Boro trąšos

Žemdirbiai pabrėžia, kad augalininkystės technologijose mineralinės trąšos sudaro didžiąją dalį išlaidų. Labai geromis sąlygomis 1 kg v.e. NPK trąšų sukuria apie 10 kg grūdų, o esant blogesnėms sąlygoms - apie 4 kg, tai reiškia, kad derliaus priedas kai kuriais atvejais gali nepadengti išlaidų trąšoms. Be trąšų derliaus nesuformuosi, tačiau būtina ieškoti būdų, kaip racionaliai išnaudoti dirvožemio potencialą, pagrįstai naudoti mineralines trąšas, pasirinkti žemės dirbimo technologiją, didinančią maisto medžiagų įsavinamumą iš dirvos ir trąšų. Biologinių preparatų svarba neginčytina. Tačiau šį kartą norime priminti, kad mikroelementai - taip pat vienas iš problemos sprendimo būdų. Būtent mikroelementai augaluose dalyvauja fermentų, leidžiančių intensyviai išnaudoti saulės energiją, vandenį bei makroelementus, sintezėje. Mikroelementai stiprina augalų imunitetą, tuo padidindami atsparumą ligoms, slopina fiziologinę augalų depresiją, sukeliamą aplinkos veiksnių, mažina neigiamą pesticidų poveikį, dalyvauja fermentinėje veikloje, veikia kaip aktyvatoriai ar inhibitoriai, gerina maisto medžiagų apykaitą ir t.t.

Daug ko galima pasimokyti iš cukrinių runkelių augintojų. Kiekvienas žino, kad jei cukrinių runkelių cukringumas tebus 12 proc. bus galima ekstraguoti apie 50 proc. cukraus, padidinus cukringumą iki 17 proc. - 87 proc. Jei cukrinių runkelių cukringumas siekia 19 proc., galima tikėtis 50 - 60 proc. didesnio pelno nei esant 14 proc. cukringumui. Tokių pavyzdžių galima pritaikyti kiekvienam augalui. Pavyzdžiu pasirinkome cukrinius runkelius, nes būtent boras didina šių augalų auginimo rentabilumą. Kodėl boras? Egzistuoja tam tikras boro koncentracijos optimumas augalų audiniuose, užtikrinantis normalius fiziologinius procesus. Boras fiziologiniuose procesuose labai svarbus, nes sudaro kompleksinius junginius. Didžioji boro dalis randama ląstelių sienelėse. Esant pakankamam boro kiekiui, gliukoproteidai kartu su baltymais, turinčiais prolino, sudaro tinklišką ląstelių sienelių struktūrą. Trūkstant boro suyra meristeminiai augimo kūgelio audiniai, o neatstačius boro koncentracijos pažeidžiami kambio audiniai. Dėl to trūkstant boro sutrinka augalų augimas ir sutrinka amino rūgščių sintezė. Tačiau ruošiant boro lapų trąšų derinius reikia prisiminti, kad boras su kaliu ir natriu sudaro judrius junginius, o su kalciu ir magniu - nejudrius.

Šiame straipsnyje akcentuojame borą dėl to, kad kintančio klimato sąlygomis labai svarbi boro reikšmė, nes jis aktyvuoja cukraus kaupimąsi ir judėjimą augaluose. Boras, skirtingai nei kiti mikroelementai, lėtina augalų kvėpavimo intensyvumą ir mažina taip vadinamą fotosintezės depresiją dienos metu. Ypač teigiama boro įtaka fotosintezės intensyvumui pastebima vyraujant aukštoms ar žemoms bei artimomis kritinėms temperatūroms.  Boras didina augalų atsparumą sausroms, nes aktyvuoja maisto medžiagų ir askorbo rūgšties judėjimą iš lapų į generatyvinius organus, dėl to padidėja žiedelių skaičius, didėja žiedadulkių judrumas, gerėja apsivaisinimas. Nustatyta, kad apipurškus kviečius lapų trąšomis su boru sausuoju periodu, tuščių varpučių skaičius sumažėja nuo 50 proc. iki 10-15 proc.

Specialistai vasarinius kviečius, kukurūzus, cukrinius runkelius apipurkšti lapus boro trąšomis derinyje su kitomis lapų trąšomis.