Salotų auginimas

Salotos gali būti auginamos kaip tarpinė kultūra prieš ar po kitų daržovių ar prieskonių, kultūrų, gali būti auginama kaip pagrindinė komercinė kultūra. Poreikis salotoms yra ištisus metus ir, jei užtikrinsite salotų tiekimą ištisus metus, yra didesnės galimybės stabiliai realizacijai. Greitai augančios daržovės gali būti rentabilios ir nedideliame ūkyje. Globalioje rinkoje auginant salotas,  tektų konkuruoti ir su užsienio augintojais, kurie kai kuriais atvejais turi palankesnes sąlygas auginimui. Tačiau visada paklausą turės vietinė, kokybiškai užauginta ir šviežia produkcija.

Salotų veislės

Salotų sėklų įsigykite internetu

Funly		Lapinės
Challenge		Iceber
Crispagio		"Iceberg" ir "Romania" tipo
Ice wave		"Iceberg" tipo salotos

Salotų daiginimas ir sodinimas

Optimali dygimo temperatūra salotoms yra 10- 15 laipsnių. Sudygus daigams, temperatūra mažinama iki 6- 10 laipsnių.

Į pastovią vietą salotų daigai sodinami, kai turi 5 - 6 tikruosius lapelius. Ankstyvųjų gūžinių salotų veislės sodinamos 20x15 cm, vėlyvųjų - 20x25 arba 25x30 cm atstumais. Daigai sodinami ne giliau, nei augo anksčiau. Per giliai pasodintos salotos išaugina menkas gūželes. Gūžinių salotų daigų skilčialapiai turi būti dirvos paviršiuje. Per giliai pasodinti daigai labai greitai suserga puviniu. Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm tarpueilius. Pirmą kartą retinamos kaip ir lapinės salotos, antrą kartą - kai turi 8 - 9 lapus, paliekant tarp augalų 20 cm atstumą.

Salotų auginimas

Salotos gali būti auginamos lysvėse ir indeliuose. Lysvėse jas auginti verta, jei pirkėjai yra dideliais kiekiais salotas naudojančios maitinimo įstaigos. Jei pirkėjai prekybininkai,  daugiau perspektyvų turi auginimas vazonėliuose, nes tai leidžia jiems salotas ilgiau išlaikyti šviežas ir patrauklesnes.
Dirvožemis salotoms turėtų būti neutralus (pH 6 - 6,8), derlingas, laidus orui ir vandeniui. Salotos mėgsta priesmėlio ir lengvo priemolio dirvas su daug organikos. Salotos gana intensyviai naudoja naudingąsias dirvožemio medžiagas, todėl reikia nustatyti optimalų tręšimo režimą. Ypač tiksliai reikėtų įvertinti azotinių trąšų kiekius, nes salotos linkusios kaupti nitratus. Azotas yra daugiausia įtakos lapų augimui turinti trąša. Specialistai rekomenduoja salotoms auginti naudoti NPK  10- 5 - 5. Azotas geriau įsisavinamas, jei dirvoje yra pakankamai kalio. Intensyviai auginant po kiekvieno derliaus į dirvožemį reikėtų įterpti komposto. Kartą per metus dirvožemį šiltnamiuose reikėtų pakeisti.

Auginant salotas kaip tarpinę kultūrą, jos puikiai derės su kopūstais, bulvėmis, pomidorais, agurkais, paprikomis.

Salotas būtina reguliariai laistyti. Salotų šaknys išsidėsčiusios negiliai, aplink augalą. Jei drėgmės bus per daug, ims plisti grybelinės ligos. Jei drėgmės bus per mažai, salotose didės nitratų kiekis. Salotoms laistyti reikėtų įsigyti automatinę laistymo sistemą. Naudojant laistymo sistemą, į laistymo vandenį dedamos trąšos. Toks tręšimo būdas padeda labai operatyviai reaguoti matant salotų poreikį vienokios ar kitokioms trąšoms.
Ankstyvą pavasarį salotos gali būti auginamos laikinuose šiltnamiuose. Ant lankų ištempiamos plėvelės, kurios apsaugo salotas nuo šalnų, po jomis palaikoma reikiama temperatūra. Vasarą ant tų pačių lankų dedami tinklai šešėliui sudaryti. Jie sumažina saulės kiekį apie 50 procentų, saugo dirvožemį nuo perdžiūvimo, salotos būna vėsesnėje aplinkoje, o tai mažina tikimybę žiedams formuotis.

Optimali salotų augimo temperatūra yra 15- 20 laipsnių. Esant trumpesniam dienos apšvietimui, temperatūra mažinama, norint gauti kokybiškas salotas žiemą reikėtų dienos apšvietimą pailginti iki 10- 12 valandų.

Salotų nuėmimas ir laikymas

Salotos raunamos iš žemės imant jas iš apačios. Salotų rovimo metu jos turėtų būti sausos, nes priešingu atveju tikėtinas greitesnis jų sugedimas.

Salotos yra greito realizavimo produktas. Didžiausią paklausą turės šviežios, neparudavusios salotos. Salotos ilgiau išsilaiko jas tiekiant į prekybos centras vazonėliuose. Didelę paklausą turi šviežios pjaustytos salotos. Ilgiau šios salotos išsilaikys supakavus jas modifikuotoje atmosferoje. AGA rekomenduoja naudoti tokias proporcijas:  5 proc. O + 5-20 proc. CO2 +75-90 proc. N2. Salotos geriausiai išsilaiko +3- +5 laipsnių temperatūroje.

Salotų grybiniai puviniai

Netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės apsitraukia baltomis puriomis apnašomis. Lapai vysta, pūva, žiedai ir vaisių užuomazgos džiūsta.

Dažniau serga šiltnamiuose auginamos salotos. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Netikrosios miltligės sporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Paprastosios konidijos plinta šiltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose - kai jie blogai vėdinami. Optimali oro temperatūra konidijoms dygti +5 - 10 °C, o grybienai vystytis + 15 - 18 °C.

Salotų rizoktoniozė - baltoji kojelė (Rhizoctonia solani). Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Sudygusių salotų lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o lapkočių ir stiebų apatinėje dalyje atsiranda rudų įdubusių dėmelių, apsitraukusių šviesia, vėliau ruduojančia valktimi.

Ši grybinė liga intensyviai vystosi, kai salotos auga per tankiai, nesaikingai laistomos, kai šiltnamiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose. Žiemoja grybas dirvoje ir su apsikrėtusiomis sėklomis.

Salotų septoriozė (Septoria lactucae). Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių. Salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės. Žiemoja grybas dirvoje su augalų liekanomis ir apkrėstose sėklose.

Norint salotas apsaugoti nuo grybinių, per dirvą plintančių ligų, reikia jas auginti patogenų pradais neužterštame substrate.

Salotų virusinės ligos

Salotų venų Varicosa virusas. Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja. Pažeistos gūžinės salotos nebeformuoja gūžių. Dažnai salotos išvis nustoja augti. Virusai išplinta su substratu ir vandeniu, kuriuo laistomi augalai.

Salotų mozaikos Poty virusas. Sergančių augalų lapai būna mozaikiškai dėmėti arba ištisai pašviesėję.

Virusus platina amarai, jie plinta su sėklomis, sergančių augalų sultimis.

Šakniniai galiniai nematodai

Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus. Todėl salotos silpnai auga, vysta ir derlius gaunamas menkas. Nematodai - tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės.
Prevencija - neužkrėsta nematodais sodinamoji medžiaga ir dirvožemis. To pakanka, kad salotos neapsikrėstų nematodais.

Salotų kenkėjai

Amarai

Amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje. Dėl amarų pažeidimų salotos blogai auga, netaisyklingai vystosi ir praranda spalvą.

Pelėdgalviai

Pelėdgalvių drugių vikšrai graužia šaknis arba lapus, kiaušinius deda tiesiog ant lapų.

Šliužai

Šliužai gali padaryti didelę žalą salotų daigams, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Jie ypač pavojingi rudenį.
Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir nepiktžolėta. Drėgnu oru susidaro palankios sąlygos šliužams vystytis.