Vyšnių auginimas

2023-02-08 13:16   Peržiūros : 7562   Spausdinti


Kada sodinti vyšnias

Vyšnias Lietuvoje priimta sodinti pavasarį - balandį arba, jeigu leidžia oro sąlygos ir pakankamai įšilo žemė, kovo pabaigoje. Galima sodinti ir rudenį (vegetacijos pabaigoje), bet su šilumą saugančiu sluoksniu šaknims (pvz., šaknys konteineryje) ir su apsauga sodinuko kamienui nuo kiškių.

vysniu_auginimas

Dirva vyšnioms

  • Palankus dirvos tipas vyšnioms: lengvas priemolis, lengvas priesmėlis, derlingas, purus, gerai praleidžiantis vandenį, greitai įšylantis.
  • Netinkama dirva: labai rūgštinga ir drėgna, dirva, kurioje gruntinių vandenų lygis labai aukštas (mažiau negu 1 m iki žemės paviršiaus).
  • Tinkamas dirvos rūgštingumas vyšnioms: 5,5-7 pH.
  • Geriausia vieta vyšnių auginimui - gerai apšviesta, aukšta, šilta, pietų pusėje. Vertėtų vengti šiaurės vėjams atvirų, pernelyg žemų ir šešėlinių vietų.
  • Vyšnioms nerekomenduojama obelų kaimynystė.

Vyšnių sodinukų paruošimas

Vyšnių sodinukų revizija prasideda nuo šaknų.

Atranką su teigiamu įvertinimu praeina tie vyšnių sodinukai, kurių šaknys turi daug atšakų ir minkštų mažų šaknelių, nesudžiūvę ir ne per sausi, saikingai drėgni. Plonų ir minkštų šaknelių dėka sodinukas įsisavina iš dirvos vandenį ir maistines medžiagas.

 

vysniu_sodinukai

Vyšnių sodinukai turi būti miego būsenoje, be išsiskleidusių pumpurų ir lapelių.

Reikia pašalinti pernelyg ilgas šaknis, sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknų dalis. Nukerpant brokuotas dalis svarbu, kad pjūvio kraštai būtų ne plėštiniai, o lygūs - papildomų žaizdelių sodinukui nereikia.

Jeigu vyšnių sodinuko šaknys labai sausos ir perdžiūvusios, prieš sodinimą praverstų įmerkti jas į šalto vandens kibirą 18 valandų. Šaknis galima pamerkti ir molio tirpale.

Duobių paruošimas vyšnioms

Duobės dydžiai vyšnių sodinukams - 60-80 cm gylio, 70-80 cm pločio.

vysniu_sodinimas_2

Vyšnias galima sodinti eilėmis, todėl iškasa kelias duobes 2-3 m atstumu eilėje. Tarp pačių eilių paliekamas 4 m atstumas.

Kiekvieną duobę reikės užpildyti iš anksto paruoštu derlingu žemės ir trąšų mišiniu.

vysniu_sodinimas

Mišinio sudėtis: daržo dirvožemis, 8 kg komposto (arba 8 kg neutralių durpių - smėlingai dirvai), 200-400 g superfosfato, 150 g kalio sulfato arba 200-300 g medžio pelenų.

Derlingas mišinys supilamas iki 3/4 duobes gylio, bet ne iki viršaus.

Jeigu gruntiniai vandenys arti - tuomet į duobės dugną verta iš pradžių padėti 5-10 cm molio sluoksnį, o ant jo pilti minėtą dirvos mišinį.

Vyšnių sodinimas

Duobėje esančiame derlingame dirvos mišinyje formuojama mažesnė įduba vyšnios sodinuko šaknims.

Įduboje sodinuko šaknys reikia tolygiai ištiesinti ir užberti dirvos mišiniu, kurį reikia švelniai suplūkti. Šaknų kaklelis turi būti po žeme, šaknų galiukai neturi būti užlenkti viršun, tarp šaknų neturi likti tuštumų.

vysniu_sodinimas_1

Sodinuko skiepijimo kaklelis tik šiek tiek užberiamas dirva, kad atsidurtų sulig žemės paviršiumi.

