Morkų auginimas

2023-10-12 12:30   Peržiūros : 23757   Spausdinti


Daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių, reikalingų žmogaus organizmui. Pagal naudingų sveikatai medžiagų kiekį morkos - vienas vertingiausių šakniavaisių žmogaus mitybos grandinėje ir  pagal populiarumą yra antros daržovės po bulvių. Manoma, kad valgomosios morkos tėvynė yra Vidurinė Azija, jau senovės graikai ir romėnai vartojo morkas gydymo tikslais.

Morkos - tai sveikatos eliksyras, sunaikinantis organizme visus virusus. Fitoncidų kiekiu morkos neatsilieka nuo žalingą mikroflorą naikinančių svogūnų ir česnakų, o morkų sultys valo kepenis, padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir liekamuosius produktus. Morkose esantis karotinas organizme virsta vitaminu A. Morkose yra vitaminų C, B1, B2, C, PP, K, B9, gana daug cukrų ir mineralinių medžiagų, tokių kaip magnis, cinkas, fluoras, jodas, varis, fosforas, manganas, kobaltas, geležis, ir pektinų.Siekiant, kad organizmas greitai įsisavintų morkose esantį karotiną, jas reikėtų valgyti su augaliniu aliejumi. Dėl didelio ląstelienos kiekio ši daržovė labai naudinga virškinimui. Morkų auginimui daug įtakos turi naujas pirkėjų požiūris į maistą, žmonių susirūpinimas didėjančia aplinkos tarša bei įtaka sveikatai, taip pat galimybė pasirinkti produktus, esant didelei jų gausai ir įvairovei.

Morkų auginimas

Kiekvienais metais Lietuvos daržininkystės ūkiai užaugina vis daugiau prekinės produkcijos, kuri atitinka mažmeninės prekybos tinklų ir eksportuotojų reikalavimus, todėl plečiamas daržovių asortimentas, didėja jų derlingumas. Per pastarąjį dešimtmetį auginamų morkų derlingumas daržininkystės ūkiuose padidėjo 1,5-2 kartus. To pavyko pasiekti taikant tinkamą ir savalaikę morkų auginimo agrotechniką ir naujas morkų veisles, taip pat daug geresnis sėklų daigumas, optimizuotas herbicidų naudojimas ir tikslesnis tręšimas.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktais tyrimais nustatyta, kad morkų derliaus didėjimui tiesioginės įtakos turėjo ne tik sudarytos tinkamos augimo sąlygos, tręšimas, dirvožemis, bet ir tinkamai parinkta morkų veislė. Šiuo metu Lietuvoje auginama nemažai įvairių morkų veislių, besiskiriančių pagal brandos laiką, skonį, cheminę sudėtį ir išvaizdą. Jos tinka įvairiems poreikiams ir gali būti auginamos skirtingose dirvose bei duoti gerus derlius.

 

 

Sėklos ant juostų

Atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus sėklų pardavėjai daržininkams mėgėjams parduoda specialiai sėjai paruoštas sėklas juostose. Hibridinių veislių sėklų juostos 4 - 7  m ilgio.  Šis sėjos būdas turi nemažai privalumų: patogu sėti, juostos sugeria dirvos drėgmę, sėklos pasėjamos tolygiai, daigų nereikia retinti.

 

 

SVARBIAUSI MORKŲ AUGINIMO  AGROTECHNIKOS REIKALAVIMAI

 

Kaip paruošti dirvožemį morkų auginimui

Didesni derliai gaunami morkas auginant lengvose ir vidutinėse priemolingose, taip pat sukultūrintose humusingose dirvose, kur nėra piktžolių ir geras drenažas. Auginant morkas būtina parinkti tinkamą priešsėlį. Pats tinkamiausias priešsėlis yra javai, bulvės, žaliosios ir ankštinės kultūros. Negalima auginti morkų pamečiui toje pačioje vietoje - toje pačioje dirvoje rekomenduojama morkas auginti tik po 4-5 metų. Morkų negalima sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išaugs labai šakoti ir prasto skonio. Dirva neturi būti rūgšti - morkos gerai auga tik neutralioje žemėje. Joms netinka ir šviežiai kalkinta dirva - geriausia auginti praėjusiais metais kalkintoje dirvoje. Kalkinti būtina, kai dirvos pH mažesnis už 6,5.

Morkų derliui lemiamą reikšmę turi dirvos paruošimas. Tinkamai įdirbus dirvą pagerinama jos struktūra, išnaikinamos piktžolės, sutaupoma drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos mikroorganizmams. Nė vienai daržovei piktžolių išnaikinimas neturi tiek daug reikšmės, kaip morkoms. Pasėjus morkas į piktžolėtą, ypač varpučiais užkrėstą dirvą, negalima tikėtis gauti gero derliaus, todėl morkoms dirvą reikia pradėti ruošti tuojau nuėmus priešsėlį.

 

Dirva pradedama ruošti rudenį. Rudeninis dirbimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Kai morkos auginamos po javų pradedama ražienų skutimu. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Taip sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Jei dirva varputėta ar gausu usnių, pienių - ražiena skutama pakartotinai. Vėliau dirva akėjama zigzaginėmis akėčiomis. Po dviejų trijų savaičių dirva giliai suariama, kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. Dobilienos, nupjovus atolą, ariamos plūgais su priešplūgiais, bet prieš tai reikia dirvą sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. Po bulvių, žaliųjų ankštinių kultūrų dirva tiesiog giliai suariama.

Pavasarinio žemės dirbimo pradžia priklauso nuo dirvos drėgmės. Lengvas dirvas galima pradėti purenti drėgnesnes, nes jų grumsteliai pradžiuvę sutrupa. Sunkesnės dirvos turi būti normalaus drėgnumo, kad dirbant gerai trupėtų ir neliptų prie padargų. Dirvai pradžiūvus, morkų sėjai skirti plotai du kartus kultivuojami ir akėjami. Sukultūrintas, nepiktžolėtas, geros struktūros, nesupuolusias dirvas sausesnį pavasarį pakanka supurenti 4 - 6 cm gyliu. Blogesnes dirvas, ypač kai oras lietingas, reikia purenti 10 - 12 cm gyliu ir privoluoti. Sekliai supurentų dirvų priešsėjinis volavimas morkų derliaus nedidina, bet sudaro sąlygas lengviau ir kokybiškiau atlikti kitus darbus.

Morkų tręšimas

Morkoms skirta dirva yra ruošiama iš rudens, todėl ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis geriausiai tręšti iš rudens, prieš rudeninį dirvos arimą. Rudeninis tręšimas turi būti tinkamai subalansuotas nustatant mineralinio azoto kiekį, esantį 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje. Nesubalansuotai ir ne laiku tręšiant augalams sukeliamas stresas, sutrinka maitinimasis. Tuomet savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti augalai naudoja sukauptas organines medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos augalų produktyvumo formavimui, prarandamas atsparumas ligoms.

Planuojant ne mažesnį kaip 70 t/ha morkų derlių, azoto (N) morkoms reikia 90-120 kg/ha, fosforo (P2O5) - 50-70 kg/ha ir kalio (K2O) - 200-250 kg/ha. Daržininkai mėgėjai savo sklypuose turėtų šias trąšų normas 20-30 % mažinti. Iki sėjos įterpiamos fosforo ir kalio trąšos bei pusė azoto normos, todėl geriausiai yra naudoti kompleksines trąšas. Morkų nereikia pertręšti azoto trąšomis, nes pablogėja jų skonis ir jos prasčiau sandėliuojasi. Lengvose dirvose labai svarbus magnis ir mikroelementai, kurių turėtų būti kompleksinių trąšų sudėtyje. Tręšimas mikroelementais per lapus taip pat duoda gerų rezultatų. Tačiau būtina trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.

Auginamos morkos tręšiamos taip, kad mitybos elementai būtų efektyviai sunaudojami, o aplinka - neteršiama. Mineralinių trąšų normos skaičiuojamos atsižvelgiant į planuojamą vidutinį tai dirvožemio zonai derlių, tręšimo organinėmis ar žaliosiomis trąšomis lygį, priešsėlio paliktas maisto medžiagas ir jo tręšimą bei dirvožemių apsirūpinimą maisto medžiagomis, prisimenant, kad kiekvienas augalas iš visų šaltinių maisto medžiagas naudoja skirtingai. Tačiau norint prieš tręšiant tai žinoti turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekius. Tik tokiu būdu atsiranda galimybė sudaryti tręšimo planus - apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšį ir formą, jų normą, tręšimo laiką ir būdą.

 

Morkų sėjos laikas

Ankstyvajai morkų sėjai parenkamos lengvesnės, pavasarį greičiau džiūstančios dirvos: geros struktūros priesmėliai ar lengvi priemoliai su laidžiu podirviu ir neaukštai esančiu gruntiniu vandeniu. Jauni morkų daigai bijo šalnų, o ilgesnį laiką besilaikanti žemesnė nei  - 1°C temperatūra skatina jarovizaciją ir žyduolių vystymąsi. Saulėtoje vietoje morkų derlius didesnis nei pavėsyje. Morkų sėklos smulkios ir negreitai dygsta. Paprastai sėjama tiesiai į dirvą. Esant 11°C šilumos sudygsta per 16 dienų, o kai temperatūra 8°C šilumos - per 25 dienas, tačiau anksčiau pasėtos morkos duoda didesnį derlių. Morkos sėjamos anksti pavasarį, pradžiūvus dirvai ir sužydėjus šalpusniams. Žiemai laikomas morkas geriausia sėti gegužės mėnesį.

Morkų sėklos

Morkų sėklos smulkios, prieš sėjant verta sumaišyti su smulkiu smėliu.

Morkų sėklas reikia sėti į šviežiai paruoštas vagas, į šiek tiek drėgną dirvą, geriausia apniukusią dieną. Sėti į perdžiūvusią dirvą nerekomenduojama, nes atlikti bandymai parodė, jog morkos sudygsta, o vėliau ir auga netolygiai, todėl galiausiai nuimamas nevienodo dydžio morkų derlius. Planuojant auginti morkas, visuomet reikia atsiminti, kad šakniavaisių ilgis ir lygumas pirmiausia priklauso nuo dirvos sluoksnio supurenimo gylio ir kruopštaus grumstų susmulkinimo, o labai geri derliai išauginami tik tuomet, kai šakniavaisiai būna ilgi. Horizontalus auginimas visiškai negarantuoja, kad bus išnaudotos galimybės, kurias suteikia hibridai. Derliai, auginant horizontaliai, neformuojant vagų, paprastai būna 20-30 proc. mažesni, šakniavaisiai nebūna lygūs, o deformuoti sudaro didesnę jų dalį. Rekomenduojama morkas sėti 1-2 cm gylyje, naudojant tikslias daržovių sėklų sėjamąsias. Žemės ūkio technikos pardavėjai Lietuvoje siūlo tiksliąsias sėjamąsias, skirtas sudaigintų morkų sėklų sėjimui. Taip pasėtos morkos visuomet gerokai anksčiau sudygsta (praėjus maždaug 7 dienoms po sėjos), augalai būna vienodesni, o derlius - gausesnis ir geresnės kokybės. Be to, sėklų normą galima sumažinti apie 10 proc.

Morkų sėjimas

Geriausia morkas sėti kai dirvožemis drėgnas. Sėjama barstant paduodant iš saujos į pirštus.

Morkų priežiūra

Taisyklė, kurios reikia griežtai laikytis: neleisti piktžolėms išsiauginti daugiau kaip 1-2 tikrųjų lapų, nes vėlesniuose augimo tarpsniuose jas labai sunku išnaikinti, reikia naudoti didesnes herbicidų dozes, tad apsaugos nuo piktžolių kaštai būna gerokai didesni. Morkoms sudygus reikia purenti tarpueilius, kad neįsigalėtų piktžolės. Labai svarbus darbas, kurį reikia atlikti kruopščiai, yra morkų retinimas. Retinama 2 kartus. Pirmą kartą pasirodžius tikriesiems lapeliams, paliekant tarp augalų 1,5-2 cm tarpus. Antrą kartą retinama morkoms paaugus tiek, kai jų šaknys yra 1-1,5 cm storio, paliekant tarp morkų 3 cm.

Morkos labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės. Jei nėra lietaus, morkos laistomos. Laistyti reikia negausiai, bet dažnai. Jos blogai auga užmirkusiose dirvose. Kai morkų šaknys užauga iki 1,5-2 cm skersmens, drėgmės reikia mažiau, tačiau, jei itin sausa, šakniavaisiai sutrūkinėja. Norint apsaugoti nuo grybelinių ligų, morkas geriausia laistyti anksti ryte.

 

Morkų ligos ir kenkėjai

Morkų ligos. Morkos vegetacijos metu labiausiai kenčia nuo fomozės. Ligą sukelia Rostrupo vingiagrybis (Phoma rostrupii Sacc). Liga pasireiškia antroje vasaros pusėje. Ant sergančių lapų gyslų ir lapkočių atsiranda pailgų, pilkšvai rusvų dėmių. Lapai džiūsta, lapalakštis ligos pažeistoje vietoje nulūžta. Morkos šakniavaisio galvutė ir žemiau esanti dalis pūva tamsiai rudu puviniu. Ligos sukėlėjas žiemoja susirgusių augalų liekanose, šakniavaisiuose ir sėklose. Daugiau žalos ši liga padaro lietingą vasarą. Morkos fomoze daugiau serga lengvose ir mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Kad išvengti užsikrėtimo fomoze, dirvą patartina gausiau patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, morkas reikia nupurkšti fungicidais, ir purškimus kartoti kas 10-14 dienų.

Kitos ligos - sklerotinis puvinys, juodasis puvinys ir rizoktoniozė morkoms žalingesnės laikymo vietose. Kad išvengti morkų ligų, būtina prieš žiemą patalpas, kur bus laikomos morkos, gerai išdezinfekuoti, rūsiuose palaikyti 1-4°C temperatūrą, nuolat vėdinti. Apkrėstos morkos turi būti išmetamos. Prieš laikymą rūsyje morkas galima apibarstyti kreidos milteliais (150-200 g kreidos 10 kg morkų).

Morkų kenkėjai. Iš polifaginių kenkėjų morkoms labiausiai kenkia paprastieji kurkliai, spragšių ir grambuolių lervos, pelėdgalvių vikšrai, dirviniai šliužai ir peliniai graužikai. Iš specifinių kenkėjų pavojingiausia morkinė muselė.

Morkinė musė - 4-5 mm ilgio juodas, blizgantis dvisparnis vabzdys. Morkoms kenkia lervos - 6-8 mm ilgio, cilindriškos, be galvų ir be kojų, gelsvos spalvos, blizgančios. Jos graužia takus šakniavaisiuose. Dėl to šie deformuojasi, atrodo lyg persmaugti, išoriniai audiniai skersai sutrūkinėja, dažniausia supūva. Pažeistų morkų lapai įgauna violetinį atspalvį, vėliau gelsta ir džiūsta. Morkinės muselės pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje žydint obelims ir šermukšniams. Jos mėgsta pavėsį. Kiaušinius deda vakarais ant drėgnos dirvos, šalia daigų, turinčių 2-3 tikruosius lapus. Lervos kenkia 27-30 dienų, po to dirvoje virsta lėliukėmis. Per metus išsivysto dvi kartos. Antrosios kartos lervos kenkia rugpjūčio-spalio mėnesiais, iki pat derliaus nuėmimo.

Morkinė blakutė tai 2 mm ilgio šviesiai žalias vabzdys. Blakutės ir jų lervos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Lapai lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja. Šakniavaisiai būna smulkūs, kieti ir neskanūs.

Šakniniai amarai. Morkinių amarų (Semiaphis dauci F.) pažeidimai labai panašūs į blakučių. Neretai šie kenkėjai aptinkami kartu. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai laikosi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelio ir lapų pamatų srityse. Morkiniai amarai yra apie 1,5-1,7 mm ilgio. Besparniai amarai yra šviesiai žali, su ruda galva, sparnuotųjų galva ir krūtinė juodos, pilvelio viršutinė dalis žalia. Jie masiškai pradeda kenkti atvėsus orams.

Pastebėjus ant morkų amarų, pasėlius rekomenduojama kas 20 dienų purškti sisteminiais insekticidais.

Morkų derliaus nuėmimas

Labai ankstyvų veislių morkos yra kasamos liepos mėnesį, vidutinio ankstyvumo rugpjūčio, o vėlyvųjų veislių morkas reikia kasti prieš šalnas.  Kuo vėliau kasami morkų šakniavaisiai, tuo daugiau sukaupia cukraus ir karotino bei geriau laikosi žiemą. Geriausia - rugsėjo antroji pusė, spalio viduryje. Didesniuose ūkiuose morkos nuimamos tam pritaikytais bulvių kasimo kombainais. Tačiau daržininkai mėgėjai savo sklypuose morkas kasa rankomis. Tiek pramoniniuose, tiek mėgėjiškuose ūkiuose nukastas morkas būtina išrūšiuoti. Pažeisti šakniavaisiai laikyti netinka, nes greitai pradeda pūti ir užkrečia kitus.

Morkų sėklų įsigykite internetu:

Yukon H morkos Yukon H

Vėlyvos

Saldaus skoni hibrinių morkų sėklų veislė. Morkų vegetacija 120-130 dienų.

Šakniavaisių paviršius labai lygus, ilgis 20-22 cm.

Aukštos kokybės, kuri ilgai išlaiko po plovimo.

Morkos neturi polinkio skilinėti.

Galimas saugojimas iki 8 mėn.

Užtikrintas gausus morkų derlius.

Ilgai laikosi gera kokybė po ilgo saugojimo.

Dordogne H Morkos Dordonge H

Vidutinio vėlyvumo

Vegetacija 115-120 dienų.

Morkos atsparios alternariozei.

Ypač tinka mechaniniam nuėmimui.

Geros skonio savybės, plona šerdis.

Šakniavaisiai cilindro formos, 18-20 cm.

Stabilus ir geras morkų derlius.

Tinka prekiauti pundeliais.

Neilgam saugojimui, šviežiam pardavimui.

Natalia H morkos Natalia H

Vėlyvos

Saldaus skoni hibrinių morkų sėklų veislė.

Morkų vegetacija 120-130 dienų.

Šakniavaisių paviršius labai lygus, ilgis 20-22 cm.

Aukštos kokybės, kuri ilgai išlaiko po plovimo.

Morkos neturi polinkio skilinėti.

Galimas saugojimas iki 8 mėn.

Užtikrintas gausus morkų derlius.

Ilgai laikosi gera kokybė po ilgo saugojimo.

 

Tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Svarbu
Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Kopūstų auginimas

Gūžinių kopūstų auginimas

Kaip auginti gūžinius kopūstus, geriausios veislės, daigų auginimas, sodinimas, kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Nuo ko pradėti veisti sodą

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Senos obels perskiepijimas

Senos obels perskiepijimas

Senos obels atjauninimas, naujų veislių įskiepijimas į seną obelį 

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių auginimas

Kaip auginti ridikėlius, geriausios ridikėlių veislės, dirvožemis ridikėliams, ridikėlių tręšimas, priežiūra , ligos ir kenkėjai 

Pomidorų daigai

Pomidorų daigai

Kada sėti pomidorus, pomidorų daigų auginimas, kaip auginti pomidorų daigus, pomidorų daiginimo temperatūra, geriausios pomidorų veislės  

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Agurkų ligos

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus, agurkų apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų 

petražolių auginimas

Petražolių auginimas

Kaip auginti petražoles, petražolių sėjimas, dirvožemio petražolėms paruošimas ir tręšimas, petražolių ligos ir kenkėjai 

Kaip pražydinti tulpes

Tulpių ankstyvas pražydinimas

Nors ir sunku konkuruoti su Olandijos gėlių augintojais, tačiau ir ankstyvajame gėlių pražydinime gali būti nišų 

vyno gamybos įranga

Vyno gamybos įranga

Vynuogių auginimo ir priežiūros moderni įranga, vyno gamybos įranga didelėms vyninėms 

Topinambai

Topinambų auginimas

Kaip auginti topinambus, topinambų sodinimo laikas, topinambų naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

Morkų auginimas

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, geriausios morkų veislės, dirvožemis morkoms, morkų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Brokoliai

Brokolių auginimas

Kaip auginti brokolius, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, brokolių veislės, ligos ir kenkėjai 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Vėlyvųjų veislių obelys

Vėlyvųjų veislių obelys

Geriausios vėlyvos obelų veislės, žieminės obelys, kokios žieminių obelų veislės atsparios ligoms, šalčiams  

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Saugus pesticidų naudojimas

Saugus pesticidų naudojimas

Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai 

Boro trąšos

Boro trąšos

Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais 

Hortenzijos

Šluotelinių hortenzijų auginimas

Kaip auginti šluotelinę hortenziją, hortenzijų veislės, vietos hortenzijoms parinkimas, hortenzijų priežiūra 

Aviečių auginimas

Aviečių auginimas

Avietės, aviečių auginimas, aviečių sodinimas, aviečių priežiūra, aviečių veislės 

Frigo braškės

Frigo braškių sodinimo technologija

Kaip sodinti frigo braškes, kas yra frigo braškės 

Automatinė laistymo sistema

Automatinė laistymo sistema

Automatinės laistymo sistemos įrengimas, lašelinis, požeminis laistymas, vejos, sodo, daržo laistymas 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Moniliozė, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Vaistinės ramunėlės

Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės auginimas, vaistinės ramunėlių savybės, vaistinių ramunėlių arbatos 

aktinidiju auginimas

Aktinidijų auginimas

Aktinidijos, aktinidijų sodinimas, aktinidijų priežiūra, aktinidijų auginimas, aktinidijų genėjimas, aktinidijų dauginimas, aktinidijų veislės 

Medlieva

Medlieva

Medlievų auginimas, medlievų sodinukai, medlievų sodinimas, medlievų priežiūra, medlievų ligos ir kenkėjai, medlievų veislės 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Fenologinis sėjos kalendorius

Fenologinis sėjos kalendorius

Augalų sėjos laikas pagal fenologinį kalendorių 

kriausiu auginimas

Kriaušių auginimas

Kriaušės, kriaušių sodinimas, kriaušių priežiūra, kriaušių ligos, kriaušių kenkėjai, kriaušių veislės 

Slyvų auginimas

Slyvų auginimas

Slyvos, slyvų sodinimas, slyvų priežiūra, slyvų auginimas, slyvų ligos, slyvų kenkėjai 

Šilkmedis

Šilkmedžių auginimas

Šilkmedis, šilkmedžio sodinimas, kaip auginti šilkmedį, šilkmedžių priežiūra, kaip dauginti šilkmedį 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
1 2 3 4
Produktai
Termo vazonai
Termo vazonai augalams

Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...

Vejos robotai Tauragėje
Vejos robotai Tauragėje

Vejapjovės robotai kaina, vejos roboto remontas Tauragė, ...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo tepalas LacBalsam, COMPO

Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

1 2 3 4
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau