autoreviu.lt | visasverslas.lt | viskas.lt | leisureguide.info [ Lithuania (EN) ] | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Komentarai: 0   Peržiūros : 4416

Kaip išauginti gerą morkų derlių
Spausdinti 2017-03-15 12:30  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių, reikalingų žmogaus organizmui. Pagal naudingų sveikatai medžiagų kiekį morkos - vienas vertingiausių šakniavaisių žmogaus mitybos grandinėje ir  pagal populiarumą yra antros daržovės po bulvių. Manoma, kad valgomosios morkos tėvynė yra Vidurinė Azija, jau senovės graikai ir romėnai vartojo morkas gydymo tikslais.

Morkos - tai sveikatos eliksyras, sunaikinantis organizme visus virusus. Fitoncidų kiekiu morkos neatsilieka nuo žalingą mikroflorą naikinančių svogūnų ir česnakų, o morkų sultys valo kepenis, padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir liekamuosius produktus. Morkose esantis karotinas organizme virsta vitaminu A. Morkose yra vitaminų C, B1, B2, C, PP, K, B9, gana daug cukrų ir mineralinių medžiagų, tokių kaip magnis, cinkas, fluoras, jodas, varis, fosforas, manganas, kobaltas, geležis, ir pektinų.Siekiant, kad organizmas greitai įsisavintų morkose esantį karotiną, jas reikėtų valgyti su augaliniu aliejumi. Dėl didelio ląstelienos kiekio ši daržovė labai naudinga virškinimui. Morkų auginimui daug įtakos turi naujas pirkėjų požiūris į maistą, žmonių susirūpinimas didėjančia aplinkos tarša bei įtaka sveikatai, taip pat galimybė pasirinkti produktus, esant didelei jų gausai ir įvairovei.

Kiekvienais metais Lietuvos daržininkystės ūkiai užaugina vis daugiau prekinės produkcijos, kuri atitinka mažmeninės prekybos tinklų ir eksportuotojų reikalavimus, todėl plečiamas daržovių asortimentas, didėja jų derlingumas. Per pastarąjį dešimtmetį auginamų morkų derlingumas daržininkystės ūkiuose padidėjo 1,5-2 kartus. To pavyko pasiekti taikant tinkamą ir savalaikę morkų auginimo agrotechniką ir naujas morkų veisles, taip pat daug geresnis sėklų daigumas, optimizuotas herbicidų naudojimas ir tikslesnis tręšimas.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktais tyrimais nustatyta, kad morkų derliaus didėjimui tiesioginės įtakos turėjo ne tik sudarytos tinkamos augimo sąlygos, tręšimas, dirvožemis, bet ir tinkamai parinkta morkų veislė. Šiuo metu Lietuvoje auginama nemažai įvairių morkų veislių, besiskiriančių pagal brandos laiką, skonį, cheminę sudėtį ir išvaizdą. Jos tinka įvairiems poreikiams ir gali būti auginamos skirtingose dirvose bei duoti gerus derlius.  Kiekvieną pavasarį UAB „Sėkluva" savo klientams siūlo praturtinti savo daržą pačiomis geriausiomis morkų veislėmis.

 

Sėklos ant juostų.

 

Atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus sėklų pardavėjai daržininkams mėgėjams parduoda specialiai sėjai paruoštas vertingas hibridines ankstyvųjų morkų Jerada", vidutiniškai vėlyvų „Riga„ sėklas juostose. Hibridinių veislių sėklų juostos 4 m ilgio. Morkų veislės ‚Monanta' sėklų juostos 5 m ilgio, o ‚Karotina' ir ‚Karlena' ilgesnės, iki 7 m ilgio. Šis sėjos būdas turi nemažai privalumų: patogu sėti, juostos sugeria dirvos drėgmę, sėklos pasėjamos tolygiai, daigų nereikia retinti.

 

 

Specializuotiems daržininkystės ūkiams yra siūloma įsigyti vėlyvųjų veislių hibridinę sėklą Crofton F1". Šios veislės morkos užauga per 130-140 dienų nuo sudygimo. Gerai dera sunkesniuose dirvožemiuose. Šakniavaisiai cilindriški, buku galu, 18-20 cm ilgio, ryškiai oranžiniai, 100-200 g svorio, skanūs, turtingi cukraus, tinkami plauti ir ilgai sandėliuoti. Sėklos parduodamos didesniais kiekiais (mažiausia pakuotė 25 000 sėklų).

Apie UAB „Sėkluva" siūlomas morkų sėklas plačiau rasite priede Nr.1.

SVARBIAUSI AGROTECHNIKOS REIKALAVIMAI

 

Dirvos ruošimas morkų auginimui

Didesni derliai gaunami morkas auginant lengvose ir vidutinėse priemolingose, taip pat sukultūrintose humusingose dirvose, kur nėra piktžolių ir geras drenažas. Auginant morkas būtina parinkti tinkamą priešsėlį. Pats tinkamiausias priešsėlis yra javai, bulvės, žaliosios ir ankštinės kultūros. Negalima auginti morkų pamečiui toje pačioje vietoje - toje pačioje dirvoje rekomenduojama morkas auginti tik po 4-5 metų. Morkų negalima sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išaugs labai šakoti ir prasto skonio. Dirva neturi būti rūgšti - morkos gerai auga tik neutralioje žemėje. Joms netinka ir šviežiai kalkinta dirva - geriausia auginti praėjusiais metais kalkintoje dirvoje. Kalkinti būtina, kai dirvos pH mažesnis už 6,5.

Morkų derliui lemiamą reikšmę turi dirvos paruošimas. Tinkamai įdirbus dirvą pagerinama jos struktūra, išnaikinamos piktžolės, sutaupoma drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos mikroorganizmams. Nė vienai daržovei piktžolių išnaikinimas neturi tiek daug reikšmės, kaip morkoms. Pasėjus morkas į piktžolėtą, ypač varpučiais užkrėstą dirvą, negalima tikėtis gauti gero derliaus, todėl morkoms dirvą reikia pradėti ruošti tuojau nuėmus priešsėlį.

Dirva pradedama ruošti rudenį. Rudeninis dirbimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Kai morkos auginamos po javų pradedama ražienų skutimu. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Taip sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Jei dirva varputėta ar gausu usnių, pienių - ražiena skutama pakartotinai. Vėliau dirva akėjama zigzaginėmis akėčiomis. Po dviejų trijų savaičių dirva giliai suariama, kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. Dobilienos, nupjovus atolą, ariamos plūgais su priešplūgiais, bet prieš tai reikia dirvą sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. Po bulvių, žaliųjų ankštinių kultūrų dirva tiesiog giliai suariama.

Pavasarinio žemės dirbimo pradžia priklauso nuo dirvos drėgmės. Lengvas dirvas galima pradėti purenti drėgnesnes, nes jų grumsteliai pradžiuvę sutrupa. Sunkesnės dirvos turi būti normalaus drėgnumo, kad dirbant gerai trupėtų ir neliptų prie padargų. Dirvai pradžiūvus, morkų sėjai skirti plotai du kartus kultivuojami ir akėjami. Sukultūrintas, nepiktžolėtas, geros struktūros, nesupuolusias dirvas sausesnį pavasarį pakanka supurenti 4 - 6 cm gyliu. Blogesnes dirvas, ypač kai oras lietingas, reikia purenti 10 - 12 cm gyliu ir privoluoti. Sekliai supurentų dirvų priešsėjinis volavimas morkų derliaus nedidina, bet sudaro sąlygas lengviau ir kokybiškiau atlikti kitus darbus.

Dirvos tręšimas

Morkoms skirta dirva yra ruošiama iš rudens, todėl ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis geriausiai tręšti iš rudens, prieš rudeninį dirvos arimą. Rudeninis tręšimas turi būti tinkamai subalansuotas nustatant mineralinio azoto kiekį, esantį 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje. Nesubalansuotai ir ne laiku tręšiant augalams sukeliamas stresas, sutrinka maitinimasis. Tuomet savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti augalai naudoja sukauptas organines medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos augalų produktyvumo formavimui, prarandamas atsparumas ligoms.

Planuojant ne mažesnį kaip 70 t/ha morkų derlių, azoto (N) morkoms reikia 90-120 kg/ha, fosforo (P2O5) - 50-70 kg/ha ir kalio (K2O) - 200-250 kg/ha. Daržininkai mėgėjai savo sklypuose turėtų šias trąšų normas 20-30 % mažinti. Iki sėjos įterpiamos fosforo ir kalio trąšos bei pusė azoto normos, todėl geriausiai yra naudoti kompleksines trąšas. Morkų nereikia pertręšti azoto trąšomis, nes pablogėja jų skonis ir jos prasčiau sandėliuojasi. Lengvose dirvose labai svarbus magnis ir mikroelementai, kurių turėtų būti kompleksinių trąšų sudėtyje. Tręšimas mikroelementais per lapus taip pat duoda gerų rezultatų. Tačiau būtina trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.

Auginamos morkos tręšiamos taip, kad mitybos elementai būtų efektyviai sunaudojami, o aplinka - neteršiama. Mineralinių trąšų normos skaičiuojamos atsižvelgiant į planuojamą vidutinį tai dirvožemio zonai derlių, tręšimo organinėmis ar žaliosiomis trąšomis lygį, priešsėlio paliktas maisto medžiagas ir jo tręšimą bei dirvožemių apsirūpinimą maisto medžiagomis, prisimenant, kad kiekvienas augalas iš visų šaltinių maisto medžiagas naudoja skirtingai. Tačiau norint prieš tręšiant tai žinoti turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekius. Tik tokiu būdu atsiranda galimybė sudaryti tręšimo planus - apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšį ir formą, jų normą, tręšimo laiką ir būdą.

 

Morkų sėja

Ankstyvajai morkų sėjai parenkamos lengvesnės, pavasarį greičiau džiūstančios dirvos: geros struktūros priesmėliai ar lengvi priemoliai su laidžiu podirviu ir neaukštai esančiu gruntiniu vandeniu. Jauni morkų daigai bijo šalnų, o ilgesnį laiką besilaikanti žemesnė nei  - 1°C temperatūra skatina jarovizaciją ir žyduolių vystymąsi. Saulėtoje vietoje morkų derlius didesnis nei pavėsyje. Morkų sėklos smulkios ir negreitai dygsta. Paprastai sėjama tiesiai į dirvą. Esant 11°C šilumos sudygsta per 16 dienų, o kai temperatūra 8°C šilumos - per 25 dienas, tačiau anksčiau pasėtos morkos duoda didesnį derlių. Morkos sėjamos anksti pavasarį, pradžiūvus dirvai ir sužydėjus šalpusniams. Žiemai laikomas morkas geriausia sėti gegužės mėnesį.

Morkų sėklas reikia sėti į šviežiai paruoštas vagas, į šiek tiek drėgną dirvą, geriausia apniukusią dieną. Sėti į perdžiūvusią dirvą nerekomenduojama, nes atlikti bandymai parodė, jog morkos sudygsta, o vėliau ir auga netolygiai, todėl galiausiai nuimamas nevienodo dydžio morkų derlius. Planuojant auginti morkas, visuomet reikia atsiminti, kad šakniavaisių ilgis ir lygumas pirmiausia priklauso nuo dirvos sluoksnio supurenimo gylio ir kruopštaus grumstų susmulkinimo, o labai geri derliai išauginami tik tuomet, kai šakniavaisiai būna ilgi. Horizontalus auginimas visiškai negarantuoja, kad bus išnaudotos galimybės, kurias suteikia hibridai. Derliai, auginant horizontaliai, neformuojant vagų, paprastai būna 20-30 proc. mažesni, šakniavaisiai nebūna lygūs, o deformuoti sudaro didesnę jų dalį. Rekomenduojama morkas sėti 1-2 cm gylyje, naudojant tikslias daržovių sėklų sėjamąsias. Žemės ūkio technikos pardavėjai Lietuvoje siūlo tiksliąsias sėjamąsias, skirtas sudaigintų morkų sėklų sėjimui. Taip pasėtos morkos visuomet gerokai anksčiau sudygsta (praėjus maždaug 7 dienoms po sėjos), augalai būna vienodesni, o derlius - gausesnis ir geresnės kokybės. Be to, sėklų normą galima sumažinti apie 10 proc.

 

Morkų priežiūra

Taisyklė, kurios reikia griežtai laikytis: neleisti piktžolėms išsiauginti daugiau kaip 1-2 tikrųjų lapų, nes vėlesniuose augimo tarpsniuose jas labai sunku išnaikinti, reikia naudoti didesnes herbicidų dozes, tad apsaugos nuo piktžolių kaštai būna gerokai didesni. Morkoms sudygus reikia purenti tarpueilius, kad neįsigalėtų piktžolės. Labai svarbus darbas, kurį reikia atlikti kruopščiai, yra morkų retinimas. Retinama 2 kartus. Pirmą kartą pasirodžius tikriesiems lapeliams, paliekant tarp augalų 1,5-2 cm tarpus. Antrą kartą retinama morkoms paaugus tiek, kai jų šaknys yra 1-1,5 cm storio, paliekant tarp morkų 3 cm.

Morkos labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės. Jei nėra lietaus, morkos laistomos. Laistyti reikia negausiai, bet dažnai. Jos blogai auga užmirkusiose dirvose. Kai morkų šaknys užauga iki 1,5-2 cm skersmens, drėgmės reikia mažiau, tačiau, jei itin sausa, šakniavaisiai sutrūkinėja. Norint apsaugoti nuo grybelinių ligų, morkas geriausia laistyti anksti ryte.

 

Morkų ligos ir kenkėjai

Morkų ligos. Morkos vegetacijos metu labiausiai kenčia nuo fomozės. Ligą sukelia Rostrupo vingiagrybis (Phoma rostrupii Sacc). Liga pasireiškia antroje vasaros pusėje. Ant sergančių lapų gyslų ir lapkočių atsiranda pailgų, pilkšvai rusvų dėmių. Lapai džiūsta, lapalakštis ligos pažeistoje vietoje nulūžta. Morkos šakniavaisio galvutė ir žemiau esanti dalis pūva tamsiai rudu puviniu. Ligos sukėlėjas žiemoja susirgusių augalų liekanose, šakniavaisiuose ir sėklose. Daugiau žalos ši liga padaro lietingą vasarą. Morkos fomoze daugiau serga lengvose ir mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Kad išvengti užsikrėtimo fomoze, dirvą patartina gausiau patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, morkas reikia nupurkšti fungicidais, ir purškimus kartoti kas 10-14 dienų.

Kitos ligos - sklerotinis puvinys, juodasis puvinys ir rizoktoniozė morkoms žalingesnės laikymo vietose. Kad išvengti morkų ligų, būtina prieš žiemą patalpas, kur bus laikomos morkos, gerai išdezinfekuoti, rūsiuose palaikyti 1-4°C temperatūrą, nuolat vėdinti. Apkrėstos morkos turi būti išmetamos. Prieš laikymą rūsyje morkas galima apibarstyti kreidos milteliais (150-200 g kreidos 10 kg morkų).

Morkų kenkėjai. Iš polifaginių kenkėjų morkoms labiausiai kenkia paprastieji kurkliai, spragšių ir grambuolių lervos, pelėdgalvių vikšrai, dirviniai šliužai ir peliniai graužikai. Iš specifinių kenkėjų pavojingiausia morkinė muselė.

Morkinė musė - 4-5 mm ilgio juodas, blizgantis dvisparnis vabzdys. Morkoms kenkia lervos - 6-8 mm ilgio, cilindriškos, be galvų ir be kojų, gelsvos spalvos, blizgančios. Jos graužia takus šakniavaisiuose. Dėl to šie deformuojasi, atrodo lyg persmaugti, išoriniai audiniai skersai sutrūkinėja, dažniausia supūva. Pažeistų morkų lapai įgauna violetinį atspalvį, vėliau gelsta ir džiūsta. Morkinės muselės pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje žydint obelims ir šermukšniams. Jos mėgsta pavėsį. Kiaušinius deda vakarais ant drėgnos dirvos, šalia daigų, turinčių 2-3 tikruosius lapus. Lervos kenkia 27-30 dienų, po to dirvoje virsta lėliukėmis. Per metus išsivysto dvi kartos. Antrosios kartos lervos kenkia rugpjūčio-spalio mėnesiais, iki pat derliaus nuėmimo.

Morkinė blakutė tai 2 mm ilgio šviesiai žalias vabzdys. Blakutės ir jų lervos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Lapai lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja. Šakniavaisiai būna smulkūs, kieti ir neskanūs.

Šakniniai amarai. Morkinių amarų (Semiaphis dauci F.) pažeidimai labai panašūs į blakučių. Neretai šie kenkėjai aptinkami kartu. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai laikosi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelio ir lapų pamatų srityse. Morkiniai amarai yra apie 1,5-1,7 mm ilgio. Besparniai amarai yra šviesiai žali, su ruda galva, sparnuotųjų galva ir krūtinė juodos, pilvelio viršutinė dalis žalia. Jie masiškai pradeda kenkti atvėsus orams.

Pastebėjus ant morkų amarų, pasėlius rekomenduojama kas 20 dienų purškti sisteminiais insekticidais.

Derliaus nuėmimas

Labai ankstyvų veislių morkos yra kasamos liepos mėnesį, vidutinio ankstyvumo rugpjūčio, o vėlyvųjų veislių morkas reikia kasti prieš šalnas.  Kuo vėliau kasami morkų šakniavaisiai, tuo daugiau sukaupia cukraus ir karotino bei geriau laikosi žiemą. Geriausia - rugsėjo antroji pusė, spalio viduryje. Didesniuose ūkiuose morkos nuimamos tam pritaikytais bulvių kasimo kombainais. Tačiau daržininkai mėgėjai savo sklypuose morkas kasa rankomis. Tiek pramoniniuose, tiek mėgėjiškuose ūkiuose nukastas morkas būtina išrūšiuoti. Pažeisti šakniavaisiai laikyti netinka, nes greitai pradeda pūti ir užkrečia kitus.

 

UAB „Sėkluva" morkų sėklų pasiūla

 

Priedas Nr.1

Veislė

Ankstyvumas

Forma

Vidutinis ilgis (cm)

Aprašymas

Jerada

Jerada F1


LA

Cilindro

18-21

Šakniavaisiai laibi, cilindro formos, vienodo ilgio, skersmens ir formos, greitai įgauna spalvą. Subrendusios morkos gali ilgai būti lauke (šakniavaisiai netrūkinėja ir nepraranda formos).

Saturno

Saturno F1

LA

Cilindro

16-18

Labai ankstyvas Prancūzijos firmos „Clause" hibridas. Augintinas lauke ir po dangomis. Šakniavaisiai cilindriški, 16-18 cm ilgio, gražios formos ir ryškios spalvos, labai gero skonio, lygiu paviršiumi. Tinka plauti ir parduoti ryšulėliais.

Marion

Marion F1

LA

Cilindro

15-19

Augalai užauga per 90-95 dienas nuo sėjos. Šakniavaisiai cilindriški, buku galu, lygia odele, gražios spalvos.

karotina Karotina F1 VV Cilindro 18-20 Užauga per 125-130 dienų nuo sėjos. Šakniavaisiai turtingi karotino, todėl yra ryškiai oranžinės spalvos, labai skanūs. Tinka perdirbti ir ilgai laikyti
kinga

Kinga F1

A

Cilindro

18-20

Ankstyvas hibridas. Šakniavaisiai šiek tiek smailėjančio cilindro formos, lygia odele, sultingi, labai skanūs, nelinkę kaupti nitratų, turtingi sausųjų medžiagų ir karotino. Tinka sultims ir salotoms gaminti, ypač vaikų maistui ruošti.

Naomi

Naomi

A

Cilindro

16-18

Veislė augintina po dangomis ir lauke. Šakniavaisiai labai lygia odele, nepažaliuoja. Užauga per 95-100 dienų nuo sudygimo.

nantes 5

Nantes 5 (Monanta)

VA

Cilindro

19-21

Labai derlinga olandiška veislė. Žaluminę brandą pasiekia per 55 dienas, o techninę - per 100 dienų. Šakniavaisiai ryškiai oranžinės spalvos, nepažaliuoja, labai gero skonio, sultingi. Gerai auga net sunkioje dirvoje. Tinka sandėliuoti iki žiemos vidurio.

Major

Major F1

VV

Cilindro

16-18

Labai derlingas prancūziškas Nanto tipo hibridas, pakantus šalnoms. Šakniavaisiai gražios spalvos, gero skonio, maža šerdimi, lygia odele ir nepažaliuojančios. Tinka plauti ir ilgai sandėliuoti.

Riga

Riga F1

VV

Cilindro

Apie 20

Derlingas Olandijos firmos „Rijk Zwaan" hibridas. Šakniavaisiai ryškiai oranžiniai, lygūs, gero skonio, gerai laikosi per žiemą. Augalai atsparūs juodajam morkų puviniui, turi sveiką lapiją. Tinka plauti, ilgai sandėliuoti.

tip top

Nantes 3 (Tip Top)

VA

Cilindro

16-20

Derlinga veislė vasaros ir rudens derliui. Šakniavaisiai ryškiai oranžinės spalvos, lygia odele. Šerdis maža, beveik neišsiskiria. Tinka vartoti šviežius, perdirbti ir neilgai sandėliuoti.

nantes 5

Nantes 5

A

Cilindro

16-18

Augalai užauga per 115-125 dienas nuo sudygimo. Šakniavaisiai lygia odele. Tinka auginti ankstyvam derliui ir sandėliuoti iki žiemos vidurio.

nantes2

Nantes 2

VA

Cilindro

19-21

Pirmą derlių galima rauti jau po 54 d. nuo sėklų sudygimo, visiškai subręsta per 100 d. Šakniavaisiai buku galu. Minkštimas ryškiai oranžinis, gero skonio.

autumn king

Autumn King 2

VV

Konuso

Iki 25

Populiari derlinga veislė. Šakniavaisių vidus vienodos ryškiai oranžinės spalvos. Tinka sandėliuoti.

favorit

Favorit

VV

Cilindro

16-18

Nanto tipo veislė, užauga per 140-150 dienų nuo sėjos. Šakniavaisiai buku galu, lygūs, nepažaliuoja. Tinka perdirbti ir sandėliuoti. Derlių galima nuimti mechanizuotai.

darina

Darina

V

Cilindro

20-24

Berlicum tipo veislė. Subręsta per 120-130 d. po sudygimo. Vidus tamsiai oranžinis, skanus. Šerdis beveik nesiskiria nuo minkštimo. Tinka vartoti šviežias ir ilgai saugoti.

karlena

Karlena

V

Cilindro

19-21

Labai derlinga vokiška veislė. Šakniavaisiai stambūs, ryškios raudonai oranžinės spalvos, turtingi karotino, skanūs. Tinka konservuoti, gaminti sultis ir laikyti iki vasario mėnesio.

koral

Koral

V

Konuso

18-20

Užauga per 140-150 d. nuo sėjos. Šakniavaisiai tamsiai oranžinės spalvos, turtingi karotino ir cukraus, šerdis beveik neišsiskiria. Tinka konservuoti, gaminti sultis, šaldyti, laikyti per žiemą.

lange rote

Lange Rote Stumpfe one herz 2

V

Cilindro

19-21

Vegetacija nuo sudygimo iki brandos apie 130 d. Morkų spalva vienoda, šerdis beveik neišsiskiria. Geruose sandėliuose išsilaiko iki pavasario.

flakkee

Flakkee 2

V

Konuso

20-25

Populiari derlinga veislė iš Vakarų Europos. Šakniavaisiai ryškiai oranžiniai, sultingi. Gerai laikosi per žiemą.

barlicum

Berlicum 2

V

Cilindro

Apie 18

Užauga per 140 d. nuo sudygimo. Šakniavaisiai stambūs, Cilindro formos, smailėjantys. Minkštimas tamsiai oranžinis. Gerai laikosi per žiemą.

amsterdamer

Amsterdammer 2

LA

Cilindro

Apie 16

Pirmą derlių galima rauti praėjus 60 d. po sudygimo. Šerdis neryški, minkštimas tamsiai oranžinis, sultingas.

 

Tekstą parengė Algis Mačiukas

 

Straipsnyje panaudota aista.lt, balticseeds.eu medžiaga


Kategorijos: Sodininkystė, daržininkystė, bitininkystė, Daržas, daržo augalai, sėklos, daigai

 





Menu:
Temą atitinkančios įmonės

1 2 3 4 5 ... 10
Straipsniai
1 2 3 4 5
Produktai
Šilauogių tręšimas vazonuose Trąšos šilauogėms
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
Braškių trąšos Trąšos braškėms
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Sodo technika Sodo technika
Technika sodo priežiūrai
Platforminės svarstyklės
Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma
Medžiagų, talpų šildytuvai
Šildantys anglies pluošto apklotai
Tulpių svogūnėliai internetu
Svogūninės gėlės, tulpių svogūnėliai
Svogūninės gėlės internetu
Tulpių svogūnėliai, hiacintų svogūnėliai, gėlių svogūnėli...
Petunijos
Daugiažiedžių, didžiažiedžių, svyrančių, hibridinių, smul...
Daržovių, kukurūzų, miežių bei rapsų sėklos
Kokybiškos, patentuotos sėklos profesionaliam auginimui b...
Augalų apsaugos priemonės
Beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai, augimo regu...
1 2 3 4 5