Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Šilauogių naudingos savybės
2024-07-17 13:58 Peržiūros : 9058 SpausdintiAr žinote, kodėl šilauogės vadinamos jaunystės uogomis? Ir kad Lietuvoje auginami jų plotai, kur galima nuvažiuoti ir patiems prisiskinti šių uogų. Šilauogės - skanu, sveika, be to, tai malonumas pabūti gamtoje vasarą ir uogų atsarga žiemai.
Šilauogių auginimas Lietuvoje
Jau įprasta ant parduotuvių prekystalių ir turguose matyti dėžutes su stambiomis mėlynomis uogomis. Iš pradžių žmonės jas pirkdavo nedrąsiai, vis klausinėdavo, ar tai mėlynės, o dabar šilauogės jau tapo laukiamomis ir mėgstamomis vasaros uogomis. Tačiau daugelis vis dar mano, kad jos atvežamos iš Lenkijos ar kitų šalių. Iš tiesų šilauogės pamažu tampa Lietuvos ūkininkų mėgstama auginti kultūra. Lietuvos mokslininkai irgi domisi šia kultūra, vyksta jų selekcija, yra išvestos netgi dvi lietuviškos veislės.
Tad visame pasaulyje mėgstamos uogos jau įsitvirtina ir pas mus.
Sukultūrintų šilauogių kilmės šalis - JAV, jos yra mėlynių ir vaivorų giminaitės, išvestos sukryžminus aukštąją, pietinę ir siauralapę šilauoges. Pastebėjus naudingas ir praktiškas šių uogų savybes, buvo išvesta dešimtys sodinių šilauogių veislių, derančių nuo birželio pabaigos iki rugsėjo.
Pirmieji kultūrinių šilauogių sodinukai į Lietuvą buvo atvežti 1969 metais iš Rusijos. Porą metų jie augo augalų karantino punkte, po to buvo patikėti tyrinėti MA Botanikos instituto darbuotojai dr. Zofijai Butkienei, prie šio darbo prisidėjo mokslininkės sutuoktinis dr. Vytautas Butkus. Jo pavardė yra oficialiame sodinių šilauogių pavadinime, nes jis su kolega aprašė ir įtvirtino botaninį sodinės šilauogės pavadinimą - Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka.
Lietuvoje šilauogės jau prigijo, kasmet didėja jų plotai, vartotojai vis daugiau sužino apie šių uogų maistinę ir vaistinę vertę.
Prireikė kelių dešimtmečių, kol pas mus buvo surasti produktyviausi šilauogių dauginimo būdai, kol atrinktos veislės išsikovojo vietą tarp Lietuvos uoginių kultūrų.
Šilauogės kasmet vis populiarėja, vartotojai jas pamėgsta, nes mokslininkai pateikia vis daugiau duomenų apie naudingąsias jų savybes.
Šilauogės - dietinės uogos, mažinančios širdies ligų riziką
Dėl šilauogėse esančio didelio kiekio antioksidantų, jos visame pasaulyje pripažįstamos kaip vienos vertingiausių sodo kultūrų ir dėl to vadinamos jaunystės uogomis. Uogose esantys antioksidantai - antocianinai, vitamino C, B kompleksas, vitaminas E, vitaminas A, varis (labai veiksmingas imuninės sistemos stiprintojas, turintis ir antibakterinį poveikį), selenas, cinkas, geležis (skatina imunitetą, didina hemoglobino ir deguonies koncentraciją kraujyje) stiprina imuninę sistemą ir padeda išvengti infekcijų. Mikroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, apie pusę visų mineralinių medžiagų uogose sudaro kalio junginiai, yra mangano, kalcio ir kt. mikroelementų.
Teigiamą antioksidantų poveikį organizmui patvirtinančių tyrimų galima rasti daugybėje JAV, Kanados mokslininkų straipsnių. Juose teigiama, kad nuolat valgomos šilauogės sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką iki 32 proc. Jų poveikis naudingas ne tik vyrenio amžiaus žmonėms, bet ir jaunesniems. Harvardo universiteto mokslininkai tyrė šilauogių poveikį jaunoms moterims. Buvo stebimos 93 tūkst. 600 moterų nuo 25 iki 42 metų amžiaus, kurios tris kartus per savaitę valgė šilauogių. Kas ketverius metus buvo atliekama išsami tiriamųjų sveikatos apžiūra. Per tą laiką tik 405 moterys patyrė širdies veiklos sutrikimų, tai trečdaliu mažesnis procentas lyginant su visuma.
Teigiama, kad organizmui teigiamą poveikį turinčių medžiagų šilauogėse yra 5-6 kartus daugiau nei kitose uogose.
Pasaulinėje Eksperimentinės biologijos konferencijoje buvo perskaityta daug pranešimų apie tyrimus, įrodančius, kad šilauogės mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina gliukozės kontrolę ir jautrumą insulinui, mažina širdies ligų ir diabeto riziką.
JAV Mičigano universiteto Širdies ir kraujagyslių centre atliktas tyrimas mokslininkams leido daryti išvadas, kad šilauogės mažina pilvo srities riebalinį sluoksnį, tuo pačiu mažėja ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Džiovintų uogų milteliais buvo maitinamos pelės, kurioms po 90 dienų tokios dietos ženkliai sumažėjo pilvo riebalų sluoksnis, cholesterolio kiekis kraujyje. Lyginat su kontroline grupe, ši grupė turėjo mažesnį bendro kūno svorį, mažiau pilvo riebalų, mažesnę kepenų masę. Nors mokslininkai teigia, kad reikia daugiau tyrimų, pradinius duomenis jie pagarsino mokslinėje konferencijoje.
Svarbiausia šilauogių vaisiuose esančių cheminių junginių grupė - antocianinai. Jau įrodyta, kad jie pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu, kraujagysles apsaugančiu bei priešvėžiniu poveikiu.
Šilauogės lėtina senėjimo procesus
Lietuvoje irgi vykdomi šilauogių tyrimai. Grupė Lietuvos mokslininkų vykdė šilauogių tyrinėjimus pagal programą „Sveikas ir saugus maistas".
VDU Kauno botanikos sodo ir Gamtos mokslų fakulteto, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai vykdo kompleksinius šilauogių tyrimus, kaip šias vertingas uogas panaudoti maisto ir farmacijos pramonėje.
Kauno medicinos universitete dr. Deividas Burdulis apgynė didertaciją apie šilauogės genties augalų vaisių antocianinų sudėtį ir jų biologinį poveikį. „Šilauogių vaisiai intensyviai tyrinėjami dėl juose susikaupusių, farmakologiškai aktyvių junginių - antocianinų. Siekiant šilauogių vaisius plačiau pritaikyti medicinos praktikai, svarbu palyginti auginamų veislių vaisių cheminę sudėtį ir jos rodiklių įvairavimą, atrinkti Lietuvos gamtinėmis sąlygomis užaugintas veisles, kurios kaupia didžiausius veikliųjų junginių kiekius", - rašo dr. D. Burdulis.
Tad gali būti, kad šilauogės įsitvirtins ir Lietuvos farmakologijos pramonėje.
Laimos Česonienės, Remigijaus Daubaro, Prano Viškelio išleistoje knygoje „Sodinių šilauogių auginimas" visas skyrius skirtas šilauogių cheminei sudėčiai ir poveikiui sveikatai.
Profesoriaus Prano Viškelio parengtame skyriuje rašoma, jog šilauogės yra ne tik vienos iš skaniausių, bet biocheminiu bei mitybiniu požiūriu vienos iš vertingiausių sodo kultūrų.
„Uogos labai vertinamos dėl didelio antioksidantų kiekio, sukaupia tokias biologiškai vertingas medžiagas kaip antocianinai, polifenoliai, flavonoidai. Šie junginiai pasižymi antikancerogeninėmis savybėmis, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus", - sakoma knygoje ir pateikiamos šilauogių sudėtinės medžiagos, kurių poveikis ypač stiprus.
Šilauogės itin vertinamos dėl juose esančių antioksidantų, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių funkcijas, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi priešvėžinį poveikį.
Penkios naudingiausios šilauogių savybės
1. Šilauogių uogose yra pterostilbeno (cheminis pavadinimas 3',5'-Dimethoxy-4-stilbenolas), kuris mažina cholesterolio kiekį. Kai kurie autoriai teigia, kad pterostilbenas ypač vartotinas tada, kai cholesterolio negalima sumažinti vartojant vaistus.
2. Pektinai, kurių šilauogėse randama iki 5 proc., skaidulinės medžiagos reguliuoja medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, šalina radionuklidus.
3. Bendras cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir aromatinių medžiagų kompleksas gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą.
4. Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažina jų infekcijų riziką. Atitinkami bioaktyvūs junginiai užkerta kelią bakterijoms atakuojančioms sveikąsias ląsteles, kurios dengia šlapimo takų sieneles.
5. Šilauogių uogos sukaupia daug cukraus (1 lentelė), vidutiniškai apie 10 proc., tačiau bendrame cukrų kiekyje vyrauja invertuotas cukrus arba, kitaip sakant, monosacharidai, kuriuose 50 proc. sudaro fruktozė ir 49 proc. gliukozė. Sacharozė sudaro mažiau negu 10 proc. nuo bendro cukraus kiekio, todėl šilauogių uogos labai vertingos kaip dietinis maistas, ypač tinkantis sergantiems cukralige.
Šilauogių vitaminai ir gintaro rūgštis, gelbstinti nuo kraujagyslių spazmų
Vitamino C (askorbo rūgšties) šilauogių uogose nėra daug, vidutiniškai apie 11 mg/100 g ir tuo jos nusileidžia daugeliui kitų uogų. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų uogose randama vidutiniškai 146 mg/100 g, aviečių - 24 mg/100 g, braškių - 57 mg/100 g, tačiau vitamino C šilauogėse ženkliai daugiau negu daugelyje vaisių: kriaušių vaisiuose būna apie 4 mg/100 g, obuoliuose - 3 mg/100 g, slyvose - 4 mg/100 g.
Be vitamino C šilauogių uogose randama ir kitų vertingų vitaminų: 0,02 mg/100 g vitamino B1, 0,02 mg/100 g B2, 0,3 mg/100 g PP ir kt.
Dar verta paminėti, kad šilauogėse yra vitamino K, kuris būtinas kraujo krešėjimo reguliavimui, reikalangas kaulų formavimuisi, jų gijimui po lūžių. Remiantis naujausiais Japonijos ir Amerikos mokslininkų duomenimis, nustatyta, kad vitaminas
K tirpina ant kraujagyslių sienelių susikaupusį cholesterolą ir kalcio nuosėdas, o ištirpintas medžiagas perneša ten, kur labiausiai to reikia - į kaulus. Šis procesas organizmą saugo nuo osteoporozės, kuri yra vyresnio amžiaus moterų rykštė.
Šilauogėse yra vitamino K, kuris tirpina ant kraujagyslių sienelių susikaupusį cholesterolą ir kalcio nuosėdas.
Organinių rūgščių šilauogių uogose randama apie 0,57 proc., o tai nėra daug. Tačiau be citrinos ir obuolių rūgščių, jose yra ir retesnių, biologiniu požiūriu labai svarbių rūgščių, tokių kaip chinino bei gintaro rūgščių. Ypač vertinga gintaro rūgštis, kuri sodų produkcijoje randama retai (jos daugiausiai yra agrastų uogose). Ši rūgštis ypač padeda, kai yra galvos smegenų kraujagyslių spazmai, kai reikia atstatyti atmintį ir fizinį pajėgumą, optimizuoti organizmo medžiagų apykaitos procesus.
Šilauogių skonis ir makro - bei mikroelementai
Gan didelis tirpių sausųjų medžiagų bei cukrų ir nedidelis organinių rūgščių kiekis suteikia šilauogių uogoms harmoningą saldų skonį. Šilauogių saldumas kinta priklausomai nuo klimato sąlygų bei veislės ypatybių. Uogų minkštimas balsvas su smulkiomis rusvomis sėklomis, jis nenudažo dantų kaip mėlynės.
Šilauogėse randama įvairių žmogaus organizmui būtinų makro- ir mikroelementų (žr. lentelę). Makro- (azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis) ir mikroelementai (geležis, varis, manganas, cinkas, boras) teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, būtini įvairioms organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
Šilauogių receptai
Vertingiausios yra šviežios šilauogės, bet jas galima užšaldyti, sudžiovinti. Kadangi šilauogėse vidutiniškai yra apie 15,3 proc. sausųjų medžiagų, jos tinka perdirbimui - tyrelėms, šaldymui bei džiovinimui. Iš šilauogių verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, jos naudojamos konditerijoje ir kulinarijoje įvairiems patiekalams gaminti bei pagardinti.
Taip pat iš šių uogų gaminami natūralūs dažikliai alkoholiniams gėrimams, konditerijos gaminiams, želė bei džemams.
Šaldiklyje išlaikytų uogų cheminė sudėtis mažai tepakinta. Jos tokios pat naudingos, kaip ir šviežios. Labai gražiai šaldytos šilauogės atrodo įmestos į putojančio gėrimo taurę - ir atšaldo ir papuošia.
Šaldytos šilauogės
Kad uogose išliktų vertingiausios savybės, beje, kaip ir daugelį vaisių ir uogų, šilauoges rekomenduojama sušaldyti greitai. Tuomet vandens kristalizacija vyksta greitai, susiformavę vandens kristaliukai mažiau pažeidžia uogas. Tačiau yra duomenų, kad vandens kristalai šiek tiek keičia uogų minkštimo struktūrą ir dėl to jose susidaro dar daugiau antioksidanto antocianino.
Prieš šaldant šilauoges reikia perrinkti, išrinkti labai mažas ir labai dideles, nuplauti vandens srove ir apdžiovinti. Tuomet vienu sluoksniu supilti ant padėklo ir dėti į kamerą, stengiantis, kad sušaltų kuo greičiau. Sušalusias išimti, supilti į indus ir laikyti -18 laipsnių C temperatūros šaldiklyje.
Galima šviežias uogas sutrinti su cukrumi ir užšaldyti. Cukraus dedama pagal skonį.
Šilauogių uogienė
- 1 kg šilauogių,
- 1 kg cukraus,
- 1-2 gvazdikėliai.
Perrinktas, nuplautas, nusausintas uogas inde susluoksniuoti su cukrumi. Po 24 val., kai atsiranda sulčių, jas nupilti ir lėtai, ant mažos ugnies, masę užvirinti. Paskui suberti gvazdikėlius, nugraibyti putas ir uogienę dar pavirti 20 min. Išvirtą uogienę išpilstyti į paruoštus stiklainius ir uždaryti spiritu išdezinfekuotais dangteliais.
Šilauogių, gervuogių ir aviečių uogienė
- 200 g šilauogių,
- 400 g gervuogių,
- 400 g aviečių,
- 1,2 kg cukraus,
- 1,5 stiklinės vandens.
Išvirti tirštą sirupą, suberti paruoštas uogas ir palaikyti 3-4 val. Paskui virti 30-40 min. Karštą uogienę išpilstyti į paruoštus stiklainius ir uždaryti dangteliais.
Natūralios šilauogės - be cukraus
Perrinktas uogas suberti į pusės litro stiklainius, užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dangteliais ir pasterizuoti verdančiame vandenyje 15 min. (nuo užvirimo pradžios). Sandariai uždaryti dangtelius. Laikyti vėsioje vietoje.
Šilauogių sultys
Į 1 kg uogų dedame 200 g cukraus, išmaišome ir paliekame pastovėti. Kai išsiskiria sulčių, įpilame šiek tiek vandens. Visą masę pakaitiname iki 50-60 laipsnių C temperatūros, po to nukeliame nuo ugnies ir išspaudžiame sultis. Jas supilame į indus, o juos pasterizuojame 75-80 laipsnių temperatūroje.
Šviežių arba šaldytų šilauogių gėrimas
- 4 stiklinės šviežių arba šaldytų šilauogių,
- 2 stiklinės braškių, aviečių arba žemuogių sulčių. Jas galima pakeisti apelsinų sultimis.
- Dar reikės 2 stiklinių vanilinio arba natūralaus neriebaus jogurto,
- 2 šaukštų cukraus.
Į trintuvą suberiame uogas, cukrų, supilame sultis, jogurtą. Plakti, kol gėrimo konsistencija taps vienalyte.
Šilauogių šaltsriubė
- 4 stiklinės uogų,
- 1,5 stiklinės vandens,
- 1/2 stiklinės cukraus,
- 1 arbatinis šaukštelis cinamono,
- 2 stiklinės natūralaus jogurto.
Uogas nuplauti, pabarstyti cukrumi, cinamonu, užpilti vandeniu. Užvirinti ir ant vidutinės ugnies virti apie 10-15 minučių. Atšaldyti. Suplakti smulkintuvu iki vientisos masės. Sumaišyti su jogurtu. Išpilsčius į lėkštes ar puodelius papuošti jogurtu, įberti keletą šviežių šilauogių.
Šalta, gaivi sriuba tinka karštai vasaros dienai. Vietoj šilauogių galima naudoti ir mėlynes. Norint tirštesnės sriubos, virimo pabaigoje galima įpilti nedideliame kiekyje šalto vandens ištirpintą šaukštą kukurūzų krakmolo ir dar truputį pakaitinti.
Dribsnių ir šilauogių košė
- 200 ml šilauogių (ar kitų uogų, tinka šaldytos),
- 230 ml dribsnių (avižiniai, ruginiai, kelių grūdų),
- 500 ml vandens, cukraus pagal skonį,
- žiupsnelis druskos.
Užvirti vandenį, sudėti uogas. Porą minučių pavirti. Įmaišyti dribsnius ir virti dar keletą minučių. Po to uždengus puodą dangčiu dar palaikyti apie 20 min. Pagardinti cukrumi ir druska. Taip pat galima naudoti ir greito paruošimo dribsnius.
Šilauogių skynimas ūkiuose
Šilauoges populiaru važiuoti skinti į ūkius. Uogadieniai, kaip mes juos vadiname, labai populiarūs JAV, Vakarų Europos šalyse. Tokie uogadieniai populiarėja ir pas mus. Juk tai puiki proga pamatyti, kaip ir kur uogos auga, prisiskinti jų neapdorotų jokiais išsilaikymą ilginančiais preparatais. Žmonės su šeimomis atvažiuoja į uogyną, skina uogas, pabūna gamtoje, aplanko vietos įžymybes. Ir dar parsiveža uogų į namus", - pasakoja tokios bendrovės vadovas.
„Amerikiečiai, vokiečiai, skandinavai atranda vis daugiau gerųjų šių uogų savybių, jie teigia, kad šilauogėse esančių naudingų medžiagų kiekiai 5-6 kartus lenkia daugelį uogų. Viena kavos puodelio dydžio porcija - 125 g prilygsta kone kilogramui bet kurių kitų uogų".
Kada šilauogės pradeda nokti ir kokiu laiku geriausia važiuoti jų skinti?
Mūsų klimato sąlygomis šilauogės noksta liepos - rugpjūčio mėnesį. Tuo laiku ir laukiami uogų skynėjai. Ūkių specialistai sako, jog geriau važiuoti uogų ne savaitgalį, kuomet skynėjų būna daugiausia, o paprastą savaitės dieną - tuomet skynėjų mažiau, o sunokusių uogų - daugiau.
Indus galima atsivežti savo, galima įsigyti vietoje. Labai svarbu, kad šilauogių galima parsivežti ne tik tam sykiui pavalgyti, bet jos tinka šaldyti, iš jų galima spausti sultis, virti uogienę, kompotus, taip organizmui naudingomis medžiagomis papildant kasdieninį meniu.
Vaikai mėgsta šilauoges ir skinti, ir valgyti.
Asa.lt informacija
Už duomenis apie šilauogių maistinę vertę dėkojame Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto laboratorijos vedėjui dr. Pranui Viškeliui, už informaciją apie šilauogių skynimą - UAB „Jūsų sodai" vadovui Petrui Basalykui, už receptus - Rūtai Antanaitienei.
Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemės ūkio produkcija, saugojimas ir perdirbimas, maisto pramonė
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
