autoreviu.lt | visasverslas.lt | viskas.lt | leisureguide.info [ Lithuania (EN) ] | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Komentarai: 0   Peržiūros : 2435

Salotų auginimo verslas
Spausdinti 2017-02-08 17:18  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Salotos gali būti auginamos kaip tarpinė kultūra prieš ar po kitų daržovių ar prieskonių, kultūrų, gali būti auginama kaip pagrindinė komercinė kultūra. Poreikis salotoms yra ištisus metus ir, jei užtikrinsite salotų tiekimą ištisus metus, yra didesnės galimybės stabiliai realizacijai. Greitai augančios daržovės gali būti rentabilios ir nedideliame ūkyje. Globalioje rinkoje auginant salotas,  tektų konkuruoti ir su užsienio augintojais, kurie kai kuriais atvejais turi palankesnes sąlygas auginimui. Tačiau visada paklausą turės vietinė, kokybiškai užauginta ir šviežia produkcija.

 

Salotų veislių parinkimas

Lietuvoje auginamos lapinės ir gūžinės salotos. Lapinės užaugina tik lapus, gūžinės salotos -gūželes. Lapinių irgi būna įvairių:

  • ‚Frillice' - lapinės ledo salotos. Labai dekoratyvios, traškios ir skanios.
  • ‚Vicinity' - lapinės ‚Salanova' tipo salotos. Jų lapeliai nedideli. Išpjovus kotą jie atsiskiria, salotų nereikia papildomai smulkinti.
  • ‚Lollo Bionda' (žalios), ‚Lollo Rossa' (raudonos) - Lollo tipo salotos.
  • ‚Aficion', ‚Grand Rapids' - Batavijos tipo salotos.

Gūžinės:

  • ‚Etude', ‚Balmoral', ‚Maugli', ‚Saladin' - ledo salotos.
  • ‚Coventry', ‚Little Gem', ‚Paris White' - romaninės.
  • ‚Attraction' - švelnialapės (sviestinės).

Veislės skirstomos ir pagal auginimo laiką. Vienos tinkamos auginti pavasarį ir rudenį, kitos - visą sezoną.

Visą sezoną:

  • ‚Aficion'
  • ‚Frillice'
  • ‚Vicinity'
  • ‚Balmoral'
  • ‚Maugli'
  • ‚Saladin'
  • ‚Attraction'
  • ‚Panter'
  • ‚Coventry'
  • ‚Little Gem'
  • ‚Paris White'

Tinkamos auginti šiltnamyje ir lauke:

  • ‚Aficion'
  • ‚Frillice'
  • ‚Vicinity'
  • ‚Coventry'

Kitas veisles rekomenduotina auginti lauke ar po priedangomis.


Šiltnamiuose auginamos rudeninės ir žieminės veislės. Jos turi būti pakančios dienos šviesos laikotarpio sutrumpėjimui, sparčiai augti. Šiltnamiuos esanti drėgmė padidina grybinių ligų riziką, todėl šiltnaminės salotų veislės turėtų būti joms atsparios.

Pavasarį sėjamos veislės atsparesnės šalnoms, joms reikia kiek ilgesnio apšvietimo laiko.
Vasarą sėjamos salotos, kurios esant aukštai temperatūrai ir ilgai saulėtai dienai neformuoja žiedynų.

Auginant salotas reikėtų įvertinti tiek salotų tinkamumą sezonui ir sąlygoms, tiek pirkėjų paklausą konkrečioms formoms ir tipams.

Veislė

Salotų tipas

Sėja

Aprašymas

Balmoral
salotos Balmoral

Gūžinės ledo

Visą sezoną

Atspari ligoms prancūziška veislė. Gūžės stambios, iki 1 kg svorio, standžiai susisukusios. Lapai sultingi ir traškūs, nekietėja. Veislė nelinkusi greit žydėti, augintina lauke. Patartina sodinti daigais.

Etude
Salotos Etude

Gūžinės ledo

Pavasarį ir rudenį

Olandiška salotų veislė, augintina lauke. Gūželės apvalios, standžiai susisukusios, traškios, skanios, greitai auga.

Maugli
Salotos Maugli

Gūžinės ledo

Visą sezoną

Veislė augintina lauke. Gūžės stambios, standžios, sultingos ir traškios, visiškai uždengtos lapų, ilgai nesužydi, užauga per 77-87 dienas nuo sėjos.

Saladin
Salotos Saladin

Gūžinės ledo

Pavasarį

Vėlyva gūžinių (ledinių) salotų veislė. Užauga per 75-85 dienas. Gūželės didelės, standžiai susisukusios, šviesiai žalios, traškios ir sultingos. Patartina sodinti daigais.

Coventry
Salotos Coventry

Romaninės

Visą sezoną

Olandiška smulkiųjų romaninių salotų veislė, šiltnamiuose  augintina visus metus, lauke pavasarį, vasarą ir rudenį. Gūželės žalios, traškios, sultingos, labai saldžios. Patartina sodinti daigais.

Little Gem
salotos Little gem

Romaninės

Visą sezoną

Ankstyva veislė, priklausanti mažų romaninių salotų grupei. Salotos tinkamos auginti po priedangomis ir lauke. Gūželės mažos, sudarytos iš traškių, sultingų ir saldžių lapų. Patartina sodinti daigais.

Paris White
Salotos Paris white

Romaninės

Visą sezoną

Ankstyva salotų veislė, augintina lauke nuo pavasario iki rudens. Užauga per 90 dienų nuo sėjos. Gūželės pailgai ovalios, šviesiai žalios spalvos. Lapai traškūs, mėsingi ir sultingi

Panter
Salotos Panter

Gūžinės

Visą sezoną

Vidutiniškai ankstyva veislė. Užauga per 65-75 dienas nuo sėjos. Lauke augintina nuo pavasario iki rudens, šiltnamiuose - visus metus. Augalai atsparūs netikrajai miltligei, ilgai nesužydi. Gūželės vidutinio dydžio, apvalios.

Attraction
Salotos attraction

Gūžinės

Visą sezoną

Vidutiniškai ankstyva gūžinių salotų veislė. Gūželės didelės, apvalios, šviesiai žalios, švelnios ir skanios. Augalai nelinkę žydėti. Patartina sodinti daigais.

Frillice
Salotos Frillice

Lapinės ledo

Visą sezoną

Ypatinga olandiška veislė, turinti visas geriausias savybes: atsparios ligoms, traškios (ledo), labai skanios ir dekoratyvios.

Vicinity
Salotos Vicinity

Lapinės

(Salanova Lollo)

Visą sezoną

Olandiška veislė, augintina lauke nuo pavasario iki rudens, šiltnamyje - visus metus. Augalų skrotelė labai dekoratyvi, rutulio formos, sudaryta iš tankiai išsidėsčiusių, smulkių garbanotų lapelių. Salotos labai skanios, lengvai paruošiamos vartoti - išpjovus kotą visi lapeliai atsiskiria. Labai tinka salotų mišiniams gaminti.

Aficion
Salotos Aficion

Lapinės

Visą sezoną

Olandiška veislė. Augalai ilgai neperauga. Lapai ryškiai žali, smulkiai garbanotais kraštais. Tinkama auginti visus metus šiltnamyje ir sezono metu lauke.

Grand Rapids
Salotos Grand rapids

Lapinės

Pavasarį ir rudenį

Ankstyva veislė, uždera per 45 d. po sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, šviesiai žalia, gero skonio.

Lollo Rossa
lollo rossa salotos

Lapinės

Pavasarį ir rudenį

Ankstyva veislė, užauga per 45 dienas nuo sudygimo. Lapija vešli, kompaktiška, rausvai žalia.

Amerikanischer
Brauner

Amerikanischer Brauner

Lapinės

Visą sezoną

Ankstyva salotų veislė. Užauga per 50-60 dienų.  Lapai traškūs, banguoti, rusvai žali, po pjovimo atželia.

 

Salotų daiginimas ir sodinimas

Optimali dygimo temperatūra salotoms yra 10- 15 laipsnių. Sudygus daigams, temperatūra mažinama iki 6- 10 laipsnių.

Į pastovią vietą salotų daigai sodinami, kai turi 5 - 6 tikruosius lapelius. Ankstyvųjų gūžinių salotų veislės sodinamos 20x15 cm, vėlyvųjų - 20x25 arba 25x30 cm atstumais. Daigai sodinami ne giliau, nei augo anksčiau. Per giliai pasodintos salotos išaugina menkas gūželes. Gūžinių salotų daigų skilčialapiai turi būti dirvos paviršiuje. Per giliai pasodinti daigai labai greitai suserga puviniu. Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm tarpueilius. Pirmą kartą retinamos kaip ir lapinės salotos, antrą kartą - kai turi 8 - 9 lapus, paliekant tarp augalų 20 cm atstumą.

 

Salotų auginimas

Salotos gali būti auginamos lysvėse ir indeliuose. Lysvėse jas auginti verta, jei pirkėjai yra dideliais kiekiais salotas naudojančios maitinimo įstaigos. Jei pirkėjai prekybininkai,  daugiau perspektyvų turi auginimas vazonėliuose, nes tai leidžia jiems salotas ilgiau išlaikyti šviežas ir patrauklesnes.
Dirvožemis salotoms turėtų būti neutralus (pH 6 - 6,8), derlingas, laidus orui ir vandeniui. Salotos mėgsta priesmėlio ir lengvo priemolio dirvas su daug organikos. Salotos gana intensyviai naudoja naudingąsias dirvožemio medžiagas, todėl reikia nustatyti optimalų tręšimo režimą. Ypač tiksliai reikėtų įvertinti azotinių trąšų kiekius, nes salotos linkusios kaupti nitratus. Azotas yra daugiausia įtakos lapų augimui turinti trąša. Specialistai rekomenduoja salotoms auginti naudoti NPK  10- 5 - 5. Azotas geriau įsisavinamas, jei dirvoje yra pakankamai kalio. Intensyviai auginant po kiekvieno derliaus į dirvožemį reikėtų įterpti komposto. Kartą per metus dirvožemį šiltnamiuose reikėtų pakeisti.

Auginant salotas kaip tarpinę kultūrą, jos puikiai derės su kopūstais, bulvėmis, pomidorais, agurkais, paprikomis.

Salotas būtina reguliariai laistyti. Salotų šaknys išsidėsčiusios negiliai, aplink augalą. Jei drėgmės bus per daug, ims plisti grybelinės ligos. Jei drėgmės bus per mažai, salotose didės nitratų kiekis. Salotoms laistyti reikėtų įsigyti automatinę laistymo sistemą. Naudojant laistymo sistemą, į laistymo vandenį dedamos trąšos. Toks tręšimo būdas padeda labai operatyviai reaguoti matant salotų poreikį vienokios ar kitokioms trąšoms.
Ankstyvą pavasarį salotos gali būti auginamos laikinuose šiltnamiuose. Ant lankų ištempiamos plėvelės, kurios apsaugo salotas nuo šalnų, po jomis palaikoma reikiama temperatūra. Vasarą ant tų pačių lankų dedami tinklai šešėliui sudaryti. Jie sumažina saulės kiekį apie 50 procentų, saugo dirvožemį nuo perdžiūvimo, salotos būna vėsesnėje aplinkoje, o tai mažina tikimybę žiedams formuotis.

Optimali salotų augimo temperatūra yra 15- 20 laipsnių. Esant trumpesniam dienos apšvietimui, temperatūra mažinama, norint gauti kokybiškas salotas žiemą reikėtų dienos apšvietimą pailginti iki 10- 12 valandų.

 

Salotų nuėmimas ir laikymas

Salotos raunamos iš žemės imant jas iš apačios. Salotų rovimo metu jos turėtų būti sausos, nes priešingu atveju tikėtinas greitesnis jų sugedimas.

Salotos yra greito realizavimo produktas. Didžiausią paklausą turės šviežios, neparudavusios salotos. Salotos ilgiau išsilaiko jas tiekiant į prekybos centras vazonėliuose. Didelę paklausą turi šviežios pjaustytos salotos. Ilgiau šios salotos išsilaikys supakavus jas modifikuotoje atmosferoje. AGA rekomenduoja naudoti tokias proporcijas:  5 proc. O + 5-20 proc. CO2 +75-90 proc. N2. Salotos geriausiai išsilaiko +3- +5 laipsnių temperatūroje.

 

Grybiniai puviniai

Netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės apsitraukia baltomis puriomis apnašomis. Lapai vysta, pūva, žiedai ir vaisių užuomazgos džiūsta.

Dažniau serga šiltnamiuose auginamos salotos. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Netikrosios miltligės sporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Paprastosios konidijos plinta šiltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose - kai jie blogai vėdinami. Optimali oro temperatūra konidijoms dygti +5 - 10 °C, o grybienai vystytis + 15 - 18 °C.

Salotų rizoktoniozė - baltoji kojelė (Rhizoctonia solani). Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Sudygusių salotų lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o lapkočių ir stiebų apatinėje dalyje atsiranda rudų įdubusių dėmelių, apsitraukusių šviesia, vėliau ruduojančia valktimi.

Ši grybinė liga intensyviai vystosi, kai salotos auga per tankiai, nesaikingai laistomos, kai šiltnamiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose. Žiemoja grybas dirvoje ir su apsikrėtusiomis sėklomis.

Salotų septoriozė (Septoria lactucae). Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių. Salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės. Žiemoja grybas dirvoje su augalų liekanomis ir apkrėstose sėklose.

Norint salotas apsaugoti nuo grybinių, per dirvą plintančių ligų, reikia jas auginti patogenų pradais neužterštame substrate.

 

Virusinės ligos

Salotų venų Varicosa virusas. Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja. Pažeistos gūžinės salotos nebeformuoja gūžių. Dažnai salotos išvis nustoja augti. Virusai išplinta su substratu ir vandeniu, kuriuo laistomi augalai.

Salotų mozaikos Poty virusas. Sergančių augalų lapai būna mozaikiškai dėmėti arba ištisai pašviesėję.

Virusus platina amarai, jie plinta su sėklomis, sergančių augalų sultimis.

Šakniniai galiniai nematodai

Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus. Todėl salotos silpnai auga, vysta ir derlius gaunamas menkas. Nematodai - tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės.
Prevencija - neužkrėsta nematodais sodinamoji medžiaga ir dirvožemis. To pakanka, kad salotos neapsikrėstų nematodais.

Amarai

Amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje. Dėl amarų pažeidimų salotos blogai auga, netaisyklingai vystosi ir praranda spalvą.


Pelėdgalviai

Pelėdgalvių drugių vikšrai graužia šaknis arba lapus, kiaušinius deda tiesiog ant lapų.

 

Šliužai

Šliužai gali padaryti didelę žalą salotų daigams, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Jie ypač pavojingi rudenį.
Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir nepiktžolėta. Drėgnu oru susidaro palankios sąlygos šliužams vystytis.


Kategorijos: Sodininkystė, daržininkystė, bitininkystė, Daržas, daržo augalai, sėklos, daigai

 





Menu:
Temą atitinkančios įmonės

1 2 3 4 5 ... 10
Straipsniai
1 2 3 4 5
Produktai
Konferencija ir mokymai profesionaliems braškių augintojams
2017 m. Spalio 7d., šeštadienį, 12val. Panevėžyje vyks pi...
Sodo technika Sodo technika
Technika sodo priežiūrai
Platforminės svarstyklės
Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma
Medžiagų, talpų šildytuvai
Šildantys anglies pluošto apklotai
Tulpių svogūnėliai internetu
Svogūninės gėlės, tulpių svogūnėliai
Svogūninės gėlės internetu
Tulpių svogūnėliai, hiacintų svogūnėliai, gėlių svogūnėli...
Petunijos
Daugiažiedžių, didžiažiedžių, svyrančių, hibridinių, smul...
Daržovių, kukurūzų, miežių bei rapsų sėklos
Kokybiškos, patentuotos sėklos profesionaliam auginimui b...
Augalų apsaugos priemonės
Beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai, augimo regu...
Efektyvi apsauga nuo augalų šaknų praaugimo
Apsauga su aukštos kokybės šaknų barjeru
1 2 3 4 5