Slyvų ligos ir kenkėjai

2022-09-21 12:51   Peržiūros : 20329   Spausdinti


Slyvinė gumbaragė erkė

Slyvos - vienos populiariausių sodo kultūrų, todėl kiekviename sode jų galima rasti bent po keletą vaismedžių. Iš slyvų gaminami įvairūs desertai, kompotai, uogienės, džemai; jos džiovinamos, marinuojamos, šaldomos, dedamos į mėsos gaminius ir t.t. Šio vaismedžio vaisiai yra naudingi žmogaus organizmui, kaip B grupės vitaminų šaltinis, kuris stiprina nervų sistemą, mažina nuovargį ir pakelia nuotaiką. Be to, slyvos naudingos žmonėms, turintiems problemų su kraujotaka, nes jose yra vitamino K, gerinančio kraujo sudėtį ir užkertančio kelią trombozei, bei vitamino P, stiprinančio tiek stambiųjų arterijų, tiek smulkiųjų kapiliarų sieneles.

Tačiau slyvos, kaip ir kiti sodo augalai turi daug priešų, tarp kurių yra net tokių, kurie gali sunaikinti ne tik nokstančias slyvas, bet ir visą vaismedį. Rodos daug metų gausiai derėję, kad net šakos neatlaikydavo slyvų kekių, jokių problemų neturėję slyvų vaismedžiai per vieną sezoną gali pasikeisti taip, kad gausūs derliai liks tik prisiminimuose. Todėl jeigu jūsų sode auga nors ir keli slyvų vaismedžiai, periodiškai juos reikia tikrinti ir, kai tik pastebėsite ką nors neįprasto, nukrypstančio nuo įprasto vystymosi ar būklės, nedelsdami imkitės veiksmų. Straipsnyje paanalizuosime, kodėl nusilpsta slyvų vaismedžių imunitetas ir kaip jį stiprinti, kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti.

 

Slyvų vaismedžių atsparumo didinimas

Sodo augalai, kaip ir gyvūnai, turi imunitetą, kuris  apsaugo juos nuo įvairių ligų, kenkėjų ir kitų neigiamų veiksnių. Imunitetas - tai augalo sugebėjimas atsispirti ligai, o atsparumas yra ypatingas imuniteto pasireiškimas, kada vienos veislės vaismedžiai mažiau kenčia arba nėra paveikiami sode plintančios ligos. Tam sodo augalų selekcininkai kartu su mokslininkais paveikia daugybę augalų genų ir naujai išvedamoms vaismedžių veislėms suteikia atsparumo ligoms požymius. Vis tik sodo augalų atsparumas priklauso ne tik nuo nuo veislės, bet ir nuo tinkamai parinktos dirvos, sodinimo, priežiūros, savalaikės prevencijos nuo ligų ir kenkėjų. Išsirinkus atsparią ligoms veislę sekantis žingsnis yra tinkamas sodinukų sodinimas.

Slyvos pradeda vegetuoti anksti pavasarį, todėl sodinti jas reikia kuo anksčiau - rudens pabaigoje arba labai anksti pavasarį. Sodinant augalą plikomis šaknimis, kad jis greičiau prigytų ir įsišaknytų,  siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Anksti pavasarį, dar prieš pumpurų sprogimą, pradėkite kitą atsparumo didinimo etapą - tai tinkamas naujai pasodintų medelių sutvarkymas. Pasirinkite tris arba keturias tvirtas, tolygiai išsidėsčiusias šakas, iš kurių aukščiausioji būtų daugiau negu 90 cm nuo žemės paviršiaus, ir sutrumpinkite jas, nukirpdami du trečdalius arba iki pusės į viršų išsidėsčiusių pumpurų. Šios šoninės šakos sudarys pagrindinį šakų karkasą.

Kasmetinis vaismedžių genėjimas yra ne tik sodo augalų atsparumo didinimas, bet ir vaismedžių augumo apribojimas, didesnio derėjimo skatinimas ir geresnės vaisių kokybės užtikrinimas. Bet kuriuo szono metu yra šalinamos pažeistos, nudžiūvusios arba nesveikos šakos, kurios nukerpamos iki pat sveiko vaismedžio kamieno. Tiek pirminio vainiko formavimo, tiek genėjimo metu pažeistas vietas būtina tepti sodo tepalu Bee Fort. Apsaugant mechaninius kamieno pažeidimus ar žievės įtrūkimus rekomenduojama naudoti sodo tepalą su bičių vašku. Sušilus orams  jis nenubėga į šonus ir nenudegina žaizdos, ko neišvengiama naudojant tepalą, paruoštą aliejaus pagrindu. Be įprasto sodo tepalo, labai gerą efektą turi purškiamas sodo tepalas Fort, kuris taip pat apsaugo slyvą nuo žalingų aplinkos veiksnių, o pateptos vietos nesutrūkinėja ir nedžiūva. Tiek sodo tepalas su vašku, tiek purškiamas sodo tepalas gydo augalų žaizdas, puikiai išsaugo drėgmę ir neleidžia jai išgaruoti per padarytas žaizdas.

Dėl gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumo augalai praranda jėgas ir tampa pažeidžiami patogeninių bakterijų, grybelių ir kenkėjų. Lapai keičia spalvą, pradeda džiūti, susiraukšlėja ar nukrinta. Ant jų atsiranda apnašų ar dėmių, juodėja ir žūsta augalų audiniai, slyvų vaisiai žūsta, o tie, kurie išgyvena, blogai laikosi - visa tai yra įvairių augalų ligų apraiškos. Jei nenorite susidurti su paminėtomis problemomis, jums nepakenks žinoti apie naujos kartos UAB Inovacinės firmos „MKDS" mikroelementų trąšas, kurios yra būtinos ir tinkamos daržovių, vaismedžių ir dekoratyvinių augalų auginimui.

Evoliucijos procese taip atsitiko, kad rudenį vaismedžiai "užmiega" ir patenka į gilų poilsį, kuris tęsiasi iki gruodžio pabaigos - sausio vidurio. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gali atlaikyti gana žemą neigiamą temperatūrą. Vasario mėnesį orams atšilus, prasideda ir staigūs temperatūros pokyčiai, kada pvz.: įdienojus sušyla iki + 5 °C, naktimis temperatūra nukrinta iki - 5 °C . Tokie pokyčiai vaismedžiams yra labai pavojingi: pirma, įvairių augalų dalių audiniuose susidaro ledo kristalai, kurie pažeidžia gyvas ląsteles. Antra: vaismedžiai patiria stresą. Stresą vaismedžiai patiria ne tik nuo kritinių žiemos temperatūros svyravimų, bet ir nuo patologinių grybelinių ligų, kurias sukelia puviniai, miltligė ir kitos ligos.

Taigi, sodo gyvenime būtina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama padidinti augalų atsparumą neigiamiems grybelinių ligų ir žiemos - pavasario laikotarpio sukeliamiems veiksniams. Tai vaismedžių apdorojimas mikroelementais, kurie prisideda prie natūralaus atsparumo ligoms ir padeda išvengti reikšmingų mikroelementų, esančių juose,  trūkumo. Viena iš tokių priemonių yra Mimox Zn, kuria apdoroti augalai įgyja didesnį atsparumą stresui, kurį sąlygoja grybai patogenai, sukeliantys tokias ligas kaip: dėmėtligė, baltasis sklerotinis puvinys, šaknų puvinys, vaisių puvinys, kekerinis puvinys (pilkasis pelėsis), lapų dėmės, fuzariozė, rauplės, netikroji miltligė  ir kt. Šiame preparate optimalioje proporcijoje yra cinko ir mangano mikroelementų mišinys. Specialiai parinkta subalansuota kompozicija padidina augalų atsparumą stresui. Augalai ne tik išgyvena, bet ir tampa daug stipresni, o tai turi įtakos vaisių kokybei.

Daugelis pasirodžiusių ir aiškiai matomų pakitimų gali rodyti skirtingų elementų trūkumą ar perteklių, ir gali būti interpretuojami skirtingai. Pavyzdžiui, atsiradus lapų įtrūkimams, skylėms, dechromavimams (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susisukimams, susiraukšlėjimams naudokite produktą Matrifruit. Produkto sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios palengvina šių elementų įsisavinimą ir prasiskverbimą į augalus, apsaugo nuo jų trūkumo, didina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Kai kurių maisto medžiagų trūkumas atsiranda net tada, kai šaknys sveikos. To priežastimi gali būti nepalankūs aplinkos veiksniai, kada kyla problemos dėl konkurencijos įsisavinant kai kuriuos elementus. Arba vienas elementas yra perteklinis ir blokuoja kito įsisavinimą. Šiuo atveju tinka produktas Altosan, kuris greitai prasiskverbia į augalus  ir yra įsisavinamas (sisteminis veikimas). Šių trąšų sudėtyje yra chitozano (natūralios kilmės polisacharido), kuris sustiprina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir kt.

Vario trūkumą rodo aiškūs požymiai, kada vasaros viduryje ant viršutinių lapų atsiranda dėmės, vėliau lapai susisuka, pamažu nudžiūsta ir nukrenta. Apsaugai nuo varios stokos tinka produktas Copfort.Tai mikroelementinė vario trąša, kuri yra greitai įsisavinama ir absorbuojama per lapus ir šaknis (sisteminis veikimas). Apsaugo augalus nuo vario stokos ir padaro juos atsparesniais nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas), plikasėklių (spygliuočių) spygliakritis, šakelių džiūvimas, rudos apnašos, rudavimas ir kt. Ypač tinka vaismedžių, uoginių augalų, dekoratyvinių augalų, spygliuočių apdorojimui.

Dažnas simptomas yra stresas, kurį augalas patiria dėl neigiamo aplinkos poveikio: šalčio, karščio, užmirkimo, ligų, kenkėjų antplūdžio, pesticidų, mechaninių pažeidimų ar dėl mitybos problemų. Šiuo atveju tinka šie produktai: amino rūgštys Keramin ar Terra sorb Foliar. Amino rūgščių ir mikroelementų kompleksas skirtas augalų atgaivinimui bei papildomai mitybai.

 

Slyvų ligos

Gal jūsų sode auga tik vienas kitas slyvų vaismedis, kuriuos periodiškai tikrinant ir pastebint ką nors neįprasto, nukrypstančio nuo normalaus  vystymosi ir būklės, būtina imtis atitinkamų veiksmų. Laiku diagnozuoti ir susidoroti su slyvų ligomis gali padėti žinojimas, kaip šios ligos pasireiškia, kaip jos plinta ir kaip su jomis kovoti. Priešingu atveju gali susidaryti gamtinis ligos židinys, kuriame ligos sukėlėjas (patogeninis agentas) išsivystis, sustiprės ir galiausiai ne tik sunaikins laukiamą vaisių derlių, vėliau vaismedį, bet užkrės ir kaimyninius augalus. Tad kaip gi šias ligas atpažinti?

Kaulavaisinių moniliozė (Monilinia laxa Monilinia fructigena). Ši liga pasireiškia pavasarį - ruduoja ir nudžiūsta žiedynai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti. Kartais drėgnu oru ant nudžiūvusių žiedų ir lapų susidaro pilkšvos dulkingos konidijų karputės. Vasarą konidijos apkrečia kitus lapus. Monilijos (M. fructigena) užpuola nokstančius mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Ant vaisių pasirodo nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių. Jų paviršiuje atsiranda pilkai rusvos, dulkingos, netvarkingai susitelkusios konidijų karputės. Dalis sergančių vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Liga plinta ir nuskintuose, pervežamuose ar laikomuose vaisiuose. Senų ligotų šakelių žievė sueižėja ir prasiveržia lipai. Pažeistose šakelėse ir vaisių mumijose žiemoja grybiena. Šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint - pagrindinė sąlyga infekcijai plisti. Sporas platina vėjas, lietus ir vabzdžiai.

Pagrindiniai apsaugos principai. Būtina išpjaustyti ir sunaikinti pažeistus ūglius ir šakeles. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort ir išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Ankstyvajam purškimui naudoti Bordo ar vario sulfato tirpalą.

Kaulavaisių moniliozė
Kaulaviasių moniliozė (dešinėje - pernykštės mumijos)


Slyvų sidabraligė (Chondrostereum purpureum). Patogenas labai išplitęs ant slyvų, trešnių, abrikosų, persikų, taip pat labai sparčiai plinta ir ant vyšnių, sukeldamas lapų sidabraligę bei medienos baltąjį puvinį. Sergančių augalų lapai darosi balzgani, lyg pienuoti arba pasidabruoti. Jie būna pasiraitę ir mažesni už sveikus lapus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų lapų paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai visos lajos lapai pasidaro balzgani, vėliau jie pradeda ruduoti ir nukrinta šiek tiek anksčiau negu sveikų vaismedžių. Vaisiai ant sergančių vaismedžių dažniausiai visai neužsimezga, vaismedis nusilpsta. Kitais metais ligos smarkiau pažeistos šakos pradeda džiūti. Ligos kilmė gali būti dvejopa - infekcinė ir neparazitinė. Sidabraligę sukelia boro stoka, oro ir dirvos drėgmės trūkumas esant intensyviam saulės apšvietimui, stiprus genėjimas, perskiepijimas, voratinklinių erkių pažeidimai. Stresui išnykus, ant naujų ūglių ligos požymių nelieka. Esant neinfekcinei ligos kilmei, pažeisti lapai paprastai išsaugo žalias zonas prie pagrindinių gyslų. Tačiau dažniau pasitaiko negrįžtama - infekcinė ligos forma, kuri gali turėti ilgą paslėptą periodą, o išoriniai požymiai gali pasirodyti tik paveikus jau minėtiems stresams. Pažeistų šakų ir kamienų žievė sueižėja, vėliau apsitraukia grybo vaisiakūniais. Kenkia pernelyg intensyvus augimas, paskatintas azoto trąšų pertekliaus, stiprus genėjimas, boro trūkumas.

Slyvų sidabraligė
Slyvų sidabraligė


Pagrindiniai apsaugos principai. Sodinamosios medžiagos kontrolė bei tinkama agrotechnika. Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo, išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort, taip pat išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Ankstyvajam purškimui naudoti Bordo ar vario sulfato tirpalą. Nepalikti pūvančios medienos.

Slyvų šratligė (Clasterosporium carpophilum). Šia liga serga slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai. Labiausiai nukenčia slyvos, kiti kaulavaisiniai - mažiau. Pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus, vaisius. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos, iki 5 mm skersmens, tarpusavyje galinčios susilieti dėmės. Jas riboja raudonai rudas lapalakščio ruoželis. Dėmių vietoje audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti. Ant ūglių žievės susidaro nedidelės, iš pradžių apskritos, vėliau tįstančios oranžiškai raudonos dėmės šviesesniais centrais. Žievė tose vietose suplyšta, sunkiasi lipai. Ligos pažeisti pumpurai būna pajuodę, blizgančiu, tarsi lakuotu paviršiumi. Jie neišsiskleidžia. Anksti užsikrėtusiuose vaisiuose pasirodo gilios tarpusavyje galinčios susilieti žaizdos. Vėliau vaisiai būna išmarginti truputį įdumbančiomis, purpurinėmis, su rausvu apvadu dėmėmis. Šratligė pažeidžia vieną vaisiaus pusę ir tiek, kad atsidengia kauliukas. Ligos sukėlėjo konidijos, taip pat grybiena peržiemoja numarintose šakelėse, tarp pumpurų žvynelių arba lipų lašeliuose. Šratligei plisti reikia didelio santykinio oro drėgnumo ir kritulių lapų skleidimosi tarpsniu. Inkubacinis periodas trunka 5 - 14 dienų. Sukėlėjui vystytis optimali temperatūra +15 - 20 ºC, sporos pradeda dygti esant 1 ºC.

Slyvų šratligė
Slyvų šratligė


Pagrindiniai apsaugos principai. Išpjaustyti ir sunaikinti džiūstančias šakas, soduose ir aplink juos nepalikti laukinių kaulavaisinių. Nupjautas vietas aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort ir išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Tiesiai ant lapų galima purkšti produktu Matrifruit, kuris taip pat padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šia priemone rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas.

Slyvų vaisių vyžligė (Taphrina pruni Tul.). Ši liga labiau paplitusi mėgėjų retai purškiamuose soduose. Pažeidžia slyvų ir kaukazinių slyvaičių vaisius, o kartais (retai) ir žiedus. Sergantys vaisiai augdami suplokštėja, ištįsta iki 3 cm ilgio, atrodo kaip suraukšlėtas maišas, nesudaro kauliukų. Vaisiaus minkštimas žalios spalvos, susiraukšlėjęs, karstelėjęs. Pažeisti vaisiai netinka maistui nei švieži, nei perdirbti. Sergančių žiedų būna išsigimusios visos dalys. Daugiausia pažeidžiamos tos slyvų veislės, kurios vėlai ir ilgai žydi.

Slyvų vaisių vyžligė
Slyvų vaisių vyžligė


Pagrindiniai apsaugos principai. Anksti pavasarį purkšti bordo skysčiu arba vario sulfato tirpalu. Ligos požymiams pasirodžius lapai turi būti purškiami produktu Deffort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Be šios priemonės, ant lapų galima purkšti produktą Matrinal B, kuriame esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos, augaliniai ekstraktai ir specialus boro junginys užtikrina greitesnį boro prasiskverbimą į augalus, veiksmingai apsaugo nuo boro trūkumo ir sukuria natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šia priemone rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas. Tiesiai ant lapų purkšti taip pat tinka ir produktas Matrifruit.

 

Slyvų kenkėjai

Nenaikinami kenkėjai gali pažeisti ir sunaikinti bet kurią augalo dalį. Apsigyvenę jie maitinasi įvairiais būdais: čiulpdami augalų dalis, naikindami lapus, įsigrauždami į vaisius ir šaknis. Kai kurie kenkėjai platina grybelines ir virusines ligas, tuo tarpu kiti padengia augalus saldžiomis išskyromis, kurios skatina pelėsių augimą. Nors didžiausią žalą slyvoms daro kenkėjai, kurie žaloja vaisius, tačiau ir tie, kurie maitinasi jaunais ūgliais ir slyvų lapais, gali susilpninti vaismedį taip, kad jis nesugebės duoti vaisių. Kaip atpažinti šiuos gležnus slyvų kenkėjus?

Slyvinis miltamaris (Hyalopterus pruni). Tai vienas iš žalingiausių slyvų kenkėjų. Jų kiaušinėliai žiemoja žievės nelygumuose, šakelių pažastyse ir prie pumpurų. Masiškai amarai išplinta slyvoms peržydėjus. Gyvena didelėmis kolonijomis lapų apatinėje pusėje. Pažeisti lapai išblunka, jų pakraščiai užlinksta į apačią, ūgliai nustoja augti, užuomazgos pradeda byrėti. Vasaros viduryje pradeda kristi lapai ir neprinokę vaisiai. Pažeisti vaismedžiai būna užteršti saldžiomis amarų išskyromis ir lervų išnaromis, juose įsiveisia grybai, sukeliantys suodligę.

Slyvinis miltamaris
Slyvinis miltamaris


Pagrindiniai apsaugos principai. Šiuolaikinė pramonė siūlo didelį asortimentą priemonių, kurias ne tik paprasta naudoti, bet ir yra užtikrinamas visiškas saugumas gamtai, gyvūnams, paukščiams ir žmonėms. Tai biologinė amarų kontrolė, kada yra naudojami naudingi vabzdžiai, kurie minta suaugusiais amarais ir jų lervomis: auksaakės ir boružės. Prie biologinės amarų kontrolės priemonių galima priskirti ir naudingų vabzdžių vilioklį Magipal. Taip pat rekomenduojamas naudingų vabzdžių viešbutis, kuris pagamintas remiantis entomologų rekomendacijomis. Šios priemonės pritraukia įvairius naudinguosius vabzdžius - nuo apdulkintojų iki sodo kenkėjais mintančių.

Be nurodytų apsaugos priemonių galite naudoti produktą Fizimite. Šis produktas veikia fizikiniu būdu - nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų, natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą, dėl ko augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. Be to, dėl Fizimite fizikinio poveikio mechanizmo kenkėjai neįgauna atsparumo šiam produktui.

Amarus naikinti padeda kontaktinio veikimo priemonės: žalias sodo muilas Agroclean arba Chilly, kurie tikrai yra veiksmingi, nes užblokuoja amarų kvėptukus, ir jie greitai žūsta.  Šių amarų kontrolei taip pat tinka ant kamieno purškiami klijai Magnet Spray, kurie yra skirti skraidančių ir ropojančių žaladarių vabzdžių gaudymui. Su šiuo produktu galite susipažinti filmuotoje medžiagoje:

 

Tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, siūloma naudoti bioinsekticidą Neemazal. Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

Cheminiam amarų naikinimui gali būti naudojamas kontaktinio veikimo insekticidas  Mavrik. Tai plataus veikimo spektro kontaktinis insekticidas, priklausantis sintetinių piretroidų klasei. Preparatas pasižymi kontaktiniu poveikiu, taip pat veikia per kenkėjo virškinamąjį traktą. Mavrik paralyžiuoja kenkėjo nervų sistemą. Veiklioji medžiaga patenka mažomis dozėmis per virškinamąjį traktą, jutimo organus, kenkėjo stigmas ir galūnes. Šis insekticidas yra registruotas ekologiniams ūkiams ir nekenkia bitėms.

Slyvinė gumbadarė erkė (Eriophyes similis). Mikroskopinės, kirmėliškos erkutės gyvena slyvų lapų audiniuose ir čiulpia jų sultis. Pažeistų lapų apatinėje, rečiau viršutinėje pusėje susidaro smulkūs rausvi ar balsvi gumbeliai. Smarkiai apnikti lapai deformuojasi, išsigaubia.

Slyvinė gumbaragė erkėSlyvinės gumbadarės erkės pažeisti lapai


Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo gumbadarės erkės reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu. Preparatas greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus (sisteminis poveikis), veiksmingai apsaugo nuo Mn ir Zn stokos bei padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Be šios priemonės ant lapų galima purkšti produktą Matrinal B bei produktą Matrifruit.

Slyvinis vaisėdis (Grapholita funebrana). Pažeidžia slyvų ir kitų kaulavaisinių vaisių minkštimą. Rausvi su tamsiai ruda galva vikšrai išėda vaisių minkštimą. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užpildyta trupinėtais ekskrementais. Iš pažeidimo vietos dažnai sunkiasi lipai. Pažeisti vaisiai nebeauga, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Slyvinių pjūklelių ir slyvinio vaisėdžio pažeidimai skiriasi tuo, kad pjūkleliai pažeidžia užuomazgas, o vaisėdžiai vaisius. Slyviniai vaisėdžiai būna gausūs ir žalingi kasmet. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ir kai oro temperatūra drugių skraidymo metu (birželio mėn. nuo 21 iki 23 val.) būna aukštesnė nei +16°C.

Slyvinis vaisėdis
Slyvinis vaisėdis ir kenkėjo pažeistas vaisius

 

Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo slyvinio vaisėdžio reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu. Be šios priemonės ant lapų galima purkšti produktus Matrinal B bei Matrifruit.

Visai nesenai Lietuvoje atsirado galimybė įsigyti ir vabzdžių feromonus slyviniam vaisėdžiui gaudyti. Ankščiau jie buvo prieinami tik dideliems ūkiams, šiuo metu feromonus sodininkavimui gali pasitelkti ir mėgėjai sodininkai. Ypatingai aktualus tiems, kurie stengiasi užauginti ekologišką derlių sau. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms. Skirti tik tam tikrai kenkėjų rūšiai.

Slyviniai pjūkleliai. Pjūkleliai - vieni žalingiausių slyvų kenkėjų. Juodojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa minuta) lervos yra gelsvos ar žalsvos, su ruda galva, o geltonojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa flava) - geltonos, rusva galva. Suaugę vabzdžiai yra juodi blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses, pradeda skraidyti prieš žydėjimą ir deda kiaušinėlius į žiedpumpurius. Baigiant žydėti slyvoms, ritasi lervos. Pjūklelių lervos įsigraužia į slyvų užuomazgas ir graužia jų minkštimą, taip pat ir kauliuką. Pažeistose užuomazgose matyti apvalios skylutės, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Pažeistos užuomazgos nubyra. Lietuvoje slyviniai pjūkleliai būna gausūs ir žalingi kasmet ir labai išplinta drėgnomis ir šiltomis vasaromis. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ar kai užsitęsia slyvų žydėjimas.

Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo slyvinių pjūklelių, reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu. Preparatas veiksmingai apsaugo nuo Mn ir Zn stokos bei padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Taip pat ant lapų galima purkšti produktus Matrinal B bei Matrifruit.

Slyvinis pjūklelis
Slyviniai pjūkleliai: kairėje - juodasis, dešinėje - geltonasis

 

Slyvinis lapsukis (Hedya pruniana ). Kenkia slyvoms, nors vikšrai randami ant šermukšnių ir obelų. Pavasarį jie išlenda iš žiemojimo vietų slyvų pumpurams skleidžiantis. Vikšrai apgraužia pumpurus, butonus, lapus. Drugiai kiaušinius deda ant lapų. Išsiritę vikšrai skeletuoja apatinę lapų pusę.

Slyvinis lapsukis
lyvinis lapsukis: kairėje - drugys, dešinėje - vikšras

Pagrindiniai apsaugos principai . Norint apsaugoti slyvas nuo slyvinių lapsukių reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, reikia naudoti bioinsekticidą  Neemazal.  Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

Akacijinis skydamaris (Parthenolecanium corni Bouchė) - tai polifaginis kenkėjas, kuris dažnai kenkia slyvoms. Patelės gegužės mėnesį pradeda dėti kiaušinėlius, o birželio mėnesį išsiritusios lervos keliauja ant lapų, kur maitinasi iki rudens. Stipriai apipulti augalai pradeda skursti, prieš laiką numeta lapus, silpniau dera.

Akacijinis skydamaris
Akacijinis skydamaris


Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo akacinio skydamario reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu, veiksmingai apsaugančiu nuo Mn ir Zn stokos bei padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Be šios priemonės, ant lapų galima purkšti produktus Matrinal B bei Matrifruit.

Slyvinis cigarsukis (Involvulus cupreus). Šis kenkėjas žiemoja po nukritusiais lapais, dirvoje ir žievės plyšiuose. Pavasarį vaismedžių pumpurams išbrinkus vabaliukai išeina iš žiemojimo vietų. Jie išėda brinkstančius pumpurus, dėl ko pažeisti pumpurai nudžiūsta ir nubyra. Vėliau pažeidžia žiedus, žiedkočius ir jaunus vaisius. Patelės kiaušinėlius deda į vaisių užuomazgas, išgrauždamos jose gilias duobutes, kurias užkemša ekskrementais. Padėjusi kiaušinį, patelė pagraužia vaiskotį. Lerva vystosi vaisiuje, kuris ima vysti ir nukrinta.

Slyvinis cigarsukis
Slyvinis cigarsukis

 

Pagrindiniai apsaugos principai. Šio kenkėjo kontrolei naudokite produktą Matrinal B, kuriame esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos, augaliniai ekstraktai ir specialus boro junginys užtikrina greitesnį boro prasiskverbimą į augalus, veiksmingai apsaugo nuo boro trūkumo ir sukuria natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Tiesiai ant lapų taip pat tinka ir produktas Matrifruit.

Grambuolio lervos (Melolontha melolontha). Vaismedžių šaknims dažnai kenkia grambuolio lervos, apgrauždamos jas. Lervos dirvoje gyvena 3 - 4 metus. Suaugusi lerva būna net iki 60 - 65 mm ilgio. Balandžio mėnesį grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris trunka iki rugsėjo. Lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis. Augalai skursta ir džiūsta, nes jų šaknys - nugraužtos. Žiemoti lervos sulenda giliai į žemę (kartais iki 1 m gylio). Pirmaisiais gyvenimo metais lervos didelės žalos nepadaro, bet labai kenkia 2 - 3 vystymosi metais, kada būna ėdriausios.

Grambuolio lervos

Grambuolio lervos

Pagrindiniai apsaugos principai. Nors daugiausiai žalos padaro grambuolių lervos, ciklą sutrikdyti galima pamėginti iš anksto. Vienas iš siūlomų būdų - grambuolius rinkti. Tai geriausia daryti anksti ryte, kai jie nejudrūs tupi ant vaismedžių lapų. Geriausia po medžiu patiesti audeklo ar polietileno gabalą, stipriai papurtyti vaismedį, ir surinkti ant audeklo nukritusius vabzdžius.

Pakankamai efektyvus būdas yra nematodai grambuolių lervoms Palaisčius dirvą paruoštu preparatu, H. bacteriophora ir Steinernema feltiae nematodai aptinka grambuolių lervas ir įsiskverbia į jų organizmą, kuriame paskleidžia savo žarnyne gyvenančias simbiotines bakterijas. Bakterijoms sparčiai dauginantis, lerva žūva per kelias dienas. Nematodai maitinasi bakterijomis ir dauginasi negyvame šeimininko kūne, kol ten esančio maisto medžiagos visiškai išeikvojamos. Tada tūkstančiai nematodų apleidžia negyvą kūną ir ieško naujų vabzdžių šeimininkų, o tokių neradę, per kelias dienas žūva patys. Panaudojus produktą tinkamu laiku ir palankiomis sąlygomis, galima tikėtis reikšmingo grambuolių lervų populiacijos sumažėjimo. Apkrėstos lervos tampa rausvos ir gali būti nesunkiai atskirtos nuo sveikų. Kaip veikia šie nematodai galite pamatyti filmuotoje medžiagoje:

Algis Mačiukas


Kategorijos: Sodininkystė, Augalų apsaugos priemonės, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Svarbu
Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Kopūstų auginimas

Gūžinių kopūstų auginimas

Kaip auginti gūžinius kopūstus, geriausios veislės, daigų auginimas, sodinimas, kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Nuo ko pradėti veisti sodą

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Senos obels perskiepijimas

Senos obels perskiepijimas

Senos obels atjauninimas, naujų veislių įskiepijimas į seną obelį 

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių auginimas

Kaip auginti ridikėlius, geriausios ridikėlių veislės, dirvožemis ridikėliams, ridikėlių tręšimas, priežiūra , ligos ir kenkėjai 

Pomidorų daigai

Pomidorų daigai

Kada sėti pomidorus, pomidorų daigų auginimas, kaip auginti pomidorų daigus, pomidorų daiginimo temperatūra, geriausios pomidorų veislės  

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Agurkų ligos

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus, agurkų apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų 

petražolių auginimas

Petražolių auginimas

Kaip auginti petražoles, petražolių sėjimas, dirvožemio petražolėms paruošimas ir tręšimas, petražolių ligos ir kenkėjai 

Kaip pražydinti tulpes

Tulpių ankstyvas pražydinimas

Nors ir sunku konkuruoti su Olandijos gėlių augintojais, tačiau ir ankstyvajame gėlių pražydinime gali būti nišų 

vyno gamybos įranga

Vyno gamybos įranga

Vynuogių auginimo ir priežiūros moderni įranga, vyno gamybos įranga didelėms vyninėms 

Topinambai

Topinambų auginimas

Kaip auginti topinambus, topinambų sodinimo laikas, topinambų naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

Morkų auginimas

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, geriausios morkų veislės, dirvožemis morkoms, morkų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Brokoliai

Brokolių auginimas

Kaip auginti brokolius, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, brokolių veislės, ligos ir kenkėjai 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Vėlyvųjų veislių obelys

Vėlyvųjų veislių obelys

Geriausios vėlyvos obelų veislės, žieminės obelys, kokios žieminių obelų veislės atsparios ligoms, šalčiams  

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Saugus pesticidų naudojimas

Saugus pesticidų naudojimas

Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai 

Boro trąšos

Boro trąšos

Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais 

Hortenzijos

Šluotelinių hortenzijų auginimas

Kaip auginti šluotelinę hortenziją, hortenzijų veislės, vietos hortenzijoms parinkimas, hortenzijų priežiūra 

Aviečių auginimas

Aviečių auginimas

Avietės, aviečių auginimas, aviečių sodinimas, aviečių priežiūra, aviečių veislės 

Frigo braškės

Frigo braškių sodinimo technologija

Kaip sodinti frigo braškes, kas yra frigo braškės 

Automatinė laistymo sistema

Automatinė laistymo sistema

Automatinės laistymo sistemos įrengimas, lašelinis, požeminis laistymas, vejos, sodo, daržo laistymas 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Moniliozė, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Vaistinės ramunėlės

Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės auginimas, vaistinės ramunėlių savybės, vaistinių ramunėlių arbatos 

aktinidiju auginimas

Aktinidijų auginimas

Aktinidijos, aktinidijų sodinimas, aktinidijų priežiūra, aktinidijų auginimas, aktinidijų genėjimas, aktinidijų dauginimas, aktinidijų veislės 

Medlieva

Medlieva

Medlievų auginimas, medlievų sodinukai, medlievų sodinimas, medlievų priežiūra, medlievų ligos ir kenkėjai, medlievų veislės 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Fenologinis sėjos kalendorius

Fenologinis sėjos kalendorius

Augalų sėjos laikas pagal fenologinį kalendorių 

kriausiu auginimas

Kriaušių auginimas

Kriaušės, kriaušių sodinimas, kriaušių priežiūra, kriaušių ligos, kriaušių kenkėjai, kriaušių veislės 

Slyvų auginimas

Slyvų auginimas

Slyvos, slyvų sodinimas, slyvų priežiūra, slyvų auginimas, slyvų ligos, slyvų kenkėjai 

Šilkmedis

Šilkmedžių auginimas

Šilkmedis, šilkmedžio sodinimas, kaip auginti šilkmedį, šilkmedžių priežiūra, kaip dauginti šilkmedį 

Temą atitinkančios įmonės


1 ... 3 4 5 6 7 8 9

Rinkuškių g. 4 - 36, Biržų k., Širvėnos sen., Biržų r.
Telefonas: +370-450-46844, Mobilus: +370-652-13494

Pavirvytės g. 1, Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r.
Mobilus: +370-600-24151, +370-600-24155, El. paštas: kaunatava@yahoo.com

Vikaičiai, Gudžiūnų sen., Kėdainių r.
Mobilus: +370-652-21212, El. paštas: rimgaudas.rimosaitis@gmail.com

Būbautiškės, Veiverių sen., Kauno r.
Mobilus: +370-601-42478

Raseinių g. 11, Juodaičiai, Jurbarko r.
Mobilus: +370-674-46300

Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno r.
Mobilus: +370-689-83707, El. paštas: z.sniega@gmail.com

Šaltupio g. 26, Anykščiai
Telefonas: +370-381-54519, Mobilus: +370-615-43747, El. paštas: info@e-seklos.lt

Vilniaus g. 37, Vievis, Elektrėnų sav.
Telefonas: +370 -528-26292, +370 528 5 54 44 - El. sėklų parduotuvė, Mobilus: 8655 52567, El. paštas: info@sekluva.lt

Kaunakiemio g. 40, Kaunas
Telefonas: +370-37-200000, Mobilus: +370-620-39627, El. paštas: info@st-technika.lt

Jokūbonių k., Kriūkų sen., Šakių r.
Mobilus: +370-687-31027
1 ... 3 4 5 6 7 8 9
1 2 3 4
Produktai
Termo vazonai
Termo vazonai augalams

Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...

Vejos robotai Tauragėje
Vejos robotai Tauragėje

Vejapjovės robotai kaina, vejos roboto remontas Tauragė, ...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo tepalas LacBalsam, COMPO

Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

1 2 3 4
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau