Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Geriausi aviliai bitėms
2023-01-04 11:14 Peržiūros : 2231 SpausdintiMedunešės bitės išsivystė prieš 15 mln. metų - vadinasi, gerokai anksčiau už žmones (manoma, jog žmonės išsivystė prieš 140-280 tūkst. m.). Pirmykščiai žmonės gaminosi įvairius įrankius, pamažu jaukinosi laukinius žvėris, tačiau kaip jiems atėjo į galvą prisijaukinti laisvai skraidančius vabzdžius?
Aviliai - sodo puošmena
Kaip bėgant metams keitėsi mūsų santykis su bitėmis ir kiek šiandien aktuali bitininkystė? Ar tai - hobis, ar ir uždirbti leidžiantis verslas? Kaip per ilgus bitininkavimo metus pasikeitė aviliai ir kokie šiandien yra jų tipai?
Bičių avilių istorija
Į Pabaltijį bitės atskrido čia pradėjus žaliuoti šilumamėgiams augalams - maždaug prieš 6000 metų. Šių augalų žiedai joms tapo maistu, o kamienai ir šakos - namais.
Seniausios rašytinės žinios apie drevininkus, bites, medų ir vašką mūsų krašte siekia XIII a. Tačiau žmogaus ir bičių draugystės pradžia nėra graži - mūsų protėviai eidavo „medžioti" medaus, kaip bet kurio žvėries. Išgirdę aplink medį dūzgiant, gerai jį apžiūrėdavo, prasiplatindavo drevę ir tiesiog išplėšdavo korius. Taip didelė dalis bičių žūdavo. Tai buvo medžioklinės bitininkystės laikai.
Vėliau žmogus suprato, jog taip elgtis neracionalu: jei bitėms paliksi dalį korių - tuomet šeima ir toliau neš saldų medų.
Bitės pradėtos vaikyti dūmais, o į medžius kopta virvėmis, su prie jų pririšta lentele (šis suolelis, besisupantis šalia medžio kamieno, vadintas „geniu").
Dar iki XVIII- XIX amžiaus Lietuvoje išsilaikė drevinė bitininkystė. Regioniniuose parkuose kai kurie žmonės vis dar tuo užsiima, kad galėtų smalsuoliams pademonstruoti, kaip ši veikla atrodė.
Senieji aviliai, kuriuos reikėtų keisti.
Tuo laikotarpiu bitės buvo laikomos ne prie namų, o miške, išskobus drevę senoje pušyje. Ši anga buvo uždaroma medžio gabalu - plautu - o medus kopinėjamas paskleidžiant dūmus ir išgąsdinus bites. Bitininkai kopdavo aukštai į pušį, prisirišę šiuolaikinę alpinistų įrangą primenančiomis virvėmis.
Pirmuosiuose Lietuvos Statutuose aprašytos tokių bitininkų teisės. Jie drevę pažymėdavo įrėždami medyje tam tikrą ženklą. Radai drevę su bitėmis be jokio ženklo - prašom, kopinėk į sveikatą. Tačiau pavogus medų iš svetimos drevės grėsdavo netgi mirties bausmė.
Šiuolaikiniai bičių aviliai
Po to sekė pasodybinė bitininkystė - žmonės namus bitėms pirmiausia rentė iš kelmų (kelminė bitininkystė), tuomet - pynė iš vytelių. XVIII a. pab. šveicaras P. Huberis išrado rėminį avilį, kuris vėliau sparčiai paplito.
Netrukus atsirado ir vadinamieji Dadano-Blato aviliai, kurie yra vienas iš pagrindinių po šiai dienai naudojamų avilių tipų. Į stačiakampį avilį iš viršaus vertikaliai statomi rėmai koriams. Viršuje dedamos meduvės su rėmeliais medui surinkti. Lietuvoje dažniausiai naudojami dalinai apšiltinti šešiolikarėmiai (A-16 M) Dadano tipo aviliai. Priekinėje avilio sienoje yra anga - laka bitėms įskristi, ventiliacinės angos įrengtos avilio šonuose.
Vis tik aviliai gali būti pritaikomi pagal bitininko poreikius - šiandien galima pagaminti ir 20-24 rėmų Dadano avilį, į kurį telpa nebe viena, o dvi bičių šeimos.
Avilys, kuriame telpa dvi bičių šeimos
Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Algirdas Amšiejus, savo knygelėje „Bitininkavimas daugiaaukščiuose bedugniuose aviliuose" Dadano-Blato avilius rekomenduoja tiems, kurie neplanuoja prižiūrėti daug bičių šeimų. Šie aviliai sveria apie 60 - 70 kilogramų, todėl pagrindinis jų minusas - sudėtingas transportavimas į kitą vietą, taip pat pati bičių priežiūra užtrunka ilgiau, bitės gali „netilpti" tokiame avilyje.
Naujausi - daugiaaukščiai aviliai, sudedami kaip bokštas iš kelių viena ant kitos sustatytų dalių. Kiekvienoje dalyje vertikaliai įstatomi rėmai, šie aviliai yra bedugniai. Daugiaaukščiai aviliai - lengvesni, labiau skirti pramoninei bitininkystei arba daug bičių šeimų turintiems bitininkams. Dalis bitininkų tvirtina, jog naudojant šiuos avilius bitininkystė tampa našesnė.
Avilių piramidė
Aviliai gaminami iš polistirolio ir medžio. Jų gamybai dažniausiai naudojama pušies arba eglės mediena. Atrodo, jog avilys - labai paprastos konstrukcijos daiktas. Senovėje dauguma bitininkų patys juos pasigamindavo. Tai galima daryti ir šiandien, tačiau specialisto prekiaujančio įvairia bitininkystės įranga ir inventoriumi nuomone, jog vėliau gali kilti problemų dėl nestandartinio avilio dydžio. Pavyzdžiui, keliais milimetrais skirtis meduvės dydis ir viskas - jos neįstatysite.
Polistirolinis daugiaaukštis avilys
Vienam bitininkui avilių ir jų dalių gamyba yra malonumas, kitam - nuo tikrojo hobio atitraukiantis vargas. Todėl šiandien netgi galima įsigyti rėmelius su jau uždėta viela ar su dirbtiniu koriu. Belieka juos įdėti į avilį ir laukti medaus.
Aviliai bitėms
Taip pat jau gaminami ir ekoturizmui skirti aviliai. Dalį jų sienelės galima atidaryti, o ten per stiklą matomas bičių gyvenimas, darbas. Tokiu būdu sodyboje viešinčius žmones galima supažindinti su bitėmis, bitininkavimu. Šiuo metu Europos Sąjunga ir Lietuvos valstybė teikia paramą bitininkams, kompensuoja didžiąją dalį avilių įsigijimo kainos.
Daugiaaukščiai aviliai
Jaunos kartos bitininkų nėra daug - o senieji išeina į amžinybę ir kartu nusineša bitininkavimo paslaptis. Buvęs žurnalo „Lietuvos bitininkas" redaktorius J. Dmukauskas juokiasi, jog terminas „jaunasis bitininkas" - apgaulingas.
„Tas „jaunasis" bitininkas dažniausiai būna ir 50-ies, ir 60-ies metų", - juokiasi J. Dmukauskas.
Vadinamoji „jaunoji" bitininkų karta, kaip pastebi parduotuvės „Bičių korys" vadovas Rimantas Šerkšnas, dažniau savo veiklai renkasi daugiaaukščius avilius. Juos lengviau transportuoti, jie yra didesni ir gali talpinti daugiau bičių.
Šiems aviliams skirti rėmai yra tokio paties pločio, tačiau mažesnio aukščio. Dedant blokus vieną ant kito, galima pastatyti ir žmogaus dydžio „bokštą": esant geram medunešiui, tokiu atveju bitės gali surinkti didelį kiekį medaus, neapribojama bičių motina.
Daugiaaukščių avilių bitynas
Bitininkaujant daugiaaukščiuose aviliuose sutaupoma laiko apžiūrint bičių šeimas, taip pat perdėliojant aukštus galima kovoti su spietimu (kai formuojasi bičių šeima, pasirengusi išskristi ir įsikurti kur nors kitur).
Keičiant avilių aukšus vietomis galima trumpam atskirti bičių motinėlę nuo jos šeimos, tuomet ji neišskrenda, kaitaliojant blokus su perais, lervutėmis ir kiaušinėliais vietomis galima sujungti dvi bičių šeimas į vieną joms to net nepajutus. Taip pat lengva dauginti bičių šeimas, lengviau ir jas pamaitinti žiemą, nes šiuose aviliuose įrengta maitintuvė, kurioje bitės yra uždengtos, nėra kontakto su bitininku.
Šiuose aviliuose lengviau atnaujinti lizdo korius pridedant visą aukštą naujų korių. Tokius avilius lengva ir sandėliuoti (tiesiog dedant blokus vieną ant kito išnaudojama vertikali erdvė).
Vis tik doc. dr. A. Amšiejaus teigimu, tokie aviliai turi ir trūkumų. Pirmiausia, jie nėra stabilūs, blokai gali nuvirsti vienas nuo kito. Pervežant jiuos reikalinga sutvirtinti sąvaržomis, nes vėlgi - aukštai gali nuslysti. Siekiant bitininkauti daugiaaukščiuose aviliuose reikia daugiau žinių, profesionalumo, o paties bitininkavimo džiaugsmo patiriama mažiau, nes visi darbai atliekami greitai. Būtent todėl šiuos avilius dažniau renkasi tie, kuriems bitės yra pragyvenimo šaltinis, o ne hobis.
Bičių avilio paruošimas žiemai
Labiausiai bitininkams rūpi, kaip bitės peržiemos. Todėl joms paliekama maisto medžiagų, nes žiemos metu bitės iš avilių nebelenda. Lietuvai ir kitoms šalto klimato šalims gaminami pašiltinti aviliai.
Bitės prieš žiemą pamaitinamos sirupu ar specialiu joms skirtu maistu. Esant pliusinei temperatūrai, galima praverti avilį ir apžiūrėti, ar šoniniuose koriuose yra medaus, ar jo užtenka. Beje, avilyje vasaros metu būna apie +32 laipsniai šilumos, o žiemą - apie 10-15 laipsnių.
Kokiu būdu spaudžiant šaltukui bitės sugeba išlaikyti tokią temperatūrą? Bitininkas J. Dmukauskas pasakoja, jog žiemą jos virpina orą sparneliais ir taip išlaiko avilio vidaus šilumą.
Taip pat aviliai apšiltinami - bendrovės „Bičių korys" vadovas Rimantas Šerkšnas sako, jog svarbiausia apsaugoti avilio stogą, kad šiluma neišeitų per viršų.
Dadano tipo aviliai apšiltinami viršutinėmis ir šoninėmis pagalvėmis. Viršutinės minkštos pagalvės užpildomos sintetiniu užpildu arba natūraliu vatinu, jos dedamos iškart po avilio dangčiu. Šoninės pagalvės yra iš natūralaus pluošto, jos dedamos į avilio vidų, jų tikslas - apsaugoti bičių lizdą.
Daugiaaukščiuose aviliuose didžiausias dėmesys skiriamas stogo apšiltinimui. Viršutinė dalis uždengiama plonu plastikiniu lakštu, o avilio stogas dažniausiai būna apšiltintas polistirolu. Sunku suvokti, kaip šiuose aviliuose bitės nesušąla, nes jie neturi dugno, tačiau čia veikia gana paprasti fizikos dėsniai: šiltas oras kyla aukštyn ir laikosi, anglies dvideginis leidžiasi žemyn ir išeina per avilio apačią. Užtikrinus, kad šiluma neišeitų per stogą, todėl tokių priemonių užtenka.
Įranga bitininkui
Bitininkavimui reikalingi ne tik aviliai, tačiau ir bitininko įrankių dėžė, spietinė, korių saugojimo dėžė.
Dekoruota spietinė
Dėžė koriams laikyti
Būtiniausias bitininko inventorius
Būtiniausias bitininko iventorius
Sukaltas rėmelis
Net jei nesvarstote iš bitininkystės uždirbti pelno, keli aviliai gali tapti sodybos puošmena. Beje, jų dekoravimo būdų yra pačių įvairiausių. Tuo įsitikino įmonės „Bičių korys" atstovai, praėjusiais metais Lietuvos bitininkų šventėje leidę vaikams dekoruoti avilius. Mažieji juos papuošė įspūdingais piešiniais, dekupažo technika apklijavo gėlių motyvais.
Dekoruoti aviliai
Dekoruoti aviliai
Beje, nereikia pamiršti, jog bitės yra be galo svarbios mums visiems (net jei ir nemėgstate medaus). Šie vabzdžiai apdulkina visus sodų, daržų augalus. Nuo bičių darbo priklauso ir mūsų visų derlius.
Prieš kelerius metus JAV „TED Talks" konferencijoje kalbėjęs Merilando profesorius, bičių žinovas Dennisas vanEngelsdorpas akcentavo, kad be bičių išnyktų bent trečdalis mums žinomų kasdienių maisto produktų. Augalai tiesiog nesubrandintų vaisių. Tuomet kiltų klausimas, kaip visiems 7 milijardams žemės gyventojų prasimaitinti.
JAV ir Europoje mokslininkai su nerimu praneša apie netikėtas ir nepaaiškinamas bičių kolonijų žūtis, tačiau Lietuvoje drastiško bičių kolonijų nykimo neužfiksuota. Kuo daugiau šalyje bus bitininkų, kuo atidžiau jie rūpinsis bitėmis ir kuo mažiau cheminių trąšų bus naudojama žemės ūkyje, tuo daugiau bičių turėsime ir galėsime nesijaudinti dėl daržų derliaus.
Inga Labutytė
Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Bitininkystė, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Verslo idėjos kaime
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
