Braškyno priežiūra nuėmus derlių

2023-06-28 12:28   Peržiūros : 33682   Spausdinti


Svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis prasideda tuoj po derliaus nuėmimo, nes nuo to priklauso kitų metų braškių derlius.Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga.

Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Purenti tarpueilius, naikinti - ravėti ar purkšti herbicidais - piktžoles, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai, ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.

Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus.

Piktžolių braškėse naikinimas

 

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.

Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles. Tuoj po derliaus nuėmimo ir vėlai rudenį galima tarpueilius įdirbti ir giliau (8-12 cm). Vėliau tarpueiliai dirbami tik sekliai (5 cm), kad nebūtų pažeidžiamos augančios braškių šaknys.

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Jaunuose, rudenį ar pavasarį įveistuose braškynuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais intensyviai auga ūsai, todėl labai svarbu, kad tarpueilius dirbant padargais jie būtų nukreipiami į eiles, kad kuo greičiau būtų suformuotos norimo pločio ir tankumo braškių juostos. Kitais metais taip suformuotose juostose derės ne tik pasodinti kereliai, bet ir įsišakniję daigai.

Kaimyninėse šalyse, kur braškės mulčiuojamos plėvele arba žiemai uždengiamos šiaudais (jie pavasarį sutraukiami į tarplysvius), piktžolės ir ūsai naikinami ne dirbant žemę, o kontaktiniu herbicidu reglon turbo, išpurškiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.

Herbicidai braškėms

Piktžolėms braškynuose naikinti naudojami herbicidai betanalas Progres AM, fokus ultra, fiuziladas super, goltiksas, lontrelas, zelekas super.

Betanalas Progres AM veikia per lapus ir per dirvą.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės, dirvinės smilguolės, šerytės, paprastosios rietmenės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, garstukai, dirviniai ridikai, balandūnės, trikertės žvaginės, rugiagėlės, vaistinės žvirbliarūtės, dirvinės aklės, smulkiažiedės galinsogos, notrelės, dirvinės nemiršėlės, kibieji lipikai, aguonos, vijokliniai rūgčiai, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, paprastieji kežiai, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, dirvinės našlaitės.

Goltiksas - sisteminis ir dirvinis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smulkiažiedės galinsogos, ramunės, dirvinės nemiršėlės, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, gailiosios dilgėlės, vikiai, našlaitės, dirvinės skaistažiedės.
  • Vidutinio jautrumo: garstukai, dirviniai ridikai, dirvinės aklės, vaistinės žvirbliarūtės, notrelės, rūgčiai, veronikos.
  • Atsparios: kibieji lipikai, tuščiosios avižos ir visos daugiametės piktžolės.

Fiuziladas super - atrankinio veikimo sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės nustoja augusios, paruduoja ir žūva per 10-20 dienų.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - tuščiosios avižos, dirvinės smilguolės, šerytės, dirsės, paprastosios rietmenės, pirštuotės, svidrės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai, baltosios smilgos.
  • Atsparios: vienametės miglės.

Zelekas super - sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus.

  • Jautrios pik­tžolės: vienametės vienaskiltės - paprastosios rietmenės, vienametės miglės, šerytės, tuščiosios avižos, dirsės; daugiametės vienas­kil­tės - pa­pras­tie­ji var­pu­čiai.

Lontrelas - sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Vienas lontrelas naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais herbicidais.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai; daugiametės dviskiltės - dirvinės usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės.

Herbicidų braškėms purškimo specifika

Betanalas progres AM veikia ką tik sudygusias vienametes piktžoles, kurios yra skilčialapių ar dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio. Todėl po derliaus nuėmimo būti­na braš­ky­ną nu­ra­vė­ti, iš­pu­ren­ti tar­pu­ei­lius ir tik po to, kai su­dygs­ta nau­jos pik­tžo­lės, purkš­ti šiuo her­bi­ci­du. Gol­tik­sas dau­giau vei­kia kaip dir­vi­nis her­bi­ci­das, to­dėl jis nau­do­ja­mas tuoj po ra­vė­ji­mo ir tar­pu­ei­lių dir­bi­mo, kol nau­jos be­dygs­tan­čios piktžo­lės pa­sie­kia skil­čia­la­pių tarps­nį. Ki­tus ap­ra­šy­tus her­bi­ci­dus rei­kia purkš­ti ant au­gan­čių pik­tžo­lių. Ta­čiau šie her­bi­ci­dai ge­riau nai­ki­na jau­nas in­ten­sy­viai au­gan­čias pik­tžo­les, o po der­liaus nu­ė­mi­mo daž­nai pik­tžo­lės bū­na pa­se­nu­sios. Pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se pa­tar­ti­na pir­ma nu­šie­nau­ti braš­kių la­pus ir pik­tžo­les, o her­bi­ci­dais purkš­ti tik tada, kai pra­de­da aug­ti nau­jos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Gol­tik­są rei­kia nau­do­ti, kai dir­va drėg­na, o ki­tus her­bi­ci­dus purkš­ti, kai braš­kių la­pai sau­si. Sau­lė­tu oru purš­kia­ma va­ka­rais. Be to, at­ski­rų veis­lių braš­kės bū­na jaut­rios her­bi­ci­dams. Gol­tik­sui jaut­rios El­san­ta, be­ta­na­lui pro­gres AM jaut­ro­kos Ho­ne­y­oe, Kent, Bo­go­ta ir Pol­ka. Prieš purš­kiant di­de­lius nau­jų veis­lių braš­ky­nų plo­tus, bū­ti­na iš­ban­dy­ti braš­kių re­ak­ci­ją į her­bi­ci­dus. Tuo pa­čiu me­tu ne­rei­kė­tų nau­do­ti her­bi­ci­dų ir trą­šų. Purš­kiant her­bi­ci­dais, daž­niau­siai nau­do­ja­ma 300 l/ha skie­di­nio norma.

Her­bi­ci­dus nau­do­ti eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka. Nu­purš­kus her­bi­ci­dais, uo­gų sa­vi­kai­na su­ma­žė­ja nuo 4 iki 16 proc., pa­ly­gin­ti su braš­ky­nu, kur vi­sai ne­nau­do­ti her­bi­ci­dai, o braš­kės per ve­ge­ta­ci­ją ra­vė­tos tris kar­tus.

Braškių trę­ši­mas po derliaus

De­ran­tis braš­ky­nas azo­to trą­šo­mis trę­šia­mas tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, iš­be­ria­ma po 30-40 kg/ha azo­to. Ka­lio ir fos­fo­ro trą­šo­mis ne­pa­kan­ka­mai prieš braš­kių so­di­ni­mą pa­tręš­tas plo­tas pir­mai­siais ir ant­rai­siais me­tais trę­šia­mas tuo­jau po der­liaus nu­ė­mi­mo. Be­ria­ma po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trą­šų.

Tiks­liau trą­šų po­rei­kis nu­sta­to­mas, at­li­kus dir­vos ir braš­kių la­pų che­mi­nes ana­li­zes.

Braš­ky­ną ge­riau tręš­ti nors ir bran­ges­nė­mis, bet be­chlo­rė­mis ka­lio trą­šo­mis - ka­lio sul­fa­tu ar ka­lio mag­ne­zi­ja. Ypač tin­ka kom­plek­si­nės trą­šos su mik­ro­ele­men­tais: Ke­mi­ra Crop­ca­re (NPK 10-10-20+mik­ro­ele­men­tai), Hyd­ro­com­plex (NPK 12-11-18+mik­ro­ele­men­tai). Ne­pa­lan­kio­mis ve­ge­ta­ci­jai są­ly­go­mis (dėl drėg­mės trū­ku­mo ar per­tek­liaus) braš­kių au­gi­mas ir de­rė­ji­mas ska­ti­na­mas purš­kiant kom­plek­si­nes trą­šas ant la­pų. Pa­pil­do­mai (2-3 kar­tus) tręš­ti per la­pus ge­riau­sia 0,5 proc. nu­tri­ fo­lu (NPK 8-11-35+mik­ro­ele­men­tai), 0,7 proc. Ke­mi­ra Fer­ti­ca­re (NPK 7-27-25+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kris­ta­lo­nu (NPK 19-6-20+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kal­cio sa­liet­ra. Šar­mi­nė­se dir­vo­se, kai su­trin­ka ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mas, braš­kės kas sep­ty­nios die­nos purš­kia­mos 0,1 proc. ge­le­žies che­la­to tir­pa­lu.

Nu­ė­mus der­lių braš­kės lais­to­mos 1-2 kar­tus, pa­lai­kant 70 proc. lau­ko drėg­mės im­lu­mo.

Braškių ap­sau­ga nuo li­gų ir ken­kė­jų

Gry­bi­nių li­gų, ypač įvai­rių la­pų dė­mėt­li­gių, su­kė­lė­jai žie­mo­ja dir­vo­je, sir­gu­sių au­ga­lų lie­ka­no­se. Ke­ke­ri­nis pu­vi­nys žie­mo­ja ant mu­mi­jo­mis vir­tu­sių ser­gan­čių uo­gų, taip pat ant ki­tų pa­žeis­tų au­ga­lų da­lių. Ga­li per­žie­mo­ti ir dir­vo­je. Pla­čiau­siai pa­pli­tu­si braš­kių la­pų li­ga - švies­mar­gė. Jos su­kė­lė­jo gry­bie­na žie­mo­ja pa­žeis­tuo­se la­puo­se. Braš­kių rud­mar­gės su­kė­lė­jo gry­bie­na ir ko­ni­di­jos per­žie­mo­ja ant nu­džiū­vu­sių ir ža­lių la­pų.

Nu­sky­nus uo­gas, nuo švies­mar­gės, rud­mar­gės, ke­ke­ri­nio pu­vi­nio, pa­šak­nio li­gų braš­kės purš­kia­mos eu­pa­re­nu (3,0-3,5 kg/ha), nuo ken­kė­jų pri­de­da­ma fas­ta­ko (0,2 l/ha, er­kių ne­nai­ki­na), braš­kių dau­gi­ni­mo plo­tuo­se nau­do­ja­mas ka­ra­te (0,5 l/ha, nai­ki­na ir er­kes). Nuo milt­li­gės Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se nau­do­ja­mi fun­gi­ci­dai nim­ro­das (2,5 kg/ha), to­pa­zas (0,5 kg/ha), top­si­nas M (2 kg/ha). Pre­pa­ra­tai nau­do­ja­mi 1-2 kar­tus nu­sky­nus uogas.

Apsaugai nuo virusinių ligų naikinami vabzdžiai - ligų pernešėjai, nuolat ravimos piktžolės bei šalinami ūsai. Dauguma kenkėjų žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jei vegetacijos metu kenkėjų buvo gausu, nuskynus uogas purškiama insekticidais. Nuo žemuoginės ir voratinklinės erkės, nuskynus uogas, braškynas purškiamas akaricidais, be to, erkių plitimą stabdo fungicidas euparenas.

Braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir kitų ligų būtina išpurkšti 1 000-1 500 l/ ha skiedinio. Jeigu ligų ir kenkėjų gausu, pesticidais purkšti du kartus.

Dr. Nobertas USELIS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas

Dr. Alma Valiuškaitė, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos specialistė


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės
Svarbu
pomidoru auginimas

Pomidorų auginimas

Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Bulvių auginimas

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Topinambai

Topinambų auginimas

Kaip auginti topinambus, topinambų sodinimo laikas, topinambų naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

kaip įkurti ūkį

Kaip įkurti ūkį

Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje dar yra didžiulės perspektyvos kurti sėkmingus, rentabilius ūkius. 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Žieminių kviečių veislės

Žieminių kviečių veislės

Žieminiai kviečiai, geriausios kviečių veislės, žieminių kviečių charakteristikos, aprašymas, palyginimai 

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Ruloniniai presai

Ruloniniai presai

Ritininiai žolės presai vyniotuvai, rulonų vyniotuvai, 

Fenologinis sėjos kalendorius

Fenologinis sėjos kalendorius

Augalų sėjos laikas pagal fenologinį kalendorių 

Vasarinių miežių veislės

Vasarinių miežių veislės

Vasarinių miežių veislių, įrašytų į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, charakteristikos 

Piktžolių javuose naikinimas

Piktžolių javuose naikinimas

Herbicidai javams, vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas javuose 

Braškių daigai

Braškių daigai

Braškių dauginimas, kaip išauginami braškių daigai, elitiniai braškių daigai, kaip sodinti braškių daigus 

Moliūgų auginimas

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Kultūrinės žemuogės

Kultūrinių žemuogių auginimas

Kultūrinės žemuogės, kaip auginti žemuoges, dirvožemis žemuogėms, žemuogių sodinimas, veislės 

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama 

Stambiauogės spanguolės

Spanguolių auginimas

Stambiauogės spanguolės ir jų auginimas, spanguolyno įrengimas, kultūrinių spanguolių auginimo verslas 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai 

Žieminių kviečių auginimas

Žieminių kviečių auginimas

Dirvos paruošimas žieminiams kviečiams, žieminių kviečių veislės, ligos, agrotechnika, kviečių kokybės vertinimas ir saugojimas 

Obelų kenkėjai

Obelų ligos ir kenkėjai

Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus 

Siauralapis gaurometis

Siauralapis gaurometis

Siauralapio gauromečio fermentuotos arbatos gamyba, gauromečio auginimas 

Tunelinė grybų džiovykla

Tunelinės grybų džiovyklės

Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas 

Daržovių perdirbimas

Daržovių ir vaisių perdirbimo technologija bei įrengimai

Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga 

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Prieskoninių žolelių tunelinė džiovyklė

Prieskoninių ir vaistinių žolelių džiovinimas

Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas 

Temą atitinkančios įmonės

Anykščių r.


Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Granuliuotos kalkės dirvos rūgštingumui mažinti
Granuliuotos kalkės dirvos rūgštingumui mažinti

Dirvos rūgštingumo mažinimas

Aptvėrimai elniams

Tvora elniams tve...

Tinklinė tvora

Tinklinės tvoros, tvoros iš tin...

Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau