Žiedinių kopūstų auginimas

2019-07-24 10:52   Peržiūros : 11513   Spausdinti


Žiedinių kopūstų auginimas

Žiediniai kopūstai (kalafiorai) yra kilę iš Kipro salos. Vakarų Europos kraštuose buvo pradėti auginti XVI am­žiaus pabaigoje. Žiediniai kopūstai - vertingas dietinis maistas vaikams bei ligoniams, nes jie turi lengvai virškinamų baltymų ir mažai ląstelienos.  Žiediniai kopūstai turi labai daug vitaminų C, B1, B2 ir K, be to, - gana daug baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, taip pat cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies, retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino. Juose daug mažiau ląstelienos, todėl jie geriau virškinami, negu gūžiniai kopūstai. Žiedinių kopūstų būna įvairių spalvų (balti, geltoni, žali, violetiniai).

Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių. Esant nepalankioms sąlygoms žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus. Net nuo trumpalaikio dirvos perdžiūvimo gali sustoti gūžės formavimasis arba pakisti spalva, todėl žiediniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų, o žiedynų formavimosi fazėje  - pakakti drėgmės ir azoto.

Norint savo ūkyje užsiauginti pačią tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę patariama kiekvienais metais auginti po kelias skirtingas veisles ir registruoti jų sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką. Tokiu būdu būtų bene geriausias kelias išsiaiškinti ir pasirinkti individualią, konkrečiam ūkiui labiausiai pritaikytą žiedinių kopūstų veislę.

Dirvos paruošimas ir tręšimas

Žiediniai kopūstai yra reikliausi dirvai iš visų kopūstinių daržovių, todėl tinkamai paruoštoje dirvoje jie bus derlingesni ir kokybiškesni. Tinkamiausia yra humusinga (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas lietinimas. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusių dirvų. Jie geriausiai auga esant 15-20 ºC temperatūrai, o sodinant atviroje saulėtoje vietoje derlius būna didesnis ir kokybiškesnis. Pavėsyje išauga dideli lapai, o žiedynai būna smulkūs.

Pavasarį į dirvą, skirtą žiedinių kopūstų auginimui, įterpiama mineralinių trąšų. Azotu (N)  tręšiama 160-200 kg/ha norma, o vėlyvoms jų veislėms ir skirtoms perdirbti - 180-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis - papildomai tręšiant augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma, kaip ir kitoms kopūstinėms daržovėms, yra 50-80 kg/ha, kalio (K2O) - 200-280 kg/ha. Nors žiediniams kopūstams reikia daug maisto medžiagų, tačiau prieš tai būtina atlikti dirvožemio agrocheminius tyrimus ir trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.

Geriausia žiedinius kopūstus sodinti po bulvių, agurkų ar ankštinių augalų. Jiems nereikėtų gailėti nei trąšų, nei vandens (naudinga ir apipurkšti). Ypač jautrūs drėgmės trūkumui esant 6-7 lapeliams, žiedynų formavimosi pradžioje. Jei karšta ir trūksta drėgmės, lapai nustoja augti, žiedynai užsimezga maži ir nesultingi. Papildomai tręšti rekomenduojama du-tris kartus. Pagrindiniai dalykai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį yra tai, kad žiediniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų.

Daigų auginimas

Patiems ankstyviausiems sodinimams daigus rekomenduojama užsiauginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) ar polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei žiediniai kopūstai auginami šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja. Žiedinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų.

Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėg­mės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštingumo dirvą. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti žiedinių kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų kopūstų daigai turi turėti 5-6 lapus, vidutinio ankstyvumo bei vėlyvieji kopūstai - 4-5 lapus.

Vėlesniems sodinimams žiedinius kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Žiedinių kopūstų sėklas rekomenduojama sėti sėklas apie 1 cm gylyje; 400-500 sėklų/m², esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - per 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C  temperatūrą dieną ir naktį. Auginant kopūstų daigus šilt­namyje būtina jį nuolat intensyviai vėdinti.

Žiedinių kopūstų sodinimas

Sodinimui skirta dirva turi būti įdirbta puriai ir giliai, ji turi būti pakankamai drėgna. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą ir suvoluoti, kadangi paviršiaus volavimas apsaugo nuo perdžiūvimo. Sodinimui reikia paruošti tokį lauko plotą, kokį sugebėsite apsodinti per vieną dieną. Prieš sodinimą, ypač anksti pavasarį, daigai turi būti užgrūdinti laipsniškai mažinant temperatūrą ir drėgmę. Netipiški, nesveiki, deformuoti ir turintys sustorėjimų ties augimo viršūnėle augalai turi būti atmesti. Nepatartina sodinti peraugusių daigų. Auginant žiedinius kopūstus mechanizuotai, daigai sodinami daigų sodinamąja, kurios pagalba aukšta sodinimo kokybė pasiekiama unikalaus žingsninio mechanizmo dėka, o vienos eilutės sodinimo našumas yra iki 5 tūkst. daigų per valandą.  Priklausomai nuo pasirinktos veislės į hektarą sodinama 40-55 tūkst. žiedinių kopūstų daigų.

Auginant žiedinius kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus. Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, tačiau kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių jiems reikia daug šviesos. Todėl nepatariama jų sodinti po medžiais ar kitoje pavėsingoje vietoje.

Žiediniai kopūstai - daug vandens reikalaujantys augalai, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu, todėl norint užtikrinti taisyklingą augalų augimą, pasodinus, jeigu dirva sausa, reikia palaistyti nedideliu vandens kiekiu - apie 10 l/m2. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams, laistyti pagal poreikius, atkreipiant dėmesį į tai, kad laistymas nebūtų per daug intensyvus ir nesuplaktų dirvos. Didelės reikšmės turi ir tinkamo laistytuvo parinkimas bei tai, jog laistyti reikia tada, kai nėra vėjo.

Žiedinių kopūstų priežiūra

Vienas iš svarbiausių žiedinių kopūstų priežiūros kriterijų yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba paimti iš dirvos daugiau maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Žiedinius kopūstus geriausia kaupti po lietaus arba laistymo, kad drėg­nos žemės patektų arčiau stiebo ir augalas greičiau išleistų pri­dėtines šaknis.

Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui yra purenami tarpueiliai, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva turi būti supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus. Tarpueiliai purenami rankomis arba traktoriniu kultivatoriumi.

Didžiausi žiedinių kopūstų derliai užauginami, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mi­neralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami praėjus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėjus formuotis žiedams - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių azoto trą­šų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trą­šomis. Pavėlavus patręšti azoto trąšomis augalai pradeda skursti, subrandina menką deformuotą žiedyną. Žiedinių kopūstų augimo metu būtina stebėti, ar pakanka mikroelementų - boro ir molibdeno

Kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, auginimo metu būtina kasdieninė auginamų kopūstų ploto apžiūra. Pasirodžius galvutėms iš lapo padaromas šešėlis - virš žiedyno palaužiamas vienas lapas ir juo uždengiamas žiedynas. Tai daroma, kai galvutė (žiedynas) būna graikinio riešuto dydžio.

Derliaus nuėmimas.

Žiedinių kopūstų derlius turi būti nuimamas nevėluojant. Jų galvutės (žiedynas) suyra, todėl reikia stengtis galvutės neliesti. Priklausomai nuo paskirties žiedinių kopūstų derlių lauke reikėtų nuimti tiesiai į prekybines pakuotes. Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Prieš šalnas derlius nuimamas ištisai, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Apšalę žiediniai kopūstai ilgesniam laikymui netinka, todėl rekomenduojama juos suvartoti nedelsiant. Tinkamai nuimtas žiedinių kopūstų derlius saugyklose atšaldomas, po to tiekiamas rinkai, sandėliuojamas arba perdirbamas.

Kopūstų ligos ir kenkėjai

Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose. Lauke augalai ja suserga rečiau.

Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai. Be čia paminėtų daržo­vių, šaknų gumbu serga ir kai kurios piktžolės: svėrės, garstukai ir kt.

Kopūstų juodligė - tai bak­terinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla. Palankios ligai plisti sąlygos - šiltas ir drėg­nas oras.

Žiedinių kopūstų mozaika. Virusas pažeidžia įvairias bastutinių šeimos daržoves, bet dažniausiai žiedinius kopūstus.

Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė. Būdingi šios bakteriozės požymiai - daugybė smulkių (1-3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų. Iš pradžių jos būna lyg vandeningos, apskritos, vėliau, žuvus audiniams, pasidaro rusvai pilkos arba rudos, beveik juodais pakraščiais, netaisyklingos ir pagaliau susilieja.

Pagrindiniai principai, siekiant išvengti žiedinių kopūstų ligų:

  • geros kokybės beicuotos sėklos;
  • laikytis sėjomainos - žiedinius kopūstus į tą pačią vietą sodinti ne anksčiau, kaip po 3-4 metų;
  • daigus auginti švariame neinfekuotame grunte, o auginimo indus - dezinfekuoti;
  • nelaistyti daigų stipria vandens srove;
  • naikinti piktžoles.

Žiedinius kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai - podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos, kurkliai, dirviniai šliužai.

Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržoves, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Chemijos pramonė kovai su daržovių ligomis ir kenkėjais gamina daug cheminių preparatų, ku­rie gana plačiai vartojami daržininkystės ūkiuo­se, tačiau būtina atsižvelgti į jų toksiškumą. Ne­turint galimybių nustatyti toksiškų medžiagų li­kučių, auginant nedidelius kiekius daržovių tok­siškų pesticidų reikia atsisakyti. Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami. Paruoštą nuovirą reikėtų sunaudoti tą pačią dieną.

Žiedinių kopūstų veislės

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, žiediniai kopūstai skirstomi į ankstyvųjų veislių - galvutės (žiedynas) užauga per 80-100 dienų po sudygimo, sėklos subręsta per 170-210 dienų, vėlyvųjų - atitinkamai per 140-160 ir 270-300 dienų.

Žiedinių kopūstų sėklų įsigykite internetu:

Darzoviuseklos.lt

Veislė Aprašymas
AMERIGO H Žiediniai kopūstai AMERIGO H
Vid. vėlyvumo, vegetacija 80 d.
Žiedynas 2-3 kg svorio, sniego baltumo, puikios prekinės išvaizdos.
Stipri augimo energija
Hibridas atsparus ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms.
Šviežiam vartojimui ir šaldymui.
Veislė viena populiariausių Lietuvoje.
BRUCE H Žiediniai kopūstai BRUCE H

Ankstyvi, vegetacija 55 - 65 dienos.
Žiedynas sniego baltumo, gerai uždengtas lapais.
Ši veislė augina aukštai pakeltus lapus.
Skirti šviežiam vartojimui. Puikiai tinkama ansktyvam ir antram derliui (liepos mėn.)

BRUNEL H Žiediniai kopūstai BRUNEL H

Labai ankstyvas žiedinių kopūstų sėklų hibridas (50-55 dienos) tinkantis ankstyvam auginimui po priedangomis. Skirtas šviežiam pardavimui.
Žiedynas skaisčiai baltos spalvos, pilnai uždengtas.

EASYTOP H Žiediniai kopūstai EASYTOP H Ankstyvas hibridas, vegetacija 56-60 d., auginimui po priedangomis.
Žiedynai puikios prekinės išvaizdos, kompaktiški.
Lapija elastinga, todėl nuimant derlių nelūžta lapai.
Skirta šviežiai rinkai.
ALMAGRO H Žiediniai kopūstai ALMAGRO H Vidutinio ankstyvumo, vegetacija 80-85 d. Žiedynai standūs ir sunkūs, aukštos kokybės.
Stipri lapija gerai apgaubia žiedyną.
Tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui
LECANU H Žiediniai kopūstai LECANU H

Vienas iš geriausių žiedinių kopūstų sėklų hibridų.
Kopūstų vegetacija vegetacija - 75 ÷ 80 d.
Galvos 2-3 kg.
Gerai uždengtas, tankus, skaisčiai baltas žiedynas.
Gausus derlius.
Paskirtis: šviežiam pardavimui ir perdirbimui.
Dėmesio: vidutinio vėlyvumo, atsparus nepalankioms oro sąlygoms, todėl noriai auginamas daugelio Vakarų Europos augintojų.

KORLANU H Žiediniai kopūstai KORLANU H

Puikus hibridas rudens derliui! Trumpas aprašymas:
vegetacija 80 d.
labai stipri augimo energija
gausus derlius
galvutė balta, tanki
pakantus žemoms temperatūroms Paskirtis: vėlyvas, ypač tinkamas perdirbimui, derlius nuimamas spalį

GUIDLINE H Žiediniai kopūstai GUIDLINE H Labai universalus hibridas.
Vegetacija 70-75 dienos, galima auginti du derlius.
Puikus žiedynas.
SPEEDSTAR H Žiediniai kopūstai SPEEDSTAR H Itin ankstyvas hibridas.
Vegetacija 52-56 dienos.
Auginimui tuneliuose.
JAVA H Žiediniai kopūstai JAVA H
Vėlyvi, vegetacija 85-90 dienų.
Labai stiprus augimas.
Kopūsto tanki, balta, gerai uždengta galvutė.
Kopūsto galvutė labai aukštos kokybės iki 1,5-1,8 kg.
vertikalūs, galvutė aukštai pasodinta palengvina derliaus nuėmimą.
Neauga papildomų ūglių.
Idealiai balta.
Kopūstai gerai auga įvairiomis oro sąlygomis.
Tinka auginti vasarą ir rudenį


____________________________________

Tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Konseruoti pomidorai

Pomidorų konservavimas

Pomidorų ruošimo žiemai receptai 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Šilkmedžių auginimas

Lietuvoje gali augti baltasis, raudonasis ir juodasis šilkmedis 

Kornišonų tipo agurkų auginimas, priežiūra, marinavimas

Visas šiltnamines trumpavaises agurkų veisles galima auginti kaip kornišonus.  

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas ir priežiūra

Agurkų sėjimas, persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Šilauogių auginimas ir sodinimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiedinių kopūstų auginimas

Kaip auginti žiedinius kopūstus, daigų auginimas, geriausios veislės, dirvožemio paruošimas ir žiedinių kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Agurkų miltigė

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Morkų auginimas

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, geriausios morkų veislės, dirvožemis morkoms, morkų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Salotų auginimas

Salotų auginimas

Kaip auginti salotas, geriausios salotų veislės, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Brokolių auginimas

Kaip auginti brokolius, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, brokolių veislės, ligos ir kenkėjai 

Šluotelinė Hortenzija Vanilla Fraise iš Soltra medelyno

Šluotelinių hortenzijų auginimas

Kaip auginti šluotelinę hortenziją, veislės, vietos parinkimas, priežiūra 

kopustai

Gūžinių kopūstų auginimas

Kaip auginti gūžinius kopūstus, geriausios veislės, daigų auginimas, sodinimas, kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

Pievinis katilėlis, ankstyvas nelepus augalas

Gėlių pieva

Gėlių jūra pievoje šalia namų – tai galimybė pasijusti laukinėje gamtoje. Tačiau įrengti ir prižiūrėti tokią pievą bus sunkiau nei paprastą veją.  

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

cukinijų auginimas

Cukinijų auginimas ir veislės

Kaip auginti cukinijas, geriausios cukinijų veislės, dirvožemio paruošimas, tręšimas, ligos ir kenkėjai 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Špinatai

Špinatų auginimas ir veislės

Špinatų sėklos, veislės, dirvos paruošimas ir sėja, špinatų priežiūra, tręšimas, ligos  

Geotekstilinė plėvelė - kad neaugtų piktžolės, augalų šaknys neardytų vamzdyno, neslinktų gruntas

Nespėjate ravėti gėlyno? Slenka alpinariumo šlaitas? Sprendimas visiškai paprastas. 

Ridikėlių auginimas

Kaip auginti ridikėlius, geriausios ridikėlių veislės, dirvožemis ridikėliams, ridikėlių tręšimas, priežiūra , ligos ir kenkėjai 

Daržovių daigų auginimas: pomidorų daigai

Tiems, kas turi šiltnamį tinkamą daigams auginti, pamidorų daigų auginimas gali tapti pajamų šaltiniu.  

Aukštos obels genėjimas

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas, abrikosus. Geriausias genėjimo laikas 

Putinų auginimas

Putinų auginimas

Kaip auginti, sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas 

Daržovių sėklų paruošimas sėjai

Daržovių sėklų paruošimas sėjai

Kaip paruošti daržovių sėklas, kad geriau sudygtų: beicavimas, stratifikavimas, daiginimas 

Paprikos

Paprikų auginimas ir priežiūra

Paprikų kilmė, paprikų daiginimas, sodinimas, tręšimas, paprikų ligos 

Sodo šakų smulkintuvai

Sodo šakų smulkintuvai

Kaip išsirinkti sodo šakų smulkintuvą, kaip su juo dirbti. 

Kaip padidinti bitininkystės ūkio produktyvumą

Naudojant šiuolaikišką bitininkystės įrangą produktyvumą galima padidinti kelis kartus 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Kaip pražydinti tulpes

Tulpių ankstyvas pražydinimas

Nors ir sunku konkuruoti su Olandijos gėlių augintojais, tačiau ir ankstyvajame gėlių pražydinime gali būti nišų 

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

Temą atitinkančios įmonės

Deutschland


1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo tepalas LacBalsam, COMPO

Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Pomidoru veisle Cetia F1
Pomidorų sėklos internetu

Daržovių sėklos internetu, naujos pomidorų veislės paštu,...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

1 2 3 4 5