Socialiniai partneriai išsakė savo nuomonę dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir miškų sektoriaus priemonių rėmimo

2013-08-07 12:12 Peržiūros : 19 Spausdinti

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tęsia diskusijas dėl paramos priemonių kaimo plėtrai 2014-2020 m. programiniu laikotarpiu. Rugpjūčio 5 d. žemės ūkio viceministrai Mindaugas Kuklierius, Leokadija Počikovska, Rytis Šatkauskas ir ŽŪM įvairių sričių specialistai susitiko su Jungtinio Lietuvos kaimo tinklo Kraštovaizdžio ir kaimo vietovių planavimo komiteto, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių, skirtų miškų ūkio sektoriaus plėtrai, koordinavimo komiteto bei darbo grupės, sudarytos dėl mažiau palankų vietovių išskyrimo klausimams spręsti, nariais.

Tinkamas paramos gavėjas - aktyvus ūkininkas

„Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir miškai visada kėlė daug diskusijų, todėl šiandien turime gerą progą išgirsti mūsų socialinių partnerių nuomonę ir kartu modeliuoti situaciją", - sakė viceministras M.Kuklierius. Viceministras R.Šatkauskas ypač pabrėžė tarpusavio supratimo ir įsiklausymo į vienas kito nuomonę svarbą. „Kadangi lėšų 2014-2020 m. laikotarpiu kaimo plėtrai skirta mažiau, visi turėsime pasispausti ir ieškoti kompromisų", - padėtį charakterizavo viceministrė L.Počikovska.

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, ypač jaudina Lietuvos ūkininkus. ES jau yra parengtas metodikos projektas (galioja visoms 28 ES valstybėms narėms) atrinkti nepalankias ūkininkauti teritorijas pagal 8 bendruosius dirvožemio, klimato ir paviršiaus kriterijus. Šie kriterijai, kurie skirti klasifikuoti žemei pagal jos tinkamumą bendrai žemės veiklai, dar nėra galutiniai. Beje, Lietuvai iš jų aktualūs tik 5 kriterijai. Bendras mažiau palankių ūkininkauti žemės ūkio naudmenų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų seniūnijos žemės ūkio naudmenų ploto.

Atlikus šį vertinimą, atrinktose vietovėse vykdomas papildomas ekonominis vertinimas. ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius informavo, kad vykdant šį vertinimą, Lietuvoje buvo naudojami 2 kriterijai: vyraujančio pasėlio vidutinis derlingumas ir gyvulių tankumas. Atliekant vietovių patikrą, iš dokumentais patvirtintų mažiau palankių vietovių sąrašo yra išbraukiamos tos teritorijos, kuriose gamtinė kliūtis yra įveikta investicijomis ar ekonomine veikla.

Būsimo 2014-2020 m. programinio laikotarpio finansinę perspektyvą pristačiusi ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė konstatavo, kad, įvykdžius visus privalomuosius įsipareigojimus, iš 6,551 mlrd. Lt kitų kaimo plėtros priemonių įgyvendinimui liktų tik 3,536 mlrd. Lt. Mažiau palankių ūkininkauti vietovų rėmimui tenkanti lėšų dalis sudarytų tik 889 mln. Lt, nors lėšų poreikis šiai priemonei yra dvigubai didesnis - net 1,808 mln. Lt Didžiausia paramos suma negalės viršyti 250 eurų/ha per metus, o išmokos dydis negalės būti mažesnis kaip 25 eurai/ha.

.„Lėšų mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimui yra nedaug, todėl turime susitarti - mažinsime išmokas ar remsime mažesnį skaičių pareiškėjų", - sakė direktorė. Ji pabrėžė ir tai, kad naujajame finansiniame laikotarpyje tinkamas paramos gavėjas bus ūkininkas, atitinkantis „aktyvaus ūkininko" sąvoką.

Diskutuojant dėl išmokų ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė. „Šios išmokos mums padėjo atsigauti ir išgyventi, negi dabar turime palikti nederlingas žemes, kad jos užželtų?", - piktinosi Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys. Ne vienas ragino remti tik tuos, kuriems tikrai labai reikia paramos. Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto nuomone, mažiau palankioms vietovėms reikia lėšų išgyventi šiandien, tačiau ateitis - žemės ūkio valdų modernizavimui. „Išmokas reikėtų skirti ne vietovėms, bet ūkio vienetui. Jeigu ūkis turi perspektyvą, jis turi gauti išmokas. O kas dabar darosi - patekai į tą vietovę ir jau gauni išmoką. Viena paklode visų neuždengsi," - kalbėjo ilgamečiai žemės ūkio specialistai.

Dėmesys skiriamas ūkinei veiklai miške

Posėdžio dalyviams buvo pristatytos naujuoju finansiniu laikotarpiu planuojamos įgyvendinti miškų sektoriaus priemonės ir veiklos: priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veikla „Prieigos prie miško žemės gerinimas", priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimas" veiklos sritys „Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas", „Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir padarytos žalos miškui atlyginimas", „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė", „Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, gabenimą bei jų rinkodarą", taip pat priemonė „Su Natura 2000 susijusios išmokos".

Šias priemones pristatęs ŽŪM Kaimo plėtros departamento vyr. specialistas Gediminas Mažeika atkreipė dėmesį į tai, kad naujuoju programiniu laikotarpiu atsisakoma miškų aplinkosaugos priemonės, nes ji praėjusiame programiniame laikotarpyje buvo visiškai nepopuliari. Miškų valdytojai bus remiami įveisiant miškus, skatinami didinti miško ekonominę vertę į jį investuojant ir atliekant ne visuomet pelningus, tačiau naudingus darbus. Siekiant efektyvesnio miškų valdymo bus skatinama kooperuotis.

Tai, kad miškai yra ilgalaikės investicijos, nesiginčijo nei vienas posėdžio dalyvis, tačiau atkreiptas dėmesys, kad skirstant lėšas, daugiau jų reikėtų numatyti priemonėms, skatinančioms žemės ūkio produktų gamybą.

Išmokų dydžiai dar nežinomi

Naujuoju 2014-2020 m. laikotarpiu ekologiniam ūkininkavimui (parama skiriama už sertifikuotą ekologišku plotą) bei agroaplinkosaugos ir klimato priemonėms (parama skiriama už savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus žemės ūkio paskirties žemėje, kurie nėra privalomi, tačiau naudingi aplinkai) numatoma skirti daugiau kaip 700 mln. litų. Išmokų dydžius pavesta apskaičiuoti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Kaip informavo ŽŪM Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Rovena Grikienė, prisiimtų įsipareigojimų reikės laikytis 5-7 metų laikotarpiu. Pareiškėjai kasmet turės deklaruoti pasėlius, laikytis kompleksinės paramos reikalavimų. Dar tebediskutuojama, ar bus atsisakyta 2007-2013 m. galiojusio reikalavimo, nurodančio, kad ekologiškai ūkininkaujantieji turi bent dalį produkcijos parduoti ir teikti į rinką.

Žemės ūkio viceministrė L.Počikovska, atkreipusi dėmesį į tai, kad priemonių yra tikrai labai daug ir reikia viską gerai apsvarstyti, paprašė visų aktyviai diskusijoje dalyvavusių socialinių partnerių savo pastabas ir pasiūlymus iki rugsėjo 1 d. atsiųsti Žemės ūkio ministerijai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Kategorijos: Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Miško technika, įranga, remontas, miškovežiai, Žemės ūkio ir miško technika