Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Dekoratyvinių eglių auginimas
2021-11-17 23:33 Peržiūros : 1537 Spausdinti
Dekoratyvinių eglučių sąraše Lietuvoje pirmauja 2 rūšys: baltoji eglė ir dygioji eglė. Didelį populiarumą turi baltųjų eglių veislė Conica. Sodinti eglutes galima keliais būdais - sėklomis, auginiais ir sodinukais. Lengviausias būdas - auginti egles iš sodinukų. Auginimas iš sėklų ar auginių yra žymiai ilgesnis ir sudėtingesnis.
Kada sodinti baltąją eglę
Baltąją eglę su uždara šaknų sistema konteineryje galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Sodinant pavasarį ir vasarą reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, kurie gali sukelti jaunų švelnių spyglių nudegimus, ypač kai jaučiasi drėgmės stoka dirvoje.
Eglutes atviromis šaknimis sodina nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio arba nuo rugpjūčio vidurio iki spalio. Svarbu, kad sodinukas paleistų šaknis naujoje dirvoje iki žiemos pradžios.
Dirva eglėms
- Gera dirva baltajai eglei: priemolis, priesmėlis, humusinga, saikingai drėgna, lengvai rūgšti, gerai sulaikanti drėgmę, gerai drenuota dirva, neutrali.
- Netinkama dirva: sunki, labai sausa, kalkinė, pernelyg drėgna, pelkėta, nepralaidi, su aukštais gruntiniais vandenimis.
- Tinkamas dirvos rūgštingumas baltajai eglei: 5,1-7,5 pH.
- Palanki vieta baltosioms eglėms: apsaugota nuo vėjų, pusiau šešėlinė, šiaurinė ir rytinė pusė.
- Prasta vieta: vėjuota, pelkėta, šalia judrios gatvės, pernelyg saulėta pavasario metu - tokioje vietoje reikės sukurti uždangą nuo saulės.
- Suderinami biologiniai kaimynai: kadagiai, tujos, kiparisai, pušys, erikos, paparčiai, mėlynės, pakalnutės, našlaitės, kiškiakopūsčiai, kvapioji avietė, kai kurios obelys. Kitiems augalams nepavyksta susigyventi su egle dėl didesnio dirvos rūgštingumo po ja, kuris susidaro nukritusių spyglių sluoksnio dėka.
Baltųjų eglių sodinukų paruošimas
Kokybiškas baltosios eglės sodinuko kamienas visada turi tolygiai paskirstytas šakeles. Spyglių spalva turi būti intensyvi, neišblukusi. Sudžiūvę spygliai būna pageltonavę - toks sodinukas prastai augs arba neprigis.
Galima pašalinti sudžiūvusias, pažeistas šakas ir šakų galiukus.
Geresniam prigijimui sodinuko šaknis merkia vandenyje 12 valandų, toliau nuo saulės spindulių.
Duobės paruošimas baltajai eglei
Duobės dydžiai eglutės sodinukui:
- gylis - 50-70 cm,
- skersmuo - 70-80 cm.
Atstumai eilėje priklauso nuo veislės ūgio. Aukštaūgėms eglių veislėms - 3 m, žemaūgėms nykštukinėms - 0,7-1 m. Eglių gyvatvorei - 0,7 m.
Dirvoje su aukštais gruntiniais vandenimis į duobės dugną pakloja 15 cm drenažo sluoksnį (pvz., iš daužytų keraminių plytų, skaldos, smėlio).
Derlingas mišinys duobės užpildui ruošiamas iš eglių miško dirvos ir komposto (arba puvenų). Galima vietoj eglyno dirvos naudoti sodo žemę, atitinkančią reikiamus kriterijus, sumaišant su kompostu.
Dirvos-komposto mišiniu užpildo duobę ir sudrėkina šiltu vandeniu (10 litrų), duodant laiko susigerti.
Eglučių sodinimas
Drėgname mišinyje iškasa įdubą sodinuko šaknų sistemai. Baltosios eglės sodinuką įdeda į ją vertikaliai kartu su žemės grumstu aplink šaknų.
Jeigu sodina atviromis šaknimis, jas užberia dirvos-komposto mišiniu ir užpildo juo tuščias ertmes tarp šaknų.
Šaknų kaklelio neužkasa, jis turi būti apie 2-3 cm aukščiau žemės arba bent sulig žemės paviršiumi.
Sodinimą baigią sodinuko laistymu, išpilant 10 l vandens, ir palaistytos zonos mulčiavimu durpėmis (5 cm). Pavasarį mulčias išlaikys drėgmę, rudenį - apšildys šaknis.
Baltosios eglės sodinuką pririša prie atraminio kuolelio apsaugai nuo stiprių vėjo gūsių. O apsaugai nuo svilinančių pavasarinių spindulių reikės sukonstruoti šviesai nepralaidžią uždangą iš pietų pusės.
Baltųjų eglių priežiūra ir auginimas
Baltųjų eglių laistymas
Atsparumą sausrai turi tik suaugusios eglės, kurių šaknys skverbiasi daug metrų gilyn. Jaunų sodinukų šaknys išsidėstę dar negyliai, arti žemės paviršiui, todėl tokiame amžiuje juos reikia laistyti gausiau - 1 kartą per savaitę, po 10-15 l kiekvienam, purenant dirvą po laistymų 5-6 cm gyliu.
Ir jaunos, ir suaugusios eglės mėgsta "maudytis" - joms naudingas purškiamasis lajos laistymas kartą per savaitę.
Baltosios eglės lengviau išvers žiemą, jeigu jas tokiais pat kiekiais laistyti rudenį. Visžaliai žūsta žiemą ne dėl šalčio, o dėl drėgmės stokos. Gamtininkai šį reiškinį vadina "žiemos sausra".
Po kiekvieno laistymo (ir vasarą, ir rudenį) sudrėkintą plotą būtina mulčiuoti. Tam tinka senos pjuvenos, smulkinta spygliuočių žievė, skiedros, durpės, samanos, kompostas, sudarant 5 cm sluoksnį.
Baltųjų eglių tręšimas
Tręšiant baltąsias egles neleistina naudoti gyvulių mėšlo ir didelio kiekio azoto. Jeigu azotas ir naudojamas, tai tik mažiausiomis porcijomis pavasarį. Principe, gerai augančiai eglei išvis nereikia trąšų. Tik tuo atveju, jeigu augimas atsilieka, taikytinas tręšimas.
Geriausia trąša silpnoms eglėms - kompostas. Norma - 3-5 kg/m². Rudenį prideda truputį fosforo ir kalio.
Eglių genėjimas
Baltųjų eglių genėjimo klausimu geriausia būtų apsiriboti tik sanitarine dalimi, pašalinant nušalusias ir nulūžusias šakas.
Formuojančio genėjimo verta imtis tik tuomet, kai suaugusios aukštaūgės eglės užtemdo šešėliu gretimas egles eilėje, patrumpinant šakas.
Baltųjų eglių ligos ir kenkėjai
|
Liga |
Požymiai |
Priežastys |
Žala |
|
Rūdys |
Gelsvos, oranžinės, rausvos apnašos ir puslės ant spyglių vasaros pradžioje. Spyglių pageltimas |
Vėjuoti orai. Laiku nepašalinti lapuočių medžių nukritę lapai. Drėgni lietingi orai. Nepanaudoti fungicidai |
Spyglių sudžiūvimas. Sugadinta dekoratyvinė eglės išvaizda |
|
Spygliakritė (Šiuttė liga) |
Spyglių parudavimas su juodom dėmelėm. |
Šalnos, nušalę spygliai. Laiku nepašalintos nušalusios šakos. Nepanaudoti fungicidai (vasarą-rudenį) |
Spyglių sudžiūvimas |
|
Pilkasis pelėsis |
Ūglių viršūnių parudavimas. Vėliau - pilkos apnašos ant ūglių. |
Perteklinis tręšimas. Nepanaudoti fungicidai ūglių augimo metu. |
Eglės ūglių žūtis. |
Eglių kenkėjai
|
Kenkėjas |
Priežastys |
Žala |
|
Netikrasis eglinis skydamaris |
Šilti ir sausi orai. Sausa nederlinga skurdi dirva. Laiku nepašalintos pirmos užpultos šakos. Laiku nepanaudoti insekticidai arba skysto muilo tirpalas. |
Spyglių, šakų, eglių viršūnių sudžiūvimas ir masinis kritimas. Visos eglės žūtis |
|
Žievėgraužis tipografas (kinivarpa) |
Išgraužti takeliai eglės žievėje. Kirtavietės arba vėjavartos netoliese. Sausra, karšti arba vėjuoti orai. Drėgmės perteklius. Šaknų puviniu sergantys medžiai kaimynystėje. |
Eglės sudžiūvimas |
|
Grambuolis |
Neperkasta neįdirbta dirva prieš sodinimą - joje žiemoja grambuolio lervos. Laiku neišgaudyti suaugę grambuolių vabalai. Laiku nepanaudoti preparatai. |
Šaknų pažeidimas, apgraužimas. |
Baltųjų eglių veislės
Baltųjų eglių veislė Conica. Labai populiari ir paklausi. Antras jos pavadinimas - "Kanadinė eglė". Maksimalus aukštis - iki 1-1,5 m (per dešimtmetį). Kūginė. Spygliai žali su žydru atspalviu.
Baltoji eglė Daisy White. Žemaūgė veislė, iki 70-80 cm aukščio. Kūginė. Spygliai žaliai gelsvi. Auga lėtai. Bijo pavasarinių saulės spindulių.
Baltoji eglė Echiniformis. Nykštukinė veislė, tanki, iki 20 cm aukščio. Kupolo forma. Spygliai žaliai melsvi.
Baltoji eglė Alberta Globe. Nykštukinė, tanki, iki 20-30 cm aukščio. Rutulio forma. Spygliai žali. Neperneša sausos dirvos.
Baltoji eglė Rainbows End. Žemaūgė, iki 1-1,2 m aukščio. Kūginė, tanki. Spygliai žaliai geltoni. Auga lėtai.
Baltoji eglė Sander's Blue. Žemaūgė, iki 1 m aukščio. Kūginė, tanki. Spygliai žydrai melsvi. Auga lėtai.
Baltoji eglė Pendula. Koloninė veislė, iki 1,2 m aukščio (per dešimtmetį), svyrančiomis šakomis. Spygliai žaliai melsvi.
Piotr Šičiov
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