Vyšnių sodinukų sodinimo žingsnis: 2-3 m. Atraminį kuolelį įsmeigia 5-7 cm atstumu nuo sodinuko ir pririša jį.

Rudenį rekomenduojama vyšnias sodinti ne plikomis šaknimis, o su šaknimis konteineryje arba šaknimis su dirvos grumstu - tokiomis sąlygomis rudenį ir žiemą jos išgyvens ramiai.

Vyšnių sodinukus laisto iš karto: 20-30 l kiekvienam. Dirvą aplink pasodinto vyšnios sodinuko galima apmulčiuoti durpėmis arba puvenomis. Neseniai pasodintus vyšnių sodinukus galima laistyti 1 kartą per savaitę.

Praėjus mėnesiui vyšnių sodinukus tręšia azotu.

Vyšnių priežiūra

Vyšnių laistymas

Vyšnia yra labai atspari sausroms. Todėl vandens jai reikia mažiau, o gausus laistymas gali jai pakenkti.

Vyšnias laisto 4 kartus per sezoną:

  • Pirmas laistymas - po žydėjimo, gegužės pabaigoje-birželį.
  • Antras laistymas - aktyvaus ūglių augimo metu (birželio pabaigoje) arba kai formuojasi užuomazgos (po žiedlapių nubyrėjimo).
  • Trečias laistymas - sausu oru liepą, bręstant vaisiams (arba po derliaus nuėmimo).
  • Ketvirtas - rudenį, rugsėjį-spalį, prieš šalnas.

vysniu_prieziura

Po žydėjimo - pirmas laistymas sezone

Vanduo turi įsigerti į dirvą 40-50 cm gyliu.

Laistymo norma - 5-6 kibirai 1 vyšniai per 1 laistymą.

Nelaistykite prie pat kamieno. Iškaskite du griovelius - vieną tiesiai po lajos kraštais (20-30 cm gylio), kitą - 40-50 cm atstumu nuo pirmo griovelio į kamieno pusę (8-10 cm gylio). Purenkite ir mulčiuokite griovelius po laistymo.

vysniu_laistymas

Vyšnių laistymo schema

Likus 15-20 dienų iki derliaus skynimo, palaistykite vyšnias paskutinį kartą šią vasarą. Laistymas prieš patį derliaus nuėmimą sukelia vyšnių kritimą ir skilimą.

Vyšnių genėjimas

Genėjimas padeda proporcingai paskirstyti naudingų medžiagų apykaitą vyšnios organizme, atsikratyti nenaudingų ir trukdančių ūglių, sustiprinti šaknis, suformuoti lają. Kada genėti vyšnias? Vyšnių genėjimui tinkamas laikas - kovas-balandis, vegetacijos metu iki žydėjimo pabaigos.

Vyšnias genėti reikia tik sausu, o ne drėgnu oru, naudojant tik dezinfekuotus genėjimo įrankius. Drėgnoje medienoje greitai plinta infekcijoms.

Kaip genėti vyšnias? Ką tik pasodintam vyšnios sodinukui dar pavasarį reikia nugenėti atliekamąsias šakeles, paliekant 4-5 pagrindines šonines šakas.

vysniu_genejimas

Iškart po to 0,6-1 m aukštyje nukerpamos sodinukų viršūnės.

Per antrąjį sezoną vyšnių sodinukų beveik negena. Pašalina tik naujus nereikalingus ūglius, per kuriuos pagrindinės 4-5 šakos praranda drėgmę ir jėgas.

Vyšniai sulaukus 3 metų amžiaus pašalinamos tokios šakos:

  • augančios neteisinga kryptimi į lajos vidų (teisinga kryptis - lajos išorėn),
  • augančios smailiu kampu nuo pagrindinių šakų,
  • augančios pernelyg tankiai (arčiau negu 30-40 cm atstumu viena nuo kitos),
  • susikryžiavusios gretimos šakos,
  • visi tie lankstūs vilkūgliai, kurie susikryžiuoja, atauga lajos vidaus kryptimi arba smailiu kampu. Tuos vilkūglius, kurie auga teisingai, galima palikti.

Kai kurias sveikas vyšnių šakas galima patrumpinti iki 1/3 ilgio.

Rudeniniam vyšnių genėjimui saugesnis laikotarpis - nuo spalio pabaigos ir lapkričio.

