Obelų sodas: kaip išsirinkti tinkamą veislę ir poskiepį?

2019-09-18 12:56   Peržiūros : 1096   Spausdinti


Kaip išsirinkti tinkamą obelų veislę ir poskiepį?Sodininkavimo sėkmė labai priklauso nuo pasirinktos vaismedžių veislės. Dauguma sodo augalų yra ilgaamžiai ir vienoje vietoje auga dešimtmečiais. Tiesa, šiuolaikiniai žemaūgiai sodai dera trumpiau, juos atnaujinti reikia greičiau.

Jūsų dėmesiui - patarimai, kaip išsirinkti jūsų sodui tinkamas obelis. Pirmiausia, atsakykite sau į keletą svarbių klausimų.

  1. Kokiu metų laiku norite turėti daugiau obuolių?
  2. Ar turite tinkamas sąlygas jiems laikyti rudenį ir žiemą?
  3. Ar turite pakankamai laiko ir žinių įveistam sodui prižiūrėti visus metus?
  4. Ar žinote, kaip apsaugoti vaismedžius nuo ligų?

Kai veislės pasirenkamos pagal sunokimo laiką, sodininkai dažnai klysta sodindami per daug rudeninių veislių obelų. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad neturint gerų sąlygų vaisiams laikyti geriau auginti rudenines obelis ir neveisti žieminių, nes obuoliai vis tiek ilgai neišsilaikys. Atvirkščiai - daugiau reikėtų sodinti žieminių obelų. Žinoma, jeigu laikymo sąlygos prastos, žieminių veislių obuoliai per žiemą išsilaikys trumpiau negu būdinga konkrečiai veislei, bet žymiai geriau ir ilgiau negu rudeninių obelų vaisiai. Todėl vasarinių ir rudeninių veislių obelų patariama sodinti tik tiek, kad vaisių užtektų rugpjūčio-spalio mėnesiais. Vėliau jau galima valgyti šiuolaikinių žieminių obelų vaisius, kurie palyginti anksti subręsta ir būna skanūs.

Labai svarbu tinkamai pasirinkti obelų veisles ir poskiepius. Nepamirškite, šiuolaikinių veislių žemaūges ir pusiau žemaūges obelis reikia laiku ir tinkamai genėti bei formuoti. Jeigu užuomazgų per daug, jas reikia išretinti. Tik atlikę šiuos darbus, kasmet skinsite gausų ir kokybišką derlių.

Prieš rinkdamiesi obelų veisles, nuspręskite, kaip sode naikinsite ligas. Jeigu neplanuojate naudoti cheminių apsaugos priemonių, rekomenduojama auginti tik rauplėms atsparias obelis.

Iš vasarinių obelų raulėms atsparios 'Orlovim', 'Izbranica', iš rudeninių - 'Freedom', 'Sava', 'Vitos', 'Novamac', iš žieminių - 'Skaistis', 'Štaris', 'Liberty', 'Aldas', 'Florina', 'Topaz'. Jeigu sodą prieš ligas keletą kartų tinkamu laiku nupurkšite, galite auginti 'Popierinį', 'Persikinį', 'Avenarijų', 'Konfetnoje' (vasarinės obelys), 'Auksį', 'Delikates', 'Beržininkų ananasą', 'Katja', 'Rudens dryžuotąjį', 'Summered', 'Paprastąjį antaninį' (rudeninės obelys), taip pat 'Šampion', 'Rubin', 'Alva', 'Antej', 'Arlet', 'Connel red', 'Bogatyr', 'Kulono renetą', 'Sinap Orlovskij', 'Redkroft', 'Rubinete', 'Lodel', 'Pilot', 'Pinova', 'Melrose', 'Telissare' (žieminės obelys). Jeigu planuojate auginti rauplėms jautrių veislių obelis - 'Geneva Early', 'Jerseymac', 'Rubin' (Kazachija), 'Orlovskoje polosatoje', 'Paulared', 'Slava peremožcam', 'Lobo', 'Norį', 'Ligol', 'Jonagold', 'Gloster', jas reikia reguliariai purkšti nuo ligų. Tik tuomet galima tikėtis išauginti gražius ir skanius obuolius.

Kokio augumo vaismedžiai tinka jūsų sodui? Vaismedžiai su M.26, o ypač su žemaūgiais B.396, P 60, M.9, P 22 poskiepiais tinka tuomet, jeigu esatę tinkamai paruošę vietą ir žemę, o sodas aptvertas arba suplanuota kita apsauga nuo kiškių. Medeliams reikės palaikomųjų kuolų ar kitų atramų, juos reikės tinkamai ir laiku formuoti (iki 2-2,5 m aukščio, nedidelės apimties vainikais). Nelygu veislės ir poskiepio derinio augumas bei vainiko forma, juos galima sodinti tankiai - 0,5-1,5 m atstumu tarp augalų ir 3-4 m tarp tarp eilių. Jeigu sodinate vejoje gojeliais, atstumai tarp augalų turi būti didesni, kad prie vaismedžio galima būtų prieiti iš visų pusių.

Nerekomenduojama žemaūgį sodą sodinti vietoje seno obelų sodo, nes žemaūgiai vaismedžiai dėl dirvos gentinio nualinimo per silpnai augs, toks sodas skurs ir ves mažus obuolius. Jeigu naują sodą sodinsite vietoje senojo, rinkitės stipresnius, augesnius augumo vaismedžius, nes jie vis tiek augs šiek tiek silpniau. Tinka vaismedžiai su vidutinio augumo B.118, MM.106 ar pusiau žemaūgiais P 14, M.26 poskiepiais.

Jeigu norite šiek tiek didesnio - 2,5-2,8 m aukščio sodo, sodinkite obelis su vidutinio augumo B.118, MM.106 poskiepiais. Joms nereikės atraminių kuolų. Labai augių veislių vaismedžius galima sodinti su pusiau žemaūgiais P14, M.26 ir žemaūgiais B.396, P60, M.9 poskiepiais. Tokios obelys sodinamos kas 2-2,5 ar net 3 m tarp augalų ir 4-5 m tarp eilių. Šie vidutinio augumo ar pusiau žemaūgiai vaismedžiai dažniausiai formuojami paprastos verpstės formos vainikais. Atraminiai kuolai naudojami tik tuomet, vaismedžiai jauni.

Jauna obelisVeisiant sodą labai svarbu tinkamas vaismedžių išdėstymas. Pagal įstatymus vaismedžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Biologiniu atžvilgiu geriau, kai vaismedžių eilės išdėstytos šiaurės-pietų kryptimi, tačiau sode vaismedžius geriausia sodinti ta kryptimi, iš kur jis bus dažniausiai stebimas. Sodas visada geriau atrodo žiūrint eilių kryptimi.

Mėgėjiškuose soduose obelis geriausia grupuoti pagal vaisių skynimo laiką. Jeigu naudosite chemines apsaugos priemones, nepamirškite, kad vasariniai obuoliai skinami, kai vėlyvų žieminių veislių vaismedžius kartais dar reikia purkšti.

Anksti skinamų vasarinių ar rudeninių veislių vaismedžius rekomenduojama sodinami toliau, mažiau matomoje sodo vietoje. Vėlyvų žieminių veislių vaismedžiai sodinami arčiau. Taip išdėstę, visą rudenį galėsite gėrėtis augančiais ir nokstančiais vaisiais. Vyšnias, trešnes ir slyvas taip pat galima sodinti tolimesnėje sodo vietoje prie vasarinių obelų, nes jos dekoratyvios trumpai. Derančios žieminės obelys gražiai atrodo beveik visą rudenį.

Kaip parinkti sodui tinkamą vietą?

Vaismedžių būklę, derlingumą ir ilgaamžiškumą lemia sodo vieta. Tinkamai parinkus sodui vietą, galima sumažinti neigiamą klimato veiksnių poveikį. Sodams veisti tinkamiausi sklypai su nedideliu nuolydžiu. Apačioje nuolydis turėtų būti atviras, kad nesitelktų šaltas oras.

Lygumos, kuriose vyrauja sunkesni dirvožemiai, dažnai būna per šlapios. Jose užsitęsia vaismedžių vegetacija, jie ne taip gerai subręsta, labiau nukenčia šaltą žiemą. Ypač pavojingos lomelės su telkšančiu vandeniu. Lygumose prasta oro apykaita - ilgiau neišsisklaido šaltas oras, laikosi rūkas. Dėl to vaismedžiai labiau serga.

Blogiausia vieta sodams yra slėniai, ypač uždari arba priaugę medžių bei krūmų. Juose telkiasi šaltesnis oras, žiemą sušąla vaismedžiai, pavasarį nušąla žiedai, tvyro rūkas. Kai rūkas ilgai neišsisklaido, greičiau plinta ligos. Slėniai sodams netinka. Jei neturite geresnės vietos sodui ir vaismedžius tenka sodinti slėnyje, sodinkite šalčiui ir ligoms atsparias veisles, skiepytas į ištvermingus vidutinio augumo ar net aukštaūgius poskiepius.

Sodo dirvožemis turi būti laidus vandeniui, negludus. Svarbios ne tik viršutinių sluoksnių savybės, bet ir podirvio. Pasitaiko, kad po sukultūrintu viršutiniu sluoksniu yra gludus dirvožemis. Sodui ypač kenkia, kai šis sluoksnis susiformavęs iš skirtingo dydžio dirvožemio dalelių. Tokios dirvos dažnai taip sutankėja, kad pro jas neprasiskverbia augalų šaknys.

Tinkamiausi sodams yra priesmėliai ant priemolių ir priemoliai. Purusis sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 1 m. Tokius dirvožemius turi būti nesunku kasti kastuvu. Obelys su augesniais poskiepiais neblogai auga ir molio dirvožemiuose, tačiau žemaūgiams ir pusiau žemaūgiams vaismedžiams jie tinka mažiau. Kai podirvyje yra gilusis smėlio arba žvyro sluoksnis, vaismedžiams gali pritrūkti drėgmės.

Obelys maisto medžagoms nereiklios. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ištirta, kad obelys gerai auga, kai iki 40-50 cm dirvožemio sluoksnyje būna ne mažiau kaip 100 mg/kg fosforo (P2O5) ir 150-200 mg/kg kalio (K2O). Augalų mitybą veikia ir dirvožemio rūgštumas (pH). Obelims tinkamiausias pH 6-6,5.

Sodui skirtą sklypą reikia tinkamai paruošti - išlyginti žemės paviršių, kad lomelėse nesitelktų paviršinis vanduo, patręšti, pagerinti fizines savybes (pakalkinti, patręšti organinėmis trąšomis), išnaikinti piktžoles. Rūgščios dirvos kalkinamos 1-2 metai iki sodo įveisimo. Negalima kalkinti tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, nes galima patirti maisto medžiagų nuostolių. Obelims skirtus plotus siūloma kalkinti 100-500 g/m2 kalkinių trąšų (pagal CaO+MgO). Mažiausiai kalkinių trąšų reikia silpnai rūgščiose priemolio dirvose, daugiausiai - rūgščiuose moliuose ir priemoliuose. Trąšos išberiamos ant išlygintos dirvos, paskui dirva suariama arba perkasama bent 25 cm gyliu.

Vaismedžiai maisto medžiagoms nereiklūs, bet prastesnius dirvožemius prieš sodo įveisimą rekomenduojama patręšti 50-150 g/m2 paprastojo superfosfato ir 20-50 g/m2 kalio chlorido. Lengvuose dirvožemiuose neretai trūksta magnio. Tuomet tręšiama magnio turinčiomis trąšomis, pavyzdžiui, kalio magnezija. Jeigu dirva buvo pakalkinta magnio turinčiomis kalkinėmis trąšomis, magnio trąšų naudoti nereikia. Sodo dirvai tręšti galima naudoti ir kitas trąšas.

Lengvesni dirvožemiai sugeria mažiau mitybinių elementų, todėl jie tręšiami mažesnėmis kalio ir magnio trąšų normomis (nurodyto intervalo mažiausioji riba). Gausiau patręšus, nemažai maisto medžiagų vanduo išplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, ir augalai jų nepasisavina. Lengvi dirvožemiai tręšiami po mažiau, bet dažniau.

Rekomenduojama įterpti ne tik mineralinių, bet ir organinių trąšų. Tinka mėšlas ( 6-8 kg/m2). Vietoje mėšlo galima auginti ir užarti žaliąjai trąšai skirtus augalus (vikių ir avižų mišinį, baltąsias garstyčias, rapsus). Jie ne tik papildo dirvą maisto medžiagomis, bet ir pagerina jos fizines savybes (struktūrą, vandens laidumą bei imlumą). Su mėšlu į dirvą patenka daug piktžolių, todėl juo tręšiama anksčiau, kad užtektų laiko joms sunaikinti. Pastaruoju metu vaismedžiai sodinami palyginti tankiai, todėl rekomenduojama patręšti ne tik vaismedžių sodinimo vietas, bet visą sodui skirtą sklypą.

Piktžolės naikinamos dirbant dirvą ir herbicidais. Jeigu piktžolės naikinamos prie sodo įveisimą ir sklype daugiau nieko vertinga neauga, galima naudoti raundapą ar kitą sisteminį herbicidą, kurio veiklioji medžiaga yra glifosatas. Raundapo į 10 l purkštuvą pilama 150-200 ml. Arui nupurkšti sunaudojama apie 2-4 l vandens.

Dr. Nobertas USELIS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas
dr. Juozas LANAUSKAS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyr. mokslo darbuotojas.


Kategorijos: Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Vaisių ir uogų ūkiai, Veislininkystė, sėklų ir sodinukų prekyba
Gloster

Vėlyvųjų veislių obelys

Obelų veislės. Žieminės obelys  

Tulppė

Tulpės

Tulpių kilmė, sodinimas, auginimas ir ligos, tulpių svogūnėliai ir veislės 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Putinų auginimas

Putinų auginimas

Kaip auginti, sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas 

Aviečių tręšimas

Kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trašų trūkumą avietėms. 

Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės auginimas, vaistinės savybės, arbatos 

Slyvinis vaisėdis

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kodėl nusilpsta slyvų vaismedžių imunitetas ir kaip jį stiprinti, kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti. 

Petražolių auginimas

Petražolių sėjimas, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, petražolių ligos ir kenkėjai 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Pievinis katilėlis, ankstyvas nelepus augalas

Gėlių pievos įrengimas

Kaip įrengti laukinių gėlių pievą, gėlių pievos priežiūra, kokie augalai tinkamiausi laukinei pievai  

Pauksčius baidantis aitvaras

Kuo baidyti paukščius

Apsauga nuo paukščių, paukščių baidyklės, plėšriuosius paukščius imituojantys aitvarai 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Medlievos uogos

Medlieva - perspektyvus uoginis augalas

Kanadoje medlieva ima užimti superuoginių augalų pozicijas. Kiek apie agrotechniką, veisles 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Šilkmedžių auginimas

Lietuvoje gali augti baltasis, raudonasis ir juodasis šilkmedis 

kopustai

Gūžinių kopūstų auginimas

Kaip auginti gūžinius kopūstus, geriausios veislės, daigų auginimas, sodinimas, kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Ridikėlių auginimas

Kaip auginti ridikėlius, geriausios ridikėlių veislės, dirvožemis ridikėliams, ridikėlių tręšimas, priežiūra , ligos ir kenkėjai 

Agurkų miltigė

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Paprikos

Paprikų auginimas ir priežiūra

Paprikų kilmė, paprikų daiginimas, sodinimas, tręšimas, paprikų ligos 

juodieji ridikai

Ridikų auginimas ir veislės

Ridikų sėja, dirvožemio ridikams parengimas, tręšimas, ligos ir kenkėjai  

cukinijų auginimas

Cukinijų auginimas ir veislės

Kaip auginti cukinijas, geriausios cukinijų veislės, dirvožemio paruošimas, tręšimas, ligos ir kenkėjai 

Šilauogių auginimas ir sodinimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Agrastai

Agrastų auginimas

Kaip auginti agrastus, sodinimas, agrastų veislės, ligos 

Šluotelinė Hortenzija Vanilla Fraise iš Soltra medelyno

Šluotelinių hortenzijų auginimas

Kaip auginti šluotelinę hortenziją, veislės, vietos parinkimas, priežiūra 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Braškės be pesticidų

Ar įmanoma užauginti didelį braškių uogų derlių nenaudojant pesticidų?

Kiekvieną kartą panaudojus pesticidus yra pažeidžiamas natūralus dirvožemio ir augalų lapijos mikro pasaulis. 

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

Morkų auginimas

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, geriausios morkų veislės, dirvožemis morkoms, morkų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Vyšnių moniliozė

Vyšnių ligos ir kenkėjai

Kokios yra vyšnių ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti.  

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Salotų auginimas

Salotų auginimas

Kaip auginti salotas, geriausios salotų veislės, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Temą atitinkančios įmonės


1 ... 3 4 5 6 7 8 9

Šilavotai, Marijampolės sav.
Mobilus: +370-644-97719, El. paštas: andrius.zolynas@gmail.com

Kuigalių k., Žeimių sen., Jonavos r.
Mobilus: +370-615-94998, El. paštas: stasyszaleckas@gmail.com

Rinkuškių g. 4 - 36, Biržų k., Širvėnos sen., Biržų r.
Telefonas: +370-450-46844, Mobilus: +370-652-13494

Pavirvytės g. 1, Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r.
Mobilus: +370-600-24151, +370-600-24155, El. paštas: kaunatava@yahoo.com

Vikaičiai, Gudžiūnų sen., Kėdainių r.
Mobilus: +370-652-21212, El. paštas: rimgaudas.rimosaitis@gmail.com

Būbautiškės, Veiverių sen., Kauno r.
Mobilus: +370-601-42478

Raseinių g. 11, Juodaičiai, Jurbarko r.
Mobilus: +370-674-46300

Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno r.
Mobilus: +370-689-83707, El. paštas: z.sniega@gmail.com

Šaltupio g. 26, Anykščiai
Telefonas: +370-381-54519, Mobilus: +370-615-43747, El. paštas: info@e-seklos.lt

Vilniaus g. 37, Vievis, Elektrėnų sav.
Telefonas: +370 -528-26292, +370 528 5 54 44 - El. sėklų parduotuvė, Mobilus: 8655 52567, El. paštas: info@sekluva.lt
1 ... 3 4 5 6 7 8 9
1 2 3 4 5
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo tepalas LacBalsam, COMPO

Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Pomidoru veisle Cetia F1
Pomidorų sėklos internetu

Daržovių sėklos internetu, naujos pomidorų veislės paštu,...

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

1 2 3 4 5