Daržovių sėklų paruošimas sėjai

Nuo tinkamai paruoštų sėklų labai priklauso ir derlius. Gerai paruoštos sėklos greičiau dygsta, jų sudygsta daugiau,  vienodžiau, daigai būna gerokai stipresni ir turi daugiau galimybių išlikti.

Sėklos paruošimo ciklai

Sėklos paruošimas susideda iš kelių ciklų:

1. Beicavimas - sėklos dezinfekcija nuo ligų ir kenkėjų.
2. Mirkymas ir daiginimas dygimui pagreitinti.
3. Grūdinimas leidžia pasiekti ankstesnį ir gausesnį augalų derėjimą.
4. Stratifikavimas - sėklų daigumo padidinimas jas laikant sumaišius su smėliu žemoje temperatūroje.

Sėklų beicavimas

Sėklos gali būti dezinfekuojamos naudojant biologinius, cheminius preparatus bei apdorojant termiškai. Biologinės beicavimo medžiagos bei terminis apdorojimas dažniausiai naudojami ekologiniuose ūkiuose. Biologinės medžiagos gali būti augalų dalys turinčios natūralių pesticidinių arba fungicidinių savybių, taip pat naudojami tokių sąvybių turintys antagonistiniai mikroorganizmai.

Augaliniuose beicuose  sėklos mirkomos prieš sėją arba naudojamas kiek brangesnis būdas laistyti dirvą po pasėjimo. Naudojamos šaltos ir karštos ištraukos, eterinių aliejų tirpalai vandenyje, alkoholinės ištraukos. Naudojami juodieji serbentai, česnakai, dilgėlės, kadagiai. eglės, kmynai ir kiti augalai.

Antagonistiniai mikroorganizmai grybai ar bakterijos gamina medžiagas, kurios slopina kitų mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ir gali juos net sunaikinti. Tai efektyvesnis beicavimo būdas nei vien augalinių preparatų poveikis. Preparatais iš šių mikroorganizmų padengiama sėkla arba įterpiama į dirvožemį. Taip pat naudojami mikroorganizmai gauti iš vabzdžių kiaušinių. Naudojami naminės musės, kolorado vabalų kiaušiniai.

Biologinės daržovių sėklų beicavimo priemonės, pateiktos A. Stulginskio universiteto mokslininkų

Terminis beicavimas

Sėklas apdorojant karštu vandeniu ar oru ( 40 - 50 laipsnių) sunyksta sėklų paviršiuje ar kiek giliau esantys ligų sukėlėjai. Gali būti naudojamas dvifazis arba vienfazis terminis beicavimas. Dvifazio terminio beicavimo metu sėklos pirmiausia palaikomos šiltame vandenyje, kad atsidarytų grybų sporos ar suaktyvėtų kiti kenkėjai. Tada trumpai pamirkoma karštame vandenyje.
Terminis sėklų beicavimas reikalauja didelio tikslumo, nes padidinus karštį  sumažėja sėklų daigumas, esant per mažai temperatūrai nesunaikinami kenkėjai.

Cheminis beicavimas

Pramoninėje augalininkystėje dažniausiai naudojamas cheminis beicavimas. Dažniausiai sėklos ūkininkams teikiamos jau paruoštos šiuo būdu. Populiariausias cheminio beicavimo būdas tai sėklų apipurškimas beico suspensija iš beicavimo mišinio ir vandens. Dar naudojamas sėklų mirkymas beicavimo skystyje bei sėklos apvėlimas smulkiai sumaltais beico milteliais. Pastarasis būdas mažiau naudojamas dėl prastesnio beico prikibimo prie sėklos.

Specialistai rekomenduoja sėklų beicavimui naudoti kelis būdus. Šiuo metu populiariausia derinti cheminį ir augalinį beicavimo būdus.

Sėklų mirkymas brinkinant ir daiginant

Išbrinkintos daržovių sėklos išdygsta 3-4 dienomis anksčiau nei nebrinkintos. Šis sėklų paruošimo būdas ypač aktualus ilgai nedygstančių daržovių sėkloms - morkoms, burokėliams, petražolėms, svogūnams. Anksčiau išdygusios daržovės turi daugiau galimybių įsitvirtinti ir pasidaro atsparesnės piktžolių gožimui.

Mirkomos jau išvalytos, išrūšiuotos ir beicuotos sėklos. Geriausia mirkyti minkštame lietaus arba tirpdytame sniego vandenyje. Sėklos turi būti apsemtos, vanduo keičiamas kas 8-12 valandų. Prieš sėją sėklos apdžiovinamos, kad byrėtų.
Dar efektyvesnis mirkymas būna deguonies prisotintame vandenyje. Tai barbotavimo procesas, kuris leidžia dar labiau pagreitinti dygymo procesą. Taip paruoštos sėklos sudygsta keliomis dienomis anksčiau nei mirkytos be deguonies ir 3-8 dienomis anksčiau nei nemirkytos. Neturint deguonies galima naudoti orą, efektas mažesnis nei naudojant deguonį, bet didesnis nei paprastas mirkymas.

Išbrinkintų sėklų nerekomenduojama sėti į šaltą,  sausą ar šlapią dirvą. Sėjama nelaukiant ir daug nedžiovinant, ypač barbotavimo metu apdorotas sėklas, kurios dažnai būna jau ir pradaigintos.

Daiginant sėklą pasėliai išauga vienu metu ir 4-6 dienomis anksčiau nei iš nedaigintų sėjkų, Sėklos užpilamos kambario temperatūros vandeniu,kad būtų visiškai  apsemtos ir laikomos 12- 24 valandas. Vanduo pakeičiamas  2 - 3 kartus. Nupylus vandenį sėklos paskleidžiamos 10- 15 centimetrų sluoksniu ir uždengiamos drėgnu audeklu. Sėklos kas 6-8 valandos maišomos, jei pernelyg išdžiūna užpurškiama vandens.  Daiginimo patalpos temperatūra turėtų būti 15 - 20 laipsnių.

Sėjama, kai nuo trečdalio iki pusės sėklų išleidžia sėklos ilgumo daigelį. Daigintos sėklos sėjamos rankomis, dažniausiai šiltadaržiuose. Sėjama į šiltą ir drėgną dirvožemį, nes sausoje ir šaltoje dirvoje dygymas sustoja ir dalis sėklų gali iš viso žūti. Sėti geriau nekaitinnat saulei, nes gali perdžiūti daigeliai. Lauke sėjami daiginti agurkai, pupelės.

Sėklų grūdinimas

Užgrūdintos sėklos atsparesnės šalčiams, geriau dygsta bei anksčiau sunokina derlių. Grūdinimo laikas, temperatūra ir režimas priklauso ne tik nuo augalo, bet ir nuo jo veislės.
Dažniausiai sėkla sudedama į drėgną audeklą ir pradžioje laikoma 12-18 val. patalpoje kurioje -5 - +2 ⁰C, vėliau pernešama į 18-22 ⁰C laipsnių patalpą 5 - 16 valandų.

Sėklų jarovizacija

Išmirkytų ir išbrinkintų sėklų laikymas žemoje temperatūroje vadinamas jarovizacija. Šio proceso metu pagerinamas augalų augimas ir dygimas. Jarovizuojamos sėklos turi būti drėgnos. Drėkinimui naudojamas vandens kiekis nurodytas lentelėje, jis supilamas per 2 - 3 kartus kas 2 valandos pamaišant. Brinkstant palaikoma 18- 20 ⁰C temperatūra. 3-5 % sėklų išleidus daigelius sėklos paskleidžiamos plonu sluoksniu (2-4 cm) ir pernešamos atšaldyti.

Sėklų stratifikavimas

Sėklų sumaišymas  su švariu drėgnu smėliu ir mišinio laikymas  žemoje temperatūroje vadinamas stratifikavimu. Sumaišoma prie sėklų pridedant 2-3 kartus daugiau smėlio. Sėklos suberiamos į 10 - 12 centimetrų dėžes ir laikomos -1-+2 ^oC temperatūroje.

Sėklų džiovinimas

Kartais sėklas verta ne mirkyti, o kaip tik padžiovinti. Toks sėklų paruošimas padidina sėklos absorbcinę galią, kas itin aktualu sėjant į sausą dirvožemį.

Sėklų rūšiavimas

Siekiant tolygesnio dygimo,  sėklos turėtų būti išrūšiuojamos ir pagal dydį. Tyrimais nustatyta, kad iš didenės ir kokybiškesnės sėklos derlius gali būti net 50 procentų didesnis nei naudojant smulkią sėklą. Atskiriama iki 10 procentų stambiausių sėklų, dažniausiai būtent jos būna stipriausiai traumuojamos, ypač kuliamų kultūrų, tokių kaip rapsai, javai. Taip pat atskiriama 10- 15 procentų smulkiausių sėklų. Likusias sėklas taip pat verta paskirstyri į frakcijas pagal dydį. Sėjant maišomos ne daugiau kaip 2 gretimos frakcijos.

Sėklų daigumas

Sėklų daigumo procentas parodo sėklos kokybę. Siekiant suvienodinti vertinimo sąlygas ir atmesti nepalankių gamtinių sąlygų įtaką, sėklų daigumas bandomas labaratorinėmis sąlygomis. Laikoma, kad esant mažiau kaip 90 procentų daigumui laboratorinėmis sąlygomis, sėklos yra gana silpnos.
Sėklų daigumą galima patikrinti ir namų sąlygomis. Daiginama ant drėgno audinio, ant kurio palaikoma pastovi drėgmė. Ant audinio paskleidžiamos sėklos, jei norima išbandyti skirtingų maišų sėklas vertėtų ant audinio pažymėti kvadratėlius ir ant jų daiginti skirtingų maišų sėklas. Indas uždengiamas stiklu, kad vanduo greitai neišgaruotų, laikoma optimalioje konkretaus augalo dygymo temperatūroje. Didžiąjai daliai sėklų geriausiai tinka 23-25 ^oC temperatūra.
Nustatoma ir dygymo energija. Šis rodiklis parodo sėklų sudygimo vienodumą. Pavyzdžiui, ridikėlių trečią dieną nuo dygimo sudygo 80 procentų, reiškia, šios sėklos dygimo energija yra 80 %.

Sėklų daigumas mažėja ir priklausomai nuo laiko.

Salierų, morkų, petražolių, krapų šviežios sėklos turi specifinį kvapą, kuris šviežių sėklų būna stiprus, senstant silpnėja, o pasenusios sėklos nebekvepia.

Veislės parinkimas

Ne mažiau svarbu parinkti ir tinkamą augalų veislę. Geriausia pirkti išbandytą Lietuvos sąlygomis veislę, arba pirmaisiais  metais pirkti mažesnį kiekį naujos veislės sėklų ir išbandyti jos savybes. Auginimo sąlygos gali kisti, bet drąsiau galima elgtis su veislėmis išbandytomis per kelerius metus skirtingose klimatinėse sąlygose.