Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Ar perkate sveikus dekoratyvinių augalų ir vaismedžių sodinukus?
2023-10-05 11:54 Peržiūros : 494 SpausdintiĮsibėgėjęs rudens sezonas atveria duris šventėms, mugėms, kuriose suaktyvėja prekyba ne tik derliaus gėrybėmis, bet ir dekoratyvinių augalų bei vaismedžių sodinukais. Kiekvienas pirkėjas ieško augalo ne tik tam tikros rūšies, veislės, formos, bet, taip pat ir tikisi, kad įsigyta prekė pasodinta prigis ir ne vienerius metus džiugins tiek savo žiedais, pavėsiu karštą vasaros dieną ar gausiu derliumi rudenį. Todėl labai svarbu perkančiajam dekoratyvinių augalų bei vaismedžių sodinukus žinoti, kuris parduodamas augalas yra sveikas, nes sodinamoji medžiaga yra pati rizikingiausia augalų grupė, per kurią gali būti platinamos įvairiausios augalų ligos ir kenkėjai.
Prieš įsigyjant - patikrinti augalo pasą
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) ragina pirkėją, prieš įsigyjant augalus, pasidomėti kurie jų yra sveiki ir parduodami pagal nustatytus Lietuvoje fitosanitarinius reikalavimus. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma dekoratyvinių augalų ir vaismedžių privalo būti parduodami su augalų pasais. Kurie iš jų privalo turėti augalo pasą yra skelbiama lankstinuke „Augalų pasai", patalpintame tarnybos internetiniame tinklalapyje (http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/fitosanitarija/). Ypač svarbu tai, kad kiekvienas obels Malus, kriaušės Pyrus, svarainio Chaenomeles, cidonijos Cydonia, gudobelės Crataegus, kaulenio Cotoneaster, medlievos Amelanchier, lokvos Eriobotrya, šliandros Mespilus, fotinijos Photinia davidiana, dyglainės Pyracantha ir šermukšnio Sorbus genčių sodinukas privalo turėti augalo pasą - t.y. neperšlampamą, neperplėšiamą, įskaitomą (raidės neišblukusios) etiketę, kuri turi būti taip pritvirtinta prie sodinuko, kad nesugadinus šio augalo dokumento nuo jo nebūtų galima nuimti ir uždėti ant kito. Be to, augalo paso etiketės forma gali būti įvairi, tačiau joje privalo būti nurodyta ši informacija:
1. „EB- augalo pasas";
2. Lietuvos Respublikos kodas „LT";
3. tarnybos skiriamasis kodas „VAT";
4. augintojo, vežėjo, pardavėjo registracijos Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre identifikavimo kodas;
5. augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų paruošimo savaitės, serijos numeris arba siuntos numeris;
6. augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų botaninis pavadinimas;
7. augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų kiekis;
8. skiriamasis ženklas „ZP" (lot. zona protecta). Jeigu augalai, augaliniai produktai ir su jais susiję objektai yra įvežami į saugomą zoną ir (arba) joje vežami, augalo pase nurodomas saugomos zonos ar saugomų zonų pavadinimas ar skiriamasis kodas (-ai) (detaliau paaiškinta šiame straipsnyje);
9. skiriamasis ženklas „RP" (angl. replacement passport). Jeigu augalo pasas yra keičiamas, prie jo pateikiama augintojo, vežėjo, pardavėjo registracijos Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre identifikavimo kodas, kuris leidžia nustatyti keičiamą augalo pasą išdavusį asmenį, ar kita informacija, leidžianti nustatyti augalo pasą išdavusią įstaigą, augintojo registracijos fitosanitariniame registre numerį ar importuotoją;
10. jei augalai, augaliniai produktai ir su jais susiję objektai, išauginti ar pagaminti ne Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybėse, augalo pase nurodoma kilmės šalis ar šalies siuntėjos pavadinimas.
Kadangi augalų pasai augalams išduodami tik po VAT regioninių skyrių specialistų patikrinimo ir įsitikinus, kad produkcija yra sveika bei atitinkanti nustatytus fitosanitarinius reikalavimus, labai svarbu žinoti, kokia informacija, esanti augalo pase, gali pasufleruoti pirkėjui, ar šis dokumentas yra galiojantis, ar atitinkamoje Lietuvos seniūnijoje užaugintą bei įsigytą augalą galima vežtis į bet kurį Lietuvos kampelį ir ten jį auginti.
Augalo pasas, po patikrinimo, galioja vienerius metus. Tai reiškia, kad vienerių metų senumo augalo pasas yra galiojantis, tačiau, jei augalo pase esanti data yra daugiau nei vienerių metų senumo, tai yra signalas, kad pardavėjo augalai nebuvo pakartotinai tikrinami VAT specialistų ir yra parduodami pažeidžiant nustatytus reikalavimus.
Lietuva nuo įstojimo į ES turi saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės, kurią sukelia bakterija Erwinia amylovora. Tokį statusą Lietuvai suteikė Europos Komisija, atsižvelgdama į tyrimų rezultatus, kurie patvirtina, kad ši bakterija nėra aptinkama mūsų šalyje (arba nustatomas ribotas židinių skaičius), ir mūsų šalyje vykdomus griežtesnės kontrolės įsipareigojimus. O tai reiškia, kad į tokį statusą turinčią teritoriją (ar ES valstybę), negalima iš saugomos zonos statuso neturinčios teritorijos (ar ES valstybės) įvežti, prekiauti bakterinės degligės augalais šeimininkais - obels Malus, kriaušės Pyrus, svarainio Chaenomeles, cidonijos Cydonia, gudobelės Crataegus, kaulenio Cotoneaster, medlievos Amelanchier, lokvos Eriobotrya, šliandros Mespilus, fotinijos Photinia davidiana, dyglainės Pyracantha ir šermukšnio Sorbus genčių augalais. Toks apsauginis instrumentas, suteikia galimybę Lietuvos dekoratyvinių augalų ir vaismedžių sodinukų rinkai plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse, trečiose šalyse, o griežtesnė kontrolė riboja bakterijos Erwinia amylovora patekimą ir plitimą mūsų šalyje.
Svarbu tai, kad viena valstybė gali turėti saugomos zonos statusą su išimtimis, kurias nustato Europos Komisija, jei po kelių kasmetinių tarnybos tyrimų paaiškėja, kad kai kuriose šalies teritorijose (seniūnijose, regionuose) kartojasi nustatytos ligos židiniai, t.y. Lietuvos atveju - bakterinės degligės židiniai. Todėl nuo 2014 m. birželio 24 d. Babtų ir Kėdainių miesto seniūnijos šį saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės yra praradusios ir šiose seniūnijose išaugintus minėtus bakterinės degligės augalus šeimininkus draudžiama išvežti į kitą Lietuvos teritoriją. Norime pabrėžti, kad toks apribojimas galioja tik aukščiau išvardintiems augalams.
Todėl dar vienas svarbus augalo sveikatingumo sufleris tas, kad augalo pase po skiriamojo ženklo „ZP" būtų nurodytas saugomos zonos (-ų) pavadinimas (-ai), žymintis, kad minėtasis augalo pasas galioja saugomai zonai. Vadinasi Lietuvoje parduodant minėtus bakterinės degligės augalus šeimininkus, augalo pase po skiriamojo ženklo „ZP" turi būti parašyta „LT" ar „b2", kas reiškia, kad toks augalas buvo išaugintas saugomos zonos statusą turinčioje Lietuvos teritorijos dalyje arba saugomos zonos statusą turinčioje ES valstybėje (teritorijos dalyje). Tačiau, jei augalai buvo išauginti Babtų ir Kėdainių miesto seniūnijose ar ES valstybėse, kurios neturi saugomos zonos statuso, jų augalų pasuose po skiriamojo ženklo „ZP" įrašo nebus ir tokie augalai negali būti parduodami likusioje Lietuvos dalyje ar įvežami į ją. Daugiau informacijos apie saugomą zoną dėl bakterinės degligės skelbiama lankstinuke „Saugoma zona dėl bakterinės degligės Lietuvoje", patalpintame tarnybos internetiniame tinklalapyje (http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/fitosanitarija/).Tarnyba perspėja, kad asmenys, perkantys minėtus augalus ir išvežantys juos su augalų pasais, kurie galioja tik Babtų ir Kėdainių miesto seniūnijose, į kitas Lietuvos vietoves, ar išvis be augalų pasų turės prisiimti atsakomybę, jeigu tokie pažeidimai ar nustačius, kad su tokiais augalais buvo platinama minėta bakterija, bus patvirtinti VAT specialistų.
Kaip atpažinti užkrėstą augalą
Svarbu ne tik nusipirkti sveiką augalą, bet ir jį sodinti tarp sveikų augalų. Todėl prieš sodinant (o dar geriau netgi prieš perkant) apžiūrėti jau augančius ūkyje augalus ir atkreipti dėmesį į straipsnyje išvardintų bakterinės degligės augalų šeimininkų lapus (jei jų yra), kamieno žievę. Jeigu augalai užsikrėtę bakterija Erwinia amylovora, aplink pumpurus žievė pašviesėja, vėliau pumpurus apsupa sidabrinės spalvos, žvynuotas bakterijų eksudatas (t.y. besisunkiantis pro augalo žaizdeles susitelkęs augalo audiniuose uždegimo skystis, kuriame yra ligos sukėlėja bakterija Erwinia amylovora). Išsiskleidę žiedai, ne mažesnė kaip 18 °C dienos temperatūra, rytmetinė migla, rasa arba rūkas - t.y. pagrindinės sąlygos vystytis žiedynuose bakterinei degligei. Inkubacinis laikotarpis, infekcijai patekus į žiedą, mūsų klimato juostoje trunka nuo 18 iki 30 dienų. Po jo išryškėja ligos simptomai: žiedai (nebūtinai visame žiedyne) vysta ir žūsta pajuoduodami, tačiau nenukrenta (1 pav.), bet lieka ant augalų. Žiedynus užkrėtusi bakterija daro didelę įtaką vėlesnei šakų infekcijai. Lapuose atsiranda greitai plintančių nekrotinių dėmių: jie praranda žalią spalvą, apmiršta, pajuoduoja arba ruduoja, dažnai atrodo lyg odiniai, bet nenukrenta (2 pav.). Jeigu augale formuojasi vėžinės žaizdos, tokių augalų lapuose išryškėja juoduojanti pagrindinė gysla. Bakterinės degligės plitimui šakose (ūgliuose) turi įtaką ne tik žiedynuose esanti minėta bakterija, bet ir vėžinės augalo žaizdos (vėžiai), kurių pakraščiuose bakterijos žiemoja. Pagrindiniai šios infekcijos platintojai - vabzdžiai. Todėl ypač antroje vasaros pusėje, paprastai natūraliai didėjant vabzdžių populiacijai, bakterinė degligė aktyvėja šakose (ūgliuose), juolab, kad šiai infekcijai vystytis tinka ir sausasis metų periodas. Be to, ši infekcija plinta ir sušilus orams, kai suaktyvėja bakterijos vėžinių žaizdų pakraščiuose. Vysta ir žūsta ūgliai, jaunos šakelės, šakos (5, 8 pav.). Iš pradžių ant žievės atsiranda tamsiai žalios ar tamsiai rudos vandeningos dėmės. Pažeista žievė suminkštėja, iš jos pradeda tekėti eksudatas. Skystis būna pilkšvai baltos ar pieno spalvos. Sergant obelims, audiniai gali likti sausi. Kai oras sausas, eksudatas darosi vis klampesnis, spalva kinta nuo šviesaus iki tamsaus gintaro atspalvio (9, 10 pav.). Pažeista žievė sutrūkinėja, išryškėja riba tarp sveiko ir pažeisto audinio. Būdingas ligos bruožas - intensyvaus ūglių, metūglių augimo metu jų viršūnė susisuka kabliu (vadinamasis „šeferdo kablys"). Ūglių viršūnėlių spalva kinta nuo geltonos iki oranžinės (3, 4, 6 pav.). Dažnai ūglio viršūnėlėse pasirodo eksudato lašeliai. Tačiau „kablių" gali ir nebūti, kai liga prasideda vidurinėje šakos dalyje ir dar nepasiekia viršūnės arba kai bakterija suaktyvėja rudenį. Kamiene liga paprastai prasideda nuo viršaus ir leidžiasi žemyn per parenchimą (t.y. augalų pagrindinis audinys, kurio ląstelės gyvos, dažnai beveik apskritos, plonomis sienelėmis). Žievėje, o vėliau ir gilesniuose sluoksniuose susidaro žaizdos (vėžiai). Kartais žievė, supanti opą, suskyla (11 pav.). Tik dvejų metų medienoje galima pamatyti ligos sukeltus pakitimus. Pjūvyje opos audiniai atrodo rausvai rudi ar oranžiniai (spalva priklauso nuo pažeisto augalo rūšies ir net veislės), (7 pav.), o pažeisti indai tampa panašūs į marmurinį piešinį. Svarbu paminėti, kad serga poskiepiai, šaknys. Požymiai kaip ir užsikėtusio bakterija stiebo (kamieno): nuėmus įtrūkusią žievę, matosi būdingas medienos spalvos pakitimas. O, jei pasodintas ir vedantis vaisius augalas suserga minėta liga, dažniausiai pažeidžiami nesubrendę vaisiai. Ant jų atsiranda vandeningos žalios, o vėliau rausvai rudos dėmės. Iš tokių vaisių išsiskiria lašelinis eksudatas. Vaisiai pasidaro rudi iki juodumo, mumizuojasi, bet nenukrenta. Parudavusias ar net pajuodusias kriaušių dėmes juosia tamsiai žalias žiedas, o obuolių - rausvas. Pažeisto vaisiaus nešlapiuojančiose vietose susidaro daugybė paviršinių į siūlus ar apvijas panašių bakterinių darinių. Ypač jautriems ir nusilpusiems augalams pavojingos traumos - kruša, vėlyvoji šalna, didelis vėjas, mechaniniai augalo pažeidimai (medžių genėjimas nedezinfekuojant įrankių) - tuomet susidaro palankios sąlygos infekcijai patekti į augalų audinius.
1 pav.
2 pav.
1-2 pav. Nelengva pastebėti kauleniuose bakterinės degligės požymius (pajuodęs žiedas, rudi lapai, vos kelių milimetrų dydžio vėžinė žaizda).
3 pav.
4 pav.
5 pav.
6 pav.
7 pav.
3-7 pav. Bakterinės degligės pažeisti jauni obelų ūgliukai, šakelės.
8 pav.
9 pav.
10 pav.
11 pav.
8-11 pav. Bakterinės degligės požymiai kriaušaitėse (atžalų viršūnėlės įgyja oranžinę spalvą, vėliau juoduoja, iš šakų išsiskiria eksudatas, žievė ties vėžine žaizda įdumba, raukšlėjasi, pakeičia spalvą).
Taigi, prieš pirkdami dekoratyvinių augalų ir vaismedžių sodinukus įsitikinkite, kad augalai parduodami su tinkamais augalų pasais, atrodo sveiki ir bus sodinami prie kitų sveikų augalų. Tarnybai būtų didelė pagalba prižiūrint ūkio subjektus ir užtikrinant sveikos produkcijos realizavimą Jūsų pranešimas nemokama pasitikėjimo linija 85 270 80 80, nurodant kur ir kada nurodytą šiame straipsnyje neatitikimą pastebėjote:
- augalo pasas negaliojantis;
- ne ant kiekvieno obels Malus, kriaušės Pyrus, svarainio Chaenomeles, cidonijos Cydonia, gudobelės Crataegus, kaulenio Cotoneaster, medlievos Amelanchier, lokvos Eriobotrya, šliandros Mespilus, fotinijos Photinia davidiana, dyglainės Pyracantha ir šermukšnio Sorbus genčių augalo yra tinkamai pritvirtintas augalo pasas;
- augalai, kurie išauginti Babtų ir Kėdainių miesto seniūnijose ar kitose ES valstybėse neturinčiose saugomos zonos statuso ir jų augalo pase nėra nurodytas po skiriamojo ženklo „ZP" saugomos zonos pavadinimas - LT, ir jei tokie augalai yra realizuojami likusioje Lietuvos dalyje;
- augalas atrodo sergantis ir turi bakterinės degligės požymių.
Tarnyba skatina pirkėjus būti budriems žinovams ir rūpestingiems bei atsakingiems Lietuvos piliečiams.
Nuotraukos L. Baranauskaitės
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos inf.
Kategorijos: Sodininkystė
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
