
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Petražolės - tai salierinių šeimos dvimečiai lapiniai arba šakniavaisiniai prieskoniniai augalai. Petražolės yra kilusios iš Viduržemio jūros regiono, ir šiuo metu - tai vienas populiariausių prieskoninių augalų. Jos naudojamos kulinarijoje, farmacijoje, kosmetikoje. Petražolėse yra daug eterinių aliejų, dėl to jos kvapios. Lapai turi iki 10 mg% karotino (provitamino A), šaknys - 35-64 mg% vitamino C. 50 gramų petražolių yra vitamino C ir karotino dienos norma. Petražolėse taip pat gausu vitaminų B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų: kalio, magnio, kalcio, fosforo.
Lapinės petražolės - dvimetis žolinis augalas, tamsiai žaliais lygiais arba garbanotais kvepiančiais lapais. Lapinės petražolės ušaugina daug lapų, o šaknys būna plonos, šakotos. Malonų kvapą ir skonį suteikia lapuose esantys eteriniai aliejai. Petražolėse yra baltymų, angliavandenių ir folinės rūgšties, kuri palankiai veikia kraujodarą. Šviežios ir džiovintos petražolės naudojamos sriuboms, karštiesiems patiekalams paskaninti, agurkams, pomidorams ir grybams konservuoti. Jauni lapai naudojami salotoms. Petražolių lapai ir sėklos vartojami apetitui pagerinti, sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Susmulkinti lapai dedami prie sumuštų vietų ir žaizdų. Sėklų ištrauka vartojama virškinimui pagerinti.
Šakninės petražolės taip pat dvimetės - pirmaisiais metais išaugina šakniavaisį, panašų į morką. Nepatartina skinti šakninių petražolių lapų, nes tai atsiliepia šakniavaisių kokybei. Jų šaknys būna storos, baltos spalvos, lygios arba mažai šakotos, lapai lygūs, karpyti. Šaknų skonis primena salierą. Naudojamos kaip ir kitos daržovės, pvz., morkos ir pastarnokai. Jos seniai populiarios kaip žieminė daržovė Olandijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Tai rodo ir jų pavadinimai, pvz. Hamburgo petražolės, olandinės petražolės.
Petražolių žaliava yra šaknys, vaisiai ir lapai. Šaknys kasamos pavasarį antraisiais augimo metais. Nuo petražolių šaknų yra nuvalomos žemės, tada jos nuplaunamos, išilgai perpjaunamos ir džiovinamos. Žolinių petražolių vaisiai renkami vasarą nuo antramečių augalų, subrendus daugumai sėklų. Pjaunami skėčiai, kurie paskleidžiami ant drobinio audinio ir džiovinami šešėlyje gerai vėdinamojoje patalpoje. Petražolių vaisiai baigiami brandinti, nukuliami ir džiovinami.
Petražolės auginamos lengvose ir vidutinėse priemolio, sukultūrintose humusingose dirvose, kur nėra piktžolių ir geras drenažas. Dirva neturi būti rūgšti - petražolės gerai auga tik neutralioje pH 6,1-7 žemėje. Petražolių derliui lemiamą reikšmę turi dirvos paruošimas. Tinkamai įdirbus dirvą pagerinama jos struktūra, išnaikinamos piktžolės, sutaupoma drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos mikroorganizmams. Norint sėkmingai auginti petražoles, būtina parinkti lauką be nematodų. Pavojingiausia auginti po augalų, kuriais maitinasi nematodai. Jų populiacija, ypač lengvose dirvose, išauga taip, kad auginti darosi nenaudinga. Pavojingiausia auginti po salierų, svogūnų ir porų.
Į petražolių vagutes įsėjama kas 20 centimetrų ridikėlio sėkla. tai leidžia tiksliai matyti petražolių vagą. Kauptuku pastoviai purenam tarpuvagius, kad išnaikinti lendančias piktžoles. Pasėjus petražoles dirvožemio paviršius kiek sutankinamas, taip dar sumažinama grumstelių.
Petražolių auginimui dirva suariama rudenį. Pavasarinio žemės dirbimo pradžia priklauso nuo dirvos drėgmės. Lengvas dirvas galima pradėti purenti drėgnesnes, nes jų grumsteliai pradžiuvę sutrupa. Sunkesnės dirvos turi būti normalaus drėgnumo, kad dirbant gerai trupėtų ir neliptų prie padargų. Dirva prieš sėją turi būti giliai ir puriai įdirbta bei suvoluota. Reikia vengti dirvų, kur po didesnio lietaus paviršiuje susidaro pluta, kuri trukdo dygstantiems augalams. Petražolių sėjos taisyklė - turi būti sėjama tą pačią dieną, kai ruošiama žemė. Jei planuojate auginti dideliame plote ir viso jo negalite apsėti per dieną, siūloma tą daryti atskirais plotais (per vieną dieną paruošti ir apsėti vieną plotą).
Petražolėms skirta dirva yra ruošiama iš rudens, tada ir tręšiama mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis. Geriausiai tręšti prieš dirvos arimą. Rudeninis tręšimas turi būti tinkamai subalansuotas nustatant mineralinio azoto kiekį, esantį 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje. Augalus tręšiant nesubalansuotai ir ne laiku sukeliamas stresas, sutrinka mityba. Tuomet savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti augalai naudoja sukauptas organines medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos augalų produktyvumo formavimui, prarandamas atsparumas ligoms.
Norint užauginti gerą žolinių ar šakninių petražolių derlių, azoto (N) reikia 90-120 kg/ha, fosforo (P2O5) - 50-70 kg/ha ir kalio (K2O) - 200-250 kg/ha. Daržininkai mėgėjai savo sklypuose turėtų šias trąšų normas 20-30 % mažinti. Iki sėjos įterpiamos fosforo ir kalio trąšos bei pusė azoto normos, todėl geriausiai yra naudoti kompleksines trąšas. Lengvose dirvose labai svarbus magnis ir mikroelementai, kurių turėtų būti kompleksinių trąšų sudėtyje. Tręšimas mikroelementais per lapus taip pat duoda gerų rezultatų.
Auginamos petražolės tręšiamos taip, kad mitybos elementai būtų efektyviai sunaudojami, o aplinka neteršiama. Mineralinių trąšų normos skaičiuojamos atsižvelgiant į planuojamą vidutinį tai dirvožemio zonai derlių, tręšimo organinėmis ar žaliosiomis trąšomis lygį, priešsėlio paliktas maisto medžiagas, jo tręšimą ir dirvožemio apsirūpinimą maisto medžiagomis. Reikia nepamiršti, kad kiekvienas augalas iš visų šaltinių maisto medžiagas naudoja skirtingai.
Petražolių sėklos labai smulkios, todėl sėjos tikslumui reikia sutelkti ypatingą dėmesį. Tankiame pasėlyje petražolių šaknys išaugs smulkios, bus daug nestandartinės produkcijos. Rekomenduojami atstumai tarp lysvių yra 67-75 cm, sėti kiekvienoje lysvėje dviem per 6-8 cm nutolusiomis eilėmis. Sėjimo gylis apie 1 cm. Sėjimui naudojamos tikslios sėjamosios. Nereikėtų suvėluoti sėjos, nes augalų vegetacija trunka 150-160 dienų, tačiau pasėjus per anksti į nepakankamai įšilusią dirvą pailgės sėklų dygimo laikas, ir atsiras prasto bei netolygaus dygimo pavojus. Pavasarį sėjama balandžio pabaigoje, tačiau petražoles galima sėti ir iš rudens - spalio pabaigoje ar lapkričio mėn. Petražolių sėjinukai nebijo šalčio - gali ištverti net -9 ºC temperatūrą.
Petražolių sėklas reikia sėti į šviežiai paruoštas vagas, geriausiai apniukusią dieną. Dirva turi būti šiek tiek drėgna. Planuojant auginti šaknines petražoles, visuomet reikia atsiminti, kad šakniavaisių ilgis ir lygumas pirmiausia priklauso nuo dirvos sluoksnio supurenimo gylio ir kruopštaus grumstų susmulkinimo. Žemės ūkio technikos pardavėjai Lietuvoje siūlo tiksliąsias sėjamąsias, skirtas sudaigintų daržovių sėklų sėjimui. Taip pasėtos petražolės gerokai anksčiau sudygsta (praėjus maždaug 7 dienoms po sėjos), augalai būna vienodi, o derlius - gausesnis ir geresnės kokybės. Be to, sėklų normą galima sumažinti apie 10 proc.
Petražoles galima išsodinti daigais, tada gaunamas gerokai ankstyvesnis derlius. Taip pat daigų iššodinimo privalumas tai konkurencijos su piktžolėmis išvengimas dygimo tarpsnyje. Lauke iš sėklų išdygusios petražolės labai dažnai užgožiamos greičiau augančių piktžolių. Išravėti petražoles gana sudėtinga.
Pasėliuose reikia pastoviai naikinti piktžoles, neleisti joms išauginti daugiau kaip 1-2 tikruosius lapus, nes vėliau reikės naudoti didesnes herbicidų dozes, apsaugos nuo piktžolių kaštai bus gerokai didesni. Petražolėms sudygus reikia purenti tarpueilius, kad neįsigalėtų piktžolės. Petražolės labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės. Jei nėra lietaus, petražolės turi būti laistomos. Laistyti reikia negausiai, bet dažnai. Jos blogai auga užmirkusiose dirvose. Kai šakninių petražolių šaknys užauga iki 1,5-2 cm skersmens, drėgmės reikia mažiau, tačiau, jei itin sausa, šakniavaisiai sutrūkinėja. Norint apsaugoti nuo grybelinių ligų, petražoles geriausia laistyti anksti ryte.
Petražoles žiemai galima apdengti, kad ankstyvą pavasarį būtų žalumynų.
Petražolių žaliava yra šaknys, vaisiai ir lapai. Šaknys kasamos antraisiais augimo metais. Šakninės petražolės nuimamos panašiai kaip ir morkos, tiktai jų šaknys greičiau vysta, todėl nuimtų šaknų negalima ilgai laikyti ant dirvos paviršiaus. Šaknys laikomos kaip morkos rūsyje.
Žolinės petražolės greitam naudojimui pradedamos skinti, kai susiformuoja 5-6 tikrieji lapeliai. Lapeliai gali būti skinami nuolatos, o rudenį - kai lapai pasiekia 15-20 cm. Ilgesniam saugojimui petražolių lapai ir šaknys gali būti džiovinami, šaldomi, konservuojami.
Petražolių septoriozė. Šia liga serga petražolės ir pastarnokai. Lietuvoje petražolių septoriozė nereta liga, pastebima antroje vasaros pusėje. Ant lapų, lapkočių ir sėklojų stiebų atsiranda netaisyklingų nešvariai baltų arba rusvų su tamsiai rudu apvadu dėmių, kurios vėliau šviesėja. Viršutinės lapų pusės dėmėse matomi smulkūs, 100 μ skersmens, plonasieniai tamsiai rudų taškelių pavidalo grybo vaisiakūniai - piknidžiai.
A p s a u g o s p r i e m o n ė s. Nuėmus petražolių derlių būtina sunaikinti visas liekanas, giliai suarti arba sukasti dirvą, laikytis sėjomainos. Sėti tik sveiko pasėlio chemiškai arba termiškai išdezinfekuotą sėklą. Sėklojus galima purkšti registruotu fungicidu.
Salierinė margasparnė minamusė kenkia salierams, petražolėms, pastarnokams ir daugeliui kitų salierinių augalų. Petražolių lapuose matomos stambios, plokščios, įvairios formos dėmės - minos. Iš pradžių jos būna balsvos, vėliau paruduoja. Žiūrint prieš šviesą, minose matomos kenkiančios lervos ir jų kruopėti juodi ekskrementai. Stipriau pakenkti lapai pagelsta, vėliau nudžiūsta.
A p s a u g o s p r i e m o n ė s. Nedideliuose plotuose reikia surinkti pažeistus minuotus lapus ir giliai užkasti arba sudeginti. Būtina laikytis sėjomainos. Rudenį giliai suarti arba perkasti dirvą, sunaikinti augalų liekanas. Aplink skėtinių augalų plantacijas naikinti salierinių šeimos piktžoles.
Morkinė musė kenkia morkoms, šakninėms petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems salierinių šeimos augalams. Musės pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai pasidaro violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Jaunų šakniavaisių viršūnėse, o stambesniuose šakniavaisiuose iki šerdies būna įsigraužusios musės lervos.
Kaip ir nuo kitų kenkėjų apsaugos priemonės yra panašios: laikytis sėjomainos, rudenį giliai suarti dirvą, naikinti piktžoles. Sėklų beicavimas apsaugos nuo pirmos kartos musių lervų. Petražoles sėti kuo anksčiau, sausesnėse, atvirose vietose ir laiku retinti pasėlius.
Veislė |
Aprašymas |
|
Astra |
|
Augalų lapai garbanoti, nuo žalios iki tamsiai žalios spalvos, po nupjovimo greitai atauga, todėl derlių galima nuimti kelis kartus per sezoną. Sėjant pavasarį ir vasarą, užauga per 60-70 dienų nuo sudygimo. Tinka vartoti šviežius, šaldyti ir džiovinti. |
Fest |
|
Augalai vidutinio aukščio, plačiai išsikerojantys, tankia lapija. Lapai lygūs, vienodi, gražios žalios spalvos. Pasėjus pavasarį ar vasarą, derlių galima imti po 75-90 dienų nuo sudygimo. Ankstyvam derliui rekomenduotina sėti rudenį. |
Gigante d'Italia |
|
Vidutiniškai ankstyva veislė. Lapai lygūs, tamsiai žali, vešlūs. Augalai gerai pakelia šalčius ir karščius. |
Halblange |
|
Vidutiniškai vėlyva veislė. Šakniavaisiai aromatingi, 20-27 cm ilgio, nelinkę šakotis, lygia balta odele ir vidumi, kuris netamsėja konservuojant. Tinka vartoti šviežius, perdirbti ir sandėliuoti. |
Moss Curled 2 |
|
Ankstyva veislė. Užauga per 70 dienų nuo sudygimo. Lapai gražūs, garbanoti, tamsiai žali. Augalai gerai pakelia šalčius ir karščius. |
tekstą parengė Algis Mačiukas
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokios yra vyšnių ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti.
Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,
Graikški riešutmedžiai, graikiškų riešutmedžių sodinimas, vieta, veislės, genėjimas ir priežiūra
Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas
Kaip pašalinti kelmus, kaip neleisti kelmams atželti, cheminiai, herbicidiniai ir mechaniniai kelmų šalinimo būdai, ką daryti, kad nupjauti medžiai ar krūmai nebeatželtų iš šaknų?
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Vynuogių šakelių šaknydinimas, šakelių su šaknimis sodinimas į vazonėlius, pagrindinės vynuogių dauginimo klaidos
Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas
Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas
Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide
Valgomasis sausmedis, mėlynojo sausmedžio uogos, sausmedžio sodinimas, dirvožemis sausmedžiams, priežiūra
Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams?
Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai
Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas
Tulpės, tulpių sodinimas, kaip auginamos tulpės, tulpių ligos, tulpių svogūnėliai ir veislės
Naminis sidras, naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, sidro nuosėdų nuėmimas
Gruodį sodininkai ir daržininkai teisėtai vadina pačiu ramiausiu metų mėnesiu.
Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus, agurkų apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Mikroorganizmai ir bakterijos vietinės kanalizacijos ir lauko tualeto priežiūrai, kvapų šalinimas tualete
Džiovinimo verslas, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas
Putinai, kaip auginti putinus, kaip sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Pataria Gražvydas Šiukščius
daugiauSklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Vejapjovės robotai kaina, vejos roboto remontas Tauragė, ...
Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau