Kalio trąšos

Kalio trašos yra tarp trijų svarbiausių, augalui reikalingų mineralinių elementų. Kalis suaktyvina procesus augaluose, taip pat padeda įsisavinti kitus augalams svarbius mineralus. Dirvoje, ypač jos viršutiniame sluoksnyje, yra natūralaus kalio, tačiau 90 % jo sunkiai vandenyje tirpstančiose formose ir dėl to sunkiai įsisavinamas augalų. Norint, kad augalai nestokotų kalio, jie papildomai tręšiami kalio trąšomis. Tai gali būti mineralinės trąšos, daug gerai įsisavinamo kalio yra pelenuose, šiauduose. Kalio kiekis dirvožemyje skaičiuojamas pagal kalio oksido (K2O) kiekius.

Kalio magnezijos trašos

Kalio poveikis augalams

Kalis padeda augalams geriau įsisavinti dirvos drėgmę, taip padidindamas jų atsaparumą sausroms. Pagreitėja fotosintezė, susidaro daugiau aminorūgščių, gerėja šaknų sistemos vystymasis, vaisių kokybė, aromatas ir spalva, vaisiams suteikia daugiau saldumo. Taip pat padidina augalų atsparumą ligoms. Trūkstant kalio sustoja augalo reprodukcinių organų vystymasis, silpnėja augalo stiebai, ląstelėse sulėtėja baltymų fermentacija.

Tręšiant azotu augalus, kurie jaučia kalio trūkumą, audiniuose susidaro neįsisavinto amoniako perteklius, to rezultatas - sutrikę augalo gyvybiniai procesai.

Kalio trūkumas stabdo monosacharidų virtimą į polisacharidus. Todėl pakankamai kalio turintys augalai subrandina saldesnius vaisius. Taip pat didelis cukraus kiekis ląstelėse turi įtakos augalo atsparumui šalčiams. Aromatinių medžiagų susidarymas taip pat didele dalimi priklauso nuo kalio.

Uogos ir vaisiai bus skanesni, saldesni jei augalui netrūks kalio

Kalis augalų ląstelėse yra citoplazmos jonuose ir ląstelių sultyse. Mažiau kalio yra senose augalo dalyse, šaknyse, sėklose, daugiau - šviežiuose lapuose ir ūgliuose. Šiauduose kalio daugiau nei grūduose. Naudojant kraikinius šiaudus tręšimui, dirva atgauna kalį natūraliu būdu.

Kalio trūkumo požymiai

Kalio trūkumas stipriausiai jaučiasi lengvose dirvose ir durpėse. Kalio trūkumas matomas vasarą, stipriausio augimo metu.

Pagrindiniai kalio trūkumo požymiai

Lapai pradžioje geltonuoja, vėliau rausvėja, gali atsirasti melsvas arba bronzinis atspalvis. Lapų krašteliai išdžiūna. Plonėja stiebai, jie susilpnėja. Augalas nustoja intensyviai augti. Lapai sukasi.

Kalio trąšos

Kalio chloridas (KCl) - labiausiai paplitusi kalio trąša. Šiose trašose yra apie 60 procentų kalio oksido. Dažniausiai tai rausvos spalvos, netaisyklingos formos granulės. Kalio chloridas - pigiausia kalio trąša. Dėl chloro ji negatyviai veikia dalį augalų, ypač daržoves ir citrusinius. Mažinant chloro poveikį kalio chloridas įterpiamas į dirvožemį gerokai prieš augalų vegetaciją. Laukuose ir soduose kalio chlorido trąšos įterpiamos rudenį.

Kalio chlorido granulės

Kalio sulfatas (K2SO4) - dažniausiai parduodamas kaip smulkūs baltos, baltai pilkos spalvos milteliai. Kalio oksido yra 45 – 50 proc. Kalio sulfato milteliai puikiai tirpsta vandenyje ir dažniausiai įterpiami į dirvą kaip skystis arba purškiant ir perduodant kalį augalams per lapus. Purškiant reikia nustatyti tinkamą normą, nes padauginus galima lapus nudeginti. Rekomenduojama norma - apie 1 kg kalio sulfato trąšų 10 litrų vandens. Daugeliui augalų naudinga ir trąšų sudėtyje esanti siera.

Kalio sulfato milteliai. Puikiai tirpstančios ir tinka tręšimui per lapus

Kalio magnezija augalams naudinga dėl didelio magnio kiekio. Magnio oksido MgO yra 9 proc. Kalio oksido koncentracija apie 30 proc., mažesnė nei kitose kalio trąšose. Kalio magnezija parduodama dažniausiai pilkų, apvalių granulių pavidalu. Tai patogu mechaniniam barstymui.

Kalio magnezija - viena iš geriausių kalio trąšų, turinti didelį kiekį magnio.

Kalio nitratas (salietra) KNO3 - dar kitaip vadinama Čilės salietra. Kalio oksido konsentracija apie 46 proc., azoto koncentracija 14 proc. Vertinga dirbtinai gaminama arba natūraliai išgaunama trąša, tačiau brangi. Verta naudoti pagrindiniu augalų vegetacijos laikotarpiu ir vaisių brendimo metu. Taip pat puikiai tinka tręšimui per lapus.

Kalio karbonato trąšos (K2CO3) - dar vadinamos kalio potašo trąšomis. Tai dažniausiai pelenuose sutinkama kalio forma. Kalio oksido koncentracija būna apie 15 proc. Taip pat gali būti parduodamos koncentruotos kalio karbonato trąšos, kuriose K2O siekia 28 – 36 proc. Pelenai kartu turi daug kalcio, kuris šarmina dirvožemį. Taip pat pelenuose yra daug fosforo. Pelenai - puikios trąšos, vegetacijos laikotarpiu veikiantys ir kaip insekticidai. Daugiau azoto yra jaunų lapuočių pelenuose, mažiau - spygliuočių pelenuose.

Komplekcinės trąšos - NPK. Pastaruoju metu populiariausia naudoti ne grynas kalio trąšas, bet sudėtines granules, kuriose taip pat būna azoto, fosforo trąšų. Šiose granulėse taip pat gali būti ir kitų augalams reikalingų mineralinių medžiagų, ir mikroelementų. Rudenį naudojamos NPK su minimaliu azoto kiekiu, pavasarį - su didesniu azoto kiekiu. Pramoniniuose ūkiuose NPK trąšas reikėtų taikyti prie esamos dirvožemio sudėties ir auginamų kultūrų poreikio trąšoms.

Kalio trąšų normos

Kiekvienais metais augalai naudoja lengvai įsisavinamą kalį iš dirvožemio. Norint gauti gausų ir sveiką derlių, kiekvienais metais reikia sugrąžinti kalį į dirvą. Kalio oksido (K2O) norma dirvožemyje turėtų siekti 80 -120 kg/ha. Tačiau, jei ūkis augina produktyvesnes daržoves, augalai gali paimti iš dirvožemio ir 200 – 300 kg/ha kalio. Kalio kiekį diržvožemyje galima išsiaiškinti atliekant dirvožemio tyrimus.

Kalio sunaudojimas kilogramais užauginti 1 toną produkcijos

Paskaičiavus reikiamą kalio kiekį numatomam derliui reikia įvertinti ir dirvoje esančių kalio kiekį. Kalio kiekį galima nustatyti atlikus dirvožemio tyrimus.

Skaičiavimuose naudojamas įsisavinamo kalio kiekis K2O. Pagal tai kiek kalio yra trąšoje įvedamas koeficientas.

silauoges

Sveiki,kalio sulfatu purskiant silauoges del sumedejimo koki kieki trasu reikia deti i 10litru vandens.

2021-09-20 21:28