Žiemkenčių vegetacija prasideda - laikas tręšti.

Žemdirbių verslo tikslas yra intensyvi gamyba ir aukščiausios kokybės produkcija, didžiausia jos išeiga bei didžiausias rentabilumas. Kiekvienas ūkininkas nori pasiekti šį tikslą. Tačiau užsibrėžto tikslo siekimas su sparčiai besivystančia technika bei technologijomis, trąšų ir pesticidų naudojimu dažniausiai būna neadekvatus. Atėjo laikas rimčiau pažiūrėti į augalų bioenergetikos ir biochemijos aspektus. Kiekvienam augalui produktyvumo formavimui reikia saulės, drėgmės ir oro.

Augalų vegetacija jau prasidėjo, dėl to kiekvieną dieną situacija kinta, kai kuriuose rajonuose žiemkenčių būklė gerėja, o kai kur blogėja. Nemažai klausimų kyla dėl žieminių miežių, gąsdina intensyviai ruda spalva. Kad apsisaugotų nuo iššalimo, po sniegu žieminiai miežiai sumažina chlorofilo koncentraciją ir pagelsta. Dabar matomas geltonumas ar rudumas atsiranda ne dėl iššalimo. Kiekvienas ūkininkas tai gali patikrinti. Reikia iškasti keletą augalų ir nupjauti pageltusius ar net rudus lapus. Augalus rekomenduojama persodinti į indą ir pastatyti prie lango. Po keleto dienų miežiai išleis naujus lapus ir sužaliuos. Jau dabar ir laukuose galima stebėti šį procesą. Norintiems greičiau įsitikinti rekomenduojame perpjauti dar neatsigavusį stiebą ir nuvalyti augimo kūgelį. Jei jis ne rudas, o šviesus ar stikliškas, reiškias jam nepakenkta. Tai kokią funkciją atlieka geltoni lapai? Pageltę lapai atlieka izoliacijos funkciją, panašiai kaip rapsų arba lengvas sniego sluoksnis. Tačiau jie jau nepažaliuos. Tačiau žieminiai miežiai pavasarį visuomet suformuoja mažiausiai dar 6 lapus, lapų netektis gerai išsivysčiusiems augalams žalos nepadaro. Kartais būna priešingai - per vešlūs pasėliai praretėja. Svarbiausia, kad pageltusiuose pasėliuose sukauptas azotas nenueina veltui. Jis pereina į amino rūgštis bei amidus ir pernešamas į vegetacinius kūgelius. Nereikia baimintis, kad pageltę miežiai peraugs ir užmegs per daug grūdelių apikalinėje meristemoje. Dėl to pirmą tręšimą ir dalį kito tręšimo (N30-40) galima apjungti, kad pirmu tręšimu būtų patenkintas bamblėjančių miežių azoto poreikis iki pat paskutinio lapo tarpsnio. Prieš beriant trąšas, reikėtų pagalvoti, kad liktų 14 dienų iki bamblėjimo tarpsnio. Vėlesni tręšimai ir normos priklauso nuo pasėlio tankumo ir augalų būklės. Tręšti reikia stengtis anksčiau pavasarį, kad maisto medžiagos laiku pasiektų varputes.

Tokie pat dėsningumai taikomi ir žieminių kviečių tręšimui. Tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad augalas gali įsavinti tik dirvos tirpale ištirpusį azotą. Kiek jo augalai įsisavins, priklausys nuo: azoto koncentracijos dirvos tirpale, dirvožemio dalelių sorbcijos ir šaknų pajėgumo. Kuo didesnė koncentracija, mažesnė sorbcija (dirvožemio gertis) ir kuo pajėgesnės šaknys, tuo daugiau naudojama azoto. Kuo dirvožemis drėgnesnis, tuo mažesnė koncentracija. Dėl šios priežasties šlapiems, sunkiems dirvožemiams reikia daugiau azoto nei smėlingiems dirvožemiams su mažesne gertimi, t. y. sorbcija. Augalų šaknų pajėgumas priklauso nuo šaknų sistemos išsivystymo ir augimo intensyvumo. Kuo geriau šaknys išsivysčiusios (daugiau šakniaplaukių) ir kuo šiltesnis bei augimui palankesnis oras, tuo daugiau azoto šaknys galės pasisavinti. Pastebėjome, kad optimaliu laiku pasėti pasėliai pavasarį turi geriau išsivysčiusią šaknų sistemą nei vėlai pasėti. Taip pat pastebėjome, kad daug stipresnė šaknų sistema ten, kur rudenį buvo naudotas Amalgerol ir Azofit derinys. Panaudojus biologinius preparatus, pagerėja dirvožemio struktūra, o geros struktūros dirvožemiuose pasėliai įsišaknija geriau nei grumstuotuose ar sutankintuose. Tuo tarpu, pernelyg drėgnuose dirvožemiuose žieminių kviečių šaknys išsivysčiusios prasčiau. Tręšiantys žiemkenčius skystosiomis trąšomis KAS gali pagerinti šaknų vystymąsi, pridedant prolino amino rūgšties preparato Prolis. Amino rūgštys reikalingos baltymų sintezei, tačiau kadangi dar augalai neturi pakankamai lapų, gera proga proliną pateikti augalams per šaknis. Siūlom labai ekonominį variantą. Kai kurie pardavėjai kartu su KAS rekomenduoja išlaistyti brangias amino rūgštis, bet žinant, kad agrochemijos specialistai iš ASU sako, kad per šaknis amino rūgščių efektyvumas siekia apie 15 proc. Dėl to ūkininkams rekomenduojame nešvaistyti šiuo metu lėšų brangiems amino rūgščių preparatams. Vėliau, kai susiformuos lapija, galima galvoti apie kitus preparatus. Kartu su KAS ir Prolis galima išlaistyti Azofit arba NPK Magic. Dirvoje aktyvuoti mikroorganizmai skatins šaknų augimą, o vėliau inicijuos geresnį azoto įsavinimą.

Šiuo metu svarbu nesuvėluoti pirmojo tręšimo, nes augalai nusilpę ir jiems reikia maisto.

UAB „Kustodija" Agronomė konsultantė
LINA DRULIENĖ

Žieminiai miežiai jau atsigauna:

Žieminiai rapsai dar atrodo nekaip, bet tikėtina, kad situacija greitai  pasikeis:

Žieminiai kviečiai dar prieš savaitę atrodė beviltiškai, tačiau jau matosi, kad augalai atsigauna:

Kai kur dar sunku pasakyti kokia augalų būklė bus po savaitės: