Braškyno priežiūra nuėmus derlių

2023-06-28 12:28   Peržiūros : 33682   Spausdinti


Svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis prasideda tuoj po derliaus nuėmimo, nes nuo to priklauso kitų metų braškių derlius.Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga.

Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Purenti tarpueilius, naikinti - ravėti ar purkšti herbicidais - piktžoles, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai, ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.

Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus.

Piktžolių braškėse naikinimas

 

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.

Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles. Tuoj po derliaus nuėmimo ir vėlai rudenį galima tarpueilius įdirbti ir giliau (8-12 cm). Vėliau tarpueiliai dirbami tik sekliai (5 cm), kad nebūtų pažeidžiamos augančios braškių šaknys.

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Jaunuose, rudenį ar pavasarį įveistuose braškynuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais intensyviai auga ūsai, todėl labai svarbu, kad tarpueilius dirbant padargais jie būtų nukreipiami į eiles, kad kuo greičiau būtų suformuotos norimo pločio ir tankumo braškių juostos. Kitais metais taip suformuotose juostose derės ne tik pasodinti kereliai, bet ir įsišakniję daigai.

Kaimyninėse šalyse, kur braškės mulčiuojamos plėvele arba žiemai uždengiamos šiaudais (jie pavasarį sutraukiami į tarplysvius), piktžolės ir ūsai naikinami ne dirbant žemę, o kontaktiniu herbicidu reglon turbo, išpurškiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.

Herbicidai braškėms

Piktžolėms braškynuose naikinti naudojami herbicidai betanalas Progres AM, fokus ultra, fiuziladas super, goltiksas, lontrelas, zelekas super.

Betanalas Progres AM veikia per lapus ir per dirvą.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės, dirvinės smilguolės, šerytės, paprastosios rietmenės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, garstukai, dirviniai ridikai, balandūnės, trikertės žvaginės, rugiagėlės, vaistinės žvirbliarūtės, dirvinės aklės, smulkiažiedės galinsogos, notrelės, dirvinės nemiršėlės, kibieji lipikai, aguonos, vijokliniai rūgčiai, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, paprastieji kežiai, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, dirvinės našlaitės.

Goltiksas - sisteminis ir dirvinis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smulkiažiedės galinsogos, ramunės, dirvinės nemiršėlės, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, gailiosios dilgėlės, vikiai, našlaitės, dirvinės skaistažiedės.
  • Vidutinio jautrumo: garstukai, dirviniai ridikai, dirvinės aklės, vaistinės žvirbliarūtės, notrelės, rūgčiai, veronikos.
  • Atsparios: kibieji lipikai, tuščiosios avižos ir visos daugiametės piktžolės.

Fiuziladas super - atrankinio veikimo sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės nustoja augusios, paruduoja ir žūva per 10-20 dienų.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - tuščiosios avižos, dirvinės smilguolės, šerytės, dirsės, paprastosios rietmenės, pirštuotės, svidrės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai, baltosios smilgos.
  • Atsparios: vienametės miglės.

Zelekas super - sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus.

  • Jautrios pik­tžolės: vienametės vienaskiltės - paprastosios rietmenės, vienametės miglės, šerytės, tuščiosios avižos, dirsės; daugiametės vienas­kil­tės - pa­pras­tie­ji var­pu­čiai.

Lontrelas - sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Vienas lontrelas naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais herbicidais.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai; daugiametės dviskiltės - dirvinės usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės.

Herbicidų braškėms purškimo specifika

Betanalas progres AM veikia ką tik sudygusias vienametes piktžoles, kurios yra skilčialapių ar dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio. Todėl po derliaus nuėmimo būti­na braš­ky­ną nu­ra­vė­ti, iš­pu­ren­ti tar­pu­ei­lius ir tik po to, kai su­dygs­ta nau­jos pik­tžo­lės, purkš­ti šiuo her­bi­ci­du. Gol­tik­sas dau­giau vei­kia kaip dir­vi­nis her­bi­ci­das, to­dėl jis nau­do­ja­mas tuoj po ra­vė­ji­mo ir tar­pu­ei­lių dir­bi­mo, kol nau­jos be­dygs­tan­čios piktžo­lės pa­sie­kia skil­čia­la­pių tarps­nį. Ki­tus ap­ra­šy­tus her­bi­ci­dus rei­kia purkš­ti ant au­gan­čių pik­tžo­lių. Ta­čiau šie her­bi­ci­dai ge­riau nai­ki­na jau­nas in­ten­sy­viai au­gan­čias pik­tžo­les, o po der­liaus nu­ė­mi­mo daž­nai pik­tžo­lės bū­na pa­se­nu­sios. Pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se pa­tar­ti­na pir­ma nu­šie­nau­ti braš­kių la­pus ir pik­tžo­les, o her­bi­ci­dais purkš­ti tik tada, kai pra­de­da aug­ti nau­jos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Gol­tik­są rei­kia nau­do­ti, kai dir­va drėg­na, o ki­tus her­bi­ci­dus purkš­ti, kai braš­kių la­pai sau­si. Sau­lė­tu oru purš­kia­ma va­ka­rais. Be to, at­ski­rų veis­lių braš­kės bū­na jaut­rios her­bi­ci­dams. Gol­tik­sui jaut­rios El­san­ta, be­ta­na­lui pro­gres AM jaut­ro­kos Ho­ne­y­oe, Kent, Bo­go­ta ir Pol­ka. Prieš purš­kiant di­de­lius nau­jų veis­lių braš­ky­nų plo­tus, bū­ti­na iš­ban­dy­ti braš­kių re­ak­ci­ją į her­bi­ci­dus. Tuo pa­čiu me­tu ne­rei­kė­tų nau­do­ti her­bi­ci­dų ir trą­šų. Purš­kiant her­bi­ci­dais, daž­niau­siai nau­do­ja­ma 300 l/ha skie­di­nio norma.

Her­bi­ci­dus nau­do­ti eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka. Nu­purš­kus her­bi­ci­dais, uo­gų sa­vi­kai­na su­ma­žė­ja nuo 4 iki 16 proc., pa­ly­gin­ti su braš­ky­nu, kur vi­sai ne­nau­do­ti her­bi­ci­dai, o braš­kės per ve­ge­ta­ci­ją ra­vė­tos tris kar­tus.

Braškių trę­ši­mas po derliaus

De­ran­tis braš­ky­nas azo­to trą­šo­mis trę­šia­mas tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, iš­be­ria­ma po 30-40 kg/ha azo­to. Ka­lio ir fos­fo­ro trą­šo­mis ne­pa­kan­ka­mai prieš braš­kių so­di­ni­mą pa­tręš­tas plo­tas pir­mai­siais ir ant­rai­siais me­tais trę­šia­mas tuo­jau po der­liaus nu­ė­mi­mo. Be­ria­ma po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trą­šų.

Tiks­liau trą­šų po­rei­kis nu­sta­to­mas, at­li­kus dir­vos ir braš­kių la­pų che­mi­nes ana­li­zes.

Braš­ky­ną ge­riau tręš­ti nors ir bran­ges­nė­mis, bet be­chlo­rė­mis ka­lio trą­šo­mis - ka­lio sul­fa­tu ar ka­lio mag­ne­zi­ja. Ypač tin­ka kom­plek­si­nės trą­šos su mik­ro­ele­men­tais: Ke­mi­ra Crop­ca­re (NPK 10-10-20+mik­ro­ele­men­tai), Hyd­ro­com­plex (NPK 12-11-18+mik­ro­ele­men­tai). Ne­pa­lan­kio­mis ve­ge­ta­ci­jai są­ly­go­mis (dėl drėg­mės trū­ku­mo ar per­tek­liaus) braš­kių au­gi­mas ir de­rė­ji­mas ska­ti­na­mas purš­kiant kom­plek­si­nes trą­šas ant la­pų. Pa­pil­do­mai (2-3 kar­tus) tręš­ti per la­pus ge­riau­sia 0,5 proc. nu­tri­ fo­lu (NPK 8-11-35+mik­ro­ele­men­tai), 0,7 proc. Ke­mi­ra Fer­ti­ca­re (NPK 7-27-25+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kris­ta­lo­nu (NPK 19-6-20+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kal­cio sa­liet­ra. Šar­mi­nė­se dir­vo­se, kai su­trin­ka ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mas, braš­kės kas sep­ty­nios die­nos purš­kia­mos 0,1 proc. ge­le­žies che­la­to tir­pa­lu.

Nu­ė­mus der­lių braš­kės lais­to­mos 1-2 kar­tus, pa­lai­kant 70 proc. lau­ko drėg­mės im­lu­mo.

Braškių ap­sau­ga nuo li­gų ir ken­kė­jų

Gry­bi­nių li­gų, ypač įvai­rių la­pų dė­mėt­li­gių, su­kė­lė­jai žie­mo­ja dir­vo­je, sir­gu­sių au­ga­lų lie­ka­no­se. Ke­ke­ri­nis pu­vi­nys žie­mo­ja ant mu­mi­jo­mis vir­tu­sių ser­gan­čių uo­gų, taip pat ant ki­tų pa­žeis­tų au­ga­lų da­lių. Ga­li per­žie­mo­ti ir dir­vo­je. Pla­čiau­siai pa­pli­tu­si braš­kių la­pų li­ga - švies­mar­gė. Jos su­kė­lė­jo gry­bie­na žie­mo­ja pa­žeis­tuo­se la­puo­se. Braš­kių rud­mar­gės su­kė­lė­jo gry­bie­na ir ko­ni­di­jos per­žie­mo­ja ant nu­džiū­vu­sių ir ža­lių la­pų.

Nu­sky­nus uo­gas, nuo švies­mar­gės, rud­mar­gės, ke­ke­ri­nio pu­vi­nio, pa­šak­nio li­gų braš­kės purš­kia­mos eu­pa­re­nu (3,0-3,5 kg/ha), nuo ken­kė­jų pri­de­da­ma fas­ta­ko (0,2 l/ha, er­kių ne­nai­ki­na), braš­kių dau­gi­ni­mo plo­tuo­se nau­do­ja­mas ka­ra­te (0,5 l/ha, nai­ki­na ir er­kes). Nuo milt­li­gės Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se nau­do­ja­mi fun­gi­ci­dai nim­ro­das (2,5 kg/ha), to­pa­zas (0,5 kg/ha), top­si­nas M (2 kg/ha). Pre­pa­ra­tai nau­do­ja­mi 1-2 kar­tus nu­sky­nus uogas.

Apsaugai nuo virusinių ligų naikinami vabzdžiai - ligų pernešėjai, nuolat ravimos piktžolės bei šalinami ūsai. Dauguma kenkėjų žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jei vegetacijos metu kenkėjų buvo gausu, nuskynus uogas purškiama insekticidais. Nuo žemuoginės ir voratinklinės erkės, nuskynus uogas, braškynas purškiamas akaricidais, be to, erkių plitimą stabdo fungicidas euparenas.

Braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir kitų ligų būtina išpurkšti 1 000-1 500 l/ ha skiedinio. Jeigu ligų ir kenkėjų gausu, pesticidais purkšti du kartus.

Dr. Nobertas USELIS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas

Dr. Alma Valiuškaitė, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos specialistė


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės
Svarbu
Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Danielių auginimas

Danielių auginimo verslas

Kaip auginti danielius, ar apsimoka auginti danielius, danielių priežiūra, maitinimas 

Topinambai

Topinambų auginimas

Kaip auginti topinambus, topinambų sodinimo laikas, topinambų naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

kaip įkurti ūkį

Kaip įkurti ūkį

Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje dar yra didžiulės perspektyvos kurti sėkmingus, rentabilius ūkius. 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Agroturizmas kaip pramoga

Agroturizmas kaip pramoga: Laisvalaikio pramogos mažuose miesteliuose

Pastaraisiais metais vis dažniau pastebima tendencija, kai žemės ūkis ir turizmas derinami siekiant sukurti unikalią ir įtraukiančią patirtį lankytojams, norintiems pabėgti nuo miesto gyvenimo šurmulio. 

Aviečių auginimas

Aviečių auginimas

Avietės, aviečių auginimas, aviečių sodinimas, aviečių priežiūra, aviečių veislės 

Vištų auginimas

Vištų auginimas

Vištų auginimo sąlygos ir moderni vištidės įranga, vištų šėrimo įranga, vištidės projektavimas, vėdinimas, šildymas, apšvietimas  

Frigo braškės

Frigo braškių sodinimo technologija

Kaip sodinti frigo braškes, kas yra frigo braškės 

Granulinio šildymo įrengimas

Granulinio šildymo įrengimas

Šildymas kietu kuru, granuliniai ar malkiniai katilai, kaip įrengti kieto kuro katilinę ir šildymą 

Kelių komunalinė technika

Kelių komunalinė technika

Traktoriai ir kita technika keliams ir pakelėms tvarkyti, kelių priežiūros žoliapjovės, krūmapjovės, greideriai, sniego ir ledo valytuvai, smėlio barstytuvai 

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Vaistinės ramunėlės

Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės auginimas, vaistinės ramunėlių savybės, vaistinių ramunėlių arbatos 

Kiaulidės įrengimas

Kiaulidės įrengimas

Kiaulių auginimas, kiaulidės statyba ir įrengimas, kiaulių veisimas 

kriausiu auginimas

Kriaušių auginimas

Kriaušės, kriaušių sodinimas, kriaušių priežiūra, kriaušių ligos, kriaušių kenkėjai, kriaušių veislės 

Slyvų auginimas

Slyvų auginimas

Slyvos, slyvų sodinimas, slyvų priežiūra, slyvų auginimas, slyvų ligos, slyvų kenkėjai 

Sūrio gamyba

Sūrio gamyba

Sūrio gamybos įranga, sūrio gamybos technologija, kietojo, puskiečio, minkštojo sūrio gaminimo receptai. 

Šermunšnių auginimas

Šermukšnių auginimas

Šermukšniai, šermukšnių sodinimas, šermukšnių auginimas, šermukšnių priežiūra, šermukšnių ligos, šermukšnių kenkėjai, šermukšnių veislės 

vysniu auginimas

Vyšnių auginimas

Vyšnios, vyšnių sodinimas, vyšnių priežiūra, vyšnių veislės, vyšnių ligos, vyšnių kenkėjai 

Medienos smulkintuvai

Medienos smulkintuvai

Didelio našumo šakų smulkintuvai, smulkintuvai rąstams, biokuro gamybos įranga 

Europinių šamų auginimas

Europinių šamų auginimas

Europinio šamo veisimas, auginimas, maitinimas, europinių šamų mailius, tvenkinio įžuvinimas europiniais šamais 

Aviliai bitėms

Geriausi aviliai bitėms

Bičių avilys, kaip išsirinkti avilį bitėms, kokie būna aviliai 

Kultūrinės žemuogės

Kultūrinių žemuogių auginimas

Kultūrinės žemuogės, kaip auginti žemuoges, dirvožemis žemuogėms, žemuogių sodinimas, veislės 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Patarimai pradedantiems bitininkams

Patarimai pradedantiems bitininkams

Ką būtina žinoti bitininkui mėgėjui. Įranga pradedančiam bitininkui. Pagrindinės bitininkavimo klaidos 

Tunelinė grybų džiovykla

Tunelinės grybų džiovyklės

Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas 

Buhalterinė apskaita

Ūkininkų finansinė apskaita

Viskas, ką reikia žinoti apie finansinės apskaitos pokyčius po gegužės 1-osios 

Daržovių perdirbimas

Daržovių ir vaisių perdirbimo technologija bei įrengimai

Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga 

Prieskoninių žolelių tunelinė džiovyklė

Prieskoninių ir vaistinių žolelių džiovinimas

Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas 

Avių ganykla Heide regione

Geroji kaimiškų vietovių vystymo patirtis iš Vakarų Europos

Kaip vystyti žemės ūkio regioną pasinaudojant Vakarų Europos patirtimi 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 ... 5 6 7 8 9 10 11 12 13 ... 62

J. Franko g. 4 - 6, Vilnius
Mobilus: +370-612-47316, El. paštas: agrus.group@gmail.com

., Lietuva
Mobilus: +370-622-33441, El. paštas: info@mesiniaigalvijai.lt

Šaltinio g. 34, Alsių k., Skaistgirio sen., Joniškio r.
Telefonas: +370-426-60920, El. paštas: alsiuzub@one.lt

Barčių k., Veisiejų sen., Lazdijų r.
Telefonas: +370-318-46548

., Šiaulių r.
Mobilus: +370-687-81283, +370-616-33566

Vėjeliškių k., Anykščių sen., Anykščių r.
Telefonas: +370-699-59429, Mobilus: +370-699-59429, El. paštas: a.vaismedziai@gmail.com

Pergalės g. 3, Antašava, Kupiškio r.
Telefonas: +370-459-46398, Mobilus: +370-698-01438

Aristavos k., Vilainių sen., Kėdainių r.
Telefonas: +370-347-46510, +370-347-46666, El. paštas: aristava@takas.lt

Pačeriaukštės I k., Pačeriaukštės sen., Biržų r.
Telefonas: +370-450-57238, +370-450-57236

Žeimių k., Šiaulėnų apylinkės sen., Radviliškio r.
Mobilus: +370-616-08263, El. paštas: artojas@micro.lt
1 ... 5 6 7 8 9 10 11 12 13 ... 62
1 2
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Dubajus Jūsų laukia!

Perkant 1 toną Terra Sorb COMPLEX ir ARMUROX 100 l, UAB "...

Ieškomas agronomas-konsultantas

UAB "Kustodija", teikianti profesionalias konsultacijas ž...

Gatvių pavadinimų bei namo numerių lentelės

Gatvės pavadinimo lentelė, namo numerio lentelė

Nauja Išlaužo žuvies parduotuvė Kaune!

Prekyba žuvimi Kaune, karštai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta...

Vandens pašildymo aparatas

Vandens pašildymas nuo šaldytuvo kompresoriaus

Mobili įranga lauko melžimiui

Karvių lauko melžimo įranga

Kelių tiesimas ir remontas

Smėlis kelių tiesimui, žvyras keliams

1 2
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau