Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Bulvių žiedinis puvinys
2017-01-04 11:15 Peržiūros : 631 SpausdintiNeatsakingas elgesys gali pražudyti bulvininkystę
Bulvės - ne tik viena mėgstamiausių, gausiai auginamų bei vartojamų žemės ūkio kultūrų Lietuvoje, bet ir viena labiausiai eksportuojamų. Maždaug pusė vidutiniškai šalyje kasmet užauginamų 400 tūkst. tonų bulvių eksportuojama į ES ir kitas šalis. Tačiau neatsakingai elgdamiesi galime ne tik sunaikinti nemažą derliaus dalį, bet ir užtrenkti lietuviškoms bulvėms duris į kitų šalių rinkas.
Nepaisyti reikalavimų negalima
Bulvių žiedinio puvinio židinių mūsų šalyje pastaraisiais metais nustatoma vidutiniškai 20 per metus, bet jų nemažėja. Pavyzdžiui, ištyrus 2013 m. Lietuvoje auginamų bulvių derlių, buvo nustatyta 12 bulvių žiedinio puvinio židinių, 2014 m. židinių skaičius išaugo iki 21, o 2015 m. nustatyta 15 židinių. Šių metų bulvių derliuje iki gruodžio 8 d. nustatyti 9 bulvių žiedinio puvinio židiniai, tačiau šių metų bulvių tyrimai dar tik įsibėgėja.
Viena iš priežasčių, padedančių plisti šios pavojingos ligos užkratui ir trukdančių sumažinti židinių skaičių, yra ir bulvių augintojų elgesys.
„Nors bauda už bulvių žiedinio puvinio židinio sunaikinimo reikalavimų nesilaikymą yra nedidelė, negalime pamiršti, kad svarbiausia yra ne ji. Griežti reikalavimai, kurių privaloma laikytis židinių vietose, sugalvoti ne tam, kad apsunkintų ūkininkų gyvenimą. Nepaisydami šių reikalavimų - ūkiuose, kuriuose buvo nustatyta žiedinio puvinio židinių, sodindami nesertifikuotą sėklą, neatlikdami kitų privalomų darbų (technikos, rūšiavimo įrangos ir gamybinių patalpų valymo bei dezinfekcijos), - patys padedame netramdomai plisti ligai, o išplitusio bulvių žiedinio puvinio pasekmės gali būti labai liūdnos visos šalies bulvių augintojams", - sako Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) direktorius Sergejus Fedotovas, primindamas, kad sergantys augalai užaugins gerokai mažiau gumbų, todėl derlius gali sumažėti iki 70 proc., nes ligos apnikti augalai prasčiau auga, neretai nuvysta ir žūva, todėl pasėlis išretėja.
Deja, dėl neatsakingo dalies ūkininkų požiūrio į šią ligą, didelę ekonominę žalą gali patirti ir tie Lietuvos bulvių augintojai, kurie laikosi nustatytų fitosanitarijos reikalavimų ir tiekia vidaus rinkai ar eksportuoja į kitas šalis sveiką produkciją: jei kita valstybė nustatytų, kad sergančios bulvės buvo įvežtos iš Lietuvos, mums gali užsiverti ne tik tos valstybės, bet ir kitų šalių rinkos.
Su bakterija kovoja visa ES
Išnaikinti bulvių žiedinio puvinio sukėlėją - bakterijas Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus - labai sudėtinga, nes jos geba išgyventi ir nepalankiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, ant sausų paviršių - žemės ūkio technikos, sandėlių sienų ir grindų, medinių konteinerių, didmaišių ir kitų pakuočių - bakterijos gali išgyventi 2 metus ir ilgiau, o Olandijoje atlikti tyrimai rodo, kad jų gyvybingumo nesumažina net žema aplinkos temperatūra (-30 laipsnių ir žemesnė). Netgi priešingai - kuo žemesnė temperatūra, tuo ilgiau bakterijos išlieka gyvybingos. Be to, ligos sukėlėjai gali išgyventi ir po derliaus nuėmimo dirvoje likusiose bulvėse.
Todėl nereikia stebėtis, kad siekdama apsaugoti rinką nuo užkrėstos produkcijos ir sumažinti didelę žalą bulvėms darančios ligos plitimo pavojų ES ir kitos šalys laikosi griežtų tarptautiniu mastu pripažintų bulvių auginimo ir tiekimo rinkai standartų, o bulvių, kurios ypač gausiai vartojamos maistui visame pasaulyje, augintojams, tiekėjams ir importuotojams kelia labai griežtus reikalavimus. Kadangi pagrindinis kovos su šia liga būdas yra griežta augalų sveikatingumo kontrolė gamybos, sandėliavimo, paruošimo prekybai metu, visoje ES galioja reikalavimai - taikyti efektyvias fitosanitarijos priemones naikinant nustatytus bulvių žiedinio puvinio židinius.
Intensyvi bulvių žiedinio puvinio fitosanitarinė kontrolė jau beveik du dešimtmečius vykdoma ir Lietuvoje. Aptikę ligos židinį Augalininkystės tarnybos specialistai augintojus įpareigoja taikyti teisės aktuose nustatytas fitosanitarijos priemones: užkrėstuose laukuose mažiausiai trejus metus draudžiama auginti bulves, kituose laukuose galima sodinti tik sertifikuotų sėklinių bulvių gumbus, o visas bulvių derlius, prieš tiekiant jį rinkai, turi būti patikrintas, ar jame nėra bulvių žiedinį puvinį sukeliančių bakterijų.
Jei užkratas mūsų šalyje išplistų, jas importuojančios valstybės Lietuvai gali pradėti taikyti papildomus apribojimus įvežamiems bulvių kroviniams. Tokie apribojimai šiuo metu taikomi Lenkijai: iš šios šalies išvežamos bulvės tikrinamos kelis kartus intensyviau - atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai, itin atidžiai tikrinami dokumentai, patvirtinantys įvežtų bulvių sveikatingumo būklę.
Užkratas plinta ir dėl neatsakingo elgesio
Plisti šiai ligai iš dalies padeda ir bulvių augintojai, jei daugelį metų sodina savo išaugintas, bet nepatikrintas dėl kenksmingųjų organizmų bulves, arba įsigyja ir sodina neaiškios kilmės bulves, o prieš naudodami savo ūkyje nuomojamą žemės ūkio techniką, jos neišvalo ir nedezinfekuoja.
Tai patvirtina ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Augalininkystės tarnyboje vykusiame pasitarime dalyvavusios asociacijos vadovės teigimu, neatsakingai besielgiančių yra ir tarp didžiųjų, ir tarp smulkiųjų bulvių augintojų: „Dalis augintojų iš įpročio ar stengdamiesi sutaupyti sertifikuotos bulvių sėklos neperka dėl to, kad ji brangesnė, kai kurie senu įpratimu dar pjausto sodinamas bulves, pigiau įsigyja naudotas pakuotes (didmaišius), bet nepasirūpina jų dezinfekuoti, todėl užkratas gali būti platinamas ir su jomis." Dėl to didėja ligos plitimo tikimybė, o nukentėti nuo jos gali ir atsakingai bulvių sėklą pasirenkantys bei savo augalus prižiūrintys žemdirbiai.
Vis dėlto didžiausias pavojus „pasigauti" ligą tyko smulkiųjų bulvių augintojų, kurie metai iš metų sodina pačių užsiaugintas bulves, nepasirūpina dezinfekcija, nepaiso kitų prevencijos priemonių. Augalininkystės tarnybos duomenimis, kasmet apie 70 proc. visų nustatytų židinių aptinkama ūkiuose, kuriuose bulvių pasėliai užima mažiau negu 5 ha.
„Išanalizavę pastarųjų trejų metų duomenis matome akivaizdžią tendenciją, kad sodinant savo ūkyje išaugintas ar iš kitų įsigytas nesertifikuotas bulves, didėja tikimybė, jog jų derliuje bus aptikta bulvių žiedinio puvinio sukėlėjų. Net 80 proc. bulvių žiedinio puvinio židinių nustatyta ūkiuose, kuriuose buvo pasodinta būtent tokia bulvių sėkla. Likusieji židiniai nustatyti pakartotinai tuose bulvių augintojų ūkiuose, kuriuose dar nebuvo pasibaigęs kenksmingojo organizmo židinio naikinimo laikotarpis, kurio metu bulvių augintojas privalo taikyti paskirtas fitosanitarijos priemones", - pasakoja Augalininkystės tarnybos direktorius S. Fedotovas.
Ligą suvaldysime suvieniję jėgas
Šiais metais pradėjus vykdyti iš dalies ES finansuojamą kenksmingųjų organizmų stebėsenos programą, per 11 mėnesių Augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijai buvo pateikta 22 proc. daugiau mėginių, nei pernai per tą patį laikotarpį prašant ištirti, ar juose yra bulvėms kenksmingų bakterijų. Tyrimai dar tęsiasi, o ištyrus dalį mėginių nustatyta, jog bakterija Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus užkrėsta apie 1,7 proc. mėginių. Tai nėra daug, bet pagrindo nerimauti vis dėlto yra: pernai per tą patį laikotarpį ši bakterija buvo nustatyta 15-oje mėginių, o šiemet ji aptikta jau 18-oje mėginių, kurių tyrimai tęsiami.
Kadangi bulvių žiedinis puvinys - liga, su kuria negalima juokauti, o jos plitimą galima suvaldyti tik nustačius užkratą ankstyvojoje stadijoje, todėl fitosanitarijos specialistai bulvių augintojų ūkius tikrina labai atidžiai.
„Pasaulyje nėra bulvių veislių, atsparių šiai bakterijai, todėl ir yra nustatytos griežtos fitosanitarinės kontrolės priemonės, kurios stabdo užkrato plitimą. Bet vien jų nepakanka. Labai daug priklauso nuo pačių žemdirbių: jei stengdamiesi sutaupyti vieną kitą eurą jie patys nesiims priemonių, kad liga Lietuvoje neplistų, gali susiklostyti situacija, panaši į susiklosčiusią dėl kiaulių maro, ir mažiausia blogybė, kuri gali nutikti, jei numosime ranka į griežtus reikalavimus, - ne tik prarasime dalį derliaus ir pajamų, bet svarbiausia - lietuviškos bulvės, kurios dabar vertinamos dėl savo kokybės, taps nepatrauklia preke ES ir kitų šalių rinkoms, o jas auginantiems žemdirbiams teks ieškotis alternatyvių veiklos sričių", - sakė S. Fedotovas.
Bulvių žiedinis puvinys - liga, kuri pažeidžia ir gumbus. Jei pasodinsime užkrėstą sėklą, dažniausiai ji paprasčiausiai supus, o jei keras ir išaugs, jis užaugins puvinio pažeistas bulves. Nors ši bulvių liga nekenkia žmonių sveikatai, ir jei bakterijų bulvėje dar nėra daug, galima apskritai nepastebėti jos požymių (iš išorės bulvės gali atrodyti sveikos, o jų skonis nepasikeitęs), tačiau jei bulvė stipriai užkrėsta bakterijomis, į ją anksčiau ar vėliau pateks kitų mikroorganizmų, kurie sukels puvimą. Jei švelniai paspausime tokią pūvančią bulvę, iš jos ištrykš kreminės spalvos grūdėta masė. Suprantama, kad pirkėjas tai pastebės ir nepirks nekokybiškos produkcijos.
Užkrėstas bulves ir jų atliekas reikia užkasti 0,7-1 m gylyje, taip pat galima perdirbti įmonėse, kurios naudoja atitinkamą atliekų apdorojimo technologiją. Termiškai apdorotas užkrėstas bulves galima sušerti gyvuliams. Tačiau visa tai - papildomos išlaidos ir nuostoliai bulvių augintojams. Todėl vienas svarbiausių bulvių žiedinio puvinio židinių naikinimo tikslų - užkirsti kelią nevaldomam ligos plitimui, kad ji neužkrėstų visų bulvių pasėlių, kai užauginti bulvių maistui būtų nebeįmanoma.
Mažina riziką
Viena iš priemonių, kurios tikrai padeda sumažinti pavojų, kad bulvės bus užkrėstos žiediniu puviniu, o užkratas neplis, - sodinti sertifikuotas sėklines bulves. Visų parduodamų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotės ženklinamos etiketėmis-augalo pasais, kurie patvirtina, kad bulvių gumbai atitinka augalų sveikatingumo ir kokybės standartus. Jei jų nėra, vadinasi bulvės nebuvo tikrintos bei sertifikuotos.
Jei nėra galimybių kasmet sodinti sertifikuotas sėklines bulves, naujus gumbus reikėtų įsigyti bent kas trejus metus, o iki bulvių sėklos atnaujinimo naudoti tik savo ūkyje užaugintų bulvių sėklą.
Siekiant, kad bulvių žiedinis puvinys neplistų, rekomenduojama kasmet atlikti profilaktinį žemės ūkio technikos, rūšiavimo bei pakavimo įrangos, sandėlių ir pakuočių valymą bei dezinfekciją naudojant tam skirtus registruotus produktus. Taip pat rekomenduojama neteikti bulvių pakavimo paslaugų, bulvių sodinimo ir derliaus nuėmimo techniką naudoti tik savo ūkyje, o jei ši technika nuomojama kitiems augintojams ar skolinamasi iš jų - prieš ir po naudojimo įrenginius būtina kruopščiai nuplauti ir dezinfekuoti.
Nepatariama pjaustyti sodinimui skirtų bulvių gumbų. Sodinant bulves reikėtų taikyti sėjomainą ir tame pačiame lauke sodinti jas ne anksčiau kaip po trejų metų. Taip pat labai svarbu, kad bulvių rūšiavimo metu susidarančios jų atliekos nepatektų į dirbamus laukus.
Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija ir nuotraukos.
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
