Kaip išauginti gerą pupelių derlių

2018-05-02 12:37   Peržiūros : 8575   Spausdinti


Pupelių tėvynė - Pietų Amerika, turbūt dėl to ten jų daugiausia auginama ir šiuo metu.  Europoje pupelės maistui pradėtos auginti apie XVI a. vidurį ir tapo ypač populiariomis Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje pupelių pasėlių plotai taip pat didėja.

Pupelių auginimas nesudarys didelių problemų net ir pradedančiam daržininkui, nes ši kultūra - viena iš mažiausiai reiklių. Tarp kitų dar­žo­vių pu­pe­lės už­ima ypa­tin­gą vie­tą dėl sa­vo mais­ti­nės ver­tės. Jų sėk­lo­se yra iki 30 proc. bal­ty­mų, daug an­glia­van­de­nių, mi­ne­ra­li­nių drus­kų, o ankš­ty­se - vi­ta­mi­nų C, B gru­pės, pro­vi­ta­mi­no A. Pupelės - viena maistingiausių daržovių, o jų baltymus žmogaus organizmas labai gerai įsisavina. Švie­žios ir su­bren­du­sios pu­pe­lės var­to­ja­mos įvai­riems pa­tie­ka­lams ga­min­ti, jas tin­ka šal­dy­ti, kon­ser­vuo­ti. Be to, šie pu­pi­nių šei­mos au­ga­lai pra­tur­ti­nan­a dir­vą azo­tu, ku­rį iš oro fik­suo­ja ant šak­nų gy­ve­nan­čios gum­be­li­nės bak­te­rijos, todėl la­bai ver­ti­na­mi kaip prieš­sė­liai.

Blondor
Pupelės Blondor

Pagal ankščių tipą pupelės skirstomos į gliaudomąsias ir šparagines. Gliau­do­mų­jų pu­pe­lių val­go­mos sėk­los, tuo tarpu špa­ra­gi­nių - jau­nos mė­sin­gos ankš­tys, kol dar ma­žos sėk­los. Šparaginių pupelių ankš­čių sie­ne­lė­se nė­ra per­ga­men­ti­nio sluoks­nio, o siū­lė­se plau­šai vys­to­si lė­tai ar­ba jų ga­li vi­sai ne­bū­ti.

Pa­gal stie­bo aukš­tį pu­pe­lės skirs­to­mos į krū­mi­nes, pu­siau vi­jok­li­nes ir vi­jok­li­nes. Vi­jok­li­nių pu­pe­lių stie­bai iš­au­ga iki 2-5 met­rų il­gio, to­dėl joms au­gin­ti rei­kalingos aukš­tos at­ra­mos.

Pupelių sėklos gali būti įvairių spalvų - nuo baltos iki juodos, taip pat ir įvairiai margos, tačiau mū­sų šalyje dažniau­siai au­gi­na­mos bal­ta­sėk­lės pu­pe­lės. Vis tik jos la­biau nu­ken­čia nuo ne­pa­lan­kių orų, todėl prieš sėjant pupeles, vertėtų labiau pasidomėti jų veislių įvairove ir pasirinkti tas, kurios pasižymi didesniu atsparumu.

Ferrari
Pupelės Ferrari

Šparaginės pupelės skiriasi savo ankščių spalva, kuri gali būti žalia, geltona ir net violetinė, tačiau la­biau mėgs­ta­mos veis­lės gel­to­no­mis ankš­ti­mis. Be to, šparaginės pupelės vertinamos kaip ankstyvos daržovės, nes kai kurių veislių ankštys maistui tinka jau birželio pabaigoje.

Dir­va ir jos trę­ši­mas

Pupelės gerai auga trąšioje, turinčioje nors šiek tiek humuso, puveningoje neutralaus PH (6,0-6,8), purioje ir greitai įšylančioje dirvoje. Au­gin­ti pu­pe­les ga­li­ma po įvai­rių prieš­sė­lių, iš­sky­rus ankš­ti­nius au­ga­lus. Geriausia jas auginti po kopūstų, bulvių, agurkų, pomidorų, kiek prasčiau po morkų, burokėlių, svogūnų. Ge­riau­siai jos de­ra po mėš­lu tręš­tų dar­žo­vių, bul­vių, šak­nia­vai­sių, žiemi­nių ja­vų. Į tą pa­čią vie­tą rekomenduojama so­di­nti tik praėjus 4-5 me­tams.

Pu­pe­lių šak­nų sis­te­ma stip­ri, to­dėl au­ga­lai su­ge­ba pa­im­ti mais­to me­džia­gas iš gi­les­nių sluoksnių. Pu­pe­lės  trę­šia­mos mi­ne­ra­li­nė­mis trą­šo­mis, ta­čiau iš ru­dens į dirvą ga­li­ma įterp­ti per­pu­vu­sio mėš­lo (20-30 t/ha) ar kom­pos­to. Ru­de­nį ar­ba anks­ti pa­va­sa­rį, prieš pa­grin­di­nį dir­vos dir­bi­mą, iš­be­ria­mos su­per­fos­fa­to (nor­ma 300-400 kg/ha), ka­lio drus­kos ar ka­lio chlo­ri­do (nor­ma 200-300 kg/ha) trą­šos, nes fos­fo­ro ir ka­lio trą­šos di­di­na pu­pe­lių sėk­lų der­lių, ge­ri­na ankš­čių ko­ky­bę bei au­ga­lų at­spa­ru­mą li­goms ir ken­kė­jams. Azo­to trą­šos (amo­nio sa­liet­ra - nor­ma 100-150 kg/ha) iš­be­ria­mos prieš sė­ją ar­ba au­ga­lams tik pra­dė­jus dyg­ti, kol ne­pra­si­dė­ju­si gum­be­li­nių bak­te­ri­jų veik­la. Be pa­grin­di­nių mais­to ele­men­tų pu­pe­lėms ypač rei­kia mag­nio, taip pat mik­ro­ele­men­tų bo­ro ir mo­lib­de­no.

Sėk­lų ruo­ši­mas ir sė­ja

Dau­gu­ma pu­pe­lių li­gų su­kė­lė­jų ir ken­kė­jų plin­ta per sėk­las, to­dėl prieš sė­ją jas rei­kė­tų termiškai ar­ba che­miškai dez­in­fe­kuo­ti. At­lie­kant ter­mi­nę dez­in­fek­ci­ją, pu­pe­lių sėk­los 25 min. laikomos 60 °C ar­ba 6 val.  - 50 °C tem­pe­ra­tū­ro­je, po to bei­cuo­ja­mos kon­tak­ti­nio vei­ki­mo bei­cais.

Maxidor
Pupelės Maxidor

Pupelės sėjamos saulėtoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje, kadangi tai - šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Jos sė­ja­mos po šal­nų, kai dir­va įšy­la iki 10-12 °C - ge­gu­žės mė­ne­sio ant­ro­je pu­sė­je, pra­dė­jus žy­dė­ti aly­voms. No­rint anksčiau vartoti švie­žias  špa­ra­gi­nių pu­pe­lių ankš­tis, jas ga­li­ma sė­ti anks­čiau ir pri­deng­ti p­lė­ve­le, ar­ba so­din­ti 20-25 die­nų au­gu­mo dai­gus. Dai­gams sėk­los į puo­de­lius sė­ja­mos ge­gu­žės mė­ne­sio pra­džio­je. Sėk­las lau­ke ga­li­ma sė­ti kas 2-3 sa­vai­tės iki lie­pos mė­ne­sio pra­džios, taip pratęsiant šviežių pupelių vartojimą.

Pu­pe­les rekomenduojama sėti ei­lė­mis, 40-45 cm tar­pu­ei­liais ar­ba 2 ei­lių juos­to­mis. Tarp ei­lių pa­lie­ka­ma  20 cm, tarp juos­tų - 50 cm at­stu­mai, tačiau reikėtų laikytis sėklų pardavėjų nurodytų kiekvienai veislei optimalių sodinimo atstumų. Sėk­los įter­pia­mos 3-5 cm gy­ly­je, 7-10 cm at­stu­mu tarp au­ga­lų. Sėk­los nor­ma 100-120 kg/ha. Ne­rei­kė­tų su­tan­kin­ti špa­ra­gi­nių pu­pe­lių pa­sė­lio. Re­čiau pa­sė­tos pu­pe­lės už­mez­ga dau­giau ankš­čių, jas pa­to­giau skin­ti. Au­gi­nant vi­jok­li­nes pu­pe­les prieš sė­ją 0,5 m at­stu­mu vie­nas nuo ki­to su­ka­la­mi kuo­lai. Tarp ei­lių pa­lie­ka­mas 1 m at­stu­mas. Prie kiek­vie­nos at­ra­mos liz­di­niu bū­du pa­sė­ja­mos 4-6 sėk­los. Kad pasėtos pupelės lygiau ir greičiau sudygtų, rekomenduojama jas privoluoti.

 

Pupelių priežiūra

Auginant pupeles reikia nuolat purenti tarpueilius, naikinti piktžoles ir tręšti. Sudygus pupelėms po 5-8 dienų galima pirmą kartą purenti tarpueilius, jeigu virš pasėtų pupelių susidaro dirvos plutelė, o pasirodžius daigamas to daryti nebegalima, nes yra pavojus nulaužti trapius ūglius. Tarpueilius pirmą kartą purenti galima tada, kai augalas pasiekia 6 cm, antrą - kai pasirodo pirma pora tikrųjų lapų. Dirvai išdžiūvus pupelės apkaupiamos. Apkaupimas padeda pupelėms išsilaikyti per stiprų vėją ir lietų. Iki žydėjimo pupelės beveik nelaistomos, tačiau jeigu ilgai nelyja, palaistyti reikėtų. Pupelėms žydint ir brandinant ankštis laistoma 2 kartus per savaitę - 10-15 l/m². Žydintys augalai auga labai intensyviai, jų stiebas pailgėja 2-3 kartus.

Purple Queen
Pupelės Purple Queen

Norint gero derliaus, pupeles teks tręšti mineralinėmis trąšomis, todėl auginant pu­pe­les veiks­min­ga tręš­ti trą­šo­mis su mik­ro­ele­men­tais per la­pus. Butonizacijos pradžioje pupelės per lapus yra tręšiamos amino rūgščių ir augalinių preparatų trąšomis. Šioje fazėje skystose trąšose esantys biostimuliantai sustiprina augalų gyvybingumą, fosforas stimuliuoja generatyvinių organų vystymąsi, kalis skatina maisto elementų kaupimąsi stiebuose, o molibdenas stimuliuoja gumbelinių bakterijų gyvybingumą bei jų produktyvumą. Šioje fazėje mikroelementai skatina gausesnį žydėjimą ir sutrumpina tarpubamblius, todėl pupelės auga žemesnės bei atsparesnės išgulimui. Neturint galimybės tręšti per lapus, pupelės tręšiamos du kartus. Pirmą kartą tręšiama pasirodžius pirmajam tikrajam lapui tręšiama superfosfato (15-20 g), amonio salietros 0,5 g, kalio druskos (10-15 g) mišiniu vienam kvadratiniam metrui. Antrą kartą tręšiama praėjus 3 savaitėms, kai pradeda formuotis žiedai.

Priklausomai nuo veislės, orų, dirvos kokybės pupelių vegetacija trunka 2-3 mėnesius. Norint išauginti daugiau pupelių, reikia laiku nuskinti prinokusias ankštis. Perlaužus ankštį galima įsitikinti, ar pupelės jau prinokusios. Šparaginių pupelių ankštys skinamos plokščios, traškios (lenkiant lengvai perlūžta), dar netu­rinčios storų plaušinių siūlų ir pergamentinio sluoksnio. Tinkamiausias skynimo laikas - kai sėklos yra kviečio grūdo dydžio. Per­augusios šparaginės pupelės bus neskanios. Ankštys skinamos nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio. Paprastomis sąlygomis ankštis galima laikyti ne ilgiau kaip parą, nes jos greitai perbręsta, kietėja ir džiūsta, tačiau žemesnėje tem­peratūroje (apie 0°C) ir didelio santykinio drėgnumo (apie 90%) patalpoje - net 5-7 paras. Skinti ankštis reikia kas keletą dienų, jei bus skinamos rečiau - jos jau bus peraugusios ir nebus tokios minkštos. Gliaudomosios pupelės nuimamos tuomet, kai ankštys pagelsta, o pupelės atrodo subrendusios.

 

Pupelių ligos ir kenkėjai

Pupelių derlių gali žymiai sumažinti ligos ir kenkėjai. Labai išplitusi pupelių virusinė liga yra pupelių paprastoji mozaika, nuo kurios stipriau nukenčia ilgesnės vegetacijos pupelės. Pirmuosius ligos židinius sudaro pupelės, išaugusios iš apkrėstų sėklų. Jau daigai būna išmarginti gelsvomis mozaikiškomis dėmėmis. Ant jaunų lapų atsiranda šviesiai žalsvų ir gelsvų dėmelių. Pupelės, apsikrėtusios vegetacijos metu, nuo paprastosios mozaikos mažiau nukenčia, negu tos, kurios išaugo iš apkrėstos sėklos.

Apsauga. Sėklai imti sveiko pasėlio sėklas ir sėti kuo ankščiau. Iš sėklinio pasėlio prieš žydėjimą pašalinti sergančius augalus,jeigu jų ne daugiau kaip 15 %. Priešingu atveju jų visai nepalikti sėklai. Naikinti amarus, kadangi jie platina šios ligos virusą.

De­gu­liai - la­bai iš­pli­tu­si ža­lin­ga pu­pe­lių li­ga. Gry­bas pa­žei­džia au­ga­lo ant­že­mi­nes da­lis per vi­są ve­ge­ta­ci­ją. Li­ga ža­lin­giau­sia dai­gams. Įdum­ban­čios pail­gos ru­dos dė­mės at­si­ran­da jau ant skilčia­la­pių. Pa­žeis­ti dai­gai žūs­ta, su­si­da­ro ant­ri­nės in­fek­ci­jos ži­di­niai. Vė­liau ap­si­krė­tu­sių au­ga­lų la­pai, lap­ko­čiai, stie­bai bū­na iš­mar­gin­ti ru­do­mis įdum­ban­čio­mis tam­ses­niais kraš­tais dė­mė­mis.

Ap­sau­ga. Ta­me pa­čia­me lau­ke pu­pe­les au­gin­ti ne anks­čiau kaip po 3-4 me­tų, pa­rin­k­ti saulėtus, vė­jo per­pu­čia­mus plo­tus, ne­su­tan­kin­ti pa­sė­lio, sė­ti svei­kas, bei­cuo­tas sėk­las. Esant rei­ka­lui, pa­sė­lį ap­do­ro­ti fun­gi­ci­dais.

Pu­pe­lių juod­li­gė puo­la nu­sil­pu­sius au­ga­lus, ypač pu­pi­nių ama­rų ap­nik­tas pu­pe­les, nes lipnios ama­rų iš­sky­ros yra la­bai ge­ra ter­pė juod­gry­biui vys­ty­tis. Ser­gan­čių pu­pe­lių ankš­tys ir stie­bai pasiden­gia tam­siai ža­lio­mis, be­veik juo­do­mis ap­na­šo­mis. Juod­li­gė ga­li la­biau iš­plis­ti ten, kur pupelės au­ga per tan­kiai ir dėl per di­de­lės drėg­mės. Juod­li­gės su­kė­lė­jas žie­mo­ja au­ga­lų lie­ka­no­se ir ap­krėsto­se sėk­lo­se.

Ap­sau­ga. Per gau­siai ne­tręš­ti au­ga­lų, nu­ė­mus der­lių, gi­liai su­ar­ti dir­vą, ve­ge­ta­ci­jos me­tu nai­kin­ti ama­rus.

Pupelių sklerotinis puvinys - tai labai plačios specializacijos grybas, galintis parazituoti įvairiausius augalus, tiek augančius lauke, tiek šiltnamiuose. Pupelės suserga jau užaugusios. Dažniausiai pažeidžiamos ankštys, nors gali pūti ir kitos antžeminės augalo dalys. Pūvančios

augalo dalies paviršiuje susidaro balta, panaši į vatą grybiena. Pupelės gali sirgti ir slapta sklerotinio puvinio forma. Tuomet jų paviršiuje grybiena nesusidaro. Tokie augalai paprastai gelsta, vysta ir supūva.

Pupelių kekerinis puvinys - tai labai plačios specializacijos grybas, parazituojantis ant įvairių augalų vegetacijos metu ir net ant saugyklose laikomų daržovių. Nuo kekerinio puvinio pupelės smarkiau nukenčia vėsiomis lietingomis vasaromis, ypač tankūs pasėliai, taip pat vėjo blogai perpučiamose vietose, antroje vasaros pusėje ir blogai vėdinamose saugyklose laikomos per drėgnos sėklos.

Apsauga. Nesėti pupelių per tankiai ir neauginti jų blogai vėjo perpučiamose, užpavėsintose vietose. Sėti gerai išvalytą, beicuotą sėklą. Gausiai netręšti o nuėmus derlių, pašalinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą.

Dai­gi­nė mu­se­lė ken­kia pu­pe­lių, žir­nių, agur­kų ir ki­tų au­ga­lų dai­gams. Tai ne­di­de­lis, 3-5 mm dy­džio, pil­kas, dvi­spar­nis vabz­dys. Prieš­nu­ga­rė­lė­je tu­ri tris iš­il­gi­nes tam­siai ru­das juos­te­les. Muselės pra­de­da skrai­dy­ti pa­va­sa­rį žy­dint vyš­nioms. Pa­te­lės de­da bal­tus, pail­gus, apie 1 mm il­gio kiau­ši­nius ša­lia dygs­tan­čių au­ga­lų. Iš­si­ri­tu­sios ler­vos min­ta irs­tan­čio­mis or­ga­ni­nė­mis me­džia­go­mis (to­dėl daug jų ran­da­ma švie­žiai mėš­lu pa­tręš­to­se dir­vo­se), dygs­tan­čio­mis sėk­lo­mis bei dai­gais. Pasė­tos sėk­los ne­su­dygs­ta, jo­se ran­da­mos įsi­grau­žu­sios bal­tai mur­zi­nos spal­vos, be­gal­vės ir be­ko­jės ler­vos. Jos iš­au­ga iki 7 mm, prie­ki­nis jų kū­no ga­las smai­lus, už­pa­ka­li­nis - bu­kas. Dai­gų stie­be­liuo­se ir la­pe­liuo­se ler­vos iš­grau­žia lan­das. Pa­žeis­ti dai­gai džiūs­ta ir nu­nyks­ta. Daž­nai nu­džiūs­ta au­gi­mo kū­ge­lis.

Ap­sau­ga. Bei­cuo­­ti sėk­las, dar­žo­vėms skir­ti grei­tai įšy­lan­čias ir iš anks­to pa­tręš­tas dir­vas, sėklų dy­gi­mo ir dai­gų au­gi­mo me­tu pa­sė­lį užden­gti ag­rop­lė­ve­le.

Si­to­nai ken­kia įvai­riems ankš­ti­niams au­ga­lams, la­biau­siai žir­niams, pu­pe­lėms, vi­kiams ir lubi­nams. Si­to­nai - tai 3-5 mm il­gio pilkš­vi va­ba­lai. Jų ant­spar­niai su va­gu­tė­mis. Prie­ki­nė­je gal­vos da­ly­je tu­ri straub­liu­ką. Kenk­ti pra­de­da anks­ti pa­va­sa­rį. Va­ba­lai iš­grau­žia la­pų minkš­ti­me ga­na taisyk­lin­gas ap­va­lias iš­kan­das (vie­nas va­ba­las per die­ną su­grau­žia apie 6 mm²). Ga­li ap­grauž­ti ir dai­gų au­gi­mo kū­ge­lį, to­dėl si­to­nai ža­lin­gi jau­nam pa­sė­liui. Va­ba­lai mai­ti­na­si apie 1,5 mėn.

Ap­sau­ga. Svar­biau­sia bei­cuo­ti sėk­las.

Pu­pe­li­niai grū­di­nu­kai. Su­au­gę va­ba­lai bū­na 2-3,5 mm il­gio, pla­tūs, kres­ni, ru­dai pilkš­vi, kūnai ap­au­gę tan­kiais gels­vai žals­vais plau­ke­liais.

Ap­sau­ga. Sau­go­ti, kad grū­di­nu­kų ne­pa­tek­tų į san­dė­lius, san­dė­lius dez­in­fe­kuo­ti, pu­pe­les laikyti vė­sio­se pa­tal­po­se.

Pu­pi­niai ama­rai. Daž­nai pu­pe­lių pa­sė­liuo­se ap­tin­ka­mi pu­pi­niai ama­rai. Su­au­gė­liai gali būti ir sparnuo­ti, ir be­spar­niai, apie 2,4 mm il­gio, juos­vi, tam­siai ru­do ar žals­vo at­spal­vio. Ler­vos ža­lios. Nim­fų šo­nai iš­mar­gin­ti bal­to­mis vaš­ki­nė­mis dė­me­lė­mis. Tai pla­čiai pa­pli­tęs ken­kė­jas, ga­li kenk­ti ir lau­kuo­se, ir šilt­na­miuo­se. Daž­niau­siai pa­žei­džia run­ke­lius, bu­ro­kė­lius, špi­na­tus, pu­pas, pu­pe­les ir dau­ge­lį ki­tų au­ga­lų. Per va­sa­rą ga­li už­aug­ti dau­giau kaip 10 ama­rų ge­ne­ra­ci­jų. Pa­va­sa­rį ir va­sa­rą šie ken­kė­jai vei­sia­si par­te­no­ge­ne­tiš­kai, tik ru­de­ni­nė ge­ne­ra­ci­ja yra dvi­ly­tė. Jei­gu pa­va­sa­ris anks­ty­vas, šil­tas ir iš per­žie­mo­ju­sių kiau­ši­nių gau­siai iš­si­ri­to ama­rų, ti­kė­ti­nas di­des­nis pu­pi­nių ama­rų iš­pli­ti­mas ir ža­la.

Ap­sau­ga. Nai­kin­ti ar­ti pa­sė­lių au­gan­čius krū­mus ir pik­tžo­les, o pa­ste­bė­jus pir­muo­sius ama­rų ži­di­nius, pa­sė­lius purkš­ti in­sek­ti­ci­dais ir afi­ci­dais.

Pupelių veis­lės

Pu­pe­lių rū­šių ir veis­lių įvai­ro­vė pa­sau­ly­je la­bai di­de­lė. Tro­pi­nė­se ir sub­tro­pi­nė­se Ame­ri­kos, Azi­jos ir Af­ri­kos ša­ly­se au­ga iki 200 skir­tin­gų rū­šių, iš ku­rių pla­čiau au­gi­na­ma apie 20, o di­des­nę prak­ti­nę reikš­mę tu­ri 9 rū­šys.  Lie­tu­vo­je la­biau pa­pli­tu­sios krū­mi­nės gliau­do­mo­sios ir špa­ra­gi­nės pu­pe­lės.

UAB „Sėkluva" siūlomos derlingų pupelių veislės

Šparaginės pupelės

Veislė Firma (šalis)
____________________________

Aprašymas

Berggold

berggold

Vidutiniškai ankstyva veislė. Derėti pradeda po 60-65 dienų nuo sėjos. Augalai apie 45 cm aukščio. Ankštys geltonos, apie 13 cm ilgio ir 0,9 cm pločio, skanios. Sėklos baltos, pailgos.

Blondor
Prancūzija

blondor

Ankstyva veislė iš Prancūzijos. Augalai 40-45 cm aukščio. Ankštys tiesios, lygios, 12-13 cm ilgio, aukso geltonumo, apvalaus skerspjūvio, labai skanios. Sėklos baltos, pailgos, smulkios.

Brittle
Wax

brittlewax

Vėlyva veislė. Augalai 30-45 cm aukščio. Ankštys geltonos, iki 15 cm ilgio, apvalaus skerspjūvio, mėsingos, be plaušelių. Tinka šaldyti ir marinuoti.

Ferrari
Italija

ferrari

Ankstyva veislė. Augalai 35-45 cm aukščio. Ankštys tamsiai žalios, 13 cm ilgio, skanios. Subręsta per 60 dienų nuo sėjos. Sėklos baltos, smulkios.

Purple
Queen

purple

Ankstyva veislė. Augalai neaukšti. Ankštys apie 15 cm ilgio, violetinės, verdant pažaliuoja, labai skanios. Vartojimui subręsta per 53-55 dienas nuo sudygimo. Tinka konservuoti ir šaldyti.

Tara
Polan

tara

Ypač derlinga vidutinio vėlyvumo veislė, atspari antraknozei ir bakteriozei. Laikas nuo sėjos iki derliaus nuėmimo - 76 dienos. Ankštys aukso geltonumo, apvalaus skerspjūvio, 12-14 cm ilgio ir 9 mm pločio, išsidėsčiusios viršutinėje augalo dalyje, subręsta vienu metu, todėl derlių galima nuimti mechanizuotai. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Veislė apdovanota aukso medaliu Tarptautinėje parodoje Polagra 95.

Gliaudomosios pupelės

Veislė, Firma (šalis)
_______________________________

Aprašymas

Igolomska
Polan

igolomska

Labai ankstyva derlinga veislė. Augalai apie 50 cm aukščio. Sėklos cilindro formos, baltos, su neryškiomis gyslelėmis, vidutinio dydžio.

Borlotto lingua di fuoso nano
Italija

borlotto

Vidutiniškai ankstyva gliaudomų pupelių veislė. Augalai žemi, derėti pradeda po 66-70 dienų nuo sėjos. Ankštys ilgos, jose subręsta po 7 kremines sėklas su raudonais dryželiais.

Wawelska Polan

wawelska Derlinga ankstyva veislė. Augalai neaukšti. Ankštys auga krūmo išorėje. Sėklos didelės, raudonai rudos spalvos, lygia blizgia odele, lengvai gliaudenamos iš ankščių. Tinka vartoti šviežias ir konservuoti.

Kininės pupuolės (vignos)

Veislė, Firma (šalis)
__________________________

Aprašymas

Un Metro
Italija

unmetro

Vijoklinė vėlyva veislė iš Italijos. Augalai aukšti, todėl reikia atramų. Derėti pradeda po 75-80 dienų nuo sėjos. Ankštys žalios, iki 60 cm ilgio ir 7 mm pločio. Tinka šaldyti ir marinuoti.

Tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Daržovių auginimas, Augalininkystė, žemdirbystė
Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Šaknų gumbas rapsų pasėliuose: situaciją jau galima kontroliuoti!

Šaknų gumbas laikomas viena iš sunkiausiai kontroliuojamų grybinių ligų rapsų pasėliuose. Tačiau labai nerimauti neverta, nes jau yra sukurtos šaknų gumbui atsparios rapsų veislės 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

Kaip išauginti gerą pupelių derlių

Pupelių auginimas nesudarys didelių problemų net ir pradedančiam daržininkui, nes ši kultūra – viena iš mažiausiai reiklių. 

burokeliu auginimas

Kaip išauginti gerą burokėlių derlių

Hibridinės veislės labiau tinka mechanizuotam auginimui, todėl jas renkasi ūkininkai 

moliūgai

Kaip išauginti gerą moliūgų derlių

Daug kur pasaulyje moliūgai ir auginami kartu su kukurūzais, dėl ko abiejų derlius smarkiai padidėja 

Kaip išauginti gerą žirnių derlių

Žirniai - ne tik baltymingas maisto produktas, bet ir puikus priešsėlis kitiems lauko augalams 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Kaip išauginti gerą bulvių derlių

Kokias bulvių veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti 

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Įmirkusių dirvų dirbimas

Nors dėl liūčių ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius ir paskelbta ekstremali situacija, tačiau įmirkusias dirvas įdirbti ir paruošti jas naujiems derliams teks patiems ūkininkams. Būtent todėl reikalingos ne tik naujos žinios, bet ir novatoriškas mąstymas bei strateginis darbų organizavimas.  

česnakai

Česnakai

Česnakų auginimas, dirvos česnakams paruošimas, česnakai iš sėklų, česnakų derliaus nuėmimas 

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derlius pagrindas

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derliaus pagrindas

Naujos technologijos leidžia itin tiksliai nustatyti trąšų pesticidų, normas, dirbti laukuose. Automatinės vairavimo sistemos, kintamos normos technologijos, augalų fiziologinės būklės jutikliai 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

obelų genėjimas

Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Vaismedžių genėjimas, vaismedžių formavimas, obelų vainiko formavimas, obelų genėjimas 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Antrametis derlius kiek smulkesnis, aktyviai nenaudojant cheminių apsaugos priemonių uogos kiek pažeistos ligų

Kultūrinių žemuogių auginimas

Žemuogės yra labai perspektyvios prekiaujant sodinukais, šviežių uogų skynimui ir prekybai konservuotomis žemuogėmis. 

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 ... 9 10 11 12 13 14 15 16 17 ... 38

Bažnyčių g. 18-3, Tauragė
Telefonas: +370-446-55108

Šventežerio k. dal., Lazdijų sen., Lazdijų r.
Telefonas: +370-318-44789, Mobilus: +370-672-19980

Panerių g. 62/1, Vilnius
Telefonas: +370-5-2136730, El. paštas: info@ekometrija.lt

Radastų g. 29, Ukmergė
Mobilus: +370-686-55435, El. paštas: r.nanartavicius@gmail.com

Ėriškėlių g. 12, Ėriškių k., Upytės sen., Panevėžio r.
Telefonas: +370-45-555745, +370-45-555734, El. paštas: ezub22@gmail.com

Mainų g. 6, Klaipėda
Telefonas: +370-46-242111, El. paštas: info@erum.eu

Sakalų k., Jašiūnų sen., Šalčininkų r.
Telefonas: +370-380-46936, Mobilus: +370-678-43034, El. paštas: darzoves@erdves.lt

Sausupio g. 15, Vilnius
Mobilus: +370-611-46996, El. paštas: info@fokusgroup.lt

Juknaičių k., Juknaičių sen., Šilutės r.
Telefonas: +370-441-58728

Bambininkų k., Simno sen., Alytaus r.
Telefonas: +370-315-49509, Mobilus: +370-698-75054
1 ... 9 10 11 12 13 14 15 16 17 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Pašarinių žolių mišinys lengvai dirvai (smėlis)

Varpinių ir ankštinių žolių mišinys smėlėtam dirvožemiui ...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

Geležinkelio svarstyklės

Geležinkelio vagonų svarstyklės

1 2 3 4 5 ... 7