Vyšnių tręšimas

Per pirmąjį sezoną vyšnių sodinukų galima ir netręšti, nes visos trąšos jau buvo įterptos sodinimo duobių paruošimo metu. Patyrę sodininkai teigia, kad šitų trąšų gali užtekti dar 2-3 augimo metams. Vis dėlto nusprendę tręšti sodinukus, pirmą laiką naudokite tik azotą - 10-20 g/m², praėjus mėnesiui po sodinimo. Apie azoto stoką praneš pernelyg šviesi lapų spalva.

Per antrąjį sezoną azoto normą padidina dvigubai ir tręšia plotą, pusantro karto didesnį už lajos projekcijos ribą.

Tręšiant vyšnias reikia vengti piktnaudžiavimo azoto trąšomis, kadangi jų perteklius mažina vyšnių atsparumą šalčiui ir ligoms.

3-4 metų vyšnias rudenį, po vegetacijos pabaigos, tręšia kaliu ir fosforu - tai sustiprina pumpurus.

Kaip teisingai skinti vyšnias - su vaiskočiu ar be?

Liepos mėnesį pilnai prisirpsta vyšnios, galima skinti jų derlių. Kartais susimąstome: kaip teisingai jas skinti - kartu su vaiskočiu ar be vaiskočio?

Geriausias variantas, nuimant vyšnių derlių - nukirpti vaiskotį per vidurį (nedidelėmis žirklėmis, mažu genėtuvu). Tai ne pokštas. Nes iš tiesų - skinant kartu su visu vaiskočiu nėra gerai, bet ir skynimas be vaiskočio kenkia nuimtam derliui.

vysniu_derliaus_nuemimas

Skindami vyšnią kartu su visu vaiskočiu, mes pažeidžiame vaisinį pumpurą, iš kurio kitais metais išaugtų naujas derlius. Kitaip tariant, patys kenkiame busimam vyšnių derliui. Todėl kabančių prisirpusių vyšnių vaiskočius reikia kirpti per pusę. Tokiu būdu pumpuras liks nepažeistas, vaiskotis iš jo neišplėštas. Žinoma, toks darbas žymiai ilgesnis ir kruopštesnis už greitą skynimą rankomis su vaiskočiu, bet rūpestingas sodininkas, mylintis savo vyšnias, įsiklausys į patarimą.

Skindami vyšnias be vaiskočių, galite sugadinti savo nuskintą derlių, ypač jeigu nuskintas vyšnias planuojate laikyti ilgai. Tai todėl, kad iš nuskintų vyšnių pradeda tekėti sultys - būtent iš tos vietos, kurioje sujungtas vaiskotis su vaisiu. Nuo šios vietos vyšnios pradeda gesti. Tai dar kartą įrodo, kad vaiskočius reikia kirpti per pusę, derlių laikyti su nukirptais vaiskočiais, o ištraukti vaiskočių likučius iš vyšnių tik prieš patį suvartojimą arba perdirbimą (verdant uogienes ar pan.).

Skinti vyšnias be vaiskočių galima nebent tada, kai vyšnią iš karto suvalgote arba suvalgysite tą pačią dieną.

Vyšnių derliaus nuėmimas

Pradžiai reikia nustatyti - kiek prisirpo vyšnios. Skinti pradeda pirma tas, kurios prisirpo daugiausia už kitas - gavusias daugiau saulės šviesos iš pietų pusės, augančias aukščiau. Neverta laukti, kol prisirps visos vyšnios medyje - kitaip vienos persirps ir taps nevalgomos, o neprisirpusiose atsiras kirmelių.

Jeigu sklype turite tik vieną vyšnių medį, tolygiai apšviečiamą - tokiame vyšnios prisirpsta beveik vienodai. Tokiu atveju derliaus nuėmimą geriau pradėti nuo apatinių šakų.

Neverta skubėti ir bandyti pagreitinti vyšnių derliaus nuėmimo procesą - nebūtina kratyti viršutinių šakų. Labai prisirpusios vyšnios nuo menkiausio prisilietimo ar pakratymo atsiplėšia nuo vaiskočio ir krenta žemyn. Taip galima sugadinti nemažą dalį gerų prisirpusių vyšnių, kurios be vaiskočių paplūs sultimis.

