Pašarų priedų naudojimas gyvūnų šėrimui

2014-02-25 13:26 Peržiūros : 329 Spausdinti

Laisvas saugaus, kokybiško ir sveiko maisto bei pašarų judėjimas Europos Sąjungoje yra svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei, jų socialiniams bei ekonominiams interesams. Vienas pagrindinių būdų maisto ir pašarų saugai bei kokybei užtikrinti - didinti pašarų verslo įmonių ir vartotojų sąmoningumą. Būtent todėl ES pašarus ir maistą reglamentuojantys teisės aktai remiasi principu, kad pašarų ir maisto verslo įmonės tiesiogiai atsako už tai, kad pašarai ir maistas atitiktų saugos reikalavimus visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais. Gyvulininkystės verslo pelningumas tiesiogiai priklauso nuo naudojamų pašarų saugos ir kokybės. Be abejo, pašarai pirmiausia įtakoja gyvūnų sveikatą bei produktyvumą, tačiau jie taip pat turi įtakos gyvūninės kilmės produktams (mėsai, pienui, kiaušiniams) ir aplinkai.

Vienas iš itin svarbių pašarų komponentų yra pašarų priedai. Tai medžiagos, mikroorganizmai ar preparatai, kurie yra sąmoningai dedami į pašarus tam, kad teigiamai veiktų pašarų ar gyvūninių produktų savybes, patenkintų gyvūnų mitybinius poreikius, teigiamai veiktų skrandžio ir žarnyno mikroflorą, pašaro virškinamumą ar turėtų kokcidiostatinį ar histomonostatinį poveikį.

Deja, pakankamai dažnai iškyla problema dėl pašarų produktų sąvokų painiojimo (o tuo pačiu ir dėl naudojamų produktų legalumo). ES teisės aktai pašarus klasifikuoja į tam tikras pašarų rūšis - pašarinės žaliavos, pašarų papildai, visaverčiai pašarai, premiksai ir pašarų priedai. Nekalbant teisiniais terminais (sąvokų apibrėžimus galima rasti teisės aktuose, be to jos yra pakankamai sudėtingos), pašarų priedus reikėtų suprasti kaip grynas medžiagas, kurios neskirtos tiesioginiam gyvūnų šėrimui (tokios kaip vitaminai, mikroelementai, fermentai, mikroorganizmai, birumą gerinančios medžiagos, konservantai ir pan.). Premiksai yra vieno ar kelių pašarų priedų mišinys su užpildu (pašarinėmis žaliavomis, pvz. kvietinėmis sėlenomis) ir jie taip pat nėra skirti tiesioginiam gyvūnų šėrimui. Kadangi pašarų priedai ir premiksai yra pakankamai koncentruoti produktai, jie yra naudojami pramoninėje pašarų gamyboje, tai yra ten, kur technologinės galimybės leidžia užtikrinti šių medžiagų homogenišką pasiskirstymą pašaruose. Premiksai dažnai painiojami su pašarų papildais (greičiausiai tai susiję su anksčiau galiojusių ir dabartinių sąvokų skirtumais). Pašarų papildus galima tiesiogiai naudoti gyvūnų šėrimui, nes juose nėra tokių didelių pašarų priedų kiekių kokie gali būti premiksuose.

Pašarų priedai yra klasifikuojami į 4 kategorijas:

technologiniai priedai (konservantai, antioksidantai, emulsikliai, birumą gerinančios medžiagos, silosavimo medžiagos ir kt.),
jusliniai priedai (dažikliai, aromatinės medžiagos),
maistiniai priedai (vitaminai, provitaminai, mikroelementai, amino rūgštys ir kt.)
zootechniniai priedai (virškinamumą gerinančios medžiagos, žarnyno mikrofloros veiklą gerinančios medžiagos ir kt.).

Šios kategorijos savo ruožtu skirstomos į funkcines grupes. Pavyzdžiui, zootechniniai pašarų priedai skirstomi į šias funkcines grupes: virškinamumą gerinančios medžiagos (pvz. fermentai), žarnyno floros stabilizatoriai (pvz. mikroorganizmai), medžiagos palankiai veikiančios aplinką ir kiti zootechniniai priedai (mikroorganizmai, organinės rūgštys, augaliniai ekstraktai, kitos medžiagos gerinančios gyvūnų produktyvumo parametrus ar turinčios teigiamą poveikį aplinkai).

Naudoti ir tiekti į rinką galima tik ES autorizuotus pašarų priedus. Tai reiškia, kad pašarų priedai nėra autorizuojami nacionaliniu mastu. Europos komisija skelbia ES autorizuotų (leidžiamų naudoti) pašarų priedų registrą, kurį galima rasti šiuo internetiniu adresu:

http://ec.europa.eu/food/food/animalnutrition/feedadditives/registeradditives_en.htm.

Registras yra nuolat atnaujinamas, todėl patogus naudoti.

Tiek premiksų, tiek pašarų papildų autorizuoti ES nereikia, tačiau į šių produktų sudėtį negali įeiti ES neautorizuoti pašarų priedai. Pašarų priedų autorizacijos procedūra apima saugos ir veiksmingumo vertinimą. Autorizuojami tik tie pašarų priedai, kurių veiksmingumas ir sauga (gyvūnams, vartotojams, aplinkai) yra teigiamai įvertinti. Taigi, terpiant į pašarus ES autorizuotus pašarų priedus ir laikantis autorizacijoje nurodytų sąlygų, pašaras neturi neigiamo poveikio vartotojui, gyvūnui, aplinkai.

Tinkamai naudojant pašarų priedus, teisingai subalansavus gyvūnų šėrimą, galima pilnai išnaudoti genetinį gyvūnų produktyvumo potencialą ir pasiekti aukščiausius produktyvumo rezultatus. Gyvūnų genetinių galimybių bei mitybos poreikių išmanymas atvėrė naujas galimybes pašarų pasisavinimui gerinti, o tuo pačiu ir gyvulininkystės produktyvumui didinti. Tai reiškia, kad, pritaikant mokslo pasiekimus, tam pačiam gyvūninių produktų kiekiui gauti sunaudojama mažiau pašarų. Tokie pašarų priedai kaip fermentai, mikroorganizmai, organinės rūgštys didina gyvūnų produktyvumą. Tačiau reikia pabrėžti, kad ES draudžiama kaip pašarų priedus naudoti tokias augimą skatinančias medžiagas kaip antibiotikai ar hormonai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Kategorijos: Pašarai, maisto priedai gyvuliams, Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai