Vyninės vynuogių veislės

Vyninės vynuogės (Vitis vinifera) yra seniausiai kultivuojama rūšis, iš kurios gaminamas beveik visas pasaulio vynas. Jos paplito iš Kaukazo regiono į Viduržemio jūros baseiną, o iš ten – į likusią Europą ir kitas pasaulio dalis. Šios vynuogės vertinamos dėl savo aromatinio sudėtingumo, taninų ir rūgščių balanso, tačiau yra jautrios šalčiui ir grybinėms ligoms, todėl ilgą laiką buvo laikomos netinkamomis auginti šiauriniuose kraštuose. Vitis vinifera plinta ten, kur pakanka šilumos sumos sunokimui ir žiemos šalčiai neviršija jos ištveriamų ribų.

Viena mėgstamiausių vitis vinifera yra Pinot Noir. Iš šios vynuogės gaunami kvapūs, turtingo skonio ir beveik be taninų vynai. Lietuvoje gali augti nedengiant šiaurinis vitis vinifera Spatburgunder ir PIWI hibridai nenusileidžiantys skoniu originalui. Sukurti dar geresni hibridai kurie dar nepasiekė Lietuvos.

Kitos rūšys, tokios kaip Šiaurės Amerikos kilmės Vitis labrusca ir iš jos kilę tarpinių rūšių hibridai, buvo gerokai atsparesnės šalčiui ir ligoms, todėl ilgai dominavo regionuose, kuriuose klasikinė vyninė vynuogė nespėjo sunokti ar neišgyvendavo žiemų. Tačiau jų aromatiniai savitumai, dažnai vadinami „labruskiniu“ kvapu – braškių, lapų ar pelargonijų natomis – yra laikomi trūkumu vyno gamyboje ir jų stengiamasi vengti.

Vynuogių selekcija Lietuvoje

Lietuvoje vynuogininkystės bandymai žinomi dar iš XX a. pradžios. Gamtininkas Tadas Ivanauskas, tyrinėdamas Dzūkijos gamtą, aptiko savaiminę vynuogę, kuri išgyveno mūsų žiemas. Šis atradimas tapo simboliniu patvirtinimu, kad vynuogės gali augti ir mūsų platumose, tačiau pats Ivanauskas kryptinga selekcija neužsiėmė. Jo dėmesys vynuogėms buvo labiau gamtotyrinis nei agronominis. Po kelių dešimtmečių Lietuvoje susiformavo mėgėjiškų vynuogininkų judėjimas, iš kurio išaugo reikšmingesni selekciniai darbai. Vienas iš ryškiausių vardų – Juozas Gailiūnas, sukūręs keletą šalčiui ir ligoms atsparesnių veislių, galinčių sunokti Lietuvos klimato sąlygomis. Jo išvestos veislės, tokios kaip 'Juodupe', 'Liepynė', 'Varduva', buvo plačiai paplitusios tarp mėgėjų, nors dauguma jų buvo labruskinių hibridų pagrindu, o ne tikros vyninės vynuogės.

Šiuolaikiniame etape Lietuvą pasiekė nauja vynuogių karta – vadinamosios PIWI veislės. Šios interspecifinės vynuogės sukurtos Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, siekiant išgauti Vitis vinifera skonio savybes, tačiau išlaikyti atsparumą miltligei, netikrajai miltligei ir puviniams. PIWI vynuogės dažniausiai yra sudėtingi hibridai, kuriuose dominuoja Vitis vinifera kraujas, tačiau įterptos genų sekos iš laukinių rūšių suteikia joms atsparumą. Lietuvoje pastaraisiais metais atsirado sodų su tokiomis veislėmis kaip 'Sauvignac', 'Muscaris', 'Solaris', 'Cabernet Cortis', 'Pinotin', kurios leidžia vynuogininkams siekti ne tik desertinio, bet ir vyno kokybės lygmens. Šios vynuogės sunoksta net per trumpą Lietuvos vasarą ir gali išsiversti be fungicidinio purškimo arba jam labai sumažinto, todėl tampa patrauklios ne tik entuziastams, bet ir ekologiniams augintojams.

Vynuogių auginimo privalumai Lietuvoje

Besikeičiantis klimatas ne tik plečia vynuogių auginimo regionus į šiaurę, bet ir keičia pačių vynų skonio profilį. Pietinėse šalyse, kur anksčiau baltiems vynams dominavo elegantiški, subtilūs gėlių aromatai, šilimo tendencijos lemia spartesnį cukraus kaupimąsi, žemėjančią rūgštį ir aromatų transformaciją nuo gėlių į tropinių vaisių spektrą - mangų, bananų, ananasų natas. Lietuvoje dabar idealios sąlygos bręsti baltųjų vynų vynuogėms. Mūsų  sąlygomis baltosios  vynuogės brandina ne perkaitintą saldumą, o šviežius, minerališkus ir gėliškus aromatus - šeivamedžio, jazminų, pievų žiedų. Tai būtent tie aromatiniai niuansai, kurie vis labiau vertinami pasaulinėje baltųjų vynų rinkoje, ieškančioje alternatyvos tropiniam  stiliui.

Kitas Lietuvos pranašumas - visiškas filokseros nebuvimas. Šis šaknų kenkėjas, XIX amžiuje nusiaubęs Europos vynuogynus, iki šiol verčia visus Vitis vinifera augalus būti skiepijamus ant atsparių poskiepių. Tačiau skiepijimas apsunkina sodinukų gamybą, mažina ilgaamžiškumą. Lietuvoje ši problema neegzistuoja - vynuogės gali augti kaip vientisi, neskiepyti augalai.

Populiariausių pasaulinių vynuogių hibridai

Didžioji dalis populiariausių vynuogių veislių Lietuvoje negali augti dėl mažo atsparumo šalčiui ir ko pasekoje ligoms. Tačiau yra daugybė hibridų išlaikusių tėvinių vynuogių skonines sąvybes.

Traminer vynuogės

Traminer (arba Gewürztraminer) yra viena seniausių Europos veislių, kilusi iš pietų Tirolio (Tramin, Italija) ir laikoma aromatinių baltųjų vynuogių protėve. Ši veislė pasižymi ryškiu gėlių–prieskonių aromatu ir žemu rūgštingumu. Traminer linija plačiai naudota kuriant hibridus Centrinėje Europoje, siekiant išlaikyti išraiškingą skonio profilį šalto klimato sąlygomis.

Siegerrebe – veislė išvesta Vokietijoje, jos tėvai: Madeleine Angevine × Gewürztraminer. Ankstyva, noksta per 90–100 dienų, atspari iki –25 °C šalčiui. Augumas vidutinis, derlingumas 8–15 t/ha. Uogos sukaupia apie 20–22 °Brix, rūgštingumas žemas. Vynuose dominuoja muskatinis ir citrusinis aromatas, taninų kiekis labai mažas.
Devín – veislė išvesta Slovakijoje, tėvai: Traminer × Welschriesling. Noksta per ~100 dienų, atspari iki –25 °C šalčiui. Derlingumas vidutinis – apie 12 t/ha. Pasiekiami 20–22 °Brix, rūgštingumas ~7 g/l. Aromatas citrusinis, gėliškas, taninai švelnūs.
Amberlina – PIWI veislė iš Šveicarijos, jos kilmė slepia Traminer linijos komponentus, tikslūs tėvai selekcininkų nepaskelbti. Noksta per 100–110 dienų, atspari iki –25 °C šalčiui. Augumas vidutinis–stiprus, derlingumas 12–20 t/ha. Uogos sukaupia 20–24 °Brix, aromatas gėlių ir citrusinių vaisių, taninai beveik nejuntami.

Riesling vynuogės

Riesling – klasikinė vokiška baltoji veislė, žinoma nuo XVI a., kilusi Reino slėnyje, gimininga traminer. Ji pasižymi aukštu rūgštingumu, gebėjimu perteikti terroir ir ilgu vyno brandos potencialu. Dėl šių savybių Riesling tapo pagrindu daugeliui modernių PIWI hibridų, kuriuose siekta išsaugoti aromatinį profilį ir padidinti atsparumą.

Solaris – PIWI veislė, išvesta Vokietijoje (Freiburg), tėvai: Merzling × (Seyve-Villard 5276 × Riesling). Noksta anksti–vidutiniškai – apie 120 dienų. Atspari šalčiui iki –25 °C ir pagrindinėms grybinėms ligoms. Augumas vidutinis, derlingumas 12–16 t/ha. Cukraus kiekis siekia 20–21 °Brix, rūgštingumas ~9 g/l. Vynas intensyviai aromatingas – tropinių vaisių, citrusų, gėlių natų, be juntamų taninų.
Riesel+ – Šveicarijos PIWI veislė, tėvai: Riesling × Seyve-Villard 39–639. Noksta per 100–110 dienų, atspari šalčiui iki –25 °C ir grybinėms ligoms. Augumas vidutinis, derlingumas 10–14 t/ha. Uogos pasiekia 18–20 °Brix, rūgštingumas 6–7 g/l. Aromate vyrauja obuoliai, abrikosai, baltosios gėlės, taninų beveik nėra.

Riesel vynuogė labiau panaši į traminer vynuoges.

Felicia – PIWI veislė iš Freiburgo (Vokietija), tėvai: Cabernet Sauvignon × Solaris (per Cal 6-04). Atspari šalčiui iki –25 °C, stipriai atspari grybinėms ligoms. Noksta per 115–120 dienų, reikalauja apie 1300–1500 saulės valandų. Augumas stiprus, derlingumas 12–18 t/ha. Uogos pasiekia 21–23 °Brix, rūgštingumas apie 6–7 g/l. Vynas vaisiškas, su ryškiu citrusiniu ir persikų profiliu, taninų kiekis – minimalus.

Johanniter – PIWI veislė iš Vokietijos (Freiburg), tėvai: Riesling × (Seyve-Villard 12-481 × Pinot Gris × Chasselas). Atspari šalčiui iki –25 °C, labai gera atsparumo kompleksui (tikroji ir netikroji miltligė, botritas). Noksta per 115–125 dienas, reikalauja 1300–1500 saulės valandų. Augumas stiprus, derlingumas 12–18 t/ha. Uogos pasiekia 20–23 °Brix, rūgštingumas 7–9 g/l. Vynas elegantiškas, ryškiai vaisiškas, citrusų, obuolių ir gėlių natomis, taninų nejuntama.

Sauvignon Blanc vynuogės

Sauvignon Blanc yra kilusi iš Prancūzijos (Loaros slėnio), viena svarbiausių tarptautinių veislių, žinoma dėl savo žolinių, agrastinių aromatų ir gebėjimo subalansuoti šaltą klimatą. PIWI selekcijose ši linija naudojama dėl ryškaus aromato ir prisitaikymo prie įvairių dirvožemių.

Sauvitage – PIWI veislė iš Vokietijos (Weinsberg), tėvai: Sauvignon Blanc × Resistenzpartner (nepublikuotas atsparus hibridas). Noksta per 110 dienų, atspari šalčiui iki –25 °C ir grybinėms ligoms. Augumas vidutinis, derlingumas apie 12 t/ha. Cukraus kiekis 18–20 °Brix, rūgštingumas 6–7 g/l. Aromatas intensyvus – žolinis, baltų gėlių, lengvai tropinis. Taninai nepastebimi.

Sauvignac – PIWI veislė iš Vokietijos, tėvai: Sauvignon Blanc × Riesling × (Calardis linija). Atspari šalčiui iki –25 °C, stiprus atsparumas ligoms. Noksta per 110–115 dienų, reikalauja apie 1300–1400 saulės valandų. Derlingumas 12–15 t/ha. Brix 19–22, rūgštingumas 7–8 g/l. Vynas gaivus, žolinis, agrastų ir citrusų profilio, taninų minimaliai.

Ravel Blanc – moderni PIWI veislė, išvesta Vokietijoje, tėvai: Calardis Musqué × Sauvignon Blanc. Atspari šalčiui iki –25 °C, labai atspari abiem miltligėms ir botritui. Noksta per 110–115 dienų, reikalinga 1300–1500 saulės valandų. Augumas vidutinis, derlingumas 10–14 t/ha. Brix 20–22, rūgštingumas apie 6,5–7,5 g/l. Vynas kvapnus, vaisiškas, su žolelių, agrastų, citrusų natomis, taninų praktiškai nėra.

Pinot Noir vynuogės

Pinot Noir – viena seniausių ir labiausiai vertinamų raudonųjų veislių, kilusi iš Prancūzijos Burgundijos regiono. Ji laikoma kaprizinga, tačiau itin elegantiška veisle, kuri jautriai atspindi augimo sąlygas. PIWI selekcijose Pinot Noir genai naudojami kuriant atsparius, bet elegantiško profilio vynus.

Pinot Nova – Austrijos PIWI veislė, tėvai: Pinot Noir × Malverina. Noksta per 120 dienų, atspari šalčiui iki –25 °C ir grybinėms ligoms. Augumas vidutinis, derlingumas apie 10 t/ha. Cukrus pasiekia 22–23 °Brix, rūgštingumas 6–7 g/l. Vynas intensyvios spalvos, aromate – vyšnios, uogos, taninai švelnūs, tekstūra subalansuota.

Spätburgunder – tai vokiškas Pinot Noir sinonimas (gryna Vitis vinifera forma), be hibridinių tėvų. Noksta per 120–130 dienų, atspari šalčiui iki –25 °C. Augumas vidutinis, derlingumas 8–12 t/ha. Pasiekiami 22–22,5 °Brix, rūgštingumas 6–8 g/l. Vynas šviesesnio stiliaus, su aviečių, vyšnių, žemiškomis natomis, taninai švelnūs.

Lietuvai labiau tinka ankstyvas spatburgunder

Chardonnay vynuogės

Chardonnay kilusi iš Prancūzijos Burgundijos regiono, tikėtina, kaip Pinot Noir ir Gouais Blanc kryžminimosi rezultatas. Nors genetinis šios veislės profilis gana neutralus, ji išsiskiria gebėjimu aiškiai perteikti augavietės savybes ir vyndario pasirinktą technologiją. Chardonnay vynas gali būti gaivus, minerališkas, fermentuotas nerūdijančiame pliene, arba turtingas, sviestinis, brandintas ąžuolo statinėje.

Vėsaus klimato regionuose, pavyzdžiui, Šablio apylinkėse ar Šampanėje, ši veislė išlaiko aukštą rūgštingumą ir išryškina mineralinį charakterį. Šiltesniuose kraštuose, pavyzdžiui, Kalifornijoje ar Australijoje, atsiskleidžia tropinių vaisių, prinokusių kriaušių ir vanilės natos. Chardonnay yra pagrindinė Burgundijos baltųjų vynų ir šampano sudedamoji dalis.

Daugelis naujų atsparių veislių siekia atkartoti būtent Chardonnay aromatinį ir struktūrinį balansą, nes ši vynuogė laikoma kokybiško, elegantiško ir plataus vartojimo vyno standartu.

Vandal Cliche – Kanados hibridinė veislė, tėvai: Seibel 8357 × Pinot Noir × Chardonnay (kompleksinis kilmės fondas). Atspari šalčiui iki –28 °C, gana gerai atspari ligoms. Noksta per 100–110 dienų, saulės poreikis apie 1100–1300 val. Derlingumas 12–15 t/ha. Brix 20–22, rūgštingumas ~6,5–7 g/l. Vynas gėliškas, gaivus, citrusinis, tinka tiek sausam, tiek pusiau saldžiam stiliui.

Cabernet Sauvignon vynuogės

Viena žinomiausių ir plačiausiai pasaulyje auginamų raudonųjų vynuogių veislių, kilusi iš Bordo regiono Prancūzijoje. Tai natūralus Cabernet Franc ir Sauvignon Blanc kryžminimosi rezultatas, įvykęs XVII amžiuje. Nors kilusi iš šilto klimato regionų, ši veislė dėl savo storos žievelės, tvirtų taninų ir gebėjimo ilgai nokti tapo pagrindiniu pasirinkimu kokybiškų ilgai brandinamų vynų gamyboje.

Cabernet Sauvignon reikalauja ilgos, šiltos vasaros – saulės poreikis siekia daugiau kaip 1400 valandų, o vegetacijos laikotarpis – 130–150 dienų. Dėl vėlyvo nokimo ji sunkiai prisitaiko vėsesniuose regionuose, tokiuose kaip Lietuva, nebent būtų auginama itin palankiomis sąlygomis ar šiltnamiuose. Taip pat yra jautri ligoms, todėl ne visuomet tinkama ekstensyviai ekologinei gamybai be purškimų.

Vynas iš Cabernet Sauvignon dažnai tamsus, sodrus, su aukštu taninų lygiu, aromate dominuoja juodieji serbentai, vyšnios, slyvos, kartais – pipirai, kedras, grafitas ar tabakas. Brandinant ąžuolo statinėse, atsiskleidžia vanilės, odos, šokolado natos. Vynas pasižymi gebėjimu ilgai bręsti ir tobulėti butelyje.

Cabernet Noir - PIWI veislė iš Vokietijos, tėvai: „Cabernet Sauvignon" × atsparumo linija (nepublikuota), sukurta selekcininko Volker Freytag. Atspari šalčiui iki -24 °C, išskirtinai atspari grybinėms ligoms, skirta ekologiniam auginimui. Noksta per 115-120 dienų, reikalauja apie 1300-1400 saulės val. Krūmas vidutinio augumo, derlingumas 12-18 t/ha. Brix siekia 22-23, rūgštingumas 6-7 g/l. Vynas struktūriškas, su juodųjų serbentų, žolelių, šokolado natomis, taninų kiekis aiškus, bet subalansuotas.

Cabernet Cortis – kita PIWI veislė, sukurta iš „Cabernet Sauvignon“ × „Solaris“, taip pat Geilweilerhof institute. Atsparumas šalčiui siekia –24 °C, atspari abiem miltligėms ir botrytui. Nokimo trukmė – apie 120–125 dienas, tinkama regionams su 1300–1400 saulės val. Vegetatyvinis augumas vidutinis, bet gerai valdomas, derlingumas 12–16 t/ha. Cukraus kiekis siekia 22–23 °Brix, rūgštingumas 5,5–6,5 g/l. Vynas labai sodrus, su juodų uogų, šokolado ir prieskonių natomis, taninų lygis vidutinis–aukštas, gerai laikosi statinėse.

Cabernet Cantor – tai PIWI veislė išvesta Vokietijoje Geilweilerhof institute. Tėvai: „Cabernet Sauvignon“ × („Silvaner“ × „Riesling“) × „Chambourcin“. Veislė atspari šalčiui iki –23 °C, labai atspari miltligei ir netikrajai miltligei. Noksta vidutiniškai vėlai – apie 130–135 dienas, todėl rekomenduojama tik gerai apšviečiamose vietose (≥1400 saulės val.). Krūmas stipraus augumo, derlingumas 10–15 t/ha. Brix pasiekiamas 22–24, rūgštingumas ~5–6 g/l. Vynas tamsus, su aiškiu „Cabernet“ charakteriu – juodieji serbentai, slyvos, žolelių natomis, taninų lygis vidutinis, tačiau ryškus, tinkamas brandinimui.

Baltųjų vynuogių veislės

Baltųjų vynuogių veislės geriausiai tinka mūsų klimatui ir baltųjų vynų gamyba turi didžiausias perspektyvas Lietuvoje. Nors baltųjų vynų gamybos savikaina bus 3- 6 kartus didesnė nei Italijoje, tačiau dėl specifiškumo šansų komercinei veiklai yra. Lietuvos vynuogynai turi privalumą gamindami ne masinį produktą, bet ekskliuzyvinį, nenaudojant daug konservantų ir maksimaliai biodinaminį.

Adalmiina – baltųjų vynuogių hibridinė veislė, sukurta JAV selekcininko Elmerio Swensono, vėliau pavadinta Suomijoje. Jos tėvai: E.S. 2-3-17 (ES 283 × ES 193) × E.S. 35 (Minnesota 78 × Dunkirk), genetikoje dalyvauja Vitis riparia, V. labrusca, V. rupestris, V. vinifera ir V. lincecumii. Atspari šalčiui iki –35 °C, gerai pakelia šiaurinio klimato sąlygas, vidutinio atsparumo grybinėms ligoms. Noksta per 100–110 dienų, reikalinga apie 1100–1300 saulės valandų. Augumas vidutinis, derlingumas 10–14 t/ha. Brix siekia 19–22, rūgštingumas ~7–8 g/l. Vynas sausas arba pusiau sausas, lengvas, švarus, citrusinio pobūdžio, primenantis Muscadet stilių, taninai nejuntami.

Brianna – sukurta Jungtinėse Valstijose (Elmer Swenson selekcija), tėvai: ES 2-7-13 × Kay Gray. Atspari šalčiui iki –30 °C, labai atspari miltligei, mažiau jautri netikrajai miltligei. Noksta anksti – per 95–105 dienas, tinkama regionams su 1000–1200 saulės valandų. Augumas vidutinis, derlingumas apie 12–16 t/ha. Uogos sukaupia iki 22 °Brix, rūgštingumas 7–8 g/l. Aromate – ananasai, melionai, agrastai, išraiškingas tropinių vaisių profilis, taninai nežymūs.

Calardis Musqué – Vokietijos PIWI veislė, tėvai: Calardis Blanc × Muscat. Atspari šalčiui iki –24 °C, atspari abiem miltligėms. Noksta per 110–115 dienų, reikalauja apie 1300–1400 saulės valandų. Derlingumas vidutinis – 10–14 t/ha. Brix pasiekiami 20–22, rūgštingumas ~6–7 g/l. Aromate ryškus muskato tonas, gėlių natos, citrusai. Vynas švarus, vidutinio kūno, taninų beveik nėra.

Frontenac Blanc – amerikietiškas hibridas, natūrali Frontenac mutacija, tėvai: Landot 4511 × Vitis riparia 89. Atsparumas šalčiui iki –35 °C, labai atspari grybinėms ligoms. Noksta per 100–110 dienų, idealiai tinka 1000–1200 saulės val. regionams. Derlingumas aukštas – iki 20 t/ha. Brix siekia 22–25, rūgštingumas aukštas – 8–10 g/l. Vynas vaisiškas, citrusų, tropinių tonų, rekomenduojama rūgštį balansuoti ar naudoti desertiniams stiliams, taninų nėra.

Frontenac Gris – rožinė mutacija iš Frontenac linijos, tėvai tie patys: Landot 4511 × Vitis riparia. Atspari šalčiui iki –35 °C, labai atspari ligoms. Noksta per 100–110 dienų. Derlingumas didelis – 15–20 t/ha. Brix ~22–24, rūgštingumas 8–10 g/l. Vynas aromatingas – citrusai, persikai, melionai, kai kur – braškių tonai. Taninų beveik nėra, bet šiek tiek gali jaustis dėl žievelės spalvos.

La Crescent – hibridinė veislė iš Minesotos universiteto, tėvai: St. Pepin × ES 6-8-25. Atspari šalčiui iki –35 °C, labai gera atsparumo sistema miltligėms. Noksta per 95–105 dienas, tinka šiauriniams regionams (900–1100 saulės val.). Augumas vidutinis, derlingumas 12–16 t/ha. Brix siekia 21–23, rūgštingumas apie 7–9 g/l. Vynas labai aromatingas – abrikosai, citrusai, gėlės, saldesnio stiliaus, taninai nežymūs.

Muscaris – PIWI veislė iš Freiburgo, tėvai: Solaris × Muscat à petits grains. Atspari šalčiui iki –24 °C, labai atspari grybinėms ligoms. Noksta per 110–120 dienų, saulės poreikis – apie 1300–1500 val. Derlingumas 10–14 t/ha. Brix siekia 20–23, rūgštingumas 6–7 g/l. Vynas stipriai muskatingas, kvapnus, dominuoja vynuogės, geltonieji vaisiai, taninų beveik nėra.

Lorelei – mažai paplitusi, PIWI pobūdžio veislė, tėvai: Solaris × Pinot Gris. Atspari šalčiui iki –25 °C, gerai atspari ligoms. Noksta per 110–120 dienų. Augumas vidutinis, derlingumas apie 10–15 t/ha. Brix ~20–22, rūgštingumas ~6,5 g/l. Vynas elegantiškas, švarus, dominuoja baltieji vaisiai, citrusai, taninų beveik nėra.

Osceola Muscat – JAV selekcija (Elmer Swenson), tėvai: ES 6-8-25 × Muscat Hamburg. Atspari šalčiui iki –30 °C, vidutinio atsparumo ligoms. Noksta per 100–110 dienų, tinka 1000–1200 saulės val. regionams. Derlingumas 12–16 t/ha. Brix siekia 20–22, rūgštingumas 6–7 g/l. Vynas – aromatingas, saldus, muskato profilio, taninų nejuntama.

Prairie Star – Šiaurės Amerikos hibridinė veislė, sukurta Elmer Swenson, tėvai: ES 2-7-13 × Minn. 78. Atspari šalčiui iki –35 °C, vidutiniškai atspari ligoms. Noksta per 95–105 dienas, tinkama vėsiems regionams (900–1100 saulės val.). Derlingumas 10–14 t/ha. Brix 20–22, rūgštingumas 6–7 g/l. Vynas švarus, neutralus, su obuolių, baltųjų vaisių natomis, taninų nejuntama.

St. Pepin – Elmer Swenson hibridas, tėvai: Seyval Blanc × Minnesota 78. Atspari šalčiui iki –32 °C, labai atspari miltligei, mažiau – netikrajai. Noksta anksti – apie 95–100 dienų, reikalinga ~1000 saulės val. Derlingumas 12–16 t/ha. Brix 19–21, rūgštingumas ~7 g/l. Vynas švelnus, gėliškas, su citrusinių vaisių natomis, taninų nėra. Taip pat tinka kaip bazė desertiniams vynams.

La Crescent - aromatinė baltųjų vynuogių PIWI veislė, sukurta Minesotos universitete (JAV) 2002 m. Tai tarpselekcinio kryžminimo rezultatas: St. Pepin × Elmer Swenson 6-8-25, o pastarajame genetikoje dalyvauja ir Muscat Hamburg, todėl veislė pasižymi išraiškingu aromatiniu profiliu.

La Crescent labai atspari šalčiui - ištveria iki -35 °C, gerai prisitaiko prie trumpesnės vegetacijos sąlygų, tinka auginti net atšiauresnėse Lietuvos vietovėse. Noksta per 100-110 dienų, saulės poreikis - apie 1100-1300 valandų. Auga stipriai, derlingumas 10-14 t/ha, uogos gelsvos, nedidelės, žievelė plona, bet ne itin trapi.

Pasiekia 21-24 °Brix, rūgštingumas dažniausiai 7-9 g/l. Vynas labai aromatingas, dominuoja abrikosų, persikų, tropinių vaisių, medaus ir gėlių natos, kartais - lengvas muskato šešėlis. Struktūra švelni, taninų kiekis minimalus. La Crescent ypač tinka pusiau saldiems ar net desertiniams vynams, bet pritaikoma ir sausam, jei vynininkas tinkamai išlaiko rūgščių ir likutinio cukraus balansą.

Seyval Blanc – viena populiariausių hibridinių baltųjų veislių iš Prancūzijos, tėvai: Seibel 5656 × Seibel 4986. Atspari šalčiui iki –25 °C, vidutinio atsparumo ligoms. Noksta per 110–120 dienų, saulės poreikis ~1300 val. Derlingumas 14–20 t/ha. Brix 18–21, rūgštingumas 6–7 g/l. Vynas neutralus, švelnus, gali priminti Chardonnay – obuoliai, mineralai, taninų nėra.

Souvignier Gris – PIWI veislė iš Freiburgo, tėvai: Cabernet Sauvignon × Bronner. Atspari šalčiui iki –25 °C, stiprus atsparumas miltligėms. Noksta per 110–120 dienų, reikia 1300–1500 saulės val. Derlingumas 12–18 t/ha. Brix 20–23, rūgštingumas 6–7,5 g/l. Vynas subtilus – abrikosai, citrusai, gėlės, išraiškingas ir tinkamas brandai, taninų labai mažai.

Swenson White – Elmer Swenson sukurta veislė, tėvai nepublikuoti, bet priklauso Vitis labrusca hibridų grupei. Atspari šalčiui iki –30 °C, vidutiniškai atspari ligoms. Noksta per 95–105 dienas, saulės poreikis apie 1000–1200 val. Derlingumas 12–16 t/ha. Brix 20–22, rūgštingumas apie 6–7 g/l. Vynas lengvas, su gėlių, medaus, citrusų natomis, taninai nežymūs.

Varduva – selekcinė veislė iš Lietuvos, tėvai: Vitis amurensis × nepublikuotas hibridas. Atspari šalčiui iki –30 °C, atspari netikrajai ir tikrajai miltligei. Noksta per 100–110 dienų, saulės poreikis apie 1100 val. Derlingumas 10–14 t/ha. Brix 18–20, rūgštingumas apie 6–7 g/l. Vynas šviesus, subtiliai vaisiškas, su obuolių ir baltųjų gėlių natomis, taninų nėra.

Vilaris – nauja PIWI veislė iš Šveicarijos, tėvai: Calardis linijos komponentai × nepublikuoti hibridai. Atspari šalčiui iki –25 °C, labai atspari visoms grybinėms ligoms. Noksta per 110–120 dienų, reikalinga apie 1300–1500 saulės val. Derlingumas apie 12–15 t/ha. Brix 20–23, rūgštingumas apie 6–7 g/l. Vynas švarus, subalansuotas – baltųjų vaisių, citrusų, kartais su lengvu mineraliniu užsibaigimu, taninų praktiškai nėra.

Raudonųjų vyninių vynuogių veislės

Reikia pripažinti, kad raudonieji vynai pagaminti iš Lietuvoje išaugintų vynuogių dar gana blankūs lyginant su egzempioriais iš šiltesnių kraštų. Tačiau gal tik laiko klausimas kai bus atrinktos geriausios veislės, ar atsiras labai tinkamos. Lankantis selekcijos ūkiuose ragauti naujausių šaltiems regionams skirtų vynuogių vynai. Jie jau pasiekę šiltų kraštų aromatingumą ir skoningumą, tik dar Lietuvoje šiomis veislėmis neprekiaujama. Lietuvos rinka nėra mėgiama, nes kitose rinkose selekcijos ūkiai išlaiko monopoliją dėl to, kad patys parduoda skiepytus sodinukus. Lietuvoje pakanka 10 sodinukų, kad po keleto metų rinka užsipildytų pačių pasidaugintais sodinukais.

St. Croix - amerikietiškos kilmės hibridas, sukurtas Elmerio Swensono JAV, tėvai: „Minnesota 78" × „Seyval". Veislė labai atspari šalčiui - iki -35 °C, todėl tinka ir šiaurinėms zonoms. Noksta vidutiniškai anksti, per 115-125 dienų, reikalauja apie 1200 saulės valandų vegetacijos metu. Augumas vidutinis, krūmas stiprus, derlingumas siekia 12-18 t/ha. Uogos sukaupia apie 20-22 °Brix, rūgštingumas 6-7 g/l. Vynas ryškios spalvos, aromate - vyšnios, mėlynės, švelnus prieskonių fonas, taninų kiekis mažas, tekstūra minkšta.

Maréchal Foch - sena prancūziška hibridinė veislė, tėvai: „Goldriesling" × „Millardet et Grasset 101-14" (amerikietiškas poskiepis), sukurta 1911 m. Veislė vidutiniškai atspari šalčiui - iki -27 °C, labai ankstyva, noksta per 95-105 dienas, tinka vietovėms su 1100-1300 saulės valandų. Augumas stiprus, krūmas vešlus, derlingumas 10-15 t/ha. Brix siekia apie 21-23, rūgštingumas 6-7 g/l. Vynas labai tamsus, beveik juodas, aromate - vyšnios, gervuogės, taninų kiekis vidutinis, dažnai naudojama ir mišiniams.

Petite Pearl - moderni šiauriniam klimatui skirta veislė, išvesta Tomaso Plocherio JAV, tėvai: „MN 1094" × „ES 4-7-26". Atsparumas šalčiui labai aukštas - iki -30 °C, noksta per 115-125 dienų, saulės poreikis 1200-1400 val. Krūmas kompaktiškas, augumas vidutinis, derlingumas apie 10-15 t/ha. Cukraus kiekis 22-24 °Brix, rūgštingumas 6-7 g/l. Vynas sodrus, su tamsių vyšnių, juodųjų serbentų aromatu, taninų lygis vidutinis, vynas tinka brandinimui.

Frontenac - išvesta Minesotos universitete, tėvai: laukinis „Vitis riparia" × „Landot 4511". Atsparumas labai aukštas - iki -36 °C, labai ankstyva, noksta per 95-105 dienas, saulės poreikis 1100-1200 val. Augumas stiprus, derlingumas 15-20 t/ha. Pasiekiamas Brix - 22-24, bet dėl aukšto rūgštingumo (9-11 g/l) dažnai reikalauja derinimo mišiniuose. Aromatas intensyvus - vyšnios, slyvos, prieskoniai, taninų kiekis žemas.

Leon Millot - klasikinė hibridinė veislė, išvesta Prancūzijoje, tėvai: „Goldriesling" × „Millardet et Grasset 101-14", kaip ir Maréchal Foch. Atsparumas šalčiui iki -27 °C, labai ankstyva - apie 95-100 dienų, tinka vietoms su trumpa vegetacija. Augumas stiprus, derlingumas 10-14 t/ha. Brix siekia 21-22, rūgštingumas 6-8 g/l. Vynas tamsus, su uogų ir kakavos natomis, taninai švelnūs, vynas subalansuotas.

Regent - PIWI veislė, išvesta Geilweilerhof institute (Vokietija), tėvai: „Diana" × „Chambourcin". Atsparumas šalčiui - iki -24 °C, labai atspari miltligei ir netikrajai miltligei, noksta vidutiniškai - apie 120-130 dienų. Reikalinga ~1300-1400 saulės valandų. Augumas vidutinis, derlingumas 12-18 t/ha. Brix siekia 22-24, rūgštingumas 5-6 g/l. Vynas sodriai raudonas, struktūruotas, su gervuogių ir vyšnių aromatu, taninų kiekis vidutinio lygio, gerai laikosi brandinant.

Cabaret Noir – moderni Vokietijos selekcija, tėvai: „Cabernet Sauvignon“ × PIWI linija („Resistenzpartner“), sukurta selekcininko Volkerio Freytago. Atsparumas šalčiui siekia –24 °C, itin atspari ligoms, nereikalaujanti chemijos. Noksta vidutiniškai – apie 120 dienų, pakanka 1200–1300 saulės val. Krūmo augumas vidutinis, derlingumas 12–18 t/ha. Cukrus pakyla iki 22 °Brix, rūgštingumas 6–7 g/l. Vynas struktūriškai artimas „Cabernet Sauvignon“, su juodųjų serbentų, džiovintų vyšnių ir odos natomis, taninai ryškūs, bet subalansuoti.

Galante – naujesnė PIWI veislė, tėvai: „Gamaret“ × „Bronner“, sukurta Šveicarijoje. Atspari šalčiui iki –24 °C, labai atspari ligoms. Noksta vidutiniškai – apie 115–120 dienų, reikalinga apie 1300 saulės val. Augimas vidutinio stiprumo, derlingumas stabilus – 12–16 t/ha. Uogos sukaupia 22–23 °Brix, rūgštingumas 6 g/l. Vynas sodrus, aiškios struktūros, aromate – juodųjų vyšnių, prieskonių, kartais tabako natos, taninai vidutinio intensyvumo, ilgai išliekantys.

Landot Noir – senesnė prancūziška hibridinė veislė, tėvai: „Landal 244“ × „Villard blanc“. Atsparumas šalčiui iki –26 °C, gana geras atsparumas ligoms, bet prastesnis už naujausius PIWI. Nokimo trukmė – apie 115–125 dienų, saulės poreikis 1200–1300 val. Augumas stiprus, derlingumas 15–20 t/ha. Brix siekia 21–23, rūgštingumas apie 6–7 g/l. Vynas gana švelnus, su vaisiniu aromatu – slyvos, avietės, šiek tiek rūgštesnis, taninai minkšti, vynas lengvesnio stiliaus.

Marquette – viena žymiausių šiaurinių veislių, sukurta Minesotos universitete, tėvai: „MN 1094“ × „Ravat 262“. Atsparumas šalčiui iki –35 °C, puikiai tinka Lietuvos klimatui. Noksta per 100–110 dienų, pakanka 1100–1200 saulės val. Krūmas stipraus augumo, derlingumas 10–14 t/ha. Pasiekiamas cukraus kiekis – 22–24 °Brix, rūgštingumas 7–9 g/l. Vynas labai tamsus, su vyšnių, juodųjų serbentų, šokolado ir dūmo natomis, taninų kiekis vidutinis, bet struktūra tvirta.

New York Muscat – amerikietiškas hibridas, tėvai: „Muscat Hamburg“ × „Ontario“. Vidutinis atsparumas šalčiui – iki –24 °C, vidutinė atsparumo ligoms klasė. Noksta apie 110–115 dienų, reikalauja apie 1300 saulės val. Augumas stiprus, derlingumas 15–20 t/ha. Cukrus siekia 20–22 °Brix, rūgštingumas 6–7 g/l. Aromatas labai išraiškingas – tipiškas muskatas su tropinių vaisių, rožių natomis, taninų labai mažai, tekstūra švelni.

Leon Millot - viena seniausių hibridinių veislių, sukurta Prancūzijoje 1911 m., tėvai: „Goldriesling" × „Millardet et Grasset 101-14". Atspari šalčiui iki -27 °C, gana gera atsparumo ligoms klasė, ypač miltligei. Nokimo trukmė - 95-105 dienos, puikiai tinka vėsiam klimatui su 1100-1300 saulės valandų. Augumas stiprus, krūmas greitai augantis, derlingumas 10-15 t/ha. Cukrus siekia 21-22 °Brix, rūgštingumas 6-8 g/l. Vynas labai tamsus, tankus, su vyšnių, mėlynių, kartais kakavos natomis, taninų lygis švelnus, struktūra kompaktiška.

Galante - moderni PIWI veislė, sukurta Šveicarijoje, tėvai: „Gamaret" × „Bronner". Atsparumas šalčiui iki -24 °C, labai atspari miltligei, netikrajai miltligei ir puviniams. Noksta per 115-120 dienų, reikalinga bent 1300 saulės val. Krūmas vidutinio augumo, tvirtos struktūros, derlingumas 12-16 t/ha. Brix pasiekiamas 22-23, rūgštingumas apie 6 g/l. Vynas sodrus, dominuoja juodųjų vyšnių, juodųjų serbentų, tabako ir lengvų prieskonių aromatai, taninų lygis vidutinis, ilgai išliekantis.

Juodupė - lietuviška hibridinė vynuogių veislė, sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (dabartinis LAMMC SDI) selekcininko Vidmanto Gailiūno. Tai viena pirmųjų Lietuvoje išvestų vyninių veislių, pritaikytų šiauriniam klimatui. Tėvai - kompleksinio kilmės fondo hibridai, veislė nėra detaliai genetiniu požiūriu dokumentuota, tačiau žinoma, kad genetikoje esama Vitis riparia ir Vitis labrusca bruožų, o skonio profilyje jaučiamas ir Vitis vinifera savybių paveldėjimas.

Veislė atspari šalčiui iki -28 °C, gana atspari ir pagrindinėms grybinėms ligoms, nors gali prireikti vieno ar dviejų apsauginių purškimų per sezoną. Noksta per 105-115 dienų, geriausiai auga pietiniuose Lietuvos regionuose ar saulėtoje, apsaugotoje vietoje. Saulės poreikis - apie 1200-1300 valandų. Augumas vidutinis, derlingumas 8-12 t/ha, uogos nedidelės, tamsiai mėlynos, žievelė vidutinio storumo.

Pasiekia apie 20-22 °Brix, rūgštingumas 6-7 g/l. Vyno stilius - švarus, vidutinio kūno, su tamsių uogų (vyšnių, mėlynių) natomis, nedideliu žemiškumu. Taninų kiekis vidutinis, tačiau dėl geros rūgščių struktūros veislė tinkama sausam raudonam vynui ar net rožinio stiliaus gamybai.