Petražolių auginimas

2016-06-08 15:54   Peržiūros : 2668   Spausdinti


Petražolės - tai salierinių šeimos dvimečiai lapiniai arba šakniavaisiniai prieskoniniai augalai. Petražolės yra kilusios iš Viduržemio jūros regiono, ir šiuo metu - tai vienas populiariausių prieskoninių augalų. Jos naudojamos kulinarijoje, farmacijoje, kosmetikoje. Petražolėse yra daug eterinių aliejų, dėl to jos kvapios. Lapai turi iki 10 mg% karotino (provitamino A), šak­nys - 35-64 mg% vitamino C. 50 gramų petražolių yra vitamino C ir karotino dienos norma. Petražolėse taip pat gausu vitaminų B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų: kalio, magnio, kalcio, fosforo.

Lapinės petražolės - dvimetis žolinis augalas, tamsiai žaliais lygiais arba garbanotais kvepiančiais lapais. Lapinės petražolės ušaugina daug lapų, o šaknys būna plonos, šakotos. Malonų kvapą ir skonį suteikia lapuose esantys eteriniai aliejai. Petražolėse yra baltymų, angliavandenių ir folinės rūgšties, kuri palankiai veikia kraujodarą. Šviežios ir džiovintos petražolės naudojamos sriuboms, karštiesiems patiekalams paskaninti, agurkams, pomidorams ir grybams konservuoti. Jauni lapai naudojami salotoms. Petražolių lapai ir sėklos vartojami apetitui pagerinti, sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Susmulkinti lapai dedami prie sumuštų vietų ir žaizdų. Sėklų ištrauka vartojama virškinimui pagerinti.

Šakninės petražolės taip pat dvimetės - pirmaisiais metais išaugina šakniavaisį, panašų į morką. Nepatartina skinti šakninių petražolių lapų, nes tai atsiliepia šakniavaisių kokybei. Jų šaknys būna storos, baltos spalvos, lygios arba mažai šakotos, lapai lygūs, karpyti. Šaknų skonis primena salierą. Naudojamos kaip ir kitos daržovės, pvz., morkos ir pastarnokai. Jos seniai populiarios kaip žieminė daržovė Olandijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Tai rodo ir jų pavadinimai, pvz. Hamburgo petražolės, olandinės petražolės.

Petražolių žaliava yra šaknys, vaisiai ir lapai. Šaknys kasamos pavasarį antraisiais augimo metais. Nuo petražolių šaknų yra nuvalomos žemės, tada jos nuplaunamos, išilgai perpjaunamos ir džiovinamos. Žolinių petražolių vaisiai renkami vasarą nuo antramečių augalų, subrendus daugumai sėklų. Pjaunami skėčiai, kurie paskleidžiami ant drobinio audinio ir džiovinami šešėlyje gerai vėdinamojoje patalpoje. Petražolių vaisiai baigiami brandinti, nukuliami ir džiovinami.

 

Dirvos ruošimas petražolių auginimui

 

Petražolės  auginamos lengvose ir vidutinėse priemolio, sukultūrintose humusingose dirvose, kur nėra piktžolių ir geras drenažas. Dirva neturi būti rūgšti - petražolės gerai auga tik neutralioje pH 6,1-7 žemėje. Petražolių derliui lemiamą reikšmę turi dirvos paruošimas. Tinkamai įdirbus dirvą pagerinama jos struktūra, išnaikinamos piktžolės, sutaupoma drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos mikroorganizmams. Norint sėkmingai auginti petražoles, būtina parinkti lauką be nematodų. Pavojingiausia auginti po augalų, kuriais maitinasi nematodai. Jų populiacija, ypač lengvose dirvose, išauga taip, kad auginti darosi nenaudinga. Pavojingiausia auginti po salierų, svogūnų ir porų.

Petražolių auginimui dirva suariama rudenį. Pavasarinio žemės dirbimo pradžia priklauso nuo dirvos drėgmės. Lengvas dirvas galima pradėti purenti drėgnesnes, nes jų grumsteliai pradžiuvę sutrupa. Sunkesnės dirvos turi būti normalaus drėgnumo, kad dirbant gerai trupėtų ir neliptų prie padargų. Dirva prieš sėją turi būti giliai ir puriai įdirbta bei suvoluota. Reikia vengti dirvų, kur po didesnio lietaus paviršiuje susidaro pluta, kuri trukdo dygstantiems augalams. Petražolių sėjos taisyklė - turi būti sėjama tą pačią dieną, kai ruošiama žemė. Jei planuojate auginti dideliame plote ir viso jo negalite apsėti per dieną, siūloma tą daryti atskirais plotais (per vieną dieną paruošti ir apsėti vieną plotą).

 

Dirvos tręšimas

 

Petražolėms skirta dirva yra ruošiama iš rudens, tada ir tręšiama mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis. Geriausiai tręšti prieš dirvos arimą. Rudeninis tręšimas turi būti tinkamai subalansuotas nustatant mineralinio azoto kiekį, esantį 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje. Augalus tręšiant nesubalansuotai ir ne laiku sukeliamas stresas, sutrinka mityba. Tuomet savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti augalai naudoja sukauptas organines medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos augalų produktyvumo formavimui, prarandamas atsparumas ligoms.

Norint užauginti gerą žolinių ar šakninių petražolių derlių, azoto (N) reikia 90-120 kg/ha, fosforo (P2O5) - 50-70 kg/ha ir kalio (K2O) - 200-250 kg/ha. Daržininkai mėgėjai savo sklypuose turėtų šias trąšų normas 20-30 % mažinti. Iki sėjos įterpiamos fosforo ir kalio trąšos bei pusė azoto normos, todėl geriausiai yra naudoti kompleksines trąšas. Lengvose dirvose labai svarbus magnis ir mikroelementai, kurių turėtų būti kompleksinių trąšų sudėtyje. Tręšimas mikroelementais per lapus taip pat duoda gerų rezultatų.

Auginamos petražolės tręšiamos taip, kad mitybos elementai būtų efektyviai sunaudojami, o aplinka neteršiama. Mineralinių trąšų normos skaičiuojamos atsižvelgiant į planuojamą vidutinį tai dirvožemio zonai derlių, tręšimo organinėmis ar žaliosiomis trąšomis lygį, priešsėlio paliktas maisto medžiagas, jo tręšimą ir dirvožemio apsirūpinimą maisto medžiagomis. Reikia nepamiršti, kad kiekvienas augalas iš visų šaltinių maisto medžiagas naudoja skirtingai.

Petražolių sėja

Petražolių sėklos labai smulkios, todėl sėjos tikslumui reikia sutelkti ypatingą dėmesį. Tankiame pasėlyje petražolių šaknys išaugs smulkios, bus daug nestandartinės produkcijos. Rekomenduojami atstumai tarp lysvių yra 67-75 cm, sėti kiekvienoje lysvėje dviem per 6-8 cm nutolusiomis eilėmis. Sėjimo gylis apie 1 cm. Sėjimui naudojamos tikslios sėjamosios. Nereikėtų suvėluoti sėjos, nes augalų vegetacija trunka 150-160 dienų, tačiau pasėjus per anksti į nepakankamai įšilusią dirvą pailgės sėklų dygimo laikas, ir atsiras prasto bei netolygaus dygimo pavojus. Pavasarį sėjama balandžio pabaigoje, tačiau petražoles galima sėti ir iš rudens - spalio pabaigoje ar lapkričio mėn. Petražolių sėjinukai nebijo šalčio - gali ištverti net -9 ºC temperatūrą.

Petražolių sėklas reikia sėti į šviežiai paruoštas vagas, geriausiai apniukusią dieną. Dirva turi būti šiek tiek drėgna. Planuojant auginti šaknines petražoles, visuomet reikia atsiminti, kad šakniavaisių ilgis ir lygumas pirmiausia priklauso nuo dirvos sluoksnio supurenimo gylio ir kruopštaus grumstų susmulkinimo. Žemės ūkio technikos pardavėjai Lietuvoje siūlo tiksliąsias sėjamąsias, skirtas sudaigintų daržovių sėklų sėjimui. Taip pasėtos petražolės gerokai anksčiau sudygsta (praėjus maždaug 7 dienoms po sėjos), augalai būna vienodi, o derlius - gausesnis ir geresnės kokybės. Be to, sėklų normą galima sumažinti apie 10 proc.

Petražolių priežiūra

Pasėliuose reikia pastoviai naikinti piktžoles, neleisti joms išauginti daugiau kaip 1-2 tikruosius lapus, nes vėliau reikės naudoti didesnes herbicidų dozes, apsaugos nuo piktžolių kaštai bus gerokai didesni. Petražolėms sudygus reikia purenti tarpueilius, kad neįsigalėtų piktžolės. Petražolės labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės. Jei nėra lietaus, petražolės turi būti laistomos. Laistyti reikia negausiai, bet dažnai. Jos blogai auga užmirkusiose dirvose. Kai šakninių petražolių šaknys užauga iki 1,5-2 cm skersmens, drėgmės reikia mažiau, tačiau, jei itin sausa, šakniavaisiai sutrūkinėja. Norint apsaugoti nuo grybelinių ligų, petražoles geriausia laistyti anksti ryte.

Petražoles žiemai galima apdengti, kad ankstyvą pavasarį būtų žalumynų.

Derliaus nuėmimas

Petražolių žaliava yra šaknys, vaisiai ir lapai. Šaknys kasamos antraisiais augimo metais. Šakninės petražolės nuimamos panašiai kaip ir morkos, tiktai jų šaknys greičiau vysta, todėl nuimtų šaknų negalima ilgai laikyti ant dirvos paviršiaus. Šaknys laikomos kaip morkos rūsyje.

Žolinės petražolės greitam naudojimui pradedamos skinti, kai susiformuoja 5-6 tikrieji lapeliai. Lapeliai gali būti skinami nuolatos, o rudenį - kai lapai pasiekia 15-20 cm. Ilgesniam saugojimui petražolių lapai ir šaknys gali būti džiovinami, šaldomi, konservuojami.

 

Petražolių ligos ir kenkėjai

Petražolių septoriozė. Šia liga serga petražolės ir pastarnokai. Lietuvoje petražolių septoriozė nereta liga, pastebima antroje vasaros pusėje. Ant lapų, lapkočių ir sėklojų stiebų atsiranda netaisyklingų nešvariai baltų arba rusvų su tamsiai rudu apvadu dėmių, kurios vėliau šviesėja. Viršutinės lapų pusės dėmėse matomi smulkūs, 100 μ skersmens, plonasieniai tamsiai rudų taškelių pavidalo grybo vaisiakūniai - piknidžiai.

A p s a u g o s  p r i e m o n ė s. Nuėmus petražolių derlių būtina sunaikinti visas liekanas, giliai suarti arba sukasti dirvą, laikytis sėjomainos. Sėti tik sveiko pasėlio chemiškai arba termiškai išdezinfekuotą sėklą. Sėklojus galima purkšti registruotu fungicidu.

Salierinė margasparnė minamusė kenkia salierams, petražolėms, pastarnokams ir daugeliui kitų salierinių augalų. Petražolių lapuose matomos stambios, plokščios, įvairios formos dėmės - minos. Iš pradžių jos būna balsvos, vėliau paruduoja. Žiūrint prieš šviesą, minose matomos kenkiančios lervos ir jų kruopėti juodi ekskrementai. Stipriau pakenkti lapai pagelsta, vėliau nudžiūsta.

A p s a u g o s  p r i e m o n ė s. Nedideliuose plotuose reikia surinkti pažeistus minuotus lapus ir giliai užkasti arba sudeginti. Būtina laikytis sėjomainos. Rudenį giliai suarti arba perkasti dirvą, sunaikinti augalų liekanas. Aplink skėtinių augalų plantacijas naikinti salierinių šeimos piktžoles.

Morkinė musė kenkia morkoms, šakninėms petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems salierinių šeimos augalams. Musės pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai pasidaro violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Jaunų šakniavaisių viršūnėse, o stambesniuose šakniavaisiuose iki šerdies būna įsigraužusios musės lervos.

Kaip ir nuo kitų kenkėjų apsaugos priemonės yra panašios: laikytis sėjomainos, rudenį giliai suarti dirvą, naikinti piktžoles. Sėklų beicavimas apsaugos nuo pirmos kartos musių lervų.  Petražoles sėti kuo anksčiau, sausesnėse, atvirose vietose ir laiku retinti pasėlius.


Petražolių veislės

 

Veislė
Firma (šalis)

Aprašymas

Astra
Moravoseed

 

Augalų lapai garbanoti, nuo žalios iki tamsiai žalios spalvos, po nupjovimo greitai atauga, todėl derlių galima nuimti kelis kartus per sezoną. Sėjant pavasarį ir vasarą, užauga per 60-70 dienų nuo sudygimo. Tinka vartoti šviežius, šaldyti ir džiovinti.

Fest
Moravoseed

 

Augalai vidutinio aukščio, plačiai išsikerojantys, tankia lapija. Lapai lygūs, vienodi, gražios žalios spalvos. Pasėjus pavasarį ar vasarą, derlių galima imti po 75-90 dienų nuo sudygimo. Ankstyvam derliui rekomenduotina sėti rudenį.

Gigante d'Italia

 

Vidutiniškai ankstyva veislė. Lapai lygūs, tamsiai žali, vešlūs. Augalai gerai pakelia šalčius ir karščius.

Halblange

 

Vidutiniškai vėlyva veislė. Šakniavaisiai aromatingi, 20-27 cm ilgio, nelinkę šakotis, lygia balta odele ir vidumi, kuris netamsėja konservuojant. Tinka vartoti šviežius, perdirbti ir sandėliuoti.

Moss Curled 2

 

Ankstyva veislė. Užauga per 70 dienų nuo sudygimo. Lapai gražūs, garbanoti, tamsiai žali. Augalai gerai pakelia šalčius ir karščius.

tekstą parengė Algis Mačiukas

Straipsnyje taip pat panaudota aista.lt, balticseeds.eu medžiaga

 


Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Sodo šakų smulkintuvai

Sodo šakų smulkintuvai

Kaip išsirinkti sodo šakų smulkintuvą, kaip su juo dirbti. 

Špinatai

Špinatų auginimas ir veislės

Kaip išauginti gerą špinatų derlių  

Kaip padidinti bitininkystės ūkio produktyvumą

Naudojant šiuolaikišką bitininkystės įrangą produktyvumą galima padidinti kelis kartus 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Agurkų miltigė

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Pievinis katilėlis, ankstyvas nelepus augalas

Gėlių pieva

Gėlių jūra pievoje šalia namų – tai galimybė pasijusti laukinėje gamtoje. Tačiau įrengti ir prižiūrėti tokią pievą bus sunkiau nei paprastą veją.  

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Kaip išauginti gerą žirnių derlių

Žirniai - ne tik baltymingas maisto produktas, bet ir puikus priešsėlis kitiems lauko augalams 

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių 

cukinija

Kaip išauginti gerą cukinijų derlių

Cukinijas auginti nėra sunku, jos nėra reiklios dirvožemiui bei labai pakančios vasariniam lietui. 

Kaip išauginti gerą morkų derlių

Kokias morkų veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti  

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

Kaip išauginti gerą bulvių derlių

Kokias bulvių veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti 

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių auginimas ištisus metus, ridikėlių auginimo verslas 

Salotų auginimo verslas

Greitai augančios daržovės gali būti rentabilios ir nedideliame ūkyje.  

Agurkų auginimas ir priežiūra

Agurkų sėjimas, persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje 

Daržovių daigų auginimas: pomidorų daigai

Tiems, kas turi šiltnamį tinkamą daigams auginti, pamidorų daigų auginimas gali tapti pajamų šaltiniu.  

Paprikų veislės, sėklų daiginimas, paprikų daigų auginimas

Žmonės mielai perka daržovių daigus, išaugintus patikimo augintojo. Tad kodėl nepabandžius užsiauginti paprikų daigų ne tik savo reikmėms, bet ir realizacijai?  

Geotekstilinė plėvelė - kad neaugtų piktžolės, augalų šaknys neardytų vamzdyno, neslinktų gruntas

Nespėjate ravėti gėlyno? Slenka alpinariumo šlaitas? Sprendimas visiškai paprastas. 

Kornišonų tipo agurkų auginimas, priežiūra, marinavimas

Visas šiltnamines trumpavaises agurkų veisles galima auginti kaip kornišonus.  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

kopustai

Kaip išauginti gerą gūžinių kopūstų derlių

Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni 

pelargonijos

Pelargonijų auginimas

Pelargonijos puikiai papuoš balkoną, namo sieną, aplinką aplink pavėsinę ar terasą. 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

Brokolių auginimas

Nuėmus pirmąjį derlių, už poros savaičių iš lapų pažastyse esančių pumpurų išauga naujos galvutės, tad neskubėkite nuėmę pirmą derlių augalų išrauti. 

Petražolių auginimas

Kaip išauginti gerą petražolių derlių 

juodieji ridikai

Ridikų auginimas ir veislės

Kaip išauginti gerą ridikų derlių  

obelų genėjimas

Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Vaismedžių genėjimas, vaismedžių formavimas, obelų vainiko formavimas, obelų genėjimas 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Corbis nuotr.

Ridikėliai

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Corbis nuotr.

Salotų auginimas ir priežiūra

Salotų sėjimas, daiginimas, auginimas, dirvos paruošimas salotų pasėliams, salotų derliaus nuėmimas, trąšos, kenkėjai, receptai 

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 2 3 4 5 ... 9
1 2 3 4 5
Produktai
Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Pomidoru veisle Cetia F1
Pomidorų sėklos internetu

Daržovių sėklos internetu, naujos pomidorų veislės paštu,...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo technika
Sodo technika

Technika sodo priežiūrai

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

Tulpių svogūnėliai internetu

Svogūninės gėlės, tulpių svogūnėliai

1 2 3 4 5