Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Kūdra - dirbtinis vandens telkinys
2023-04-12 15:57 Peržiūros : 6178 SpausdintiNepratakinis dirbtinis vandens telkinys
Tradiciškai visi dirbtiniai vandens telkiniai vadinami tvenkiniais, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Tvenkinys - vandens telkinys, kuris susidaro patvenkus natūralų vandens taką - šaltinį, upelį. Kitaip tariant, tai vandens telkinys su hidrogeologiniu įtvaru - kokia nors užtvanka. Tvenkinyje visada yra prietaka. Kūdra - dirbtinai išrausta duobė ir prileista ar savaime užsipildanti paviršiniu vandeniu, vanduo į ją nepriteka. Formaliai dokumentuose kūdros vadinamos dirbtiniais vandens telkiniais.
Sklypų prie ežerų ir upių trūksta, jie brangūs, todėl nemažai norinčių įsikurti gamtoje mielai kuria dirbtinį vandens telkinį. Tam nepakanka išrausti duobę. Kad dirbtinis ežeras teiktų malonumą, labai svarbu teisingai parinkti vandens telkinio vietą, gylį, plotą ir, svarbiausia, nenusižengti gamtos dėsniams.
Jeigu yra pasirinkimo galimybė, kas geriau - kasti kūdrą ar patvenkti upelį? Priklauso nuo aplinkosaugininkų leidimo ir upeliu atitekančio vandens kokybės. Ar suformuotas vandens telkinys bus tinkamas maudytis ir teiks malonumą, apie 80 proc. lemia teisingi individualūs sprendimai, kuriuos sąlygoja vietos situacija.
Esminiai kūdros ar tvenkinio įrengimo principai susiję su teisingu ploto, gylio ir prietakos pasirinkimu. Į pastarosios sampratą įeina ir grunto savybės. Jeigu bandysite išrausti kūdrą smėlyje, patirsite nesėkmę, nes smėlio duobėje vanduo paprasčiausiai nesilaikys.
Dirbtinio vandens telkinio paskirtis
Pirmiausia reiktų apsispręsti, kokiam tikslui bus skirtas vandens telkinys - maudytis, žuvims veisti ar tik dekoratyvinis. Kita sąlyga, į kurią nevalia neatsižvelgti, - sklypo plotas.
Kūdros ar tvenkinio nori ir gyvenantiems 6 arų sklype. Tačiau reikia nepamiršti, kad 1,5-2 metrų gylio vandens telkiniui būtina suformuoti šlaitus. Kad jie neslinktų, nuolydžio kampas turi būti 1:2, maudymosi zonoje paprastai krantai dar nuožulnesni - 1:3 ar 1:4. Vykstant natūraliai dirvos erozijai šlaitai slenka. O jeigu dar netoliese yra namas ar šiltnamis, iš viso sunku įsivaizduoti, kokio dydžio galėtų būti kūdra šešiuose aruose. Dėl visų išvardytų priežasčių, vietos 6 arų sklype gerai funkcionuojančiai kūdrai įrengti aiškiai per maža. Jeigu vis dėlto sklypo savininkas pasiryžo svajonę įgyvendinti, turėtų nusiteikti ir galimoms nesėkmėms bei nuostoliams.
Kad kūdros šlaitai neslinktų, geriausia jei jų nuolydis yra 1:3 ar 1:4.
Jeigu sklypo paviršiuje plyti pusmetrio storio derlingos žemės sluoksnis, o po juo - smėlis, vanduo kūdroje laikysis tik paklojus plėvelę ar geotekstilę ar nuklojus dugną bei šlaitus maždaug metro storio molio sluoksniu. Specialistai tokį sluoksnį vadina ekranu. Šiuo atveju kūdrai įrengti reikės nemažai pinigų.
Taigi vietose, kur vanduo natūraliai nesilaiko, kūdrą iškasti galima, tik ar verta, jei tai bus pernelyg brangus malonumas. Tinkamiausia vieta vandens telkiniui - ten, kur pati gamta jį pripažįsta ir priima. Žinoma, jeigu esate labai turtingas ir norite turėti kūdrą po sodybos ant kalniuko langais - galima įrengti ir tokioje vietoje. Tam nereikia nei aukštų technologijų, nei ypatingų žinių. Tai tik pinigų kiekio klausimas.
Prieš kasant kūdrą reiktų išsiaiškinti, koks toje vietoje yra gruntas ir gruntinio vandens lygis. Antraip galimi nemenki nuostoliai.
Ar bus vandens iškastoje kūdroje
Jeigu sklype yra žemesnė vieta, kur subėga drenažo sistemos vanduo, kur gal yra buvusi pelkė, kur pavasarį vanduo ilgiau užsilaiko, o durpių sluoksnis tik paviršiuje, galima manyti, kad tokioje vietoje vandens bus. Ypač jeigu giliau yra sunkaus grunto sluoksnis, kuris vandenį sulaiko. Tačiau patikimiausias požymis, rodantis, ar iškastoje duobėje atsiras vandens ir jis laikysis, - tai gruntinio vandens lygis.
Nemažai žmonių mano, kad jeigu sklype esančiame šulinyje vanduo yra aukštai, netrūks jo ir kūdroje ir atvirkščiai. Tokia tiesmuka sąsaja ne visada pasitvirtina, nes vandens lygį lemia gruntų struktūros, o jos net ir mažame sklype gali skirtis. Taigi jei šulinyje vanduo slūgso 12 m gylyje, tai nereiškia, kad ir kūdrai reikės tokio gylio. Paprastai kūdros kasamos iki arčiau paviršiaus esančio, seklesnio ir prastesnės kokybės vandens horizonto, tačiau tokio kūdrai pakanka. Bet jeigu šulinyje paviršinis gruntinis vanduo renkasi tik 6 m gylyje, ir be specialistų aišku, kad kūdros kasti neverta, vandens nebus arba kūdrą reikės iškloti plėvele, padengti molio sluoksniu ar kitokiu būdu sulaikyti vandenį.
Vis dėlto sumanius kasti kūdrą specialistai rekomenduoja pirmiausia užsakyti geologams išgręžti kelis bent iki 6 m gylio gręžinius numatomos kūdros vietoje (teoretikai nurodo, kad 5-10 arų kūdrai vienalyčiame sluoksnyje reikia 5 ar 6 gręžinių, praktikai - kad užtenka 2-5).
Geologiniai gręžiniai suteikia informacijos, kokie gruntai yra apačioje ir gruntinio vandens lygį. Specialistai pataria, kur geriau sklype kasti, į kurią pusę orientuoti vandens telkinį - kur verta kasti sekliau, kur giliau.
Vandenį sulaikantys gruntai
Kasant aklai galima patirti nemažai nuostolių. Žinant geologinę žemės struktūrą galima išvengti ir dažnos klaidos, kai pro sunkų molingą gruntą prasikasama iki smėlio ir taip kūdra nudrenuojama, vanduo skverbiasi į smėlį ir duobėje molingais kraštais nesilaiko. Tokie atvejai vadinami iš vonios ištraukto kamščio efektu.
Geriausiai vandenį sulaiko molis, tačiau jis turi ir kitų, šiuo atveju nelabai naudingų savybių: maudantis molingoje kūdroje drumsčiasi vanduo ir drumzlinas laikosi 2-3 savaites. Maudymosi zonos dugną tenka ekranuoti žvyru ar smėliu.
Neblogai vandenį laiko priemoliai, jie ne taip drumsčiasi. Prasčiausiai vandenį laiko smėlis, žvyras ir bet kokie supiltiniai gruntai. Kaip minėta, kūdros gylį geriausiai rodo geologiniai gręžiniai.
Dirbtinių vandens telkinių įrengimo taisyklės
Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas" , patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 (Žin., 2012, Nr. 84-4421).
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu pateikti informaciją Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
. Jeigu norite kasti kūdrą sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje (nesvarbu, kokiu lygiu), patariama apie savo ketinimus pranešti Aplinkos apsaugos departamentui ar regiono agentūrai ir darbus derinti su jų specialistais.
Lietuvoje dar nėra kūdrų kasimo kultūros, nes įrengiant vandens telkinį visada reiktų pagalvoti, kaip jis derės aplinkoje.
Kartais žmonės vaizdingoje vietovėje reljefe kasa keturkampes kūdras, primenančias baseinus ar techninius griovius.
Gamtoje nerasite tiesių linijų ir griežtų formų, todėl ir kūdros forma neturėtų būti panaši į baseiną.
Kūdros krantai
Dažniausiai kasant duobę vandens telkiniui gruntą stengiamasi išsklaidyti aplink. Jeigu žemė paskleista arti ir yra derlinga, maisto medžiagos mineralizuojasi ir teka į vandens telkinį, nes šis paprastai būna žemiau. Tai didžiulė problema, nes maisto medžiagos skatina augti vandens augalus, teršia vandenį. Specialistai pataria iškastą gruntą supilti už naujai suformuotos kūdros prietakos baseino ribų, kad paviršinis vandens srautas per liūtį nepasiektų kūdros vandens. Per gruntą besisunkiančio vandens išvengti neįmanoma, bet toks yra švaresnis, gruntas jį perfiltruoja.
Kita išeitis apsaugoti kūdros vandenį nuo paviršinio liūčių vandens - kiek įmanoma stabilizuoti dirvos eroziją. Tam svarbu, kad būtų suformuoti normalaus nuolydžio šlaitai - bent 1:2, antra, iškastą gruntą reikia izoliuoti apsėjant jį žole, užklojant velėna iš sužėlusios pievos. Jeigu kūdros krantai žemėja pamažu (1:3), jie greitai apauga makrofitais, bet šiuos augalus sekliuose krantuose nesunku išpjauti ir perkelti už prietakos baseino ribų.
Kadangi gruntinis vanduo aukštai, krantų beveik nėra, plotą prie vandens reikia atitinkamai prižiūrėti, kad neužsiterštų vanduo.
Kaip minėta, maudymosi vietoje krantai turi būti išpilti smėliu ir nuožulnesni virš vandens bei po vandeniu, kad smėlis nesuplūstų į gilumą.
Tik iškasus kūdrą patariama lietaus vandenį nukreipti taip, kad į kūdrą jis netekėtų per iškastos žemės paviršių. Tam galima įrengti filtracinę vagą - kad vanduo pirmiausia patektų į ją ir įsisunktų gruntą. Kai kuriais atvejais būtina kloti tinklą ar tekstilę. Padeda paklota ir sutvirtinta velėna.
Dirbtinio vandens telkinio ekosistema
Kūdra ar tvenkinys - atskira ekosistema. Geros vandens kokybės niekas negali garantuoti, tačiau jeigu kūdra bus įrengta laikantis pagrindinių principų ir reikalavimų, švarų vandenį joje palaikys pati gamta. Jeigu nusižengsite gamtai, teks investuoti labai daug, o trokštamo rezultato galite ir nepasiekti.
Į tvenkinį neturi patekti paviršinis vanduo, lietaus vandenį patariama nukreipti taip, kad jis nepatektų tiesiai nuo žemės paviršiaus.
Visuose vandens telkiniuose vandens kokybę prastina maisto arba biogeninių medžiagų perteklius. Maisto medžiagos atsiranda iš įvairių organinių medžiagų - tai erozijos produktai, trąšos, nuotėkos.
Kad kūdros vanduo būtų švarus, reikia stebėti prietaką - iš kur ir kaip pasipildo tvenkinio ar kūdros vanduo. Geriausia, jeigu kūdra yra šaltiniuotoje vietovėje ir ją papildo bei praplauna švarūs šaltiniai. Tuomet vanduo bus be maisto medžiagų ir šaltas, o toks stabdo dumblių dauginimąsi. Gera ekosistema - tai alkana ekosistema.
Paviršinė prietaka, nepratekantis vanduo ir medžių lapai skatina biogeninių medžiagų kaupimąsi ir kūdroje įsigali dumbliai.
Žuvų perteklius irgi pavojingas. Teisybė, baltieji amūrai kremta vandens augalus ir taip valo vandenį, bet jei žuvų per daug - rezultatas bus atvirkščias. Vandens augalai yra telkinio plaučiai, natūralus biofiltras. Jeigu augalų tvenkinyje nėra, o žuvų per daug, jų virškinimo produktais ima misti ir daugintis fitoplanktonas. Proceso rezultatas - žydintis drumzlinas vanduo.
Jeigu vandens telkinys didelis, patariama nepagailėti pinigų biologiniams, mikrocheminiams bei ichtiologiniams tyrimams, kurie parodo, kiek vandenyje yra biogeninių medžiagų bei kiek ir kokių žuvų, augalų. Tik kompleksiškai sprendžiant problemas įmanoma subalansuoti ekosistemą. Šiuo atveju bendrų principų nėra, kiekvieno vandens telkinio problemos sprendžiamos individualiai.
Danutė Ramoškevičiūtė
Autorės ir A. Balevičiaus nuotraukos
Kategorijos: Tvenkiniai, žuvies auginimas, prekyba mailiumi, Žemės ūkio pastatų statyba ir įrengimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
