Morkų tręšimas

2025-03-18 21:28 Peržiūros : 107 Spausdinti

Morkų auginimas reikalauja kruopštaus dirvožemio parinkimo, tinkamo tręšimo ir sėjomainos planavimo. Toliau aptarsime geriausius dirvožemius morkoms, natūralų dirvos įsotinimą trąšomis, sideralinius augalus, geriausius priešsėlius, efektyvų tręšimo gylį, NPK normas bei mikroelementus, taip pat morkų tręšimą per lapus.

Morkų tręšimas

Geriausi dirvožemiai morkoms

Morkos geriausiai auga purioje, gerai aeruotoje priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje, kurios pH yra 6,0-7,0. Morkos netoleruoja sunkių, molingų dirvų, nes tokios dirvos linkusios prastai drenuotis, o tai gali sukelti šakniavaisių deformacijas ir augimo problemų. Be to, molingos dirvos dažnai turi nepakankamą oro cirkuliaciją, kas trukdo šaknims įsisavinti maistines medžiagas ir vandenį. Geriausi dirvožemiai morkoms yra tie, kuriuose nėra pernelyg didelio drėgmės pertekliaus ir kurie užtikrina gerą šaknų vystymąsi.

Natūralus dirvos įsotinimas trąšomis

Norint praturtinti dirvą natūraliomis maistinėmis medžiagomis, rekomenduojama naudoti kompostą, mėšlą (tačiau ne prieš pat sėją, nes šviežias mėšlas gali neigiamai paveikti šakniavaisių augimą ir sukelti juos deformuotus). Mėšlas turėtų būti įterptas į dirvą ankstesniems kultūrams, tokiems kaip ankštiniai augalai, kurie turi gebėjimą fiksuoti azotą, taip natūraliai pagerindami dirvožemio struktūrą ir padidindami jo maistines savybes. Be to, naudojant sideralinius augalus (žaliąją trąšą), tokius kaip garstyčios, aliejiniai ridikai, dobilai, galima pagerinti dirvos struktūrą ir praturtinti ją organinėmis medžiagomis. Sideraliniai augalai taip pat slopina piktžoles ir padeda išvengti dirvožemio erozijos.

Geriausi priešsėliai

Morkoms tinkamiausi priešsėliai yra ankštiniai augalai (pvz., žirniai, pupos), kopūstai, agurkai ir pomidorai. Ankštiniai augalai gerina dirvos azoto tiekimą, taip sumažindami trąšų poreikį. Be to, tokie augalai padeda užkirsti kelią piktžolių augimui ir pagerina dirvožemio struktūrą. Tačiau burokėliai, pastarnokai ir kiti šakniavaisiai neturėtų būti auginami prieš morkas, nes jie gali palikti dirvoje patogenų, kurie neigiamai veikia morkų augimą ir kokybę.

Morkų tręšimo efektyvus gylis ir NPK normos

Morkų šaknys vystosi 20-30 cm gylyje, todėl trąšas reikia įterpti į šį sluoksnį. Tręšimas šiuo gyliu leidžia augalams pasiekti reikalingas maistines medžiagas, nes morkų šaknys nėra labai gilios. Rekomenduojamos NPK normos morkoms yra:

Azotas (N): 60 kg/ha
Fosforas (P₂O₅): 90 kg/ha
Kalis (K₂O): 120 kg/ha

Šios normos yra bendrosios rekomendacijos, tačiau gali būti koreguojamos atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų rezultatus, morkų veislę ir tikslą gauti tam tikrą derliaus kiekį.

Papildomas tręšimas per lapus gali padėti užtikrinti augalų maitinimą, ypač esant nepalankioms dirvožemio sąlygoms ar sausrai. Tręšimas per lapus ypač efektyvus, kai augalai negali pasiekti visų reikalingų maistinių medžiagų iš dirvožemio dėl jo nepalankių savybių (per žemas pH, nepakankamas drėgmės tiekimas).

NPK trūkumo požymiai morkose

Elementas	Trūkumo požymiai
Azotas (N)	Blyški, gelsvi lapai, ypač senesniuose augaluose, mažas lapų kiekis, sulėtėjęs augimas, morkos dažnai būna plonos ir trumpos. Azoto trūkumas gali sukelti silpną augalų vystymąsi ir mažesnį šaknų augimą.
Fosforas (P)	Purpuriniai ar violetiniai lapų kraštai, susilpnėjęs šaknų vystymasis, morkos dažnai būna mažesnės. Fosforo trūkumas stabdo augalų šaknų vystymąsi ir slopina šaknų augimą, todėl morkos nepasiekia norimo dydžio.
Kalis (K)	Rudos dėmės ant senesnių lapų, lapų kraštai gali sukietėti ir sukasi į vidų, sumažėja augalo atsparumas ligoms ir sausrai. Kalis taip pat padeda augalui kovoti su streso sąlygomis ir yra svarbus šakniavaisių formavimuisi.

Mikroelementų trūkumo požymiai morkose

Mikroelementas	Reikšmė	Trūkumo požymiai
Boras (B)	Boras yra svarbus šaknų vystymuisi ir augalų cukrų kaupimui. Jis taip pat padeda formuoti stiprias ląsteles ir padeda augalams prisitaikyti prie nepalankių sąlygų.	Sutrikęs augimas, deformuoti šakniavaisiai, sutrūkinėjusi odelė ir dažnas lapų silpnumas.
Manganas (Mn)	Dalyvauja fotosintezėje, stiprina augalų atsparumą ligoms. Manganas taip pat padeda energijos apykaitai augale.	Šviesiai žali, gelsvi lapai, sulėtėjęs augimas ir susilpnėjęs atsparumas įvairiems patogenams ir stresui.
Geležis (Fe)	Geležis būtina chlorofilo gamybai ir fotosintezės procesams.	Chlorozė (lapų pageltimas), dažniausiai jaunuose lapuose, dėl kurios sumažėja augalų gebėjimas gaminti maistą.
Cinkas (Zn)	Cinkas svarbus augimo hormonų gamybai ir augalų fiziologijai.	Mažesni, iškraipyti lapai, sulėtėjęs augimas ir apsigimimų atsiradimas augaluose.

Morkų tręšimas per lapus

Tręšimas per lapus ypač svarbus, kai augalai susiduria su mitybos trūkumais, arba nepalankios dirvožemio sąlygos (pvz., sausra ar netinkamas pH). Tręšiant per lapus, augalai gali greitai įsisavinti maistines medžiagas, o tai teigiamai veikia jų augimą ir derlių. Tręšimas per lapus nekeičiant dirvožemio struktūros padeda išvengti ilgalaikio dirvožemio užteršimo ir gruntinių vandenų taršos.

Rekomenduojamos trąšos per lapus morkoms apima kalcio salietrą, nitraborą, rudąjį ir žaliąjį nutrifolą. Tyrimai rodo, kad didžiausias prekinis derlius gaunamas, tręšiant ruduoju nutrifolu 1 kartą ir 2 kartus nitraboru arba žaliuoju nutrifolu 2 kartus. Tokio tręšimo būdu padidėja derlius iki 60 t/ha, o neprekinio derliaus išeiga sumažėja iki 25 proc..

Morkų tręšimo laikotarpiai

Dirvožemio paruošimas ir pagrindinis tręšimas prieš sėją

Prieš sėjant morkas, svarbu atlikti dirvožemio analizę, siekiant nustatyti esamą maistinių medžiagų kiekį. Remiantis gautais rezultatais, rekomenduojama įterpti kompleksines NPK trąšas. Įprastai naudojami NPK deriniai, tokie kaip 5-10-15 arba 10-20-20, priklausomai nuo dirvožemio poreikių. Trąšų normos gali svyruoti nuo 300 iki 500 kg/ha. Šis tręšimas užtikrina, kad dirvožemyje būtų pakankamai fosforo ir kalio, kurie skatina šaknų vystymąsi ir bendrą augalų sveikatą.

Papildomas tręšimas vegetacijos metu

Morkų augimo metu gali prireikti papildomo tręšimo, ypač jei pastebimas tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas.

Azotas (N): Jei augalai rodo azoto trūkumo požymius (pvz., blyškūs lapai, sulėtėjęs augimas), rekomenduojama atlikti papildomą tręšimą. Dažniausiai naudojamos amonio salietros trąšos (34-0-0), kurių norma yra apie 50-70 kg/ha veikliosios medžiagos. Šį tręšimą geriausia atlikti ankstyvose augimo stadijose, kai augalai turi 2-4 tikruosius lapus.
Kalis (K): Kalio trūkumas gali lemti prastą šakniavaisių kokybę. Jei dirvožemyje trūksta kalio, rekomenduojama naudoti kalio sulfato trąšas (0-0-50) 100-150 kg/ha norma. Šį tręšimą galima atlikti prieš sėją arba ankstyvose augimo stadijose.

Mikroelementų svarba ir tręšimas per lapus

Mikroelementai, tokie kaip boras (B), manganas (Mn), cinkas (Zn) ir varis (Cu), yra būtini morkų augimui ir vystymuisi. Jų trūkumas gali sukelti įvairius fiziologinius sutrikimus.

Boras (B): Boro trūkumas gali sukelti šakniavaisių skilinėjimą ir tuštumų susidarymą. Rekomenduojama naudoti boro turinčias trąšas, pvz., boro rūgštį, 1-2 kg/ha norma. Tręšimą per lapus geriausia atlikti 4-6 savaites po sudygimo.
Manganas (Mn) ir cinkas (Zn): Šių mikroelementų trūkumas gali lemti chlorozę ir sumažėjusį derlių. Rekomenduojama naudoti chelatines mangano ir cinko trąšas, 0,5-1 kg/ha norma kiekvieno elemento. Tręšimą per lapus galima atlikti 6-8 savaites po sudygimo.

Tręšimo per lapus laikotarpiai

Tręšimas per lapus yra efektyvus būdas greitai aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Rekomenduojami tręšimo per lapus laikotarpiai:

Pirmasis tręšimas: 4-6 savaites po sudygimo, naudojant mikroelementų (pvz., boro, mangano, cinko) tirpalus.
Antrasis tręšimas: 8-10 savaičių po sudygimo, siekiant papildomai aprūpinti augalus reikalingomis medžiagomis ir užtikrinti optimalų šakniavaisių formavimąsi.