Mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma šalyje

2018-01-31 16:39   Peržiūros : 133   Spausdinti


Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų. Žemės ūkio ministerija nuolat sulaukia klausimų kaip, kokiu pagrindu vykdoma mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma, kas dalyvavo kuriant žemėlapį ir kam apskritai buvo reikalinga ši pertvarka.

Nuo ko viskas prasidėjo?

2009 m. Europos Komisijai (EK) paskelbus komunikatą dėl naujos žemės ūkio vietovių su gamtinėmis kliūtimis klasifikavimo sistemos įgyvendinimo, buvo duotas startas mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Šią reformą EK inicijavo reaguodama į 2003 m. Europos Audito Rūmų išsakytą kritiką dėl įvairiose šalyse  taikomos labai skirtingos mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimo praktikos. Audito rūmai kritikavo šią paramos tvarką dėl daugybės kriterijų nustatant mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Buvo akivaizdu, kad socialiniai ekonominiai kriterijai (pavyzdžiui, populiacijos tankumas) paseno, taip pat akcentuota, kad trūksta skaidrumo, nes nėra vieningos mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo metodikos ES mastu, sunku įvertinti, ar parama skiriama vietovėms, kurioms iš tiesų reikia, neįmanoma palyginti atskirų šalių narių taikomų schemų.

Atsižvelgdama į tai, kad ES teritorija yra didelė ir įvairi bei siekdama, kad ES subsidijos būtų skiriamos tik ūkiams, esantiems vietovėse, turinčiose didelių ūkininkauti trukdančių gamtinių kliūčių, EK siekia nustatyti aiškią ir skaidrią vietovių ribų nustatymo sistemą. Ši reforma nėra orientuota į mažiau palankių ūkininkauti vietovių ploto mažinimą ar didinimą.

Kaip Lietuva rengėsi reformai?

Siekiant užtikrinti gamtinių trūkumų turinčių vietovių išskyrimo Lietuvoje įgyvendinimą ir skaidrumą, 2010 m. buvo sudaryta darbo grupė vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, išskyrimo klausimams spręsti. Į šią darbo grupę savo atstovus delegavo Lietuvos nenašių žemių asociacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Pagal poreikį šios darbo grupės darbe taip pat dalyvavo ir kitų institucijų, įmonių ir organizacijų atstovai. Išskiriant vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ribas buvo bendradarbiauta su VĮ Valstybės žemės fondu, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, Lietuvos statistikos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centru, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra.

Darbas, susijęs su gamtinių trūkumų turinčių vietovių išskyrimu, užsitęsė, kadangi ES teisės aktų ir kitų dokumentų galutinės versijos dėl šių vietovių išskyrimo tvarkos ir sąlygų buvo patvirtintos tik 2013 metų gruodžio mėnesį, išskyrus gaires dėl vietovių ribų koregavimo, kurios buvo atnaujintos ir papildytos 2016 m. liepos mėnesį. Vykstant teisėkūros procesui, su EK vyko intensyvūs techninio pobūdžio susitikimai, diskusijos, siūlymai ir derybos dėl vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo tvarkos ir taikymo sąlygų.

Kada įsigalios naujasis žemėlapis?

Naujasis išskirtų vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, skaitmeninis žemėlapis su šių vietovių ribų nustatymo tvarka ir pagrindimu įtrauktas į Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (Programos) IV pakeitimą, kuris šių metų sausio 17 d. išsiųstas EK derinti ir tvirtinti.

EK pritarus Programos pakeitimui, 2018 m. parama bus teikiama  jau pagal naująjį žemėlapį.

Būtina pabrėžti, kad tik gavus EK pritarimą bus galima galutinai atsakyti, kurios seniūnijos, įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą, bus priskirtos prie vietovių, turinčių gamtinių trūkumų.

Kaip išskiriamos vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių?

Vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, išskyrimas yra griežtai reglamentuotas ir privalo būti atliktas dviem etapais: nustatant gamtines kliūtis tam tikroje teritorijoje pagal biofizikinius kriterijus ir po to dar atliekant  šių teritorijų ekonominį vertinimą.

Valstybės narės (tarp jų ir Lietuva) turėjo vadovautis Jungtinių tyrimų centro (JTC) prie EK parengta metodika, kuri buvo taikoma pirmajame vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo etape, t. y. nustatant vietovių atitiktį ES nustatytiems 8 biofizikiniams kriterijams.

Lietuva neturėjo jokios galimybės taikyti savų papildomų kriterijų. Metodikoje nurodyti klimato, dirvožemio ir reljefo kriterijai, skirti klasifikuoti žemei pagal jos tinkamumą žemės ūkio veiklai. Vadovaujantis JTC metodikos reikalavimais, būtina sąlyga didelių gamtinių kliūčių vietovių išskyrimui - ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje turi atitikti bent vieną biofizikinį kriterijų, atsižvelgiant į nurodytą kriterijaus ribinę vertę (slenkstį).

I vietovių išskyrimo etape, remiantis 4 (kiti 4 Lietuvai neaktualūs) biofizikiniais kriterijais (žema temperatūra, nepalankia dirvožemio tekstūra ir akmenuotumu, blogu dirvožemio drenažu ir blogomis cheminėmis dirvožemio savybėmis) ir jų ribinėmis vertėmis, gamtinė kliūtis buvo nustatyta 519  šalies seniūnijų, kuriose gamtinių trūkumų procentas yra ne mažesnis kaip 60 proc. nuo viso seniūnijos žemės ūkio paskirties žemės ploto. I etape iš viso atrinktų 519 seniūnijų teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 3 199 315 ha arba 95,2 proc. viso šalies žemės ūkio paskirties žemės ploto (3 361 862 ha).

II etape vadovautasi EK ekspertų grupės parengtomis gairėmis dėl tikslaus nustatymo metodo taikymo išskirtų pagal biofizikinius kriterijus vietovių ribų korekcijai. Šio metodo tikslas - išbraukti vietoves, kuriose nustatytos didelės gamtinės kliūtys yra pagrįstos biofizikinių kriterijų taikymu, tačiau ūkininkavimo sąlygos yra artimos šalies vidurkiui. Šiame etape pasirinktinai buvo galima taikyti tam tikrą gairėse siūlomą ekonominio vertinimo kriterijų, kurio ribinė vertė (slenkstis) - 80 proc. nuo atitinkamo kriterijaus vertės šalies mastu. Kaip galimus kriterijus EK įvardijo standartinės produkcijos vertę, vidutinį derlingumą, gyvulių tankį, šiltnamius, daugiamečių augalų tankį, natūralų dirvožemio produktyvumo rodiklį, ūkininkavimo sistemas, produkcijos gamybos būdus (metodus).

Ar buvo įsiklausoma į žemdirbių nuomonę?

Druskininkų, Telšių rajono, Rokiškio rajono, Rietavo, Ignalinos rajono, Švenčionių rajono, Varėnos rajono ir kt. savivaldybės bei atskiri ūkininkai ir jų grupės, teikdami siūlymus dėl praktinio tam tikrų kriterijų, numatytų gairėse, pritaikymo seniūnijų ribų koregavimui, pasižymėjo dideliu aktyvumu.

Žinoma, kiekvienas rajonas siekė sau naudingų sprendimų, bandė įrodyti, kad būtent jo teritorijos žemės turėtų būti priskirtos prie vietovių su gamtinėmis kliūtimis. Kai kurioms išsakytoms pastaboms ir pastebėjimams Žemės ūkio ministerija pritarė ir į juos atsižvelgė, pvz., buvo priimtas sprendimas atsisakyti metodologijos dėl standartinės produkcijos naudojimo nustatant remtinas seniūnijas. Šis sprendimas ir buvo priimtas dėl tam tikrų trūkumų, susijusių su standartinės produkcijos apskaičiavimu seniūnijos lygmeniu, kuriuos įvardijo savivaldybės (paukštynai, kompleksai ir kt. stambūs ūkiniai dariniai labai iškreipia standartinės produkcijos, tenkančios 1 ha, vertę ją padidindami, dėl tos priežasties seniūnija turėtų būti išbraukta iš gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapio).

Įsiklausius į žemdirbių nuomonę, buvo pasirinktas natūralus dirvožemio produktyvumo rodiklis - žemės našumo balas, nusakantis žemės ūkio naudmenų dirvožemio gebėjimą išauginti augalų derlių. Kiekviena seniūnija buvo įvertinta pagal jos teritorijos vidutinį žemės našumo balą (Vnb), kuris buvo lyginamas su šalies vidutiniu žemės našumo balu (VnbLT=40). Ministerija, suprasdama, kad mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma yra socialiai jautrus klausimas, ir siekdama kuo mažesnių pokyčių naujajame žemėlapyje, pasiūlė EK, nukrypstant nuo gairių, remti taip pat ir tas seniūnijas, kuriose vidutinio žemės našumo balo reikšmė sudaro ne daugiau kaip 85 proc. šalies našumo balo vidutinės reikšmės.

Tikimės, kad EK pritars ministerijos siūlymui, jog vietovių atrankai būtų taikomas didesnis nei numatyta gairėse (0,80), t. y. 0,85 koeficientas. Reikėtų suprasti, kad žemės ūkio naudmenų kokybinio įvertinimo balai seniūnijos lygmeniu yra vidutinis dydis, kurio skaitinė reikšmė nesutampa su žemės kokybės lygiu tam tikruose atskiruose žemės sklypuose.

Kaip pasiskirstė seniūnijos?

II etapo metu buvo atrinktos 168 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 883.860 ha ir kurios 2017-2013 m. programiniu laikotarpiu turėjo mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą (MPŪV) bei 52 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 141 242 ha, 2017-2013 m. programavimo laikotarpiu neturėjo MPŪV statuso.

Iš viso, vadovaujantis seniūnijų vidutiniu našumo balu, atrinkta 220 (iš 519) seniūnijų, iš kurių 161 seniūnija turi lygų ar mažesnį už 32 vidutinį našumo balą, t. y.  Vnb≤32, ir 59 seniūnijos, kurių vidutinis našumo balas atitinka sąlygą 33≤Vnb≤34. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas tose seniūnijose sudaro 1 025 102 ha.

Kas bus su vietovėmis, kurių statusas pasikeis?

Seniūnijos, kurios 2017-2013 m. programiniu laikotarpiu turėjo MPŪV statusą, tačiau po Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 3 dalyje nurodyto naujo ribų nustatymo nebeatitinka reikalavimų, turės 2 metų trukmės pereinamąjį laikotarpį, kad ūkininkaujantieji jose galėtų adaptuotis prie pasikeitusio paramos režimo. Iš viso tokioms vietovėms yra priskiriamos  69 seniūnijos, jų bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 500 276 ha. Dėl naujojo ribų nustatymo remtinų vietovių plotas šalyje sumažėja 20,3 proc. arba 261 133 ha lyginant su MPŪV.

Kaip vertinami žemės našumo duomenys?

Seniūnijų atrankai buvo naudojami žemės našumo vertinimo duomenys, kurie Lietuvos mastu yra taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d. Šie žemės našumo vertinimo duomenys buvo parengti pagal 2013 m. sausio 1 d. turimus duomenis.

Vertinant žemės našumą didelę įtaką turėjo 2008-2012 metais atliktų dirvožemio viršutinio sluoksnio agrocheminių savybių stebėjimų tyrimų, nustatant rūgštingumą, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekį dirvožemyje, rezultatai. Taip pat vertinant žemės našumą buvo naudojami dirvožemio granulometrinės sudėties pagal lygiašonį Fere trikampį duomenys, 2000-2012 m. parengti visai Lietuvos teritorijai.

Rengiantis žemės našumo vertinimui kai kuriose savivaldybių teritorijose po 1991 metų papildomai buvo atliekami ir dirvožemio tyrimai, paimant pavyzdžius analizėms ir tokiu būdu patikslinant seniau atliktų dirvožemio tyrimų rezultatus. Nemažą įtaką žemės našumo vertinimo duomenims darė ir žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenys, kurie kasmet atnaujinami pagal savivaldybės administracijos specialistų pateiktus melioracijos statinių inventorizacijos ir apžiūros vietovėje duomenis.

Informacija apie žemės ūkio naudmenų našumo vertinimo erdvinius duomenis yra skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale ir Žemės informacinėje sistemoje.

Vadovaujantis Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008-2011 m. programa, vertinamų sklypų žemės našumo balai ir vertinamų teritorijų vidutiniai našumo balai atnaujinami kas 5 metai. Atnaujinus žemės našumo vertinimo duomenis, reikėtų atlikti ir gamtinių kliūčių vietovių peržiūrą, todėl tikėtina, jog sudarytas žemėlapis keistųsi į vieną ar kitą pusę.

 

Didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapio projektas, pateiktas EK:

1

Didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių palyginimas su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis:

2

ZUM.INF


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė
Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

Pauksčius baidantis aitvaras

Kuo baidyti paukščius

Apsauga nuo paukščių, paukščių baidyklės, plėšriuosius paukščius imituojantys aitvarai 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

česnakai

Česnakai

Česnakų auginimas, dirvos česnakams paruošimas, česnakai iš sėklų, česnakų derliaus nuėmimas 

Piktžolių naikinimas kukurūzuose

Piktžolių naikinimas kukurūzuose

Kukurūzų derlių labiausiai mažina baltosios balandos, šerytės, rietmenės ir paprastieji varpučiai. 

Moliūgų auginimas

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Arkos (kupolo) formos šiltnamis

Šiltnamio įrengimas

Ruošiantis statyti šiltnamį savo sode, reikia ne tik iš anksto apsispręsti dėl jo paskirties, dydžio, bet ir teisingai parinkti medžiagas, iš kurių jis bus pagamintas bei atidžiai pasirinkti vietą būsimam šiltnamio „dislokavimui“. 

Šilauogių auginimas ir sodinimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Pupelių auginimas

Kaip auginti pupeles, veislės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Agrastai

Agrastų auginimas

Kaip auginti agrastus, sodinimas, agrastų veislės, ligos 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Ūkininkams pavasarį prireiks žymiai daugiau sąnaudų, nes teks gausiai tręšti per šiltą žiemą jėgas išeikvojusius augalus, daugiau purkšti nuo ligų, piktžolių bei suspėti tinkamu laiku panaudoti augalų augimo reguliatorius. 

šparagai

Šparagų auginimas

Kaip auginti šparagus ( smidrus), dirvos paruošimas, auginimas, šparagų derliaus surinkimas ir apdorojimas 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Bakterinė degligė

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Amarai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti tam tikrą kukurūzų ligą ir kenkėjus, kad vėliau nenukentėtų visas pasėlis 

Amarai

Obelų ligos ir kenkėjai

Gausų obelų derlių, sveikatą ir ilgaamžiškumą garantuoja ne tik tinkamos sodinimo vietos parinkimas, bet ir rūpestinga apsauga nuo ligų ir kenkėjų 

Kukurūzai

Kukurūzų auginimas

Kukurūzų sėja, priežiūra, derliaus nuėmimas. 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Paprikų daigų auginimas

Paprikų daigų auginimas

Kada sėti paprikas? Paprikų veislės - kaip išsirinkti? Paprikų sėja ir auginimas. 

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų permainos

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai yra tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. 

dobilai

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Serbentas

Raudonieji ir baltieji serbentai

Raudonųjų ir baltųjų serbentų sodinimas, auginimas, veislės, ligos 

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Antrametis derlius kiek smulkesnis, aktyviai nenaudojant cheminių apsaugos priemonių uogos kiek pažeistos ligų

Kultūrinių žemuogių auginimas

Žemuogės yra labai perspektyvios prekiaujant sodinukais, šviežių uogų skynimui ir prekybai konservuotomis žemuogėmis. 

Krokų auginimas ir ankstyvas pražydinimas

Apie krokus, jų auginimą, priežiūrą, veisles ir ankstyvą pražydinimą 

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Efektyvios priemonės, saugančios augalus nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, ir jų naudojimo būdai. 

Javų nuėmimo kombainas

Žieminių kviečių auginimas

Dirvos paruošimas žieminiams kviečiams, žieminių kviečių veislės, ligos, agrotechnika, kviečių kokybės vertinimas ir saugojimas 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 38
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Svarstyklės, betono tyrimo prietaisai, betono mazgas, laboratorinė įranga, dozatorius, metalo detektorius, presas, įrengimų valdymas, kelių eismo saugos įranga
Mokslininkų g. 6A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2491010, El. paštas: info.lt@kemek.eu
1 2 3 4 5 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

1 2 3 4 5 ... 7