Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Geroji kaimiškų vietovių vystymo patirtis iš Vakarų Europos
2024-10-02 20:30 Peržiūros : 182 Spausdinti
Keliaujant po Vakarų Europą atkreiptas dėmesys į tai kaip gyvenama ir vystomas verslas kaimiškose vietovėse. Aplankytos ir atidžiau panagrinėtos trys vietovės. Tai Žemutinė Saksonija, derlingas kraštas kiek panašus į mūsų Kėdainių - Panevėžio kraštą. Normandijos Kalvadoso regionas turintis panašumų su mūsų Molėtų - Anykščių regionais. Taip pat Šiaurinė kalnuotoji, nederlingas, bet vaizdingas kraštas kurį galima sulyginti su Labanoro regionu.
Žemutinė Saksonija
Žemutinė Saksonija tai derlingas daugiau lygumų regionas tarp Hanoverio ir Hamburgo. Gana daug miškų, nedidelių miestelių ir kaimelių. Vertinat dirbamų žemių plotą sukelia abejonių jų kiekis, kad čia galėtų išsilaikyti tiek žmonių žemės ūkyje. Tačiau galima pastebėti aukštesnio rentabilumo kultūrų auginimas ir panašu jų realizavimas su maža tarpininkų grandine.
Regionas garsėja šparagų auginimu. Pakelėje matomi dideli 5+ ha laukai. Realizavimui pasitelktos klasterinio pobūdžio priemonės kaip " Šparagų kelias". Tai ne tik tiesioginis produkcijos realizavimas, bet ir puiki produkto reklama. Taip pat bendras krašto infrastruktūros auginimas. Net ir mažuose miesteliuose ar net kaimeliuose, tokio dydžio kaip pas pas mus Šeduva ( 3200+gyventojų) ar Dotnuva + Akademija ( 1600 gyventojų), keletas ištisus metus veikiančių restoranų, viešbučiai, B&B. Restoranuose net ir spalio pabaigoje gausu valgančių, veikianti kokybiška virtuvė, didelis meniu pasirinkimas. Pavyzdžiui nedideliame Bespingeno miestelyje ( apie 2700 gyventojų) spalio pabaigoje veikė 2 aukštos klasės restoranai, dar 5 - 6 užeigos ir kavinės. Apie Bispingeną kelios dešimtys vietų nakvynei. Kraštas gana vaizdingas ir gausu dviračių ir pėsčiųjų takų.
Fachverkinis Celle miestelis turi apie 400 frachverkinių namų. Autentikai išsaugoti nereikia jokių baškyčių kontorų, nes ten puikiai suprantama, kad autentika yra labai veikia turistų pritraukimą. Dauguma namų perstatyti, tačiau ilaikant bendrą stilių ir meistelio struktūrą. Tokio požiūrio pas mus labai trūksta kai galvojama apie langų sudalinimą į šešias dalis, negalvojant apie bendros struktūros išlaikymą.
Nors greičiausiai didžiausią impulsą krašto vystymuisi davė įkurtas Heide atrakcionų parkas sezono metu kasdien pritraukiantis dešimtis tūkstančių turistų. Nors kaimeliams tenka konkuruoti su didesniais miesteliais kaip Celle, didmiesčiais kaip Hamburgas ar Hanoveris. Keliai labai geri, nuvykti į pilnus pramogų miestus nesudėtinga. Vis dėl to sugebėjimas išlaikyti autentišką stilių manau daug suteikia privalumų sulaikant keliautojus kaimikoje vietovėje.
Autentiką kaip traukos objektą prižiūri ūkių šeimininkai. Šis ūkis yra nac. parko teritorijoje ir vysto žirgininkystę. Pastatų kurie nelabai įsilieja į "autentiką" daug, tačiau jie paslepiami bendroje sodybos žalumoje. Kaimelyje daug naujai pastatytų statinių, tačiau išlaikant bendrą krato stilių ir tradicinio kaimelio struktūrą. Dauguma gyventojų dirba apylinkėje esančioje infrastruktūroje - Heide parke, miestelių viebučiuose ir restoranuose. Dirbančių žemės ūkyje gana nedaug.
Milžiniškas Heide parkas pastatytas viduryje laukų. Didžiulis automobilių srautas įtakoja gerą kelių priežiūrą. Taip pat tai yra didžiulis krašto darbdavys ir žemės ūkio produkcijos naudotojas. Parke yra apie 10 maitinimo įstaigų.
Beveik visa produkcija - vietinė. Puikiai atskiriu kokybišką kiaulieną iš kurios padaryti šie šniceliai. Aviena taip pat itin šviežia ir greičiausiai vietinė, nes patiekta lengvai pakepinta. Bulvėmis taip pat šis kraštas garsėja. Patiekiamos bulvės keptos su spirgučiais.
Pramogų infrastruktūra ir žemės ūks sinergiškai vienas kitą palaiko. Restorane gausus avienos patiekalų pasirinkimas - pakeliui daugybė avių ganyklų. Ganomos avys daugiausiai intensyviai išnaudojant plotus, perkeliant ganyklas nedideliais ploteliais. Apie tokį ganymą mes esame rašę.
Aktyvus darbas su dirvožemio humuso palaikymu. Praktiškai visi laukai užsėti žaliąja traša kaip rapsai, javų kultūros. Spalio mėnesį tai buvo užariama.
Avių ganykla gana maža, tačiau matomai dažnai perkeliama.
Laisvoji kiaulių respublika. Paršai turi savo namelius. Jie gali laisvai vaikščioti teritorijoje. Nuo jų atskirtos paršavedės turinčios didesnius namelius sau ir vadai.
Kaip žinia dauguma atrakcionų parkų yra mažai rentabilūs arba nuostolingi. Kažką panašaus galima vertinti kaip Druskininkų ar Anykčių atrakcionus. Vis dėl sujungti su krašto žemės ūkio poreikiais šių atrakcionų nepavyko.
Normandija
Sekantis kelionės punktas buvo Normandijos Kalvadoso kraštas. Tai lygumos su kalvų bangomis, žemė gana derlinga, daug vandens. Nors matyti sausi vandens rezervuarai, kurie greičiausiai naudojami surinkti pavasarinį tirpsmo vandenį ir vėliau naudojami laistymui.
Kraštą labiausiai garsina sidrai ir jo distiliatai - kalvadosai. Kalvadosas nėra tiek garsus alkoholinis gėrimas, tačiau marketinginiai - reklaminiai veiksmai gana stipriai išplėtė jo pardavimo geografiją. Daug kalvadoso eksportuojama į JAV. Vėl gi kaip ir Heidės krašte pasinaudota klasterine struktūra. Centriniame Kalvadose gerą žinomumą turi Kalvadoso kelias. Jis jungia sąvyje kelias dešimtis distilerijų. Distilerijose ištisus metus pravedamos ekskursijos, degustacijos, parduodamas sidras, kalvadosas ir jų produktai.
Kalvadoso kelio poveikis akivaizdus. Kelio regione didesnis kiekis viešbučių, kurie labiau užimti ir juose kainos apie 20 -30 procentų didesnės nei už 20 - 30 kilometrų esančiose vietovėse. Nors jose taip pat yra daryklos ir taip pat gaminamas sūris. Marketingas daro savo. Taip pat kalvadoso kelio zonoje labiau išsivystę miesteliai kuriuose ištisus metus dirbančios maitinimo įstaigos. Nors šalia yra Camembero miestelis nuo kurio kilęs žinomo Kamembero sūrio pavadinimas, tai turizmui didelio impulso nedavė.
Kalvadoso miesteliai puikiai konkuruoja netgi su pajūrio miestais kaip Deauville, kuris laikomas vos ne Paryžiaus priemiesčiu.
Lietuvoje esame įstrigę distiliacijos įteisinime. Daug greičiausiai stabdo alkoholio distributorių lobizmas, tačiau manau šiame procese einama neperspektyvia kryptimi. Bandoma įteisinti samagono gamybą kaimo turizmo sodybose. Abejotina kiek tai konkrencinga bent jau Europos masteliu, nekalbant apie pasaulinę distiliatų degustavimo konkurenciją. Kalvadose ką tik išvarytas produktas vadinamas gyvybės vandeniu " Eau de Vie". Jo kaina gana nedidelė, tačiau jis retai parduodamas. Kalvadosas pagal valstybinius reikalavimus turi 2 metus praleisti ąžuolinėje statinėje. Iš aitraus, obuolių skonį ir kvapą turinčio obuolių sidro spirito gaunamas aromatingas, kiek obuolių, kiek kitokių aromatų ir skonių turintis kalvadosas. su kiekvienais metais jo skonis švelnėja, aišku auga kainos. 2 metų kalvadosas kainuoja nuo 30 eurų už litrą jau darykloje. Dešimties metų kalvadoso litro kaina apie 70 eurų. Kaip su tokiu brangiu produktu nugirdysi tautą? Taip pat kiekvieną dieną distiliatorius turi pranešti valdžiai kiek pagamino Eau de Vie. Aišku dirbama sąžiningai, nes apgaudinėjant prarasi licenziją ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinį.
Cambereto miestelis Normandijoje, centre pilna maitinimo užeigų, boutique, viešbučių. Spalio pabaiga. Miestelis laikomas kaip ir Kalvadoso kelio centru.
Autentika yra didelis konkurencinis pranašumas. Prižiūrėta autentika bus tada kai kraštas klestės ir žmonėms nebus trukdoma užsidirbti. Kas deja buvo apribota Lietuvoje, ko pasekoje ir sunyko kaimiškos vietovės. Baškyčių ir panašių "saugotojų" politika atnešė daugiau žalos nei naudos.
Distiliatoriai papildoma turistų priėmimo veikla neužsiima. Darbo jėgos krate trūksta, ūkyje daugiausiai dirba patys šeimininkai. Darbai maksimaliai mechanizuoti. Obuoliai renkami mažiausiai trijų tipų rinkikais. Ūkiuose yra obuolių plovyklos, rūšiavimo ir spaudimo įranga. Dažniausiai sidras gaminamas pačiame ūkyje. Jei distilerija neturi savo distiliavimo įrangos ji nuomojama.
Daugybė obelų sodų iš viso pasitraukę nuo gamybos. Tokių ūkių savininkai įrangos neturi ir obuolius sutvarko distilerijos. Vidutinis distilerijos valdomų sodų plotas apie 10 -12 ha, apie 100 obelų hektarui.
"Laisvas" obelų sodas. Savininkas nuomoja obelis už ką jau gauna pagamintą produktą. Obuoliai renkami keliais būdais - kratant vibruojant ir surenkant kelių tipų skėtiniais rinktuvais. Išpučiant iš po obelų ir vėliau surenkant šluotiniu rinktuvu. Šluotinių rinktuvu išrenkant iš karto iš po obelų. Obelys daugmaž formuotos kaip paveikslėlyje, panašaus amžiaus. Augūs medžiai, pastoviai palaikoma gana plonų šakų laja, apatinės šakos nuo 1,5 metro.
Lietuva turi labai dideles perspektyvas obuolių ir vaisinių distiliatų gamybai. Normandijos obelys augios, daugumoje etnografinių veislių. Panašiai dabar turime daugybę prieškario - pokario obelų sodų. Derlingais metais tonos šių obuolių supūna. Tuo tarpu galėtų būti panaudojami sidro ir distiliatų gamybai. Taip pat mano nuomone netgi daugiau perspektyvų turi modernios veislės su mažiau rūgšties. Tos literatūroje nurodomos Normandijos sidrui gaminti naudojamos rūgščių - saldesnių obuolių proporcijos daugiau mano nuomone legenda. Viskas ten sumaišoma pravažiavus traktoriumi ir surinkus obuolius. Mano pagaminti sidrai iš "auksio", man ir mano pažįstamiems labiau patiko nei garsių Kalvadoso krašto daryklų sidras. Niekuo nenusileidžia ragautas lietuviškas obuolių distiliatas kalvadoso eau de vie.
Pierre Huet Kalvadoso darykla laikoma geriausia krašte. Alambrikai jau praeityje. Norint konkuruoti tarptautiniu mastu turi būti naudojama moderni įranga.
Be tiesioginio pardavimo, distiliato gamyba turi labai didelį poveikį krašto ekonomikai. Sukurtos aukštos kvalifikacijos ir brangiai apmokamos darbo vietos. Vietiniuose restoranuose dirba aukštą kvalifikaciją turintys kulinarai. Daug darbo vietų sukuria apgyvendinimo industrija. Nedideliame miestelyje kaip Cambremer ( 1166 gyventojai) didelė mokykla, auganti gyventojų didėjimo dinamika.
Apibendrinant kalvadoso kratą augina aukšto rentabilumo produktai kaip konkurencingas tarptautinėje rinkoje alkoholis, sūriai, turizmo industrija. Viskas kas įmanoma įgyvendinti ir mūsų regionuose, tik reikia, kad municipalitetuose protingų žmonių atsirastų. Be to pagaliau leisti kokybiškų distiliatų gamybą Seimo lygmeniu, rinkimai jau ant nosies.
Škotijos auktikalnės
Škotija labai skiriasi. Edinbugo apylinkės su gana švelniu klimatu, lygumos kuriose auginamos mums įprastos žemės ūkio kultūros. Netoli Inverneso, už Loch Neso ežero kalnai ir sąlygos tik avims auginti. Aišku kalnų, pajūrio grožis. Kiek primena mūsų Labanorą. Tik skiriasi tuo kaip tas grožis panaudojamas.
Norėtusi atkreipti dėmesį į sugebėjimą išlaikyti keliautoją. Tai ne tik objektai, bet ir daugybė dviračių, pėsčiųjų maršrutų. Keliautojas ne šiaip pravažiuoja įdomias vietas, bet lieka ilgam. Lyginant su mūsų gražiomis ir saugomų teritorijų prižiūrimomis vietovėmis turime deja tik tranzitinį keliautoją. Keli įdomesni objektai, trumpučiai ir daugumoje atveju apgailėtini pažintiniai takai, apžvalgos bokštai - tai viskas ką gaudami dešimtis milijonų eurų kasmet padarė saugomų teritorijų tarnyba.
Škotijos kalnuose šimtai kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Jie puikios kokybės, prižiūrimi. Daugybė žiedinių maršrutų, sujungimų su maitinimo, apgyvendinimo įstaigomis. Tai leidžia sulaikyti tranzitinius keliautojus, bei pritaikė Nacionalinius Parkus aktyviam poilsiui. Keista tai, kad Škotijoje daugybė teritorijų privačioje nuosavybėje ir dažnai naudojami avių ar karvių auginimui. Pagarba jų Saugomų teritorijų tarnyboms sugebėjusioms pritaikyti Parkus viešam naudojimui.
Automobilių aikštelės, nuo jų nuteisti takeliai. Svarbu, kad padaryti žiediniai takai kurių pradžia ir pabaiga miesteliuose. Kaip vienas iš pavyzdžių Tyndrum miestelis ( 167 gyventojai) ant A 82 kelio. Atitinkamai visiškoje tundroje esančiame miestelyje gausu apgyvendinimo, maitinimo, prekybos įstaigų. Miestelį ilgą laiką palaikė kasybos pramonė, kasykloms užsidarius jo būtų laukusi panaši leimtis kaip daugumos mūsų miestelių. Municipaliteto, Parko administracijos dėka miestelis atgijo iš turistinės industrijos.
Tyndrum miestelis Škotijos aukštikalnėse. Spalio pabaiga, eilinė savaitės diena - pilna keliautojų, viešbučiai užimti, restoranuose reikia paieškoti vietos. Nuo čia prasideda, čia pasibaigia daugybė pėsčiųjų ir dviračių maršrutų.
Mūsų Labanore nesugebėta per kelis dešimtmečius įrengti nė vieno žiedinio pėsčiųjų ar dviračių tako. Pažymėtais dviračių takais per šaknis vertėtų pasivažinėti saugomų teritorijų biurokratams iš Vilniaus. Įdomių objektų mažai, todėl keliautojai tik tranzitiniai.
Škotijoje didelę turistinę trauką sudaro viskio distilerijų lankymas. Kažkada Škotijoje buvo paplitusi nelegali alkoholio gamyba. Daugiau dėl nenoro mokėti mokesčių. Nugalėjo legali veikla, ypač kai imta vertinti ką gerti, o ne kiek gerti. Viskis kurį galima vadinti viskiu, turi ąžuolinėse statinėse išbūti ne mažiau 3 metų. Distilerijose jauno viskio kaina prasideda nuo 25 eurų už litrą. Tomatino distilerijoje 50 metų statinėje išlaikytas viskio buteliai parduoti už 50 000 eurų.
Tomatino distilerija pagamina apie 5 mln litrų viskio per metus. Čia sukurta apie 90 darbo vietų, darbuotojams pastatytas atskiras kaimelis. Miežiai viskiui auginami piečiau, lygumų Škotijoje.
Viskio degustavimai galimi ir maitinimo įstaigose. Tokiuose restoranuose galima pasirinkti iš šimtų viskių. Taip pat siūlomi vietiniai patiekalai kaip hagis, avienos, jautienos patiekalai.
Ilgaplaukė škotijos karvė laisvai ganosi aptvare. Škotijoje gausu avių, karvių kurios laisvai ganosi, neleidžia apaugti krūmynais. Apžvelgus vietinių supermarketų mėsos skyriaus asortimentą kyla abejonių dėl Lietuvos ūkinikų teiginių, kad Lietuvoje neapsimoka parduoti kokybišką mėsą. Jautiena ir aviena supermarketuose Škotijoje ( kaip ir Prancūzijoje) yra tokios pat kainos ar net pigesnė nei Lietuvoje.
Apibendrinant galima teigti, kad stiprus stimulas kaimiškos vietovės vystymuisi yra klasteriniai jungimaisi, protinga krašto reklama. Turizmas labai padeda produkcijos platinimui ir žinomumo didinimui. Verta atkreipti dėmesį į kitų žemės ūkio produktų auginimą, nei vien tik grūdinės kultūros. Tai ne tik tausoja dirvožemį, tačiau ir didina ūkio rentabilumą. Didinant pavyzdžiui šparagų ūkį auga kvalifikacija, priežiūros technikos rentabilumas.
Stiprių kokybiškų alkoholinių gėrimų gamyba padeda tiek tiesioginiame ūkininko versle, tiek krašto vystymuisi. Tačiau tai turėtų būti specializuotos distilerijos, gal net atskirtos nuo žemės ūkio produkcijos gamybos ir tikrai ne kaimo turizmo sodybų pažaidimai. Kaimo turizmo sodybų savininkai nelabai bijos nusižengti, nes praradę alkoholio gamybos licenziją nepraras pagrindinio verslo. be to neturės tikslo investuoti į aukštesnės kokybės gaminius, jų eksportą. Nusižengimai gali diskredituoti šį verslą.
Į kaimą galima sugražinti darbingo amžiaus žmones jei sukurti rentabilias darbo vietas. Turėtų būti reformuota saugomų teritorijų tarnyba kurioje atsirastų specializtai sugebantys suvokti prižiūrimų teritorijų ir ten gyvenančių žmonių poreikius. Turi būti skatinama aukšto rentabilumo veikla, taip kaip ji dažniausiai pradžioje reikalauja didelių investicijų. Taip pat nemaišoma biurokratiniais sprendimais ir pertekliniais reikalavimais. Dažnaiusiai kokybę nulemia ne patikrinimai, o rinka greitai suprantanti kas gamina kokybiką produktą.
Sergėjus Jeriomenko
Kategorijos: Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
