. Tulpių motyvai labai dažni rytiečių audinių raštuose, pastatų puošyboje. Europoje tulpės pasirodė tik 16 amžiaus pabaigoje. Gražus augalas sparčiai plito aukštuomenės soduose. Su tulpėmis susijęs net pirmasis spekuliacijos skandalas, pirmą kartą parodęs, kaip bliūkšta burbulai. Olandijoje, 1634 metais sparčiai pradėjus populiarėti tulpių auginimo verslui, tulpės kainavo pasakiškus pinigus, iki tais laikais nerealių sumų išaugdavo naujai išvestų tulpių veislių svogūnėlių kaina. Už naujos veislės tulpės svogūnėlį būdavo galima nusipirkti namą, brangenybių ar gyvulių. Kainos sparčiausiai kilo pardavėjams tikintis dvigubo ir trigubo pelno užauginus daugiau svogūnėlių. Dažnai būdavo perkama nė nemačius svogūnėlio, užtekdavo pažado išauginti. „Tulpių bumas" apėmė visą Europą. 1636 metai - apogėjus, žmonės imdavo iš bankų paskolas, kad tik nusipirktų svogūnėlį. 1637 metais Olandijos vyriausybė įstatymu uždraudė spekuliaciją tulpių svogūnėliais, todėl jų kainos krito, liko šimtai turtuolių ir milijonai elgetų. Iki šiol Olandija ir tulpės - neatskiriami.

Tulpės

Šiuo metu tulpių registre yra apie 2500 veislių. Manoma, kad pasaulyje yra apie 10 000. Pagal šiuolaikinę klasifikaciją tulpės suskirstytos į 15 klasių, kurios sudaro 4 grupes. Į jas skirstoma pagal žydėjimo laiką: 1) ankstyvosios, 2) vidutinio žydėjimo, 3) vėlyvosios, 4) laukinių tulpių atmainos ir iš jų kilusios veislės. Derinant veisles, galima turėti žydinčių tulpių vos tik nutirpus sniegui ir iki pat vasaros.

Tulpių sodinimas

Tulpės sodinamos tik rudenį. Per 20-30 dienų jos turi sustiprėti ir išleisti šaknis, nes nuo to priklausys žiedo kokybė pavasarį. Grunto temperatūra turėtų būti apie 7-9 laipsniai. Negalima laikyti per žiemą ir sodinti pavasarį, nes žiedai vystosi būtent žemoje temperatūroje. Tulpių auginimui tinkamiausia humusinga priemolio dirva, svarbu, kad būtų derlinga, neutralaus rūgštingumo (PH 6,5-7,5). Turi būti ne mažiau kaip 30 cm ariamo sluoksnio, jis turi gerai sugerti drėgmę, būti purus ir laidus orui. Labai sunkus gruntas naudojamas tik įterpus daug durpių, mėšlo ar komposto (20 kg/m²). Pastebėta, kad sunkesnėse, tačiau tinkamai įdirbtose, dirvose tulpės turi ryškesnius žiedus ir didesnius svogūnėlius. Gruntinis vanduo neturi būti aukščiau negu 60 cm. Jeigu jis aukščiau, tulpės sodinamos 20-25 cm aukščio lysvėse.

Parenkama nuo vėjo apsaugota ir saulėta vieta. Į medžių šešėlius nereikia kreipti dėmesio, nes tulpės žydės, kol medžiai bus be lapų. Prieš svogūnus gali būti sodintos bet kokios daržovės ar gėlės, išskyrus svogūninių ir bulvinių (Solanaceae) šeimų augalus, nes nematodinės ir virusinės bulvių ir pomidorų ligos persiduoda tulpėms.

Tulpių sodinimas

Tulpių pievos įrengimas. Žemė tulpėms ruošta nuo pavasario. Herbicidais sunaikintos žolės, sukultivuota žemė. Rudenį pasodinti tulpių svogūnėliai.

Vidutiniškai tulpės sodinamos 10-12 cm gylyje, jei sodinama ilgesniam laikui - iki 25 cm. Sodinant giliau sumažėja dauginimosi galimybės. Klasikinis gylis - trys svogūnėliai, jeigu lengva dirva, du - jeigu dirva sunkesnė. Dideli svogūnėliai sodinami 8-10 cm atstumu ir 20-25 cm atstumu tarp eilių. Manoma, kad geriausias derlius - 50 didelių ir 80-100 smulkių svogūnėlių kvadratiniame metre.

Tulpių pievos įrengimas

Pavasarį pražydusi tulpių pieva

Sodinamus svogūnėlius patariama panardinti į dezinfekuojamąjį fungicidinį tirpalą 30 minučių (fundazolas, euparenas, topsinas - 20-30 gr. į 10 litrų vandens).

Sodinti reikia atsargiai, negrūsti į žemę, nes galima pažeisti svogūnėlį, jis gali susirgti. Pasodinus, lysvės žemę reikia išlyginti, kad nesikauptų vanduo ir nepūdytų svogūnėlio. Rekomenduojama mulčiuoti durpėmis, kompostu, sausais lapais. Tulpės nebijo šalčių, tačiau svogūnėlių derlius ir žiedai bus didesni, jeigu žiemą uždengsite.

Tulpių auginimas

Tulpės mėgsta drėgmę. Jei pavasaris sausas, būtina laistyti šiltu vandeniu, tik reikia saugoti, kad jo nepatektų ant lapų.

Tulpių auginimas

Siekiant išauginti didelių žiedų ir svogūnėlių, tulpes rekomenduojama papildomai tręšti. Pirmą kartą iš karto po išdygimo (30 g azoto, 20 g kalio ir 30 g fosforo trąšų kibirui vandens), antrą kartą prieš žydėjimą (20 g azoto, 20 g kalio, 30 g fosforo trąšų kibirui vandens), trečią kartą po žydėjimo (30 g fosforo ir 20 g kalio trąšų). Tulpėms optimaliausia trąšų proporcija: 1 dalis natrio, 1,5 dalies fosforo, 3 dalys kalio trąšų.

Po žydėjimo nulaužiama mezginė, kad gėlė neeikvotų jėgų augindama sėklas. Nupjaunant tulpę paliekami 2-3 apatiniai lapai, iš kurių maisto medžiagų gauna svogūnėlis.

Svogūnėlių kasimas ir laikymas

Tulpių svogūnėliai iškasami kasmet, nors kai kurias veisles galima kasti ka sdu metai. KAsmet kasant svogūnėliai išauga didesni, sekantiems sodinimams pašalinami nesveiki svogūnėliai, kad taip pat užtikrina geresnį augimą. Tulpių svogūnėlius reikėtų iškasti kiek anksčiau nei pilnai nudžius lapai, o svogūnėlio lukštas ima raudonuoti. Tai būna apie liepos mėnesį. Pavėlavus su iškasimu svogūlėlius labaiu puls ligos.

Iškasus svogūnėliai dedami į dėžes tinkliniu dugnu ne daugiau kaip dvejomis eilėmis. saulėje svogūnėlių džiovinti negalima. Džiovinama 20- 25 laipsnių temperatūroje, drėgnumas iki 70 procentų, patalpa turi būti gerai vėdinama.

Apdžiovinus 2- 4 savaites pašalinami seni lukštai ir šaknys. Stengtis kuo mažiau pažeisti dengiamojo lukšto nes tada puola grybinės ligos ir svogūnėlis greičiau vysta, prarasdamas maistingąsias medžiagas.

Iki sodinimo į atvirą gruntą tulpių svogūnėliai laikomi tamsioje patalpoje su pastovia 18- 20 laipsnių temperatūra. Apie ankstyvao pražydinimo tulpių svogūnėlių laikymą galima pasiskaityti straipsnyje " Ankstyvas tulpių pražydinimas"

Tulpių ligos ir kenkėjai

Viena labiausia paplitusių ir seniausių tulpių ligų - žiedlapių margligė. Atsiradus pirmosioms tulpėms Europoje manyta, kad margi žiedai - veislės požymis. Ant pažeistų lapų ir žiedų atsiranda šviesesni dryžiai. Sergančios tulpės silpnesnės, mažesnės, svogūnėliai mažiau atsparūs puviniui. Kadangi nėra vaistų, galinčių sunaikinti ligos sukėlėjo virusą nesunaikinant augalo, tenka kovoti drastiškomis priemonėmis. Užsikrėtusios tulpės išbrokuojamos ir sudeginamos. Iškasama ir perkeliama į kitur žemė, kur augo užsikrėtusios tulpės. Užkrėsti galima pjaunant žiedus, tad peilį rekomenduojama dezinfekuoti po kiekvieno pjovimo kalio permanganato tirpale. Geriausia žiedus laužti.

Grybinės tulpių ligos gydomos fungicidiniais tirpalais (20 g/10 l vandens). Profilaktiškai tokiu tirpalu rekomenduojama tulpes palaistyti įdrėkus dirvai po ilgalaikio lietaus.

ASA.LT

Kategorijos: Sodininkystė, Gėlių auginimas