Meškinio česnako auginimas

2025-01-08 22:23 Peržiūros : 818 Spausdinti

Meškinis česnakas priklauso amarilinių šeimos česnako genties augalams. Meškinio česnako svogūnėlis yra pseudovogūnėlis, o visas maistinių medžiagų atsargas augalas kaupia šakniastiebyje. Dažnai augalas yra dviem trečdaliais virš dirvos, o jo šaknys siekia iki 30 cm gylį.

Šaknų formavimasis vyksta žiedkočio augimo laikotarpiu ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Augalas pradeda žydėti birželio-liepos mėnesiais. Žiedynuose būna kelios dešimtys baktų žiedelių. Sėklos bręsta nevienodai: pirma subręsta viršutinės, o apatinės gali subręsti tik tada, kai viršutinės jau nukrinta ant žemės.

Meškinis česnakas yra pavėsį pakenčiantis ir drėgmę mėgstantis augalas, tačiau jis nemėgsta užmirkimo. Tiesa, pavasarinį užmirkimą jis toleruoja gerai. Augalas yra nereiklus, gali augti bet kokiame dirvožemyje, tačiau geriau auga neutralioje dirvoje.

Po sėklų subrendimo antžeminė augalo dalis nunyksta, palikdama mažą kelmelį, kuriame formuojasi naujas svogūnėlis. Rudenį išaugęs naujas svogūnėlis pakeičia senąjį, todėl šis laikotarpis yra idealus persodinimui. Vis dėlto meškinį česnaką galima persodinti visą vegetacijos sezoną.

Meškinis česnakas

Meškinio česnako nauda

Meškinis česnakas yra vertingas augalas, pasižymintis ne tik išskirtinėmis skonio savybėmis, bet ir turtinga maistine sudėtimi. Jame gausu vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą. Meškinis česnakas turi iki 150 mg vitamino C 100 g šviežių lapų, todėl tai vienas iš geriausių natūralių šaltinių imuninės sistemos stiprinimui, ypač pavasario sezonu, kai dažnai jaučiamas vitaminų trūkumas. Be to, jame yra karotino (apie 4 mg/100 g), kuris svarbus regėjimui ir odos sveikatai, bei eterinių aliejų, kurie suteikia priešuždegiminių ir antibakterinių savybių. Augalas taip pat yra baltymų (2,5 g/100 g) ir mineralinių druskų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis ir fosforas, šaltinis.

Kulinarijoje meškinis česnakas vertinamas dėl savo švelnaus, česnako ir svogūno primenančio skonio bei šviežių, subtilių aromatų. Jauni lapai, ūgliai, svogūnėliai ir net žiedai yra tinkami vartoti maistui. Dažniausiai naudojami švieži lapai, kurie dedami į salotas, sumuštinius, sriubas ar padažus. Vienoje 100 g šviežių lapų porcijoje yra tik apie 35 kcal, todėl tai puikus pasirinkimas norintiems sumažinti kalorijų kiekį racione. Meškinis česnakas taip pat puikiai tinka marinuoti, rauginti, sūdyti, šaldyti ar džiovinti. Džiovintoje ir šaldytoje formoje jis išlaiko daugumą savo naudingųjų medžiagų ir yra puikus prieskonis įvairiems patiekalams. Be to, šviežius lapus galima naudoti kaip garnyrą arba žaliąjį priedą prie mėsos ir žuvies patiekalų.

Meškinis česnakas yra ne tik skanus, bet ir maistingas produktas, kurį galima lengvai įtraukti į kasdienį racioną. Jis praturtina maistą vertingomis medžiagomis, padeda stiprinti organizmą, gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir prisideda prie bendros sveikatos stiprinimo.

Dirvožemis meškiniam česnakui

Meškinio česnako sodinimui geriausiai tinka neutralus arba šiek tiek rūgštus, purus ir derlingas dirvožemis, kuris gerai sulaiko drėgmę, tačiau nėra linkęs į užmirkimą. Augalas mėgsta humusingą dirvą, todėl prieš sodinimą rekomenduojama įterpti organinių trąšų, tokių kaip kompostas ar perpuvęs mėšlas. Idealiausias dirvožemio pH lygis yra nuo 6,0 iki 7,0. Jei dirvožemis yra per daug smėlingas, jį galima pagerinti įterpiant kompostą ar durpes, o molingą dirvą rekomenduojama maišyti su smėliu ir organinėmis trąšomis, kad jis taptų purvesnis ir lengviau aeruojamas. Taip pat svarbu užtikrinti vidutinį dirvožemio drėgnumą, vengiant ilgalaikio užmirkimo, kuris gali pakenkti šaknims ir svogūnėliams.

Vieta kur sodinti meškinį česnaką

Meškinis česnakas natūraliai auga pavėsingose ir drėgnose miško vietovėse, todėl geriausia jam skirti vietą sode, kur yra dalinis pavėsis arba visiškas pavėsis. Tai gali būti plotas po medžiais ar krūmais, kurie suteikia natūralų šešėlį. Augalas gerai jaučiasi vietose, kur dirvožemio drėgmė yra pastovi, tačiau nėra užmirkimo, todėl svarbu pasirinkti vietą, kurioje nesikaupia lietaus vanduo. Be to, rekomenduojama vengti atvirų, saulės kepinamų vietų, nes jos gali išdžiovinti dirvą ir stabdyti meškinio česnako augimą. Tinkamai pasirinkta vieta užtikrins, kad augalas galėtų klestėti natūraliomis sąlygomis, imituojančiomis jo augimo aplinką laukinėje gamtoje.

Meškinio česnako dauginimas sėklomis

Tenka susidurti su nuomone, kad meškinio česnako dauginimas iš sėklų yra labai sudėtingas ir neperspektyvus. Meškinio česnako sėklos yra nedaigios. Tačiau kas augina meškinį česnaką pastebi, kad jau kitais metais po žydėjimo aplink ir net kiek toliau būna daugybė pridygusių meškinių česnakų. Tai yra sudygusios meškinio česnako sėklos. Meškinio česnako sėklų daigumą nulemia pabuvimas šalčio cikle. Tinkamai pasiruošus galima greitai užsiveisti meškinio česnako. Didelis dauginimo sėklomis privalumas tai, kad yra kultūrinių meškinio česnako formų su didesniais lapais. Lietuvoje kultūrinių meškinių česnakų neteko matyti pardavime, reikės paieškoti ir atsisiųsti.

Meškinio česnako sėklos

Pirmiausia reikia paruošti dirvožemį sklype: perkasti iki kastuvo gylio ir įterpti organinių medžiagų, apskaičiuojant 10 litrų vienam kvadratiniam metrui. Jei sėsite rudenį, galima naudoti tiek kompostą, tiek perpuvusį mėšlą, o jei pavasarį - tik kompostą.

Geriausia sėti meškinį česnaką žiemai: tokiu būdu vyksta natūrali sėklų stratifikacija. Sėja paprastai vykdoma ankstyvą rudenį. Sėklos dedamos į vagas pagal schemą 5×10 cm, užberiamos durpėmis ir dirvožemiu.

Pavasarinės sėjos metu meškinio česnako sėklas būtina iš anksto stratifikuoti. Maždaug tris mėnesius prieš sėją sėklos dedamos į drėgną dirvą ir laikomos maždaug -2-4 °C temperatūroje. Tik tokį paruošimą praėjusios sėklos sudygsta tą patį sezoną, kitos - tik kitais metais. Tačiau kadangi per metus sklypas pasidengs tankiu piktžolynų abejotina ar ko nors sulauksite. Ravint piktžoles sėklos bus išdraikytos į neaiškų gylį.

Meškinio česnako dauginimas daigais

Po 3-5 metų plotas dažniausiai pasidengia tankiu meškinio česnako kilimu. Tai pasidauginę iš sėklų ir svogūnėlių meškiniai česnakai. Juos galima sėkmingai išretinti ir praplėsti auginimo plotą ar su kuo pasidalinti. Daigų sodinimas garantuotas meškinio česnako dauginimo būdas.

Geriausia persodinti pavasarį kai išlenda pirmieji lapeliai. Gausiai paliejam donorinį plotelį ir iškasam kastuvu kupstą augalų. Jei bus pervežimas dedam į indą kuriame šaknys neperdžius.

Meškinio česnako dauginimas daigais

Dirvožemis paruošiamas kaip dauginant sėklomis.

Meškinio česnako daigai sodinami maždaug 5-7 cm gylyje (šaknų sistema ir svogūnėlis turi būti visiškai padengti žeme) ir laikantis tinkamų atstumų, kad augalai turėtų pakankamai vietos augti ir plėstis.

Atstumai tarp sodinimo vietų:

Tarp augalų vienoje eilėje: apie 15-20 cm.
Tarp eilių: apie 25-30 cm.

Šie atstumai leidžia augalams gauti pakankamai šviesos, oro ir maistinių medžiagų. Jei sodinami svogūnėliai, jie taip pat įkasami maždaug 5-7 cm gylyje, užtikrinant, kad jie gerai priglustų prie dirvos. Tinkamas sodinimo gylis ir atstumai padeda išvengti augalų konkurencijos ir užtikrina sveiką jų vystymąsi.

Meškinio česnako priežiūra

Meškinis česnakas beveik nereikalauja priežiūros. Pavasarį ir vasaros pradžioje reikėtų ravėti piktžoles kol auga lapai. Kai lapai nuvysta apie liepos mėnesį meškinius česnakus galima pamiršti iki kito pavasario. Jei meškinis česnakas auginamas stipriame pavėsyje natūraliai ten neaugs piktžolės.

Stipresni augalai ir lapai bus jei meškinį česnaką vegetacijos laikotarpiu reguliariai laistyti. Taip pat geresnis derlius bus jei kasmet užberti nedidelį sluoksnį komposto, geriausiai lapinio.

Meškinį česnaką rekomenduojama persodinti kas 5-6 metus.

Meškinio česnako naudojimas

Negalima nuplėšti visų lapų, kad augalai nebūtų sunaikinti. Jauni lapeliai yra švelnūs ir skanūs, tačiau vėliau jie tampa kietesni.

Meškinio česnako valgomos visos dalys: lapai, svogūnėliai ir ūgliai. Jį galima sūdyti, marinuoti, rauginti, šaldyti ir džiovinti. Šaldytame ir džiovintame meškinio česnake geriau išsilaiko naudingosios medžiagos: karotinas, vitaminas C, eteriniai aliejai, baltymai ir mineralinės druskos. Augalas turi antiskorbutinių ir baktericidinių savybių, mažina cholesterolio lygį ir normalizuoja medžiagų apykaitą.

Ką pagaminti iš meškinio česnako

Subtilus meškinio česnako skonis tinka prie daugybės patiekalų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad termiškai apdorotas meškinis česnakas stipriai praranda kvapą ir skonį. Pavasarį galima pasimėgauti šviežiais meškinio česnako lapais. Puikiai tiks meškinis česnakas suvyniotas su vytintu kumpiu.

Pesto padažas su meškiniais česnakais

Šis padažas pasižymi intensyviu aromatu ir puikiai tinka makaronams, užkandžiams ar kaip priedas prie įvairių patiekalų.

Ingredientai:

100 g šviežių meškinio česnako lapų
50 g graikinių riešutų (arba galite naudoti kedrines pinijas, migdolus ar saulėgrąžų sėklas)
50 g tarkuoto kietojo sūrio (pvz., „Parmezano")
100 ml alyvuogių aliejaus
1-2 skiltelės česnako (pagal skonį)
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
Žiupsnelis maltų juodųjų pipirų
1 šaukštas citrinos sulčių (nebūtina, bet suteikia gaivumo)

Gaminimo eiga:

Paruoškite ingredientus. Meškinio česnako lapus nuplaukite ir nusausinkite. Jei naudojate graikinius riešutus, juos galite šiek tiek paskrudinti sausoje keptuvėje, kad atsiskleistų aromatas.
Sutrinkite ingredientus. Į trintuvą ar maisto smulkintuvą sudėkite meškinio česnako lapus, riešutus, česnako skilteles ir druską. Sumalkite iki vientisos masės.
Įmaišykite aliejų. Lėtai pilkite alyvuogių aliejų, tęsdami maišymą, kol masė taps kreminė.
Pridėkite sūrį ir prieskonius. Įmaišykite tarkuotą sūrį, citrinos sultis ir žiupsnelį pipirų. Jei reikia, pakoreguokite skonį - galite pridėti daugiau druskos ar citrinos sulčių.
Patiekite arba laikykite. Pesto padažą galite naudoti iš karto arba laikyti šaldytuve hermetiškai uždarytame inde iki savaitės. Jei norite laikyti ilgiau, užpilkite ant viršaus alyvuogių aliejaus sluoksnį, kad apsaugotumėte nuo oksidacijos.

Patarimai:

Jei norite veganiško varianto, kietąjį sūrį pakeiskite maistinėmis mielėmis.
Šis padažas puikiai tinka kaip užtepas ant skrudintos duonos, įmaišomas į makaronus arba kaip priedas prie keptos mėsos ar žuvies.

Skanaus!

Dėmesio su kuo gali būti sumaišomas meškinis česnakas

Yra atvejų kai meškinis česnakas sumaišomas su pakalnutės lapais. Pakalnutė yra labai nuodingas augalas, kurio visos dalys, įskaitant lapus, stiebus, žiedus ir šaknis, yra pavojingos dėl jose esančių širdį veikiančių glikozidų. Apsinuodijimas šiuo augalu gali sukelti pykinimą, vėmimą, širdies ritmo sutrikimus ir netgi mirtį. Pakalnutės lapai dažnai painiojami su meškinio česnako lapais, nes jie yra panašios formos - ilgi, lancetiški ir auga nuo šaknies.

Kaip atpažinti pakalnutę ir atskirti nuo meškinio česnako:

Kvapas: Pakalnutės lapai neturi būdingo česnako kvapo. Patrinkite lapą tarp pirštų - jei nėra česnako aromato, tai greičiausiai pakalnutė.
Išvaizda: Pakalnutės lapai yra storesni, blizgesni ir standesni nei meškinio česnako. Jie dažniausiai auga po du ar tris iš vienos šaknies.
Žiedai: Pakalnutės žydi baltų varpelių formos žiedais, tačiau žiedai pasirodo tik vėliau, todėl pavasarį klaidingai galima rinkti jos lapus.
Aplinka: Pakalnutės dažniausiai auga sausose arba vidutinio drėgnumo miško vietose, dažnai pavėsyje.

Būkite itin atsargūs, rinkdami meškinį česnaką, nes pakalnutės lapai gali būti labai pavojingi sveikatai. Jei kyla abejonių, geriau nerinkti.

Meškinis česnakas su sviestu

Meškinis česnakas gali būti užkonservuojamas ilgesniam laikui. Meškinio česnako mišinys su sviestu ideliai tinka daugybėje patiekalų. Jis tinka ne tik ant duonos, bet ir prie keptų daržovių, mėsos ar žuvies. Šis pagardas džiugina savo gaivumu, lengvu aštrumu ir natūralumu.

Ingredientai:

100 g kambario temperatūros sviesto
Sauja šviežių meškinio česnako lapų (apie 30-40 g)
Žiupsnelis druskos
(nebūtina) šlakelis citrinos sulčių arba keli malti juodieji pipirai

Gaminimas:

Meškinio česnako lapus gerai nuplaukite, nusausinkite ir smulkiai supjaustykite arba sutrinkite smulkintuvu.
Į minkštą sviestą įmaišykite susmulkintą česnaką, druską ir, jei norisi, citrinos sulčių ar pipirų.
Gerai išmaišykite, kad viskas tolygiai pasiskirstytų.

Laikymas:

Pagardą galima laikyti šaldytuve apie 1-2 savaites, sandariai uždarytame inde. Norint išsaugoti ilgiau, galima suformuoti sviesto ritinėlius, suvynioti į kepimo popierių ar plėvelę ir užšaldyti - šaldiklyje jis išsilaiko iki 3 mėnesių, neprarasdamas skonio.

Meškinis česnakas su degtine

Meškinis česnakas su degtine - tai natūrali tinktūra, plačiai naudojama liaudies medicinoje imuniteto stiprinimui, virškinimo gerinimui, peršalimo simptomams lengvinti ir organizmo detoksikacijai. Degtinė veikia kaip konservantas, leidžiantis ilgam išsaugoti aktyviąsias česnako medžiagas.

Kaip paruošti meškinio česnako tinktūrą:

Reikia 200 g šviežių meškinio česnako lapų ir 500 ml degtinės. Lapai nuplaunami, susmulkinami ir užpilami degtine stiklainyje. Indas laikomas tamsioje vietoje 2-4 savaites, kasdien supurtant. Po to tinktūra perkošiama ir supilama į tamsaus stiklo butelį. Galiojimo laikas - iki 12 mėnesių.

Vartojimo būdai ir receptai:

Imuniteto stiprinimo gėrimas
Į šiltą vandenį įmaišomas medus, citrinos sultys ir 20 lašų tinktūros. Vartojamas rytais prieš pusryčius.
Energijos kokteilis
Tinktūra dedama į kokteilį su žolelėmis, bananais, špinatais ir chia sėklomis. Tai greitas, maistingas ir natūralus energijos šaltinis.

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas, Vaistažolių, prieskonių, gėlių augintojai