Geriau iš pradžių pakloti po medžiu šviesią plėvelę, ant kurios kris pavienės "netyčinės" vyšnios. Taip jas bus patogiau surinkti nuo žemės.

Kaip laikyti vyšnių derlių

Nuskintas, o tiksliau - nukirptas nuo vaiskočio vyšnias surenka į kibirėlį arba į pintą krepšį. Paskui, nunešus į namą, perpila į didelį kibirą ar panašų didelį indą.

Vyšnias kibire užpila šaltu vandeniu iki viršaus. Tai daroma ne tik tam, kad nuplauti jas: praėjus 20 minučių į vandens paviršių išplaukia visos kirmėlaitės. Jokiais kitais būdais taip lengvai ir greitai neišvalysite vyšnių.

Egzistuoja nuomonė, kad konservuotos vyšnios su kauliukais būna skanesnės. Nebandėme, bet išbandžiusiųjų prašome pasidalinti patirtimi.

Vyšnių minkštime yra rūgšties. Rankų ir pirštų oda, ypač aplink nagų, patiria nestiprius cheminius nudegimus - ant odos atsiranda juodų ir mėlynų tamsių dėmių ir juostelių (kaip ir skinant mėlynes). O bandant su muilu nusiplauti rūgšties dėmeles, vyksta šarmo ir rūgšties reakcija, dėl to atsiranda dar didesnės juodos dėmės ant delnų. Todėl šeimininkėms, besirūpinančioms savo rankų odos spalva, skinti vyšnias, pjauti jas, kad ištraukti kauliukus, geriau, užsimovus plonas gumines pirštines.

Vyšnių ligos

Liga

Požymiai

Priežastys

Pasekmės

Moniliozė

Lapų, žiedų, šakelių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos apnašos ant lapų ir žiedų. Rudos puvimo dėmės ir rudos apnašos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas

Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir laikomuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Įvairūs vabzdžiai.

Vyšnių vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas

Vyšnių šratligė

Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių.

Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos.

Sugadinti vyšnių vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius

Sidabraligė

Šviesus sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. Šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės.

Labai sausas oras, laistymo stoka. Boro stoka. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė.

Nesiformuoja užuomazgos. Visos vyšnios išsekimas.

Rudasis puvinys

Rudos puvimo dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis.

Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas.

Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas.

Vyšnių kokomikozė

Purpurinės ir rudos dėmės ant lapų. Pageltonavę lapai.

Drėgni lietingi orai, didelė oro drėgmė. Laiku nepanaudoti fungicidai

Lapų kritimas. Nederėjimas. Mažėja atsparumas šalčiui. Vaisių džiūvimas.

vysniu_ligos

Vyšnių moniliozė

Vyšnių kenkėjai

vysniu_kenkejai

Vyšniniai amarai

 

Kenkėjas

Priežastys

Žala

Vyšniniai amarai

Sausi šilti orai vegetacijos metu. Labai jaunas sodas. Piktžolės kaimynystėje. Laiku neapdoroti lapai ir žaizdos žievėje. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Ūglių ir lapų džiūvimas, lapų kritimas. Lapų išsekimas ir deformacija, užuomazgų žūtis. Mažesnis ir nekokybikas derlius

Gleivėtasis vyšninis pjūklelis

Laiku neperkasta dirva sode (joje žiemoja lervos). Drėgni ir šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Apgraužti lapai. Visos vyšnios išsekimas. Ūglių augimo sumažėjimas. Apgraužtos vaisių užuomazgos. Mažesnis derlius

Grambuolis

Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai.

Vyšnios vaismedžio šaknų pažeidimas. Viso vaismedžio sudžiūvimas.

Vyšninė muselė

Šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Išgraužtas vyšnių vaisių minkštimas. Vaisių puvimas ir kritimas.

Paukščiai

Laiku nepanaudotas apsauginis tinklelis ant vaismedžio lajos ir kitos atbaidymo priemonės. Vabzdžių gausa vaismedyje.

Sulestos vyšnios. Dalies derliaus praradimas.

vysniu_ligos_ir_kenkejai

Apsauga nuo paukščių - tinklas

Vyšnių veislės

Tarp populiarių mūsų šalyje vyšnių yra įžymių lietuviškų veislių ir importuotų. Jas skiria pagal derėjimo pradžios laiką, vaisių atspalvį, skonio saldumą ar rūgštumą bei atsparumą šalčiui ir vyšnių ligoms.

Veislė

Savybės

Žagarvyšnė

Ankstyvoji, derlinga. Derlius - liepos pradžioje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai vidutiniai, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui.

Vytėnų žvaigždė

Ankstyvoji. Derlius - liepos pirmoje pusėje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir ligoms.

Malinovka

 

Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos viduryje. Saldžiarūgštė. Vaisiai ovalūs, dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui.

Notė

Vidutinio ankstyvumo, derlinga. Derlius - liepos viduryje. Saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir moniliozei.

Žukovskaja

Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos antroje pusėje. Saldžiarūgštė. Vaisiai dideli, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui.

Šatenmorelė (Lotynė)

Vėlyvoji. Derlius - liepos pabaigoje. Rūgšti. Vaisiai stambūs, tamsiai raudoni. Pusiau atspari šalčiui.

Pandy

Vėlyvoji. Derlius - liepos pabaigoje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai labai stambūs, ryškiai raudoni.

Piotr Šičiov


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Vaisių ir uogų ūkiai
Svarbu
Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Danielių auginimas

Danielių auginimo verslas

Kaip auginti danielius, ar apsimoka auginti danielius, danielių priežiūra, maitinimas 

Topinambai

Topinambų auginimas

Kaip auginti topinambus, topinambų sodinimo laikas, topinambų naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

kaip įkurti ūkį

Kaip įkurti ūkį

Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje dar yra didžiulės perspektyvos kurti sėkmingus, rentabilius ūkius. 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Agroturizmas kaip pramoga

Agroturizmas kaip pramoga: Laisvalaikio pramogos mažuose miesteliuose

Pastaraisiais metais vis dažniau pastebima tendencija, kai žemės ūkis ir turizmas derinami siekiant sukurti unikalią ir įtraukiančią patirtį lankytojams, norintiems pabėgti nuo miesto gyvenimo šurmulio. 

Aviečių auginimas

Aviečių auginimas

Avietės, aviečių auginimas, aviečių sodinimas, aviečių priežiūra, aviečių veislės 

Vištų auginimas

Vištų auginimas

Vištų auginimo sąlygos ir moderni vištidės įranga, vištų šėrimo įranga, vištidės projektavimas, vėdinimas, šildymas, apšvietimas  

Frigo braškės

Frigo braškių sodinimo technologija

Kaip sodinti frigo braškes, kas yra frigo braškės 

Granulinio šildymo įrengimas

Granulinio šildymo įrengimas

Šildymas kietu kuru, granuliniai ar malkiniai katilai, kaip įrengti kieto kuro katilinę ir šildymą 

Kelių komunalinė technika

Kelių komunalinė technika

Traktoriai ir kita technika keliams ir pakelėms tvarkyti, kelių priežiūros žoliapjovės, krūmapjovės, greideriai, sniego ir ledo valytuvai, smėlio barstytuvai 

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Vaistinės ramunėlės

Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės auginimas, vaistinės ramunėlių savybės, vaistinių ramunėlių arbatos 

Kiaulidės įrengimas

Kiaulidės įrengimas

Kiaulių auginimas, kiaulidės statyba ir įrengimas, kiaulių veisimas 

kriausiu auginimas

Kriaušių auginimas

Kriaušės, kriaušių sodinimas, kriaušių priežiūra, kriaušių ligos, kriaušių kenkėjai, kriaušių veislės 

Slyvų auginimas

Slyvų auginimas

Slyvos, slyvų sodinimas, slyvų priežiūra, slyvų auginimas, slyvų ligos, slyvų kenkėjai 

Sūrio gamyba

Sūrio gamyba

Sūrio gamybos įranga, sūrio gamybos technologija, kietojo, puskiečio, minkštojo sūrio gaminimo receptai. 

Šermunšnių auginimas

Šermukšnių auginimas

Šermukšniai, šermukšnių sodinimas, šermukšnių auginimas, šermukšnių priežiūra, šermukšnių ligos, šermukšnių kenkėjai, šermukšnių veislės 

vysniu auginimas

Vyšnių auginimas

Vyšnios, vyšnių sodinimas, vyšnių priežiūra, vyšnių veislės, vyšnių ligos, vyšnių kenkėjai 

Medienos smulkintuvai

Medienos smulkintuvai

Didelio našumo šakų smulkintuvai, smulkintuvai rąstams, biokuro gamybos įranga 

Europinių šamų auginimas

Europinių šamų auginimas

Europinio šamo veisimas, auginimas, maitinimas, europinių šamų mailius, tvenkinio įžuvinimas europiniais šamais 

Aviliai bitėms

Geriausi aviliai bitėms

Bičių avilys, kaip išsirinkti avilį bitėms, kokie būna aviliai 

Kultūrinės žemuogės

Kultūrinių žemuogių auginimas

Kultūrinės žemuogės, kaip auginti žemuoges, dirvožemis žemuogėms, žemuogių sodinimas, veislės 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Patarimai pradedantiems bitininkams

Patarimai pradedantiems bitininkams

Ką būtina žinoti bitininkui mėgėjui. Įranga pradedančiam bitininkui. Pagrindinės bitininkavimo klaidos 

Tunelinė grybų džiovykla

Tunelinės grybų džiovyklės

Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas 

Buhalterinė apskaita

Ūkininkų finansinė apskaita

Viskas, ką reikia žinoti apie finansinės apskaitos pokyčius po gegužės 1-osios 

Daržovių perdirbimas

Daržovių ir vaisių perdirbimo technologija bei įrengimai

Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga 

Prieskoninių žolelių tunelinė džiovyklė

Prieskoninių ir vaistinių žolelių džiovinimas

Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas 

Avių ganykla Heide regione

Geroji kaimiškų vietovių vystymo patirtis iš Vakarų Europos

Kaip vystyti žemės ūkio regioną pasinaudojant Vakarų Europos patirtimi 

Temą atitinkančios įmonės


1 ... 47 48 49 50 51 52 53 54 55 ... 62

Juškonių k., Pakruojo sen., Pakruojo r.
Mobilus: +370-618-00965, El. paštas: gintas7721@gmail.com

Suosto k., Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r.
Mobilus: +370-687-53982, El. paštas: bertulioukis@gmail.com

Bartlaukės k., Raudėnų sen., Šiaulių r.
Mobilus: +370-616-96085

Raguviškių k., Žalgirio sen., Kretingos r.
Mobilus: +370-612-18351, El. paštas: algirdaspeciulis@inbox.lt

Kūlokų k. Liudvinavo sen., Marijampolės sav.
Mobilus: +370-687-41374

Giniūnų k., Ašmintos sen., Prienų r.
Telefonas: +370-319-44518, Mobilus: +370-616-07261

Upninkų k., Upninkų sen., Jonavos r.
Mobilus: +370-652-27590

Nevėžio g. 6, Labūnavos k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r.
Telefonas: +370-347-34242

Navikų k., Didžiasalio sen., Ignalinos r.
Mobilus: +370-682-56103

Brizgų k., Ryškėnų sen., Telšių r.
Mobilus: +370-682-25501
1 ... 47 48 49 50 51 52 53 54 55 ... 62
1 2
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Dubajus Jūsų laukia!

Perkant 1 toną Terra Sorb COMPLEX ir ARMUROX 100 l, UAB "...

Ieškomas agronomas-konsultantas

UAB "Kustodija", teikianti profesionalias konsultacijas ž...

Gatvių pavadinimų bei namo numerių lentelės

Gatvės pavadinimo lentelė, namo numerio lentelė

Nauja Išlaužo žuvies parduotuvė Kaune!

Prekyba žuvimi Kaune, karštai rūkyta žuvis, šaltai rūkyta...

Vandens pašildymo aparatas

Vandens pašildymas nuo šaldytuvo kompresoriaus

Mobili įranga lauko melžimiui

Karvių lauko melžimo įranga

Kelių tiesimas ir remontas

Smėlis kelių tiesimui, žvyras keliams

1 2
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau