Rudeninis vaismedžių purškimas

Rudeninis vaismedžių purškimas atliekamas siekiant apsaugoti medžius nuo ligų ir kenkėjų, taip pat pagerinti jų atsparumą žiemos šalčiams ir padidinti būsimą derlių. Priklausomai nuo vaismedžių rūšies - obelų, kriaušių, slyvų ir kitų - ir jų poreikių, purškimui naudojamos skirtingos medžiagos.

Pagrindiniai tikslai ir naudojamos medžiagos

1. Karbamidas (karbamido tirpalas) juo purškiant  siekiama sumažinti ligų sukėlėjų kiekį, nes tirpalas naikina lapų paviršiuje esančius grybelinių ligų sporas ir lervas.  Paprastai rekomenduojama purkšti obelis karbamido tirpalu (3-7 % koncentracijos), kai nukritę maždaug trečdalis lapų. Mažesnė koncentracija jei situacija su ligomis nėra prasta, vaismedžiai reguliariai buvo purškiami visus metus. Didesnė koncentracija jei purškiami apleisti vaismedžiai. Purškiama nurinkus supuvėlius vaisius nuo žemės ir mumijas nuo medžio. Lapų nerenkam, galima papildomai purkšti ant žemės. Po purškimo surinkus gerokai sumažės užkrato šaltinių ir lapai greičiau supus.

2. Monokalio fosfatas (MKP) praturtina augalus kaliu ir fosforu, kurie yra būtini šaknų sistemai stiprinti ir paruošti medį žiemai, stiprina natūralų imunitetą.  Monokalio fosfatas rudenį dažniausiai naudojamas kaulavaisiams (pvz., slyvoms, vyšnioms), nes fosforas ir kalis pagerina šaknų atsparumą šalčiui. Obelims ar kriaušėms jis gali būti naudojamas po itin derlingų metų. Preparato koncentracija 1-2 procentai. Monokalio fosfatas populiarus purškiant vynuoges kai nuimtas derlius. Monokalio fosfatas pagreitina stiebų medėjimą, kas pagerins atsaparumą žiemos šalčiams. Kaulavaisiai gali būti purškiami kol šilti orai.

3. Vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) veikia kaip prevencija nuo grybelinių ligų, tokių kaip rauplės, moniliozė ir kt.  Vario sulfatu rudenį purškiami ir kaulavaisiai (pvz., slyvos, vyšnios), ir sėklavaisiai (obelys, kriaušės), ypač jei buvo pastebėtos ligos arba jeigu reikia sustiprinti medžio atsparumą infekcijoms. Purškiama 1-2 procentų vario sulfato tirpalu.

4. Geležies sulfatas naudojamas naikinti samanas ant medienos ir suteikti papildomų trąšų. Purškiama 1-2 procentų tirpalu. Pačios samanos nekenkia medžiui, tačiau jose kaupiasi ligų sukėlėjai ir slepiasi kenkėjai. Verta panaukinti dažniausią samanojimo priežastį, šakų užtankėjimą ir išgenėti medį.