
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Dirvos rūgštėjimas - neišvengiamas procesas, tad, norint palaikyti optimalų dirvožemio rūgštingumą, reikia ne tik jį stebėti, kontroliuoti, bet ir kalkinti. Dirvos kalkinimas yra svarbi agrotechninė procedūra, leidžianti padidinti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą. Kaip žinome, pH yra rūgštingumo ir šarmingumo rodiklis, kitaip dar vadinamas vandenilio rodikliu, kurio skalė yra nuo 1 iki 14. Šis matas parodo, kokia yra rūgščių ir šarmų pusiausvyra, t. y., koks yra kalcio kiekis dirvožemyje. Rūgščių dirvų pH yra mažiau kaip 7, o šarminių - daugiau kaip 7.
Nuo dirvožemio pH daugiausia priklauso mineralinių medžiagų tirpumas ir jų prieinamumas augalams. Pakalkinus rūgščią dirvą keičiasi jos reakcija, pagerėja fizinės, cheminės ir mikrobiologinės savybės. Toliau pasiaiškinsime, kodėl rūgštėja dirvos, koks yra optimaliausias pH skirtingiems augalams, kaip šį rodiklį nustatyti ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis mažinti dirvos rūgštingumą.
Kai kurie augalai, kaip šilauogės, spanguolės ar hortenzijos, mėgsta rūgščią dirvą, tačiau dauguma kultūrinių augalų labiau mėgsta nerūgščią, pakankamai maistinių medžiagų turinčią dirvą. Dažniausiai daržuose auginamiems augalams optimaliausias pH yra apie 6,0 - 6,5. Ne vienas daržininkas yra susidūręs su problema, kai pasodinus sveikus ir gražius daigus į dirvą, jie nustoja augti ir vystytis, o kartais net žūva. Priežasčių gali būti net keletas, tačiau viena iš jų - per rūgštus dirvožemis. Šiuo atveju išvada vienintelė - kuo labiau nuo normos yra nutolęs pH rodiklis, tuo blogiau tokioje dirvoje tirpsta ir augalų nebeįsisavinamos maisto medžiagos.
Pagrindinės dirvo rūgštėjimo priežastys yra sekančios:
Nuo išvardytų kriterijų dirva ne tik rūgštėja, bet ir pavargsta. Tokioje dirvoje augalai blogiau įsisavina maisto medžiagas - azotą, fosforą, kalį, magnį, kalcį ir kai kuriuos mikroelementus, kaip geležį, borą, cinką, varį, manganą. Rūgščioje dirvoje ypač suaktyvėja šaknų ligų sukėlėjai, o gerųjų dirvos bakterijų veikla ženkliai susilpnėja. Rūgščioje dirvoje negyvena net sliekai.
Mūsų klimatinėje zonoje auginami augalai normaliai auga, gerai vystosi ir ilgainiui duoda mums didelį derlių tiek rūgštiniuose, neutraliuose ir šiek tiek šarminiuose dirvožemiuose. Kadangi skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį, žemiau pateikiama susisteminta informacija apie optimalias pH normas skirtingiems augalams:
Įvairios daržovės geriausiai auga, kai dirvos pH 6 - 7:
Optimalaus rūgštumo dirvožemyje užtikrinama tinkama dirvožemio struktūra, mikroorganizmų veikla, maisto medžiagų prieinamumas augalams, o tai sudaro sąlygas užauginti kokybišką produkciją.
Tiksliai nurodyti, ar dirvą reikia kalkinti ir kiek kalkinių medžiagų berti, galima tiktai dirvožemį agrotechniškai ištyrus laboratorijoje. Žemdirbystės ūkiuose šiuo metu yra naudojami nedideli pH matuokliai, kurių pagalba galima ne tik greitai bei pakankamai tiksliai fiksuoti matavimo rezultatus, bet ir patogu juos nešiotis su savimi. Nešiojamus matuoklius galima įsigyti ne vienoje agroįranga ar matavimo prietaisais prekiaujančioje įmonėje. Be šio matuoklio sodininkystės - daržininkystės parduotuvėse ar specializuotuose prekybos centrų skyriuose yra prekiaujama pH lakmuso juostelėmis. Jų pagalba, tai yra, pagal vykstančios reakcijos aprašymą ir lakmuso juostelės spalvą, dirvos rūgštingumo lygis nustatomas gamintojo pridedamoje skalėje, parodančioje dirvos pH.
PH lakmuso juostelės
Tačiau kaip lakmuso juostelė gali būti ir mūsų soduose auginami augalai. Pavyzdžiui, auginant hortenzijas dirvos rūgštingumą parodo jų žiedai. Kuo didesnis dirvos rūgštingumas, tuo žiedai labiau mėlyni. O nuo šarminės reakcijos gėlyne žiedai paraudonuoja. Per didelį dirvos rūgštingumą rodo pradėjusios augti šios piktžolės: laukinės rūgštynės, takažolės, asiūkliai, trikertės žvaginės, veronikos, viržiai, dirvinės aklės. Samanos pasirodo dirvožemiuose, kurių rūgštingumas mažesnis nei 4,5. Laukinės rūgštynės, asiūkliai, laukinės mėtos, gysločiai, šliaužiantys vėdrynai dažniausiai auga ant rūgščių dirvožemių (pH 4,6 - 5).
Ilgamečiai tyrimai rodo, kad dirvas galima kalkinti bet kuriuo metų laiku. Tačiau geriausia kalkinti rudenį. Tuo laiku yra daug kalkinimui tinkamų plotų. Be to, kalkinės medžiagos iki pavasario gerai neutralizuoja dirvos rūgštingumą. Pavasarinis kalkinimas, kol dirvos dar neperdžiūvo, taip pat efektyvus. Vasarą paskleistos kalkinės medžiagos turės įtakos tik kitų metų derliui. Žiemą tikslingiau kalkinti lygius laukus, bet reikia vengti kalkinti šąlant ir kai vėjo greitis didesnis kaip 5 - 6 m/s. Tačiau žiema žiemai nelygi. Jeigu kalkines trąšas tik paskleisite, bet jų neiterpsite - norimo rezultato, taip pat nesulauksite.
Kaip supratoje, kalkinimo efektyvumas didžiąją dalimi priklauso nuo jų tinkamo paskleidimo. Didesniuose ūkiuose dirvos kalkinimui gali būti naudojami mineralinių trąšų barstytuvai ar kitos techninės priemonės. Mažuose, individualių sklypų plotuose kalkines trąšas galite išbarstyti rankomis. Vienaip ar kitaip išbarstytas trąšas, kad jų neišnešiotų vėjas, reikia kuo skubiau ir kuo vienodžiau įterpti į dirvą. Tik tinkamai jas permaišius su dirvos paviršiumi gausite geriausią rezultatą. Visai netinka giliai užarti, tačiau įterpti galite lėkštinėmis ar lengvomis akėčiomis, kultivatoriumi ar rankomis su grėbliuku.
Kalkinių medžiagų paskleidimas dirvos paviršiuje
Intensyvinant žemės ūkio gamybą rūgščiose dirvose, didinant jų derlingumą ir mineralinių trąšų efektyvumą, kalkinimas yra viena iš svarbiausių garantijų. Geriausi rezultatai pasiekiami atskirai vertinant kiekvieno pasėlių ploto pH. Jau augalų dygimo ir augimo metu galima suprasti, kad dirva rūgšti, nualinta. Tada pastebimas netolygus augimas, augalų ligos, pageltę pasėlių plotai. Tai rodo, jog kalkinimas yra būtinas. Tik sistemingas kalcio preparatų naudojimas duoda geresnių rezultatų. Todėl norint turėti pakankamai gerą auginamų kultūrų derlingumą, reikalingi reguliarūs dirvos rūgštingumo tikrinimai, o reikalui esant - savalaikis kalkinimas.
Dirva yra laikoma rūgščia, kai jos pH yra 6,5 ar mažesnis. Dirvožemis, kurio pH yra mažesnis nei 4,5, yra stipriai rūgštus dirvožemis. Dirvožemis, kurio pH yra 4,6 - 5,0, yra vidutiniškai rūgštus, o dirvožemis, kurio pH yra 5,1 - 6,5, yra silpnai rūgštus.
Dirvai kalkinti naudojamos šios kalkinės medžiagos: dolomitmilčiai, klintmilčiai, trupintos klintys, degtos kalkės, cemento dulkės, defekatas, kreida, klintinis tufas. Naudojant šias medžiagas dirvos reakcija neutralizuojama, pagerinama jos struktūra, biologinis aktyvumas, joje padidėja maisto medžiagų kiekis.
Kalkinių medžiagų normos priklausomai nuo dirvožemio pH ir mechaninės sudėties (CaCO3 kg/a)
Dirvožemio mechaninė sudėtis |
Stipriai rūgštus (pH4,5 ir mažiau) |
Vidutiniškai rūgštus (pH4.6 -5,0) |
Silpnai rūgštus (pH 5,1 - 6,5) |
Smėlis |
30 - 40 |
15- 20 |
Iki 10 |
Priesmėlis |
40 - 60 |
25 - 30 |
10 - 20 |
Priemolis ir molis |
60 - 80 |
40 - 50 |
20 - 30 |
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad biocheminės reakcijos ir fiziologiniai procesai vyksta geriausiai, kai dirvožemio pH 6 - 7.
Atsižvelgiant į reagavimą į aplinką ir reagavimą į kalkinimą, augalus galima suskirstyti į šias grupes:
Šiuo atveju, neigiamas kalkinimo poveikis bulvėms ir linams paaiškinamas ne tiek rūgštingumo neutralizavimu, kiek dirvožemyje pasisavinamų boro junginių sumažėjimu ir per didele kalcio jonų koncentracija tirpale. Pavyzdžiui, sėjomainose, kuriose yra didelis bulvių ir linų savitasis svoris, naudojant dideles trąšų, ypač kalio, normas, kalkinimas gali būti atliekamas naudojant dolomitmilčius, kurių sudėtyje yra: kalcio oksidas (CaO) - 30 %; magnio oksidas (MgO) - 20 %; kalcio karbonatas (CaCO3) - 51 %; magnio karbonatas (MgCO3) - 42 %; iš viso karbonatų (CaCO3 + MgCO3) - ne mažiau kaip 85 %.
Dėl šių teigiamų dolomotmilčių savybių ir cheminės sudėties galima naudoti ne tik bulvių ar linų tręšimui, tačiau didelį efektą galima gauti naudojant juos šiltnamiuose ar skatinant ankštinių kultūrų augimą. Prieš sėjant lauko daržoves, kaip pavyzdžiui, ridikėlius ar sodinat kopūstus bei kitas daržoves į 1 kv. m dirvožemio taip pat galite išberti 0,5 kg šių trąšų.
Dolomitmilčius rekomenduojama naudoti ir kai dirvožemiui reikia mikroelementų, nes jie ne tik veiksmingai stabdo dirvos rūgštėjimą, bet neleidžia susidaryti ir dideliam aliuminio kiekiui; gerina fizikines ir chemines dirvos ypatybes bei struktūrą; skatina efektyvesnį organinių ir mineralinių trąšų įsisavinimą; skatina augalams naudingų mikroorganizmų dauginimąsi; papildo dirvą kalciu, skatinančiu augalų augimą ir stiprinančiu augalų šaknų sistemą, bei magniu, aktyvinančiu fotosintezę. Dolomitmilčius vienodai paskleidus dirvoje, sudrėkę jie beveik nelimpa prie barstytuvų ir įrankių paviršių, greitai įsigeria į dirvą.
Naudojant dolomiltmičius yra pašalinamas ne tik dirvos rūgštingumas, bet kalkinimas turi daugialypį teigiamą poveikį dirvožemio savybėms, jo derlingumui. Dauguma kultūrinių augalų normaliai auga ir dera tik nerūgščioje dirvoje, todėl dirvožemį, kurio pH mažesnis nei 6, būtina kalkinti. Kalkinant augalų šaknys lengviau įsisavina mitybines medžiagas, pagerinama mikroorganizmų veikla (aktyvinami jų fermentai). Dirvožemyje, kurio pH mažesnis nei 5, beveik nėra atmosferos azotą fiksuojančių bakterijų. Rūgščiame dirvožemyje mažiau ir kitų bakterijų, lėčiau skaidomos augalų liekanos, todėl pablogėja ir augalų mityba. Augalai, negaunantys reikiamų mitybinių medžiagų, būna silpni, juos greičiau pažeidžia ligos ir kenkėjai.
Naudojimo rekomendacijos: dolomitmilčiai naudojami atvirame grunte, šiltnamiuose, auginimo konteineriuose. Dolomitmilčius išberkite ir įterpkite į dirvą prieš sėją (sodinimą) arba nuėmę derlių. Optimalus dolomitmilčių naudojimo laikas - pavasaris (nutirpus sniegui) ir vėlyvas ruduo. Vidutinė trąšų norma - 300 g/m². Aplink krūmus ir medžius tręškite šakų vainiko pločio ruožą. Tręšiant veją dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Dolomitmilčių naudojimo periodiškumas - kas dvejus ar trejus metus. Neutralizuotoms durpėms ruošti - 6 kg dolomitmilčių 1 000 l (1 m³) rūgščių durpių.
Algis Mačiukas
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui
Alyvų auginimas, dekoratyvinės alyvų veislės, alyvų sodinimas, alyvų genėjimas ir alyvų priežiūra
Rododendrai, rododendro sodinimas, priežiūra, dirvožemis rododendrams, rododendrų tręšimas
Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių
Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų
Pakeltos lysvės, pakeltų lysvių įrengimas, kaip ir ką auginti pakeltose lysvėse
Tikroji levanda, levandų auginimas iš sėklų, levandų sodinimas, geriausia, vieta, levandų genėjimas
Grikių naudingos savybės, dirvožemio paruošimas grikiams, grikių auginimo agrotechnika, grikių naudojimas kaip sideralinio ir medingojo augalo
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms
Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas
Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas
Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide
Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti
Meškinis česnakas, meškinio česnako dauginimas sėklomis ir svogūnėliais, kaip auginti meškinį česnaką
Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai
Sausmedžių auginimas, mėlynojo sausmedžio uogos, sausmedžio sodinimas, dirvožemis sausmedžiams, priežiūra
Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti
Saulės uogos, Solanum retroflexum naudingos savybės, dauginimas, auginimas ir priežiūra
Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai
Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas
Naminis sidras, naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, sidro nuosėdų nuėmimas
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Džiovinimo verslas, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas
Kaip išsirinkti šiltnamį, vietos šiltnamiui parinkimas, šiltnamio projektas, optimali šiltnamio konstrukcija, šiltnamio statyba
Bioproduktas Pireco Mucofol braškių lapams purkšti nuo gr...
Trąšos braškėms po derliaus - pristato Mivena Uab - kompa...
Laistymo sistemos įranga Klaipėda, automatinio laistymo į...
Žolės pjovimas gera kaina, aukštos žolės pjovimas kaina, ...
Sklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Traktorius vejos pjovimui, žolės pjovimo traktorius Taura...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT
Šildantys anglies pluošto apklotai
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau