Grūdų sandėlių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 05:2011

2014-02-27 13:22   Peržiūros : 3404   Spausdinti


 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-790

 

GRŪDŲ SANDĖLIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS

ŽŪ TPT 05:2011

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Grūdų sandėlių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 05:2011 (toliau - Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant grūdų ir sėklų sandėlius (toliau - sandėlius), skirtus maistinių, pašarinių ir sėklinių grūdų, aliejinių ir žolių sėklų popjūtiniam tvarkymui ir sėklų ruošimui, ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, užtikrinančias grūdų ir sėklų kokybę, švarią aplinką ir saugų darbą.

2. Sandėliai ir jiems priklausantys statiniai (toliau - sandėlių ūkis) statomi įmonėse, žemės ūkio gamybiniuose centruose arba ūkininkų sodybų gamybinėje zonoje.

3. Vieta sandėliams statyti parenkama atsižvelgiant į vietos inžinerinę infrastruktūrą, jos įrengimo galimybes, technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.

4. Sandėlių darbui turi būti numatytos reikalingos elektros tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, vandens tiekimas buitiniams ir technologiniams (laboratorijos) poreikiams, apvažiavimo keliai ir aikštelės technikos manevravimui, grūdų ir sėklų priemaišų ir nuotekų tvarkymo įrenginiai.

5. Teritorija apie sandėlius ir jiems priklausančius statinius turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti, o užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius. Apie grūdų tvarkymo ir sandėliavimo statinius turi būti įrengta ne siauresnė kaip 1,0 m pločio kieto pagrindo dangos juosta.

6. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus šiose Taisyklėse, turi būti pagrįstas jų taikymas ir sprendimai neturi prieštarauti taisyklių 7 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimams.

 

II. TEISĖS AKTAI

 

7. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų" (Žin., 2004, Nr. 156-5701);

7.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);

7.4. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100 (Žin., 2004, Nr. 54-1852);

7.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);

7.6. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

7.7. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);

7.8. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902);

7.9. Lietuvos higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-827/A1-287 (Žin., 2007, Nr. 108-4434);

7.10. Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 (Žin., 2007, Nr. 75-2990);

7.11. Lietuvos higienos norma HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

7.12. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278);

7.13. Privalomųjų rinkai tiekiamos javų sėklos kokybės reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-432 (Žin., 2009, Nr. 76-3140; 2010, Nr. 89-4718);

7.14. Privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 (Žin., 2009, Nr. 76-3137);

7.15. Lietuvos standartu LST ISO 6322-1:2003 „Varpinių ir ankštinių javų grūdų laikymas. 1 dalis. Bendrosios grūdų laikymo rekomendacijos (tpt ISO 6322-1:1996);

   7.16. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus

  2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510).

 

III. APIBRĖŽTYS

 

8. Taisyklėse vartojamos sąvokos:  

         8.1. aktyvioji ventiliacija - priverstinis oro judėjimas pro medžiagos sluoksnį;                   

8.2. antrinis grūdų valymas - grūdų valymas, kai atskiriamos jų matmenims artimos priemaišos ir sunkiai išvalomos piktžolių sėklos;

8.3. aruodas - mažesnio už mažiausią perimetro kraštinę ar skersmenį aukščio talpykla biriems produktams laikyti;

8.4. aruodinis sandėlis - sandėlis, kuriame produktai laikomi aruoduose;

   8.5. aspiracija - dulkių ir kitų kenksmingų smulkių medžiagų siurbimas technologinio proceso metu;

8.6. automobilių išverstuvas - biraus krovinio mechanizuoto išvertimo iš nesavivarčių transporto priemonių įrenginys;

         8.7. bearuodis sandėlis - sandėlis, kuriame produktai laikomi sampile;

         8.8. bokštinis aruodas - didesnio už mažiausią perimetro kraštinę arba skersmenį aukščio talpykla biriems produktams laikyti;

    8.9. ciklonas - cilindrinis įrenginys, kuriuo išcentrine jėga atskiriamos kietosios dalelės (lengvos priemaišos ir dulkės) iš traukiamo užteršto oro srauto;

         8.10. grūdų džiovykla - įrenginys grūdams džiovinti. Grūdų džiovykla gali būti būgninė arba šachtinė;

         8.11. grūdų sandėlis - statinys grūdams arba sėkloms laikyti;

         8.12. grūdų sandėlių ūkis - statinių kompleksas grūdams tvarkyti (priimti, valyti, džiovinti, sėklai ruošti, laikyti). Grūdų sandėlių ūkyje gali vykti tik dalis nurodyto technologinio proceso;         

8.13. orinis grūdų latakas - mažaslėgis pneumatinis įrenginys - į grindis įleistas sietu dengtas nuolaidus kanalas grūdams vėdinti ir transportuoti;

8.14. pirminis grūdų valymas - grūdų valymas, kai atskiriamos lengvesnės už grūdus ir smulkios priemaišos, suskaldyti ir smulkūs grūdai. Priemaišų lieka iki 1-2 proc.;

8.15. pneumatinis sėklų rūšiavimo stalas - įrenginys, kuriuo sėklos rūšiuojamos pagal tankį veikiant oro srautu ir vibracija;

         8.16. pradinis grūdų valymas - grūdų valymas oro srautu, kai iš grūdų ir sėklų pašalinamos labai lengvos priemaišos. Priemaišų lieka iki 3 proc.; 

8.17. pusiausvirasis medžiagos drėgnis - medžiagos drėgnis, pasiekiamas laikant medžiagą pastovaus drėgnio ir temperatūros aplinkos ore, reiškiamas procentais;

8.18. santykinis medžiagos drėgnis - drėgmės ir drėgnos medžiagos, kurioje ji yra, masių santykis, reiškiamas procentais arba vieneto dalimis; 

         8.19. savitasis oro srautas - oro srautas, reikalingas produktui (grūdams, šienui ir kt.) išdžiovinti aktyviąja ventiliacija per jo kokybei saugų laikotarpį, reiškiamas m3/(t·h);

         8.20. šachtinė grūdų džiovykla - ciklinio arba srautinio veikimo šachtos formos grūdų džiovykla;    

8.21. transporteris - įrenginys biriems, gabaliniams ir klampiems produktams transportuoti. Pagal konstrukciją transporteris gali būti juostinis, grandiklinis, skreperinis, sraigtinis, vibracinis, kaušinis;

8.22. trijeris - įrenginys sėkloms rūšiuoti pagal ilgį;

         8.23. ventiliacija - oro keitimas aplinkoje siekiant pagerinti aplinkos kokybę (pašalinti drėgmę, dujas ir kt.);   

8.24. žemės ūkio gamybinis centras - nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype esantys vienos ar kelių žemės ūkio veiklos sričių paskirties statiniai ūkinei veiklai vykdyti;

         8.25. žolių kūlenos - nevalytos žolių sėklos su priemaišomis.

 

IV.  BENDRIEJI GRŪDŲ IR SĖKLŲ SANDĖLIŲ ŪKIO STATINIŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI

 

9. Rengiant grūdų ir sėklų sandėlių ir jiems priklausančių statinių projektų technologines dalis, be šių Taisyklių, būtina vadovautis ir jų II skirsnyje nurodytų teisės aktų reikalavimais.

10. Sandėlių statybos vietoje gruntinio vandens lygis turi būti ne aukščiau kaip 1,0 m nuo žemės sklypo paviršiaus.

11. Sandėlių plokščiadugnių aruodų dugnas ir bearuodžių sandėlių grindys turi būti ne mažiau kaip 0,2 m aukščiau aplinkos žemės sklypo paviršiaus ir turi būti įrengtas visą eksploatavimo laikotarpį jų sandarumą užtikrinantis hidroizoliacinis sluoksnis.

12. Sandėlių ir jų kiemo betono konstrukcijoms sutvirtinti draudžiama naudoti plaušą (sintetinę arba metalinę fibrą).

13. Grūdų sandėlių ūkio statiniai:

13.1. grūdų priėmimo, valymo, drėgnų grūdų ir sėklų laikino sukaupimo ir džiovinimo patalpos bei įrenginiai, kuriuos galima išdėstyti pastatuose, stoginėse arba aikštelėse;

13.2. ilgalaikio grūdų ir sėklų laikymo sandėliai (aruodiniai, bearuodžiai arba bokštinių aruodų tipo);

13.3. automobilinės svarstyklės (parenkamos pagal pakrauto didžiausio transporto svorį ir matmenis);

13.4. kuro saugykla (požeminė arba antžeminė skysto kuro atsargai saugoti arba kitokio kuro tiekimo įranga);

13.5. pagalbinės patalpos (dispečerinė, operatorinė, personalo, buitinės, techninės priežiūros, eksploatacinių medžiagų sandėliavimo ir kt.);

13.6. kiti pagalbiniai sandėlių ūkio statiniai, projektuojami pagal ūkio poreikius.

14. Grūdų tvarkymo sandėlių ūkio statiniai ir patalpos bei jų dydis nustatomi projekto technologinėje dalyje vadovaujantis projektavimo užduotimi ir technologiniais apskaičiavimais.

15. Pagal laikomą produkciją sandėliai skirstomi:

15.1. maistinių ir pašarinių grūdų;

15.2. sėklinių grūdų;

15.3. žolių sėklų.

16. Sandėlių darbo laikas ir režimas:

16.1. vidutinė grūdinių augalų derliaus nuėmimo trukmė 25-30 dienų;

16.2. vidutinė vienos augalų rūšies derliaus nuėmimo trukmė 4-5 dienos;

16.3. grūdinių augalų nuėmimo metu paros aktyviojo darbo laiko trukmė iki 12 valandų;

16.4. grūdų ir sėklų džiovyklos paros darbo laiko trukmė iki 24 valandų;

16.5. priklausomai nuo vietos sąlygų, projektavimo užduotyje galima nurodyti ir kitus ūkio reikmes atitinkančius darbo laiko ir režimo rodiklius bei reikalavimus.

17. Grūdų ir sėklų sandėlių dydis ir gamybos apimtis nenormuojami.

18. Technologinių linijų skaičius ir našumas apskaičiuojamas įvertinant tiekiamų nuo kombainų augalų rūšių ir grūdų arba kūlenų kiekį per dieną ir tikrąjį technologinių įrenginių našumą. Grūdų arba kūlenų tvarkymas sandėlyje neturi riboti derliaus nuėmimo kombainų darbo.

19. Tiekiamų nuo kombainų grūdų arba kūlenų kiekis per parą Q (t/p) apskaičiuojamas pagal lygtį:

                                  Q = 3,6·tk · Kgr · (q1 · K1 + q2 · K2 +...+ qz  · Kz),   (1)

 

čia:        q1 - 1-ojo kombaino kūlimo aparato laidumas, kg/s;

Kgr - koeficientas, įvertinantis grūdų arba sėklų ir nuimamų augalų masės santykį

(1 lentelė);

             K1 - 1-ojo kombaino eksploatacinis koeficientas. Lietuvos sąlygomis K1 = 0,6-0,8;

             z - eksploatuojamų kombainų skaičius;

             tk - augalų nuėmimo metu paros aktyviojo darbo laiko trukmė h.

            

1 lentelė. Grūdų, sėklų ir nuimamų augalų masės santykio koeficiento  Kgr  reikšmės

 

Augalų rūšis

Koeficientas, Kgr

Pastabos

Kviečiai

0,5-0,8

Žemaūgiams kviečiams paliekant ražieną 15-20 cm imti didžiausią reikšmę

Miežiai

0,55-0,7

 

Rugiai, kvietrugiai

0,4-0,5

 

Rapsai

0,2-0,3

   Ražiena 25 cm

Žolių kūlenos

0,1-0,2

 

20. Sandėlio technologinio įrenginio projektinis našumas Qįr t/h apskaičiuojamas pagal lygtį:

 

      =                             (2)

čia:   Kįr - įrenginio našumo įvertinimo koeficientas (2 lentelė);

         τp - technologinio įrenginio darbo trukmė per parą, h.

 

21. Sandėlio technologinę liniją sudarančių įrenginių našumas turi būti lygus arba didesnis už apskaičiuoto pagrindinio technologinio įrenginio (džiovyklos, valomosios ar kito įrenginio) našumą.

22. Pagrindinių technologinių įrenginių našumo įvertinimo koeficientai Kįr pateikti
2 lentelėje.

 

2 lentelė. Pagrindinių technologinių įrenginių našumo įvertinimo koeficientai

 

Įrenginio pavadinimas

Našumo įvertinimo koeficientas,

Kįr

1. Grūdų ir sėklų valomoji mašina

0,8-0,9

2. Trijeris

0,8

3. Pneumatinis sėklų rūšiavimo stalas

0,75

4. Automobilių išverstuvas

0,75

5. Kaušinis transporteris (vertikalusis)

0,4-0,7

6. Juostinis transporteris

0,6

7. Sraigtinis transporteris

0,6-0,7

8. Grandiklinis transporteris

0,6-0,7

9. Ciklonas     

0,65

10. Grūdų džiovykla

0,8-0,9

11. Šiluminis generatorius

0,8

12. Ventiliatorius

0,6-0,7

13. Laboratoriniai įrenginiai

0,5

 

23. Nurodytos 2 lentelėje transporterių ir grūdų valomųjų mašinų našumo įvertinimo koeficiento reikšmės priimtos 14 proc. drėgnio, o džiovyklos - 18 proc. drėgnio grūdams.

24. Technologinio transporto techninėse charakteristikose nurodomas valandinis našumas transportuojant 14 proc. drėgnio ir švarius kviečius.

25. Tvarkant drėgnus grūdus reikia numatyti, kad drėgnų grūdų būtų sukaupta ne mažiau kaip 12 džiovyklos darbo valandų nepertraukiamam darbui nakties metu.

26. Reikia numatyti ne mažiau kaip 0,5 valandos darbui grūdų sukaupimo talpas arba patikimą tiekimą  prieš pirminio valymo, rūšiavimo, beicavimo ir svėrimo įrenginius.

27. Sėklų beicavimo įrenginių nepertraukiamam darbui reikia numatyti ne mažiau kaip vienos paros chemikalų ir sėklų fasavimo maišų sandėliavimo patalpas.

28. Sandėlių talpa, technologinių linijų skaičius ir našumas bei grūdų ir sėklų kokybės nustatymo laboratorijos būtinumas nurodomi projektavimo užduotyje.

29. Techninės ir kitos paskirties pagalbinės patalpos projektuojamos tai nurodžius projektavimo užduotyje.

30. Dirbančiųjų skaičius nustatomas pagal projektuojamo sandėlių ūkio gamybos apimtį ir numatytą technologiją, ūkyje taikomą darbo organizavimo tvarką ir nurodomas projektavimo užduotyje. Darbuotojams turi būti numatytos reikalingos buitinės ir poilsio patalpos ir vietos.

31. Sandėlių ūkio teritorijoje ir statiniuose turi būti numatytos gaisrų gesinimo priemonės: gesintuvai, gesinimo priemonių skydai ir vandens telkiniai.

32. Sandėlių ūkio teritorijoje turi būti numatyta aikštelė ir konteineriai buitinėms bei gamybos atliekoms surinkti. 

 

V. SPECIALŪS REIKALAVIMAI TECHNOLOGINIAM PROCESUI

 

33. Popjūtinio laikotarpio grūdų ir sėklų tvarkymo (apdirbimo) technologinės schemos pateiktos 1 priedo 1-4 pav. (maistinių, pašarinių ir sėklinių grūdų pirminis paruošimas; sėklinių grūdų paruošimas sėjai; žolių sėklų pirminis paruošimas; žolių sėklų paruošimas sėjai).

34. Žiemkenčių grūdinių augalų sėklų paruošimas atliekamas kartu su grūdų tvarkymu pjūties metu arba dviem etapais, pirma atliekant pirminį grūdų valymą ir džiovinimą, o vėliau sėklų antrinį valymą ir rūšiavimą.

35. Žolių sėkla ruošiama dviem etapais:

35.1. pjūties metu ūkyje - žolių kūlenų priėmimas, džiovinimas, sandėliavimas;

35.2. popjūtiniu metu (rudenį arba žiemą) - žolių kūlenų pirminis valymas, antrinis valymas, rūšiavimas, fasavimas, sandėliavimas, realizacija. Priklausomai nuo ūkio apsirūpinimo žolių sėklų ruošimo technika ir darbų organizavimo taikoma ir kitokia žolių sėklų ruošimo technologinio proceso seka.

36. Atvežti iš lauko drėgni grūdai ir sėklos iki džiovinimo  turi būti laikomos ne ilgiau kaip 12 valandų. Drėgnų grūdų ir sėklų laikymo talpose turi būti įrengti aktyviosios ventiliacijos įrenginiai, galintys tiekti ne mažiau kaip 60 m3/(t·h) oro. Naudojant šiuos įrenginius galima drėgnus grūdus laikinai laikyti priėmimo aikštelėje, kur yra kietoji danga.

37. Drėgni grūdai ir sėklos džiovinami šiluminėse džiovyklose arba aktyviąja ventiliacija.

38. Laikant drėgnus grūdus ir sėklas bokštiniuose aruoduose su aktyviąja ventiliacija išpylimo angos kraštinė arba skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 300 mm.

39. Vidutinis nuimamų ir išdžiovintų įvairių augalų grūdų ir sėklų drėgnis pateikiamas 3 lentelėje.

 

3 lentelė. Vidutinis nuimamų ir išdžiovintų grūdų ir sėklų drėgnis

 

Augalo pavadinimas

Skaičiuotinas nuimamų grūdų ir sėklų drėgnis, proc.

Išdžiovintų grūdų ir sėklų norminis drėgnis, proc.

 Javai

18

14

Rapsai

18

8

Aliejiniai linai

14

8

Žirniai, lubinai

19

15

Kukurūzai

35

13

Pupos

19

14

Grikiai

19

14

Vikiai

18

14

Kmynai

18

12

Pupinių (ankštinių) žolių kūlenos ir sėklos

Dobilai, liucernos, ožiarūčiai, esparcetai

20

13

Miglinių (varpinių) žolių kūlenos ir sėklos

Motiejukai, eraičinai, šunažolės, miglės, svidrės ir kiti

22

14

 

40. Vidutinis nuimamų ir po pirminio valymo grūdų ir sėklų užterštumas priemaišomis pateikiamas 4 ir 5 lentelėse.

 

4 lentelė. Vidutinis grūdų ir sėklų užterštumas priemaišomis

 

 

Augalo pavadinimas

Kombainu iškultų grūdų užterštumas priemaišomis, proc.

Išvalytų po pirminio valymo grūdų užterštumas

priemaišomis, proc.

Grūdiniai augalai

3,0-5,0

1,0

Rapsai

6,0

2,0

Žirniai, lubinai

3,0

1,0

Kukurūzai

10,0-12,0

2,0

Grikiai

5,0

2,0

Kmynai

5,0-10,0

3,0

 

 

     5 lentelė. Vidutinis žolių kūlenų užterštumas priemaišomis

 

Augalų rūšis

Kūlenose priemaišų, proc.

Pupinės (ankštinės) žolės

Dobilai

75

Miglinės (varpinės) žolės

Pašariniai motiejukai

70

Eraičinai

46

Paprastosios šunažolės

40

Pievinės ir pelkinės miglės

80

Svidrės

34

 

41. Priklausomai nuo ūkyje taikomos augalų auginimo agrotechnikos ir naudojamų grūdų ir žolių sėklų tvarkymo įrenginių, projektavimo užduotyje galima nurodyti kitus priemaišų kiekius.

42. Apsaugai nuo kenkėjų ir ligų paruošta grūdinių augalų sėkla turi būti beicuojama, žolių sėklos nebeicuojamos. Beicuotų sėklų papildomai valyti ar kitaip ruošti negalima.

43. Sėklas beicuoti galima tik su specialia įranga. Aptarnaujantis personalas negali turėti tiesioginio kontakto su naudojamais chemikalais ir beicuota sėkla.

44. Beicuotos sėklos krovos darbai turi būti visiškai mechanizuoti. Darbo aplinkos užterštumas dulkėmis ir cheminėmis medžiagomis neturi viršyti didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK), nurodytos Lietuvos higienos normoje HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai". 

45. Beicuotos sėklos, kurios realizuojamos taroje, turi būti fasuojamos į vienkartinio naudojimo maišus, kurie ištuštinus turi būti utilizuojami. Nepanaudota beicuota sėkla turi būti utilizuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Grūdinių augalų sėklas, naudojamas savame ūkyje, leidžiama beicuoti ir laikyti specialios paskirties uždaruose bokštiniuose aruoduose. Beicuotų sėklų laikymo aruodus draudžiama naudoti kitai produkcijai laikyti.

47. Grūdai ir sėklos laikomos bearuodžiuose ar aruodiniuose sandėliuose arba specialiose kilnojamose talpose. Grūdų ir sėklų laikymo būdas ir sandėlio tipas pasirenkamas pagal ūkyje taikomą grūdų tvarkymo technologiją ir tikslinę paskirtį.

48. Didžiausias laikomų grūdų ir sėklų sluoksnio storis pateiktas 6 lentelėje.

6 lentelė. Sandėliuose laikomų maišuose, sampile arba aruoduose sausų grūdų ir sėklų leidžiamas didžiausias storis

 

 

Pavadinimas

Saugojimo sąlygos

Supilta į maišus produkcija.

Maišų eilių skaičius rietuvėse

Sampile arba aruoduose laikoma produkcija.

Grūdų sluoksnio storis, m

Sėkliniai grūdai ir žolės

Kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, žirniai, kukurūzai

Iki 15

3,5

Ankštinės

Iki 15

2,5

Daugiametės ir vienmetės žolės

Iki 8

-

Vasariniai rapsai

Iki 4

2,5

Žieminiai rapsai

Iki 6

1,5

Aliejinių linų sėmenys

Iki 8

1,5

Maistiniai ir pašariniai grūdai

Kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kukurūzai

-

Grūdų sluoksnio storis neribojamas

 

       49. Laikant palaidus (sampile arba aruoduose) sėklinius grūdus sandėliuose su aktyviąja ventiliacija grūdų sluoksnio storį leidžiama padidinti iki 5 m.

50. Beicuotą sėklą popieriniuose maišuose leidžiama krauti į rietuves iki 20 eilių.

51. Norminio drėgnio kviečių, rugių, miežių, avižų ir grikių sėklą galima laikyti bokštiniuose aruoduose su kompleksine krovos darbų mechanizacija, įrengta aktyviąja ventiliacija ir temperatūros kontrole.

52. Aruodiniuose, bearuodžiuose ir bokštinių aruodų sandėliuose grūdams ir sėkloms vėdinti turi būti įrengta aktyvioji ventiliacija arba efektyvi grūdų perpylimo sistema.

53. Grūdams vėdinti savitasis oro srautas, laikant norminio drėgnio grūdus ir sėklas sandėliuose su įrengta aktyviąja ventiliacija, turi būti ne mažesnis kaip 20 m3/(t·h) oro.

54. Laikant fasuotą sėklą takų plotis tarp rietuvių turi būti:

54.1. pagrindinių (išilginių) - pagal naudojamos krovimo technikos manevravimo galimybes, bet ne siauresnis kaip 1,5 m;

54.2. pagalbinių takų rietuvių apžiūrėjimui - 0,7 m;

54.3. atstumas tarp rietuvių ir sienos - 0,5 m;

54.4. fasuotos produkcijos sandėlio ploto išnaudojimo koeficientą priimti - 0,5.

55. Grūdams pakrauti į transporto priemones reikia numatyti, kad sukaupimo aruodas būtų ne mažesnės talpos, negu didžiausios transporto priemonės talpa. Ekonomiškai pagrįstais atvejais (esant našioms transportavimo linijoms) galima grūdus į transportą pakrauti tiesiogiai iš sandėlio grūdų transportavimo priemonėmis.

56. Grūdams ir sėkloms transportuoti sandėlyje naudojami tokie įrenginiai arba iš jų sudaryti komplektai:

56.1. mechaninis transportas: transporteriai (juostiniai, kaušiniai, vibraciniai, sraigtiniai, grandikliniai), grūdų krautuvai (elektrokrautuvai, autokrautuvai), automobiliai, traktorinės priekabos;

56.2. pneumotransportas;

56.3. savitakiai vamzdynai, latakai;

56.4. oriniai grūdų latakai.

57. Transportavimo įrenginiai pasirenkami pagal transportuojamo produkto ypatybes:

57.1. maistiniams ir pašariniams grūdams tinka visos transportavimo priemonės;

57.2. sėkloms transportuoti tinka juostiniai ir kaušiniai transporteriai su ne didesniu kaip 1,6 m/s juostos greičiu, taip pat oriniai grūdų latakai, savitakiai vamzdžiai ir vibraciniai transporteriai. Grandiklinius transporterius galima naudoti tik tokius, kurie lengvai valomi;

57.3. fasuotos sėklos maišai transportuojami juostiniais transporteriais ir mobiliais krautuvais.

58. Sėklų pažeidimui transportavimo metu sumažinti būtina:

58.1. mažinti sėklų transportavimą mechaninėmis priemonėmis. Transportavimui daugiau naudoti savitakius vamzdžius ir juostinius transporterius;

58.2. pakraunant ankštinių augalų sėklas į aruodus, sėklų kritimo greičiui sumažinti naudoti rankoves.

59. Parenkant kaušinius transporterius įvertinti tai, kad, esant 20 proc. transportuojamų grūdų drėgniui ir 10 proc. priemaišų, kaušinių transporterių našumo koeficientas papildomai sumažėja iki 0,9.

60. Kaušinių transporterių ir kitų grūdų tvarkymo įrenginių našumas įvertinamas pagal jų savitąjį našumo ekvivalentiškumą transportuojant kviečius. Ilgalaikio saugojimo kondicijos įvairių augalų grūdų tankis kg/m3, įrenginių našumo ekvivalentiškumas apdorojant kitų augalų grūdus ir natūralaus byrėjimo kampai pateikti 7 lentelėje.

 

 

7 lentelė. Norminio drėgnio įvairių augalų grūdų tankis kg/m3, ekvivalentiškumas ir natūralaus byrėjimo kampai

 

 

Augalo pavadinimas

Grūdų sampilo tankis, kg/m3

Ekvivalentiškumo koeficientas

Ke

Natūralaus byrėjimo kampas, laipsniais

Drėgni ir nevalyti grūdai

Sausi ir švarūs grūdai (sėklos)

Grūdiniai augalai

Kviečiai

750-820

1,0

38

30

Kvietrugiai

756-850

1,0

38

23

Rugiai

700

0,9

38

23

Miežiai

650-670

0,8

45

28

Avižos

500

0,7

44

31

Rapsai

640-700

0,3

27-38

21-25

Sėmenys

650

0,2

-

29

Žirniai

800

1,0

25-27

22

Kukurūzai

700

1,0

38

30

Pupos

750

0,6

35

29

Grikiai

650

0,7

40

31

Garstyčios (baltosios)

720-772

-

25-27

22

Vikiai

826-861

1

25-27

22

Kmynai

477-502

0,7

27-30

22-27

Aliejiniai ridikai

650

1

25-27

22

Lubinai

768-868

0,6

35

29

Pupinės (ankštinės) žolės

Dobilai

780-820

0,2

-

28

Liucerna

730-820

0,2

-

36

Sėjamieji esparcetai

360

0,2

-

36

Miglinės (varpinės) žolės

Pašariniai motiejukai

550-640

0,1

-

26

Eraičinai

360

0,1

-

40

Paprastosios šunažolės

260-300

0,1

-

40

Pievinės, pelkinės miglės

350

0,1

-

36

Daugiametės, vienmetės svidrės

350-375

0,1

-

40

Žolių sėklos su kūlenomis

200-400

 

-

-

-

 

61. Juostinių transporterių su lygia juosta, transportuojant skirtingų augalų grūdus ir sėklas, nuolydžio kampas laipsniais turi būti ne didesnis kaip:

61.1. įvairių augalų grūdams                12

61.2. rapsams, žirniams                        10

61.3. žolių sėkloms                               14

62. Savitakiai vamzdžiai, kuriais tiekiami grūdai į latakus ir transporterius, turi būti nukreipti jų tolesnio judėjimo kryptimi.

63. Grūdų ir atliekų transportavimo savitakio vamzdyno mažiausias skersmuo ir nuolydžio kampas pateikiamas 8 lentelėje.

 

 

8 lentelė. Grūdų, sėklų ir atliekų transportavimo savitakio vamzdyno mažiausias skersmuo ir nuolydžio kampas

 

Pavadinimas

Augalo rūšis

Vamzdyno mažiausias skersmuo, mm

Savitakio vamzdyno mažiausias nuolydžio kampas, laipsniais

Daugiau kaip 20 proc. drėgnio grūdams ir žolių sėkloms

Grūdinės, žolės

 

 

150-200

 

 

45

 

 

Iki 20 proc. drėgnio grūdams ir žolių sėkloms

Grūdinės

 

Žolės

150-200

 

150-200

38

 

38

Pradinio valymo atliekoms

 

200

60

Pirminio ir antrinio valymo atliekoms

 

200

55

Aspiracijos ir separavimo įrenginių atliekoms

 

300

60

 

64. Savitakių vamzdžių nuolydžio kampas bet kurio drėgnio miežiams ir avižoms turi būti ne mažesnis kaip 45 o.

65. Tvarkant daugiamečių žolių sėklas naudojamos tokios transportavimo priemonės:

65.1. drėgnoms žolių kūlenoms - grandikliniai, juostiniai ir vibraciniai transporteriai;

65.2. sausoms žolių kūlenoms - tie patys, kaušiniai ir kiti transporteriai su padavimo dozavimo įrenginiais;

65.3. išvalytoms sėkloms - juostiniai arba vibraciniai ir kaušiniai transporteriai.

66. Sausų žolių kūlenų padavimui į kaušinius transporterius turi būti statomi aktyvūs dozatoriai (vibraciniai, juostiniai).

67. Nevalytos, drėgnesnės kaip 20 proc. žolių kūlenos transportuojamos atvirais savitakiais latakais, ne siauresniais negu paduodamojo įrenginio iškrovimo angos plotis.

68. Savitakių grūdų aruodų iškrovimo dugnas turi būti ne mažesnio kaip 45 o nuolydžio.

69. Patalpose, įrengtose grūdų ir sėklų transportavimo sistemose, kur yra galimas dulkių išskyrimas į aplinką, turi būti įrengtos aspiracinės sistemos dulkėms surinkti ir nusėsdinti.

70. Dulkių surinkimo sistemos įrenginius (ciklonus, filtrus, ventiliatorius ir kt.) leidžiama statyti patalpose, tuo atveju jos kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatoma įvertinant didžiausią galimą dulkių išskyrimo kiekį patalpoje tų įrenginių avarijos metu. Visais atvejais ciklonai turi būti statomi virš atliekų surinkimo aruodų.

71. Kaminėlis, skirtas patalpoje dulkių skirtuvuose apvalytam orui išeiti, turi būti iškeltas ne mažiau kaip 1,0 m virš pastato kraigo.

72. Dulkės iš dulkių atskyrimo įrenginių į transporto priemones ir uždaras atliekų surinkimo talpyklas nukreipiamos savitakiais 0,3 m skersmens vamzdžiais. Dulkių savitakių vamzdžių nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 60 o.

73. Dulkių nusiurbimui nuo atvirų sausų grūdų perpylimo vietų turi būti numatyta aspiracija.

74. Grūdų ir sėklų džiovinimo būdas parenkamas priklausomai nuo drėgnio ir paskirties. Džiovinant iki 18 proc. drėgnio grūdus ir sėklas pirmenybė teiktina aruodams su aktyviąja ventiliacija. Žolių kūlenos džiovinamos tik naudojant aktyviąją ventiliaciją.

75. Įvertinant energijos sąnaudas, priklausomai nuo džiovinimo būdo, reikia laikyti, kad naudojant aktyviąją ventiliaciją 1,0 kg vandens pašalinti iš džiovinamo produkto sunaudojama 3000-4000 kJ šilumos, naudojant šilumines džiovyklas - nuo 5000 iki 6700 kJ.

76. Laikyti, kad, esant žemesnei kaip 10 oC aplinkos temperatūrai, šiluminės džiovyklos be korpuso apšiltinimo sunaudoja 1,3-1,5 karto daugiau kuro, džiovyklos našumas sumažėja
30-35 proc.

77. Džiovinamų grūdų kokybė priklauso nuo jų įkaitimo džiovinimo metu. Džiovinami grūdai neturi įkaisti daugiau, kaip iki 42-50 oC. Kuo drėgnesnius grūdus džioviname, tuo žemesnė leistinoji grūdų įkaitimo temperatūra.

78. Laikyti, kad, didėjant džiovinimo agento temperatūrai, šilumos sąnaudos mažėja. Padidinus džiovinimo agento temperatūrą nuo 60 oC iki 80 oC, šilumos sąnaudos sumažėja
13-15 proc.

 79. Džiovyklų našumo palyginamasis koeficientas Klg (lyginant su kviečiais) džiovinant įvairių augalų grūdus ir sėklas pateiktas 9 lentelėje.

 

9 lentelė. Džiovyklų našumo palyginamasis koeficientas Klg džiovinant įvairių augalų grūdus ir sėklas

 

Augalų pavadinimas

Palyginamasis našumo koeficientas, Klg

Kviečiai, avižos, miežiai

1,0

Rugiai

1,1

Grikiai

1,25

Vikiai

0,30-0,40

Žirniai

0,50

Kukurūzai

0,65

Pupos, lubinai

0,10-0,20

Rapsai

0,50

 

     80. Šiluminės džiovyklos vidutinės skystojo ir dujinio kuro sąnaudos, įvertinant džiovyklos naudingo veiksmo koeficientą, pateiktos 10 lentelėje. Lentelėje pateikti skaičiuotini duomenys, taikytini džiovinant kviečius, kai aplinkos oro temperatūra 15-20 °C ir drėgnis 60-75 proc.

 

10 lentelė. Šiluminės džiovyklos vidutinės skystojo ir dujinio kuro sąnaudos kg, išdžiovinti 1,0 t grūdų 1,0 proc.

 

Kuro rūšis

Grūdų drėgnis, proc.

 nuo 34 iki 30

nuo 30 iki 26

nuo 26 iki 22

nuo 22 iki 18

nuo 18 iki 14

Kuro sąnaudos, kg/(t·proc.)

Krosninis kuras

2,11

1,99

1,88

1,79

1,70

Suskystintosios dujos

2,01

1,90

1,79

1,70

1,62

Gamtinės dujos

1,80

1,70

1,60

1,52

1,45

 

VI. ĮRENGINIŲ PASTATYMO REIKALAVIMAI

 

 81. Mobilioms technologinių procesų mechanizavimo priemonėms patalpose važiuoti turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m aukščio tarpas iki statybinių konstrukcijų ar pakabinamų technologinių įrenginių apačios. Takuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių žemiausio taško (jei nėra kitų reikalavimų) turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.

      82. Išdėstant įrenginius turi būti numatyti:

82.1. pagrindiniai takai, ne siauresni kaip 1,5 m;

82.2. įrenginių pastatymo reikalavimuose numatyto pločio įrenginių techninės priežiūros takai, tačiau ne siauresni kaip 0,8 m;

82.3. takai tarp mašinų grupių, ne siauresni kaip 1,0 m, o tarp atskirų mašinų - ne mažiau kaip 0,8 m;

82.4. takai tarp sienos ir įrenginių ne siauresni kaip 0,8 m; tarp mašinų, taip pat tarp mašinų ir sienos, kai reikia iš tos pusės atlikti mašinos techninę priežiūrą, ne siauresni kaip 1,0 m;

82.5. įrenginiai, neturintys judančių dalių (kaušinių transporterių vamzdžiai, grūdų savitakiai, ortakiai ir kt.) ir nereikalaujantys priežiūros iš vienos ar kelių pusių, įrengiami 0,15 m atstumu nuo sienų ir kitų įrenginių arba tokiu atstumu, kad nebūtų sunku juos išardyti keitimo metu.

83. Grūdų priėmimo duobės turi būti uždengtos grotelėmis arba tinklu.

84. Įrengiant stacionarius juostinius ir kitų tipų transporterius turi būti numatyti tokio pločio pagrindiniai takai ir atstumai:

84.1. tarp sienos ir transporterio techninės priežiūros pusės takas - 0,7 m, iš kitos transporterio pusės - 0,35 m (ties kolonomis ir atramomis leidžiamas vietinis atstumo sumažinimas iki 0,15 m); tarp dviejų lygiagrečiai įrengtų transporterių centrinis priežiūros takas turi būti ne siauresnis kaip 0,8 m;

84.2. įrengiant juostinius transporterius su grūdų numetimo vežimėliais priežiūros tako plotis padidinamas įvertinant vežimėlio matmenis. Transporterio pavaros, įtempimo ir posūkių stotelių priežiūrai turi būti numatyti takai, ne siauresni kaip 0,7 m;

84.3. juostinių transporterių iškrovimo juostos dalį leidžiama įgilinti be priežiūros tako, tačiau turi būti numatyti ne siauresni kaip 0,7 m priėjimai transporterio pavaros ir tempimo stotelių priežiūrai ir galimybė pakeisti juostą;

      84.4. transporteriai (išskyrus juostinius su grūdų numetimo vežimėliais), kurių ilgis didesnis kaip 30 m, turi būti su įrengtais perėjimo tilteliais ir 1,0 m aukščio turėklais, kurių apatinė 0,1 m aukščio dalis turi būti aklina;

84.5. transporterio paleidimas numatomas iš vienos vietos, o stabdymas - iš dviejų vietų. Transporteriams su atvira viršutine dalimi išilgai įrengiama lyninė jungtis transporteriui sustabdyti;

      84.6. kaušinių transporterių galvučių ir padų priežiūrai turi būti numatyti priėjimai iš trijų pusių, ne siauresni kaip 0,7 m. Kaušinio transporterio pado apačia grindų atžvilgiu turi būti pakelta ne mažiau kaip 0,15 m, jei įrenginys neturi gamintojo sumontuotų kojelių. Kaušinio transporterio galvučių, kurios yra aukščiau kaip 2,5 m nuo grindų arba artimiausios įrenginių priežiūros aikštelės, priežiūrai turi būti numatyta aikštelė su 1,0 m aukščio aptvarais, kurių apatinė 0,1 m aukščio dalis turi būti aklina;

84.7. jeigu skysto arba dujinio kuro džiovyklos šilumos generatorius įrengiamas patalpoje, prieš pakurą turi būti numatomas 2,0 m atstumas iki sienos ar durų. Šilumos generatoriaus patalpoje privalo būti 1,0 m2 anga sprogimo bangai gesinti.

 

VII. GRŪDŲ SANDĖLIŲ ŪKIO APSAUGOS NUO SPROGIMO IR GAISRO REIKALAVIMAI

 

85. Sandėlių ūkio statinių ir jų patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatomos projekto technologinėje dalyje vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais.

86. Apsaugai nuo elektros statinio krūvio numatyti:

86.1. tarp judančių diržų pavarų ir jų apsaugos skydų turi būti 150 mm atstumas, o esant diržo pavaros greičiui daugiau kaip 5 m/s - 200 mm;

86.2. metaliniai atvirų pavarų apsaugos skydai turi būti įžeminti;

86.3. konstrukcijos su skirtingų metalų poromis turi būti įžemintos;

86.4. darbo mašinų gaubtai, aparatai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti įžeminti;

86.5. nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nuvestas atskiras laidas iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro;

86.6. aspiracijos vamzdynas turi būti įžemintas privirinant arba varžtu prijungiant laidą prie vamzdyno antvamzdžio. Gretimi vamzdyno antvamzdžiai tarpusavyje turi būti sujungti privirintais laidais.

87. Draudžiama atvirais juostiniais transporteriais transportuoti valymo atliekas (priemaišas) ir dulkes. Atliekos ir dulkės turi būti transportuojamos uždaros konstrukcijos transporteriais ir kaupiamos uždarose ir sandariose talpose arba maišuose.

88. Patalpoms ir įrenginiams valyti sandėlių ūkyje turi būti numatytas reikalingos priemonės.

89. Įrenginiuose, kuriuose gali susidaryti sąlygos kilti gaisrui ar sprogimui, numatyti reikalingus daviklius ir konstrukcines priemones, leidžiančias laiku išjungti įrenginius ir išvengti avarijos, gaisro ar sprogimo.

 

VIII. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE APSAUGOS REIKALAVIMAI

 

90. Dirbantiesiems, aptarnaujantiems aukštai esančius įrenginius, turi būti numatytos saugios kopėčios arba laiptai, įrengimų priežiūros aikštelės arba tilteliai.

91. Darbo aplinka sandėlių ūkyje, išskyrus beicavimo patalpas, priskiriama gamybinių procesų grupei, kai darbo drabužių ir kūno užteršimas galimas tik sveikatai nekenksmingomis medžiagomis.

92. Darbo aplinka sėklų beicavimo vietoje priskiriama gamybinių procesų grupei, kur galima užteršti kūną, darbo drabužius kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu, reprodukcijai toksišku poveikiu.

93. Kenksmingųjų medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore neturi viršyti leidžiamų dydžių, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai".

94. Darbuotojai turi laikytis nustatytų saugos priemonių aptarnaudami grūdų aruodus ir sampilas. Lipti ant supiltų rapsų ir linų sėmenų draudžiama.

95. Personalo ir buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus.  

96. Sudarant sandėlių ūkio gamybos technologinį procesą būtina įvertinti įrenginių poveikį darbo aplinkai. Nenaudoti įrenginių, kurie išskiria į aplinką dulkes, kenksmingąsias medžiagas, drėgmės perteklių, arba spręsti dėl kenksmingųjų medžiagų išskyrimo į aplinką mažinimo įrengiant aspiracijos sistemą ir numatant galimybę vykdyti vietinius išsiurbimus.

    97. Sandėlyje turi būti nuolat šalinamos dulkės ir kitokios šiukšlės, susikaupiančios įrenginių zonoje ir aplink juos.

98. Jei nėra galimybės sumažinti įrenginių išskiriamų kenksmingųjų medžiagų į darbo aplinką kiekio, privaloma aptarnaujančiam personalui numatyti individualios apsaugos priemones.

99. Sudarant sandėlių ūkio gamybos technologinį procesą būtina įvertinti įrenginių keliamą triukšmą, jis turi neviršyti nustatytų normų, arba numatyti individualias darbuotojų apsaugos nuo triukšmo priemones.

100. Siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo triukšmo reikia vadovautis Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" reikalavimais.     

101. Bokštinių aruodų viršutinėje dalyje įrengti apžiūros liukai turi būti pritaikyti saugiam darbuotojų patekimui į bokštų vidų. Apžiūros liukai turi būti apsaugoti užrakinamomis grotelėmis su ne didesnėmis kaip 0,075x0,25 m akutėmis ir uždengti dangčiu.

102. Atvirose įrenginių pastatymo duobėse turi būti įrengtos stacionarios kopėčios arba laiptai. Atviros duobės, pakeltos nuo grindų aikštelės ir takai, o taip pat antresolės ir laiptai turi būti apsaugoti ne žemesniais kaip 1,0 m aukščio turėklais su 0,1 m aukščio aklina apatine dalimi. Ilgesnės kaip 2,5 m kopėčios turi turėti žiedinę apsaugą ir saugos lyną.

103. Angos perdangose turi būti apsaugotos ne žemesniais kaip 1,0 m aukščio turėklais su 0,1 m aukščio aklina apatine dalimi.

104. Transporterio juostos, transportuojančios fasuotos sėklos maišus, greitis turi būti ne didesnis kaip 1,2 m/s. Transporterio juosta iš šonų turi būti apsaugota ne žemesniais kaip 0,2 m aukščio borteliais.

105. Visos judančios stacionarių įrenginių dalys turi būti saugiai aptvertos. Juostinių transporterių įtempimo svarmenys turi būti aptverti ne mažiau kaip iki 2,0 m aukščio.

106. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti apsaugotos tinklu su 25x15 mm dydžio akutėmis.

107. Statinio konstrukcijos ir įrenginiai, esantys žemiau kaip 2,2 m aukštyje virš takų ir pravažiavimų, turi būti nudažomi signaline spalva.

108. Nemetalinių kolonų, aplink kurias važinėja mobilusis transportas, kampai turi būti apsaugoti iki 2,0 m aukščio metaliniais kampuočiais.

109. Sėklų beicavimo patalpos turi būti izoliuotos nuo kitų gamybinių patalpų. Beicavimui naudojama įranga turi būti uždara ir hermetiška. Aptarnaujantis personalas neturi liestis su chemikalais ir beicuota sėkla. Sėklų beicavimo procesas turi būti uždaras. Beicuota sėkla kaupiama uždaroje talpoje. Sėklų pylimas į maišus turi būti mechanizuotas.  

110. Visi sėklų beicavimo darbai turi būti atliekami laikantis saugumo technikos ir sanitarijos taisyklių saugant, transportuojant ir naudojant pesticidus žemės ūkyje reikalavimų.

111. Beicavimo skyriuje turi būti numatyta:

111.1. darbo rūbų valymo patalpa, kurioje būtų buitinis dulkių siurblys ir rūbų spintelės;

111.2. beicavimo ir chemikalų patalpose - atsparios plovimui sienos ir lubos;

111.3. įrenginių ir patalpų plovimo, personalo, turėjusio sąlytį su nuodingais chemikalais, prausimosi nuotekos turi būti išvalytos ir tik po to išleistos į nuotekų tvarkymo nuotakyną.

112. Džiovyklos skysto kuro padavimo sistema turi būti automatiškai atjungta, kai:

112.1. užgęsta deglas;

112.2. krenta purkštuve tiekiamo oro slėgis;

112.3. sustojus šilto oro padavimo į grūdus ventiliatoriui;

112.4. kilus gaisrui džiovykloje.

113. Gaisro atveju turi būti numatyti saugūs darbuotojų evakavimo keliai. Darbuotojai evakuojami laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai" reikalavimų. 

 

IX. SANDĖLIŲ MECHANIZAVIMO IR AUTOMATIZAVIMO REIKALAVIMAI

 

114. Visi pagrindiniai gamybiniai grūdų ir sėklų popjūtinio tvarkymo technologijos procesai turi būti mechanizuoti.

115. Gamybinių procesų automatizavimo lygis nustatomas atsižvelgiant į pasirinktos technologinės įrangos galimybes bei ekonomiškai tikslingą technologinių procesų automatizavimą. Automatizavimas apima:

115.1. sandėlio technologinių įrenginių distancinį valdymą iš vieno centrinio pulto;

115.2. elektrifikuotų sklendžių, nukreipiamųjų vožtuvų, džiovyklų ištuštinimo įrenginių, aktyviosios ventiliacijos aruodų distancinį valdymą;

115.3. elektros variklių darbo (paleistas ar sustabdytas), sklendžių padėties, vožtuvų, mechanizuotų iškrovimo vežimėlių, bokštinių aruodų užkrovimo lygio (sukaupimo ir ilgalaikio laikymo), džiovinimo agento ir grūdų temperatūros džiovykloje, džiovyklos pakuros deglo, grūdų temperatūros laikinuose ir ilgalaikio laikymo bokštiniuose aruoduose būklės kontrolę ir juostinių transporterių bei kaušinių transporterių juostų praslydimą;

115.4. įrenginių elektros variklių valdymo schemose numatytas blokuotes, leidžiančias pagal pasirinktą darbo liniją ir technologinį nuoseklumą paleisti įrenginius (įrenginiai paleidžiami seka, priešinga technologinio proceso vyksmo krypčiai), įvertinant aspiracijos sistemų ir atliekų šalinimo įrenginių įjungimą reikiamu laiku;

115.5. automatinį bet kurio įrenginio sustabdymą, esant avariniam kito pagal technologinio proceso srautą įrenginio ar pagalbinių įrenginio mechanizmų (aspiracijos, kaušinių ir atliekų transporterių) gedimui;

115.6. apie bet kurio įrenginio paleidimą sandėlio dirbančiuosius įspėti garsiniu signalu.

116. Būtina numatyti galimybę atlikti bet kurios mašinos ar mechanizmo elektros variklių individualų valdymą iš grupinio pulto arba mašinos ar mechanizmo buvimo vietos.

117. Mašinų ir mechanizmų avarinis išjungimas, taip pat bokštinių aruodų perpildymas, pakuros deglo užgesimas, džiovinimo agento ar grūdų neleistinas įkaitimas, džiovyklos pakrovimo sustabdymas turi būti signalizuojamas mirksinčiomis šviesomis valdymo pulte ir centralizuota garsine avarine signalizacija. Avarinis garsinis signalas pagal savo toną turi skirtis nuo įrenginių paleidimo įspėjamojo garsinio signalo tono.

 

X. ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

118. Grūdų ir sėklų valymo atliekos tvarkomos pagal jų galimo panaudojimo ūkinę vertę.

119. Grūdų ir sėklų valymo atliekos kaupiamos sandariose talpose (maišuose, aruoduose, bokštiniuose aruoduose). Atliekų kaupimo bokštinių aruodų aukštis neturi viršyti 10 m, kūginis dugnas ne mažesnio kaip 60 o nuolydžio. Atliekų išleidimo anga turi būti ne mažesnė kaip
0,2 m2. Atliekų iškrovimo metu iš aruodo dulkių pasklidimui sumažinti naudojamos prie išleidimo angos prijungtos lanksčios rankovės.

120. Atliekų sukaupimo talpos technologinėse linijose apskaičiuojamos ne didesniam kaip per vieną parą gaunamų atliekų kiekiui sukaupti.

121. Atliekų tankis pateiktas 11 lentelėje.

 

11 lentelė. Atliekų tankis

 

Atliekų tipas

Vidutinis tankis, kg/m3

Pirminio ir antrinio grūdų valymo atliekos:

    oro srauto atskirtos atliekos

    atliekos iš po sietų

    grūdų atliekos

    aspiracijos dulkės

 

300

700

600

200

 

XI. ŠILDYMO, VENTILIACIJOS IR VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI

 

122. Grūdų ūkio popjūtinio tvarkymo technologinės paskirties patalpos projektuojamos nešildomos, išskyrus patalpas, nurodytas 12 lentelėje.

 

12 lentelė. Šildomos technologinės ir pagalbinės paskirties patalpos

 

Patalpos pavadinimas

Skaičiuojamoji patalpos temperatūra, oC

Beicavimo skyrius

ne mažiau kaip 5

Dispečerinė, operatorinė (ne darbo metu - pagal įrangos jautrumą aplinkos temperatūrai)

20

Laboratorija

20

Žiemos metu dirbantis žolių sėklų valymo skyrius

5

 

123. Gamybinėse patalpose su įrengtomis aspiracinėmis sistemomis, kurių našumas viršija vienkartinį oro pasikeitimą patalpoje per valandą, reikia numatyti tiekiamąją ventiliaciją, kompensuojančią atsiurbiamo (aspiracinėmis sistemomis) iš patalpos oro kiekį.

124. Grūdų ir sėklų laikymo patalpose su aktyviosios ventiliacijos įrenginiais numatyti ištraukiamąją ventiliaciją arba angas šių įrenginių paduodamam orui iš patalpos šalinti.

125. Sėklų beicavimo, chemikalų paruošimo ir fasavimo patalpose numatyti 10-kartinį oro šalinimą iš patalpos per valandą, kartu įvertinant ir aspiracinių sistemų pašalinamo oro kiekį. Ventiliacijos sistemos valdymas turi būti sublokuotas su technologinių įrenginių aspiracinės sistemos valdymu.

126. Beicavimo, chemikalų paruošimo ir fasavimo patalpose papildomai numatyti rankiniu būdu valdomą 10-kartinio oro pakeitimo per valandą našumo ventiliacijos sistemą, kuri įjungiama avarijos atveju (paliejus ar išbarsčius chemikalus, beicuotus grūdus ir kt.).

127. Beicuotų sėklų, pesticidų ir fasavimui skirtų maišų laikymo patalpose numatyti traukiamąją ventiliaciją su vienkartiniu oro pašalinimo iš patalpos per valandą įrenginiu.

128. Laboratorija, personalo ir buitinės patalpos turi būti aprūpintos geriamuoju vandeniu.

129. Buitinės nuotekos tvarkomos pagal nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Nuotekos iš beicavimo patalpų, užterštos chemikalais, turi būti išvalytos ir tik po to išleistos į nuotekų tvarkymo nuotakyną.

      130. Personalo buities reikmėms per pamainą kiekvienam darbuotojui reikia numatyti po 50 l šalto ir 20 l karšto 50-75 oC temperatūros vandens.

 

XII. GRŪDŲ DŽIOVINIMO NAUDOJANT AKTYVIĄJĄ VENTILIACIJĄ REIKALAVIMAI

 

131. Naudojant aktyviąją ventiliaciją džiovinami ne didesnio kaip 20-22 proc. drėgnio grūdai ir sėklos, žolių kūlenos - iki 35 proc. drėgnio.

132. Be oro pašildymo per saugų nuo gedimo laikotarpį naudojant aktyviąją ventiliaciją galima išdžiovinti ne didesnio kaip 18-20 proc. santykinio drėgnio grūdus iki 15,5 proc. drėgnio.

133. Jei grūdai bus laikomi ventiliuojamuose aruoduose, pakanka juos išdžiovinti iki 15,5 proc. drėgnio, o jei bus laikomi neventiliuojamuose aruoduose - būtina išdžiovinti iki 14 proc. drėgnio. Pirmuoju atveju pučiamo oro santykinis drėgnis neturėtų būti didesnis kaip 75 proc., antruoju - 65 proc., tačiau iki 14 proc. išdžiovinti grūdus po pjūties šalies klimato sąlygomis be oro pašildymo negalima.

134. Apskaičiuojant aktyviosios ventiliacijos įrenginius grūdams džiovinti numatyti, kad džiovinimas vyks liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė kaip 10 oC ir savitasis oro srautas Vl grūdams džiovinti turi būti ne mažesnis kaip 400-600 m3/(t·h), o žolių kūlenoms ir rapsams - 1000 m3/(t·h). Tuomet į aruodą pučiamo oro srautas V m3/h apskaičiuojamas:

                 (3)

 

čia :    m1 - į aruodą supilamas drėgnų grūdų kiekis, kg;

          Vl - savitasis oro srautas, m3/( t·h).

135. Grūdai džiovinti į aruodą arba sampilą pilami sluoksniais, vienam sluoksniui išdžiūvus pilamas kitas. Pilant tris sluoksnius, pirmasis grūdų sluoksnis storiausias, kiti vis plonesni, jų storio tarpusavio santykiai 1,0:0,9:0,8.

136. Leistinas didžiausias vieno sluoksnio storis l džiovinant grūdus - 1,25-1,8 m, rapsus - 0,25-0,4 m, žolių kūlenas - 0,5-0,8 m. Kuo džiovinamas produktas drėgnesnis, tuo pilamas plonesnis jo sluoksnis.

137. Apskaičiuojamas reikiamas aruodo su aktyviąja ventiliacija plotas A, m2:

                  (4)

čia: l - vieno džiovinamo sluoksnio storis, m;

                    ρ - sluoksnio sampilo tankis, kg/m3;

                    m1 - į aruodą supilamų drėgnų grūdų masė, kg.

 

138. Aruode ortakių skerspjūvio plotai projektuojami tokie, kad oro greitis pagrindiniame ortakyje būtų ne didesnis kaip 10 m/s, paskirstymo ortakiuose - ne daugiau kaip 5 m/s, o oro greitis džiovinamame produkte neviršytų 0,1-0,3 m/s.

139. Apskaičiuojamas oro greitis v džiovinamame produkte, m/s:

            (5)

Jei oro greitis didesnis daugiau kaip 30 proc. už dydžius, pateiktus 138 punkte, mažinamas sluoksnio storis.

 140. Aktyviosios ventiliacijos sistemose su oro paskirstymo ortakiais džiovinti supiltų grūdų sluoksnio storis turi būti išlygintas ir dvigubai didesnis už atstumą tarp oro paskirstymo ortakių centrų.

141. Smulkiagrūdžiams grūdams (rapsams, žolių sėkloms) visas aruodo dugnas daromas laidus orui, išklojant aruodo dugną perforuota skarda, tinklu arba specialia drobe.

142. Turėdami pilamo džiovinimui grūdų sluoksnio storį l, m, pagal 2 priedo 1 pav. duotą grafiką nustatome sluoksnio aerodinaminį pasipriešinimą hsl, Pa.

143. Projektuojant aruodus su laidžiu orui dugnu, įvertinamas laidaus dugno (metalinio perforuoto, štampuoto ar austo sieto, arba audinio) aerodinaminis pasipriešinimas hsiet, Pa, kuris priklauso nuo sieto angų skerspjūvio ploto ir oro judėjimo greičio per poringą dugną. Skaičiavimams laidaus dugno aruodo aerodinaminis pasipriešinimas pateiktas 13 lentelėje.

 

13 lentelė. Laidaus dugno aruodo aerodinaminis pasipriešinimas Pa, esant skirtingiems oro judėjimo greičiams, m/s ir skirtingiems laidaus dugno angų skerspjūvio plotams, proc.

 

Oro greitis,

Laidaus dugno  angų skerspjūvio plotas, proc.

v m/s

1

2

3

4

5

6

7

0,01

48

15

9

6

4

3

2

0,05

275

88

50

33

24

16

13

0,1

660

210

120

78

57

39

30

0,2

1760

560

320

208

152

104

80

0,3

3300

1050

600

390

285

195

150

0,4

4840

1540

880

572

418

286

220

 

144. Visiškas ventiliacijos sistemos su laidžiu dugnu aerodinaminis pasipriešinimas hpl, Pa bus:

hpl = hsl+hsiet.         (6)

145. Projektuojant oro paskirstymą skirstomaisiais ortakiais visiškas ventiliacijos sistemos aerodinaminis pasipriešinimas hpl, Pa bus:

hpl = (1,1-1,2) hsl.                   (7)

Tokį slėgį turi išvystyti ventiliatorius, kad per džiovinamo produkto sluoksnį būtų prapučiamas reikiamas oro srautas.

146. Pagal ventiliacijos sistemos aerodinaminį pasipriešinimą hpl ir į aruodą pučiamą oro srautą V parenkamas ventiliatorius.

147. Reikalinga ventiliatoriaus elektros variklio galia vienai aktyviosios ventiliacijos sistemai (aruodui) apskaičiuojama pagal lygtį:

P =              (8)

čia:        P - ventiliatoriaus elektros variklio galia, W;

V - ventiliuojamo oro srautas, esant visiškam ventiliacijos sistemos ir džiovinamos grūdų masės aerodinaminiam pasipriešinimui hpl, m3/h;

hpl - ventiliatoriaus išvystomas pilnutinis slėgis esant visiškam ventiliacijos sistemos ir džiovinamos grūdų masės aerodinaminiam pasipriešinimui,  Pa;

ηv - ventiliatoriaus naudingumo koeficientas (vidutiniškai 0,6-0,8);

ηp - ventiliatoriaus pavaros naudingumo koeficientas (kai ventiliatorius su elektros varikliu sujungtas tiesiogiai, ηp = 1).

 

148. Jei variklio galingumas labai didelis, aruodo dydis mažinamas, atitinkamai perskaičiuojant elektros variklio galingumą ir aktyviosios ventiliacijos sistemos matmenis derinant prie sandėlio matmenų.

149. Grūdus džiovinant aktyviąja ventiliacija būtina nuolat stebėti aplinkos oro ir džiovinamų grūdų santykinį drėgnį. Džiovinimo ventiliatoriai įjungiami tik kai aplinkos oro santykinio drėgnio deficitas pakankamai didelis ir gali produktą džiovinti. Aplinkos oro santykinis drėgnis ir jos aplinkoje džiovinamos medžiagos pusiausvirasis drėgnis pateikti
5 priedo 4 lentelėje.

150. Grūdams džiovinti naudojant aktyviąją ventiliaciją naudojami dviejų tipų ventiliatoriai: ašiniai ir išcentriniai.

151. Džiovinimo naudojant aktyviąją ventiliaciją metu būtina nuolat stebėti aruode grūdų temperatūrą. Ji neturi pakilti daugiau kaip iki 30 oC. Laikymo metu grūdų temperatūra, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, turi būti palaikoma 5-15 oC ribose. Pavasarį, orui šiltėjant, grūdų temperatūra aruoduose naudojant aktyviąją ventiliaciją priartinama prie aplinkos temperatūros, kad iškraunant grūdus jie nedrėktų.

152. Orui pašildyti reikalinga šiluminė galia Pk , kW:

                                      (9)

čia: V - tiekiamo oro srautas, m3/h;

       ρo - oro tankis džiovinimo metu, kg/m3. ρo = 1,29 kg/m3;

       Δt - temperatūrų skirtumas tarp tiekiamo į džiovinamų grūdų sluoksnį oro ir aplinkos, oC ;

        ηk - šildytuvo naudingumo koeficientas (vidutiniškai 0,6-0,8).

       153. Oras pašildomas paskutinėje džiovinimo fazėje, kai norime gauti norminį grūdų drėgnį, o aplinkos oro drėgnis yra didesnis nei pusiausvyrai palaikyti, todėl tikslinga orą pašildyti 3-4 oC.

          154. Rapsams džiovinti naudojant aktyviąją ventiliaciją iki 8 proc. drėgnio aplinkos orą būtina pašildyti 3-4 °C, kad santykinis oro drėgnis būtų ne didesnis kaip  60-65 proc. Išdžiovintus rapsus būtina atšaldyti bent iki 10 °C, o laikymo metu nuolat kontroliuoti jų temperatūrą.           

 155. Džiovinant 35 proc. ir didesnio drėgnio žolių kūlenas, iš pradžių maždaug parą jos turi būti prapučiamos aplinkos temperatūros, po to pašildytu iki 30 oC oru. Toliau, mažėjant sėklų drėgmei, pučiamo oro temperatūra didinama, tačiau ne daugiau kaip iki 40 oC.

__________________

Grūdų sandėlių technologinio
projektavimo taisyklių
ŽŪ TPT 05:2011
1 priedas

1 pav
2 pav
3 pav
4 pav

______________________________________________________________________________ 

Grūdų sandėlių technologinio
projektavimo taisyklių
ŽŪ TPT 05:2011
2 priedas

Įvairių grūdų ir sėklų aerodinaminio pasipriešinimo sluoksnyje nuo pučiamo oro greičio diagrama

 

Įvairių grūdų ir sėklų aerodinaminio pasipriešinimo sluoksnyje nuo pučiamo oro greičio diagrama

 

      Įvairių grūdų ir sėklų aerodinaminio pasipriešinimo sluoksnyje nuo pučiamo oro greičio diagrama. Diagramoje pateikta: hl - lyginamasis aerodinaminis pasipriešinimas; v - oro greitis sluoksnyje. Diagramos zonos skirtos: 1 - baltiesiems dobilams; 2 - motiejukams; 3 - raudoniesiems dobilams; 4 - varpinių žolių sėkloms, rapsams; 5 - miežiams, kviečiams, rugiams, avižoms;
6 - lubinams, žirniams, pupoms

_____________________________________________________________________________  

Grūdų sandėlių technologinio
projektavimo taisyklių
ŽŪ TPT 05:2011
4 priedas

 

Grūdų drėgnio ir temperatūros įtakos jiems išlaikyti diagrama

Grūdų drėgnio ir temperatūros įtakos jiems išlaikyti diagrama

  

Grūdų drėgnio ir temperatūros įtakos jiems išlaikyti diagrama. Diagramoje pateikta: t - grūdų temperatūra; φ - grūdų drėgnis. Diagramos zonos: 1 zona - normalios sąlygos grūdams laikyti;
2 - galima saugoti su ventiliacija; 3 - nedidelis šilumos išsiskyrimas, saugoti galima trumpai;
4 - šilumos išsiskyrimas, saugoti trumpai; 5 - grūdų supelijimo pavojus

_____________________________________________________________________________

Grūdų sandėlių technologinio
projektavimo taisyklių
ŽŪ TPT 05:2011
5 priedas

 

Klimatologiniai duomenys

 

1 lentelė. Vidutinė aplinkos oro temperatūra oC vidurio Lietuvoje (Kaune)

 

Paros valandos

Mėnesiai

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

Vidutinė aplinkos oro temperatūra, oC

1

-5,2

-4,9

-1,9

3,7

9,6

12,7

14,9

14,2

10,7

6,0

1,1

-2,5

2

-5,3

-5,0

-2,1

3,4

9,1

12,2

14,6

13,9

10,4

5,8

1,1

-2,5

3

-5,3

-5,2

-2,3

3,2

8,8

11,9

14,3

13,6

10,1

5,6

1,0

-2,6

4

-5,4

-5,2

-2,5

2,9

8,4

11,7

14,1

13,4

9,9

5,4

0,9

-2,6

5

-5,5

-5,3

-2,6

2,8

8,5

12,0

14,3

13,3

9,7

5,3

0,9

-2,7

6

-5,5

-5,4

-2,8

2,9

9,3

12,9

15,0

13,6

9,7

5,2

0,8

-2,7

7

-5,5

-5,4

-2,8

3,6

10,6

14,2

16,2

14,5

10,1

5,4

0,7

-2,7

8

-5,6

-5,4

-2,3

4,5

11,8

15,3

17,3

15,5

11,0

5,5

0,8

-2,7

9

-5,5

-5,3

-1,5

5,7

13,1

16,4

18,5

16,7

12,4

6,3

1,0

-2,7

10

-5,2

-4,5

-0,5

7,0

14,3

17,4

19,5

17,9

13,7

7,3

1,3

-2,5

11

-4,7

-3,8

0,4

7,9

15,1

18,2

20,2

18,8

14,8

8,2

1,7

-2,4

12

-4,3

-3,2

1,3

8,8

15,7

18,9

20,8

19,5

15,6

8,9

2,1

-2,0

13

-4,0

-2,7

1,9

9,3

16,3

19,3

21,2

20,0

16,3

9,5

2,4

-1,8

14

-3,8

-2,5

2,1

9,5

16,5

19,4

21,2

20,1

16,3

9,6

2,5

-1,7

15

-3,9

-2,4

2,2

9,7

16,6

19,5

21,3

20,2

16,3

9,5

2,4

-1,8

16

-4,1

-2,5

2,2

9,5

16,5

19,3

21,2

20,1

16,1

9,2

2,1

-2,1

17

-4,3

-2,9

1,8

9,2

16,2

19,1

20,9

19,8

15,6

8,2

1,8

-2,2

18

-4,5

-3,3

1,1

8,5

15,5

18,6

20,4

19,2

14,5

7,8

1,6

-2,3

19

-4,6

-3,6

0,4

7,5

14,7

18,0

19,8

18,2

13,3

7,3

1,5

-2,4

20

-4,8

-3,9

-0,1

6,5

13,5

16,9

18,6

17,1

12,6

6,9

1,4

-2,4

21

-4,8

-4,1

-0,5

5,8

12,4

15,7

17,5

16,1

12,0

6,6

1,3

-2,5

22

-5,0

-4,3

-0,8

5,3

11,5

14,7

16,6

15,6

11,6

6,4

1,3

-2,6

23

-5,1

-4,5

-1,1

4,8

10,9

14,0

16,1

15,0

11,2

6,2

1,2

-2,7

24

-5,2

-4,6

-1,3

4,4

10,1

13,4

15,1

14,6

10,8

6,0

1,2

-2,7

Vidutinė per 24 h

-4,9

-4,2

-0,5

6,1

12,7

15,9

17,0

16,7

12,7

7,0

1,4

-2,4

Paros svyravimų amplitudė

1,8

3,0

5,0

6,9

8,2

7,8

7,2

6,9

6,6

4,5

1,8

1,0

 

2 lentelė. Vidutinis santykinis aplinkos oro drėgnis, procentais, vidurio Lietuvoje (Kaune)

 

Paros valandos

Mėnesiai

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

Vidutinis santykinis aplinkos oro drėgnis, procentais

1

87

87

83

85

86

86

89

91

91

91

90

89

2

88

88

85

87

88

87

91

92

92

92

91

90

3

88

88

86

88

90

88

92

93

93

92

91

90

4

88

88

86

88

90

89

92

93

93

92

91

90

5

89

88

87

89

90

88

92

94

93

93

91

90

6

88

88

87

88

87

83

89

92

93

93

91

90

7

88

88

87

85

82

78

84

89

92

93

91

90

8

88

88

86

81

76

72

78

84

88

92

91

90

9

88

88

82

75

70

67

72

79

82

89

90

90

10

88

87

78

71

65

63

67

74

77

85

89

89

11

87

85

74

67

62

60

64

70

72

82

87

88

12

85

83

70

64

59

58

60

67

69

78

87

87

13

85

81

68

63

57

56

60

65

67

75

84

86

14

85

79

66

61

56

55

59

64

66

74

83

86

15

85

79

65

60

56

55

59

64

66

74

84

87

16

85

80

65

60

56

56

59

65

66

76

85

87

17

86

82

67

61

57

57

60

67

70

80

87

88

18

86

83

71

65

59

59

63

70

76

84

88

88

19

86

84

75

70

64

63

67

77

82

86

88

88

20

86

85

77

75

69

68

73

82

86

87

89

88

21

87

86

79

79

75

74

80

86

87

88

89

89

22

87

86

80

81

79

79

84

88

88

89

90

89

23

87

87

82

83

81

82

86

89

90

90

90

89

24

87

88

83

83

84

83

88

90

90

90

90

89

Vidutinė per 24 h

87

85

78

75

72

71

75

80

82

86

89

89

Paros svyravimų amplitudė

4

9

22

29

31

34

33

30

27

19

8

4

 

3 lentelė. Vidutinis oro drėgmės absorbavimas (g/kg oro) jį prisotinant iki 80 proc. santykinio drėgnio

 

Temperatūra,

oC

Santykinis oro drėgnis, procentais

75

70

65

60

55

50

45

40

Vidutinis oro drėgmės absorbavimas, g/kg oro

10

0,19

0,38

0,58

0,77

0,98

1,18

1,39

1,60

11

0,20

0,40

0,60

0,80

1,02

1,23

1,45

1,66

12

0,21

0,41

0,63

0,84

1,06

1,27

1,50

1,73

13

0,21

0,43

0,65

0,87

1,10

1,32

1,56

1,80

14

0,22

0,44

0,67

0,90

1,13

1,37

1,62

1,86

15

0,23

0,46

0,69

0,93

1,17

1,42

1,67

1,93

16

0,24

0,48

0,72

0,96

1,21

1,47

1,73

2,00

17

0,25

0,49

0,74

0,99

1,25

1,52

1,79

2,07

18

0,25

0,50

0,76

1,02

1,29

1,57

1,85

2,14

19

0,26

0,52

0,78

1,05

1,33

1,62

1,91

2,21

20

0,27

0,53

0,80

1,08

1,37

1,67

1,97

2,28

21

0,27

0,55

0,83

1,12

1,41

1,72

2,03

2,35

22

0,28

0,57

0,85

1,15

1,45

1,77

2,09

2,42

23

0,29

0,58

0,87

1,18

1,49

1,82

2,15

2,49

24

0,30

0,60

0,89

1,21

1,53

1,87

2,21

2,56

25

0,30

0,61

0,92

1,24

1,57

1,92

2,27

2,63

26

0,31

0,62

0,94

1,27

1,61

1,97

2,33

2,70

27

0,32

0,63

0,96

1,30

1,65

2,02

2,39

2,78

28

0,32

0,64

0,98

1,33

1,69

2,07

2,45

2,85

29

0,33

0,65

1,00

1,36

1,73

2,12

2,51

2,95

30

0,33

0,67

1,02

1,39

1,77

2,17

2,57

3,00

Pastaba. Vidutinis oro drėgmės absorbavimas g/m3 gaunamas lentelės duomenis dauginant iš koeficiento 1,2.

 

4 lentelė. Įvairių rūšių augalų grūdų džiovinimo aktyviąja ventiliacija pusiausvirasis drėgnis
φ proc. priklausomai nuo aplinkos oro santykinio drėgnio ir temperatūros

 

 

Augalų rūšis

Aplinkos oro santykinis drėgnis, procentais.

Temp.

oC

40

50

55

60

65

70

75

80

85

90

Pusiausvirasis grūdų drėgnis, procentais

Miežiai

10,6

12,3

13,1

13,9

14,8

15,7

17,0

18,3

19,9

22,4

5

Kviečiai

11,5

12,7

13,5

14,0

14,8

15,7

16,8

17,8

19,5

21,0

Avižos

10,5

11,8

12,5

13,0

13,8

14,5

15,9

17,5

19,8

23,1

Rugiai

11,2

12,1

12,9

13,7

14,5

15,3

16,3

17,5

19,5

22,0

Rapsai

6,2

7,1

7,5

8,0

8,5

9,5

10,5

11,8

13,2

14,8

Žirniai

10,8

12,4

13,2

14,0

14,8

15,5

16,5

17,6

19,2

22,5

Žolių sėklos

9,7

11,0

11,6

12,3

13,3

14,0

15,9

17,5

18,9

21,5

Miežiai

10,3

12,1

12,9

13,7

14,6

15,5

16,8

18,1

19,7

22,0

10

Kviečiai

11,2

12,5

13,3

13,8

14,6

15,5

16,6

17,6

19,3

20,8

Avižos

10,2

11,5

12,3

12,8

13,6

14,3

15,7

17,3

19,6

22,9

Rugiai

10,9

11,9

12,7

13,5

14,3

15,1

16,1

17,3

19,3

21,8

Rapsai

6,7

6,9

7,3

7,8

8,3

9,3

10,3

11,6

13,0

14,6

Žirniai

10,6

12,2

13,0

13,8

14,6

15,3

16,3

17,4

19,3

22,3

Žolių sėklos

9,5

10,8

11,4

12,1

13,1

14,1

15,7

17,3

18,7

21,8

Miežiai

10,1

11,8

12,6

13,4

14,3

15,2

16,5

17,8

19,4

21,9

15

Kviečiai

11,0

12,2

13,0

13,5

14,3

15,2

16,3

17,3

19,0

20,5

Avižos

10,0

11,3

12,0

12,5

13,3

14,0

15,4

17,0

19,3

22,6

Rugiai

10,7

11,6

12,4

13,2

14,0

14,8

15,8

17,0

19,0

21,5

Rapsai

5,7

6,6

7,0

7,5

8,0

9,0

10,0

11,3

12,7

14,3

Žirniai

10,3

11,9

12,7

13,5

14,3

15,0

16,0

17,1

19,0

22,0

Žolių sėklos

9,2

10,5

11,1

11,8

12,8

13,8

15,4

17,0

19,4

22,5

Miežiai

9,8

11,6

12,4

13,2

14,1

15,0

16,3

17,6

19,2

21,7

20

Kviečiai

10,7

12,0

12,8

13,3

14,1

15,0

16,1

17,1

19,1

20,3

Avižos

9,7

11,1

11,8

12,3

13,1

13,8

15,2

16,8

19,1

22,4

Rugiai

10,5

11,4

12,2

13,0

13,8

14,6

15,6

16,8

18,8

21,3

Rapsai

5,5

6,4

6,8

7,3

7,8

8,8

9,8

11,1

12,5

14,1

Žirniai

10,0

11,7

12,5

13,3

14,1

14,8

15,8

16,9

18,8

21,8

Žolių sėklos

9,0

10,3

10,9

11,6

12,6

13,6

15,2

16,8

19,2

22,3


Kategorijos: Žemės ūkio pastatų statyba ir įrengimas
Svarbu
šiltinimas poliuretano putomis

Šiltinimas poliuretano putomis

Poliuretano putos šlaitinio stogo, fasado, karkaso, pamatų šiltinimui 

papildomas šiltnamių šildymas

Šildytuvai žemės ūkio pastatams

Kilnojami ir stacionarūs šildytuvai žemės ūkio pastatams ir šiltnamiams  

Oro drėkinimo rūko sistemos

Oro drėkinimo rūko sistemos

Dirbtinio rūko sistemos, apsaugos nuo šalnų sistema, oro filtravimo, vėsinimo, dulkių mažinimo, kvapų šalinimo, priešgaisrines ir kitas funkcijas. 

Pagrindiniai vėdinimo - vėsinimo sistemos uždaviniai paukštidėse

Vėdinimo ir vėsinimo sprendimai vištidėms

Vėdinimo - vėsinimo sistemos panaudojimas gali sukurti optimalų mikroklimatą paukštyne, sumažinti šilumos apkrovą paukščiams ir sumažinti jų gaišimą 

Karvidės statyba

Karvidės statyba ir įranga

Karvidės projektavimas, karvidžių tipai, fermos įranga, karvių šėrimo įranga, karvių melžimo įranga 

Šuns voljeras

Šuns voljeras

Koks turi būti šuns voljeras? Kaip įrengti šuns voljerą, šuns voljero dydžiai 

Parama šildymo katilo keitimui

Parama šildymo katilo keitimui

Kompensacija šildymo katilo keitimui, kieto kuro katilo keitimas į šilumos siurblį 

Srutų talpyklos įrengimas

Srutų talpyklos įrengimas

Mėšlo ir srutų iš šalinimas iš fermos, mėšlo kaupimas ir mėšlo panaudojimas. 

Vištų auginimas

Vištų auginimas

Vištų auginimo sąlygos ir moderni vištidės įranga, vištų šėrimo įranga, vištidės projektavimas, vėdinimas, šildymas, apšvietimas  

Automobilinės svarstyklės

Automobilinės svarstyklės

Kaip išsirinkti automobilines svarstykles? 

Granulinio šildymo įrengimas

Granulinio šildymo įrengimas

Šildymas kietu kuru, granuliniai ar malkiniai katilai, kaip įrengti kieto kuro katilinę ir šildymą 

Melžimo įranga

Melžimo įranga

Geriausios melžimo aikštelės, kokią melžimo įrangą rinktis, pieno melžimo robotai, pieno aušinimo talpos 

Grūdų elevatorius

Grūdų elevatorius ir jo automatizavimas

Kaip įrengti grūdų elevatorių, grūdų elevatoriaus modernizavimas, grūdų elevatoriaus automatizavimas, grūdų elevatoriaus įranga 

Ilgos medinės santvaros stogui

Ilgos medinės santvaros stogui

Santvarinės stogo konstrukcijos fermoms, gamybiniams pastatams, daugiabučiams ir privatiems namams 

Dirbtinis vandens telkinys

Kūdra - dirbtinis vandens telkinys

Kaip įrengti dirbtinį vandens telkinį, kūdros šlaito formavimas, tinkami dirbtiniam vandens telkiniui gruntai, kaip išlaikyti švarų vandenį kūdroje, krantų įrengimas 

Grūdų elevatorius

Grūdų elevatoriaus įrengimas

Grūdų elevatorius, grudų sandėliai, džiovyklos, grūdų valymas  

Kiaulidės įrengimas

Kiaulidės įrengimas

Kiaulių auginimas, kiaulidės statyba ir įrengimas, kiaulių veisimas 

Mėšlo tvarkymas

Mėšlo tvarkymas

Mėšlo tvarkymo reikalavimai nuolat keičiasi, todėl fermų savininkai daug dėmesio turi skirti ne tik šiuolaikiškai gyvulių priežiūros įrangai, bet ir mėšlo tvarkymo sistemai. 

Karkasinio namo statyba

Karkasinio namo statyba

Karkasinis namas, karkasinio namo projektavimas, pažingsninė instrukcija kaip statyti karkasinį namą, karkasinio namo statybos klaidos 

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Sklypo paskirties keitimas

Sklypo paskirties keitimas

Kaip sklypą padalinti į mažesnius, kaip pakeisti sklypo naudojimo paskirtį, kaip pakeisti žemės ūkio paskirties žemė į namų valdos sklypą  

Rekuperacinės sistemos įrengimas

Rekuperacinės sistemos įrengimas

Vėdinimo projektavimas, buitiniai ir pramoniniai rekuperatoriai, galingumo nustatymas, ortakiai, valdymas ir kitos detalės, svarbios teisingam vėdinimo įrangos pasirinkimui ir montavimui. 

Vėdinimo sistemos įrengimas

Vėdinimo sistemos įrengimas

Rekuperacinės sistemos kaina nėra tokia didelė, kad rizikuotume savo sveikata. Pilnaverčio vėdinimo trūkumas gali būti alergijų, astmos, pelėsių atsiradimo priežastimi.  

Grūdų džiovyklų automatizavimas

Grūdų džiovyklų ir elevatorių automatizavimo perspektyvos

Kodėl reikalinga automatizuoti grūdų kokybinį apdorojimą ir kokios šio proceso transformacijos perspektyvos. 

Betoninės aikštelės įrengimas

Betoninės aikštelės įrengimas

Betono danga be betono ir asfalto trūkumų 

Elektros instaliacija name

Namo elektros instaliacijos planas turėtų būti parengtas iki pamatų užpylimo 

Ištraukiamo oro šilumos siurbliai

Šilumos siurblys ne tik paima šilumą iš laukan išleidžiamo šilto oro, sušildo šviežią patalpų orą, bet ir vėdina, gali šildyti vandenį. 

Karkasinio namo šiltinimas

Karkasinio namo šiltinimas

Karkasinio namo sienų šiltinimas akmens vata, sandarumo sprendimai, vėjo ir garo izoliacija. Karkasinių sienų konstrukcija. 

Vandens gręžiniai – viskas, ką reikia žinoti

Kaip turi būti įrengtas vandens gręžinys, kad tarnautų šimtą metų? Kaip užsakovui atpažinti kvalifikuotus hidrogeologus? Kodėl žymiai skiriasi gręžinių įrengimo kainos ir kokios galimos nekokybiškai įrengto gręžinio pasekmės?  

Gamybinių ir sandėliavimo patalpų vėdinimas

Pramoninės gamybos cechai, gyvulių fermos ir žemės ūkio produkcijos sandėliai, logistikos įmonių patalpos, serverinės, laboratorijos – yra daugybė įvairios paskirties gamybos ir sandėliavimo patalpų, kuriose būtinas geras vėdinimas. Kokiais kriterijais vadovaujantis rengiami gamybinių patalpų vėdinimo projektai, kokia naudojama įranga?  

Kaip įrengti saulės elektrinę?

Mažos galios saulės elektrinės įrengimas, valstybės strategija ir parama, finansavimo modeliai. 

Požeminio betono hidroizoliacija

Požeminių betono konstrukcijų hidroizoliacijai naudojant betono priedus, nereikia tepti mastikų ar klijuoti bituminės hidroizoliacijos. 

Temą atitinkančios įmonės

Deutschland


Kaip nusausinti drėgstančio rūsio kampus?

Atsako Justinas Luneckas, UAB "Mosas" pardavimų vadybininkas

daugiau
Deimantė Didrikienė, UAB „Altis LTD" direktorė Ar tiesa, kad pamatų hidroizoliaciją gali pakeisti blokeliai?

Atsako Deimantė Didrikienė, UAB „Altis LTD" direktorė

daugiau
Kaip teisingai prijungti elektrinį vandens šildytuvą prie vandentiekio?

Atsako Darius Diliūnas, UAB „Dahlgera" šildymo sistemų projektų vadovas

daugiau
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Trinkelių tarpų užpildas
Trinkelių tarpų užpildas

piktžolių naikinimas trinkelių tarpuose, kaip išnaikinti ...

Vandens nukalkinimo sistemos
Atsibodo kalkių nuosėdos? Mes turim sprendimą – įrenginiai AntiCa!

Vandens nukalkinimo filtrai, vandens filtrai nuo kalkių, ...

Pamatų įrengimas, liejimas, betonavimo darbai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje

Pamatų įrengimas, liejimas, betonavimo darbai Vilniuje, K...

Terasų stiklinimas Klaipėda
Terasų stiklinimas Klaipėda

Terasų, lodžijų, pavėsinių stiklinimas, stiklinių terasų ...

Priešgaisrinės katilinės durys Kaune
Priešgaisrinės katilinės durys Kaune

Ugniai atsparios, tvirtos ir gražios katilinės durys. Pri...

Trinkelių imregnantas
Trinkelių impregnantas

Trinkelių atnaujinimas bespalviu ir spalvotu impregnantu

Prekyba Led šviestuvais - apšvietimo projektavimas sandėliams, fermoms, ūkiniams pastatams

Prekyba Led šviestuvais - apšvietimo projektavimas sandėl...

Greičiausiai atsiperkantys šildytuvai

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai

1 2 3 4 5 ... 7
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau