Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Rudeninis vaismedžių tręšimas
2024-08-07 17:20 Peržiūros : 9319 SpausdintiArtėja vaismedžių ir kitų sodo augalų metinis ritualas - rudeninis tręšimas. Sodui reikia įvairių trąšų. Rudenį sodo augalus rekomenduojama tręšti mineralinėmis trąšomis išberiant trąšas apie augalus ir įterpiant į dirvą. Geriausia naudoti mineralinių trąšų mišinius. Į vieną kvadratinį metrą rekomenduojama išberti 50-80 g trąšų. Jei, siekdami sumažinti išlaidas, vartosite paprastas mineralines trąšas, pirmiausia reikėtų tręšti fosforo ir kalio trąšomis. Abiejų šių trąšų išberkite po 30-40 g veikliosios medžiagos į kvadratinį metrą ir įterpkite į dirvą, arba užberkite komposto žeme. Bet kokiu atveju trąšos su rudens ir žiemos krituliais iki pavasario pasieks augalo šaknis. Reikia atminti, kad fosforas ir kalis turi didelę reikšmę sodo augalų augimui, ir jų reikšmė yra ne mažesnė kaip azoto.
Fosforas dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir pagreitina kai kuriuos fermentatyvinius procesus. Jeigu augaluose trūksta fosforo, krakmolas nevirsta cukrumi, susilpnėja lapų ir ūglių augimas, o lapai darosi dėmėti raudonomis bei violetinėmis dėmėmis.
Dėmės ant obels lapų rodo, kad trūksta fosforo
Gaudami mažai fosforo sodo augalai krauna mažai pumpurų, pavasarį silpnai žydi ir mažai mezga. Dažnai būna, kad ir užsimezgę vaisiai nubyra. Gaudami daugiau fosforo sodo augalai greičiau subręsta, sutrumpėja jų vegetacijos periodas. Lietuvoje yra naudojamos šios fosforo trąšos: paprastasis superfosfatas, dvigubas superfosfatas, trigubas superfosfatas, precipitatas, boro superfosfatas.
Be fosforo normaliam augalų augimui labai svarbus yra ir kalis. Lietuvoje šiuo metu yra naudojamos šios kalio trąšos: kalio chloridas, kalio sulfatas, kalimagnezija. Kalio vaidmuo augalų vegetacijoje yra labai svarbus, nors jis ir neįeina į pagrindines sodo augalus sudarančias organines medžiagas. Kalis tarpininkauja anglies dvideginio asimiliacijai ir angliavandenių judėjimui augale. Trūkstant kalio susilpnėja asimiliacijos procesai, mažėja angliavandenių, ypač sacharozės ir krakmolo, kiekis, lėtėja plastinių medžiagų judėjimas iš lapų į kitus augalo organus.
Taip atrodo avietės, kai trūksta kalio (lapai susisukę, džiūsta)
Be to, trūkstant kalio, sodo augalų stiebai ir šakos užauga nenormaliai ištysę, laibi. Esant didesniam kalio trūkumui lapų pakraščiuose iš pradžių pasirodo rusvos dėmės, o vėliau lapai ima suktis, džiūti, pradedant pakraščiais ir einant į vidurį.
Dar viena iš būtinų sodo dirvai trąšų yra kalcis, kadangi šis elementas turi didelę įtaką sodo augalų baltymų sintezei. Jis ypač svarbus atstatant dirvos tirpalų normalų stovį (pH) bei dirvos struktūrą. Trūkstant jo augalų šaknys negali normaliai vystytis ir imti medžiagų iš dirvos.
Taip atrodo braškės,kai joms trūksta kalcio (dirva per rūgšti)
Dirvas sistemingai tręšti kalcio trąšomis būtina dėl to, kad sukauptas augale kalcis kaip atsarga antrą kartą negali būti panaudojamas. Kalciu galima tręšti ne tik rudenį, bet ir bet kuriuo kitu metų laiku. Rekomenduojamas augalų dirvos rūgštingumas yra aprašytas straipsnyje "Dirvožemio rūgštingumas"
Rudeninis sodo augalų tręšimas sustiprins jų šaknų sistemą, ir augalai geriau peržiemos. Be to, šiuo metu prekyboje galima įsigyti trąšų, praturtintų mikroelementais, tokiais kaip kalcis, magnis, boras, siera, geležis ir kt., kurie prie dviejų pagrindinių trąšų augalams bus kaip „garnyras". Iš paminėtų mikroelementų ypač svarbus yra magnis, kuris yra sudedamoji chlorofilo dalis ir turi didelę reikšmę anglies dvideginio asimiliacijai.
Augalui trūksta magnio
Trūkstant magnio lapai darosi margi, bet prie gyslų lapai lieka normalios spalvos - dėmės būna tarp gyslų. Dėl didelio magnio trūkumo anksti pradeda kristi apatiniai augalų lapai.
Labai svarbi augalams yra ir geležis, kurios trūkstant augalai suserga chloroze. Tada lapai darosi šviesiai žali arba visai pabąla.
Kiti mikroelementai, tokie kaip boras, cinkas, taip pat turi nemažą reikšmę sodo augalams ir vaismedžiams augti ir gausiai derėti. O jų pradeda trūkti, nes vaismedžiai ir sodo augalai toje pačioje vietoje auginami ilgesnį laiką, todėl paima šiuos elementus iš dirvos, o pakartotinai sunaudoti susikaupusių įvairiuose organuose šių elementų negali.
Šie lapai rodo geležies trūkumą
Normaliam vaisiaus vystymuisi pritrūko boro
Prekybininkai šiuo metu siūlo įvairiausias kompleksines rudenines trąšas, kuriose azoto kiekis yra nedidelis, bet jos būna aprūpintos minėtais mikroelementais, pvz., trąšos NPK 5-15-20. Šiuo atveju pirmasis skaičius reiškia azoto, kuris skatina lapijos augimą, antrasis - atsakingas už šaknis fosforas, o trečiasis - kalis, kuris skatina ląstelių funkcijas ir mikroelementų pasisavinimą. Tokių trąšų rekomenduojamos tręšimo normos prieš rudeninį sodinimą: vaismedžiams, uogakrūmiams, dekoratyviniams sumedėjusiems augalams - 12 kg/arui arba 120 g/m², vaismedžiams (virš 5 metų), uogakrūmiams, dekoratyviniams sumedėjusiems augalams - 3 kg/arui arba 30 g/m². Norint turėti gausesnį braškių derlių iš rudens patartina į dirvą išberti 6 kg/arui arba 60 g/m² šių kompleksinių trąšų.
Sodininkai mėgėjai dažniausiai trąšas sėja ranka, kuri gali būti ir mato vienetas - viename žmogaus delne vidutiniškai telpa 30 g trąšų. Tokio trąšų kiekio užtenka žmogaus ūgio augalui patręšti. Išbarstant trąšas jos paskleidžiamos tolygiai aplink kamieną tokiame plote, kokį užima pats augalas.
Rudeninis tręšimas bus optimaliaussias, kol nepradėjo masiškai kristi lapai, bet oro temperatūra yra kritusi iki 5-7 °C. Tai svarbu todėl, kad pasibaigus vegetacijai augalai maisto medžiagas įsisavins labai sunkiai arba visai nebeįsisavins.
Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų
Tuo tarpu azoto trąšomis rudenį vaismedžiai ir kiti sodo augalai netręšiami - jomis rekomenduojama tręšti kovo-balandžio mėnesį. Azotinėmis trąšomis netręšiama dėl to, kad rudeniniai ir žieminiai krituliai gali jas išplauti į gilesnius dirvos sluoksnius, kur jų nepasieks augalų šaknys, tačiau svarbiausia yra tai, kad azotas skatina augimą ir ilgesnį lapų žaliavimą. Atsižvelgiant į paskutinių dešimtmečių klimato atšilimą rudenį maitinti augalą, kad jis pradėtų leisti naujus ūglius ir lapus, paprasčiausiai neverta. Patręšti azotinėmis trąšomis augalai prasčiau žiemoja, padidėja iššalimų pavojus.
Be to, kad sodo augalai optimaliai vystytųsi, daugelis sodininkų juos tręšia organinėmis trąšomis. Tačiau šiomis trąšomis rekomenduojama tręšti antroje žiemos pusėje arba pavasarį. Tam patartina naudoti subrendusio ar pusiau perpuvusio komposto žemę, ir ją negiliai įterpti aplink augalus. Tokiu būdu ne tik aprūpinami maisto medžiagomis augalai, bet ir pagerinama dirvos struktūra.
Algis Mačiukas
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Medelynai, sodinukai , Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Vaisių ir uogų ūkiai, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalų apsaugos priemonės, Trąšos ir augalų tręšimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
