Šilauogių auginimas

2017-05-31 22:12   Peržiūros : 27174   Spausdinti


Laukinėmis sąlygomis šilauogės paplitusios beveik visame šiaurės pusrutulyje. Š. Amerikoje auga 36 rūšys, Pietų ir Centrinėje Amerijkoje 29, o Azijoje net 99 šilaluogių rūšys, yra augančių ir Australijoje, Afrikoje.  Kultūrinės aukštaūgės šilauogių veislės Lietuvą pasiekė iš Šiaurės Amerikos. Tai apie 0,5 - 2 metro aukščio krūmas, priklausantis Vaccinium genties augalams, tarp kurių mums žinomi vaivorai (girtuoklės), bruknės, mėlynės, spanguolės. Derėti krūmas gali apie 30 metų.

Šilauogės skanios, turi daug naudingų medžiagų. Nuo krūmo uogų priskinama vidutiniškai 4 - 6 kg, kai kurios veislės subrandina 10 - 15 kg uogų. Apie pusę mikroelementų sudaro kalis, daug geležies ir mangano. Uogose esantys antocianinai (300 - 400 mg) stiprina regėjimą, mažina nuovargį po darbo kompiuteriu. Uogose yra antioksidantų. Šilauoges valgykite sutrikus širdies darbui, virškinimui, kai blogas apetitas.

Daugiau apie šilauogių savybes

Šilauogių sodinimas

Šilauogės mėgsta saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą. Dirvos paruošimas - labai svarbus procesas. Mėgsta šilauogės rūgščią (4 - 5,5 PH), labai purią, gerai aeruojamą, neperdžiūvusią dirvą. Idealus variantas - rudos aukštapelkių durpės. Dauguma šilauogių augintojų rekomenduoja tokį sodinimo būdą: iškasama 1 m skersmens, 40 - 60 cm gylio duobė. Didžiąją dalį pripilame spygliuočių pjuvenų, užpilame durpių, smėlio ir išmaišome. Turėtų būti taip, kad didesnioji dalis durpių viršuje, o pjuvenos apačioje. Geriau naudoti smulkesnes ir papūdytas pjuvenas, šviežios gali duoti puvinį, be to, sugers daug vandens, naudos azotą. Jei didžioji dalis pjuvenų bus apačioje, tai supus, kol šaknys pasieks jas. Šilauogių šaknys įdomios struktūros: jos plonytės, o ant glajukų gyvena grybas mikorizė. Jis mėgsta apie 70 proc. drėgmę, didelio rūgštingumo dirvą (3,5 - 4,5) ir gerą aeraciją. Grybų hifai geriausiai tarpsta ant medžio drožlių ir pjuvenų.

Duobė šilauogei

Paruošus duobę, gausiai pripilama vandens, palaukiama, kol susigers.

sodinama šilauogė

Sodinama tokiu pat lygiu kaip vazonėlyje ar taip, kaip augo prieš persodinimą. Šaknys išskleidžiamos (jeigu įmanoma išskleisti) horizontaliai, nedideliame gylyje.

Pasodinta šilauogė

Pasodinus mulčiuojama pjuvenomis (5 - 6 cm), palaistoma. Laistyti po pasodinimo reikia gausiai (10 litrų krūmui kas savaitę), tačiau vanduo neturi stovėti. Molingoje dirvoje visą iškastą žemę reikia išvežti ir pakeisti lengvu, puriu, paruoštu aukščiau minėtu mišiniu. Plantacijose aukštai esantį gruntinį vandenį reikėtų drenuoti iki 60 -80 cm gylio, kad duobėje nesikauptų vanduo. Lengvose ir šarmingose dirvose galima daryti atskyrimą nuo aplinkinių gruntų plėvele. Gruntinis vanduo turėtų būti ne daugiau kaip 0,5 m nuo paviršiaus.

Žemaūgės šilauogės gali būti sodinamos 60 cm viena nuo kitos, vidutinio aukščio 80 - 90 cm, aukštaūgės 100 - 120 cm. Reikėtų stebėti, kad šakos nesusipintų ir tokias nugenėti.

 

Šilauogių auginimas

Šilauogėms prigijus, tręšiame dirvą rūgštinančiomis trąšomis. Tręšiama amonio sulfatu (100 g/krūmui), galima kalio sulfatu (40 g/krūmui). Genima praėjus 6 metams po sodinimo, paliekamos 8 šakos: 4 derinčios ir 4 augančios. Palikus daugiau šakų, duos gausesnį derlių, tačiau uogos smulkės. Geriausia genėti žiemą ar pavasarį, saulėtą šaltą dieną.

Labai svarbu šilauoges laistyti. Be drėgmės uogos smulkėja ar pradeda kristi.

Kas antri metai reikia pamulčiuoti rudosiomis durpėmis, nes jos sukrenta. Mulčas iš pušies žievės ar pjūvenų būtinas, nes jis puikiai stabdo vandens garavimą.

Šilauoges reikia saugoti nuo kiškių ir stirnų, nes neaprištas nugrauš iki pašaknų.

Po trijų- penkerių metų nuo pasodinimo šilauogės šaknys pasiekia įrengtos duobės kraštus ir joms gali pradėti trūkti naudingų medžiagų auginti gerokai padidėjusį krūmą. Tokiu atveju galima duobę praplėsti. Daryti tai verta dalimis, kas du metus išplečiant po trečdalį krūmo perimetro.

Plečiama duobė šilauogėms

Trečdalyje krūmo perimetro iškasama kastuvo pločio ir apie 40 centimetrų gylio duobė. Ji bus užpildyta rūgščių durpių, žemių, pušies pjuvenų ir žievės mišiniu.

Šilauogės šaknys

Kasama prie pat senosios duobės krašto. Matosi šilauogės šaknys

Praplėsta duobė šilauogėms

Užpylus duobę pamulčiuojama tuo pačiu mišiniu ir aplink šilauogę. Gausiai palaistome.

 

Šilauogių dauginimas

Šilauogės dauginamos auginiais: gegužę sumedėjusiais ūgliais po genėjimo, liepą žaliais. Įsišaknija apie 2 mėn. pakankamai sudėtingomis sąlygomis. Svarbi oro drėgmė - šiltnamiuose įrengiama dirbtinio rūko sistema, būtina šilta dirva iki 20 - 22 laipsnių. Ūgliai daromi 12 - 14 cm ilgio su 2 - 3 lapais, apačia įstrižai nupjaunama, viršutinis pjūvis lygus. Šaknijama kraikinių durpių (3,5 - 4 pH) ir pjuvenų mišinyje, imant dvi dalis durpių ir vieną pjuvenų. Prieš sodinimą apdirbama fungicidu ir šaknijimosi stimuliatoriumi (indolilsviesto ir naftilacto rūgščių mišinys, 6mg/1g talko koncentracija). Sveikas vienmetis sodinukas turėtų būti 15 - 20 cm aukščio su 1 - 3 ūgliais, dvimečiai 35 - 40 cm aukščio su 2 - 6 ūgliais.

Veislės

Sukurta apie 130 veislių. Skirstomos pagal krūmo aukštį ir uogų sirpimo laiką. Pas mus daugiausiai yra aukštaūgės (1,5 - 2 m), ir žemaūgės veislės (0,5 - 1 m). Aukštaūgės subrandina daug uogų, tačiau yra mažiau atsparios šalčiams. Žemaūgės šilauogės sodinamos tankiau, gali sudaryti gyvatvores, taip bus gaunamas panašus derlius iš to paties ploto, jos lengviau pakelia didelius šalčius.

Lietuvos sąlygomis geriausiai tinka ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės. Vėlyvų veislių dalis uogų iki šalčių nesubręsta, sirpdamos šaltesnėje ir mažiau saulėtoje aplinkoje nėra tokios skanios kaip ankstyvosios. Vėlyvųjų veislių galima sodinti kaip priedą, pratęsiant šviežių uogų sezoną.

Ankstyvosios: Blueetta, Spartan, Reka, Nui. Lietuvoje rekomenduojamos: Duke, Weymouth, Earliblue.

Vidutinio ankstyvumo Lietuvoje rekomenduojamos: Toro (aromatingos, didelės uogos, vienodai sunoksta), Patriot, Bluecrop (ilgesnio nokimo, stambios saldžios), Bluejay (bijo sausros, tačiau labai derlios), Sunrise.

Vėlyvosios: Aivengho, Gorbert, Dorou, Džersi, Elijot, Blueray, Nordblue, Nelson, Coville. Lietuvoje rekomenduojamos Bluegold, Herbert (labai derli).

Žemos: Northland, Northcountry, Northblue.

Vidutinio augumo:  Nui, Spartan, Toro, Bluehaven.

Aukštos: Duke, Earlyblue, Reka, Patriot, Blueray, Coville.

Prekiniam ūkiui verta rinktis naujesnes veisles. Labiausiai apsimoka auginti ankstyvas veisles ir jas realizuoti šviežias. Seniau dominavo Bluecrop, kuri dabar keičiama į Toro. Perspektyvi labai derlinga ir didelių uogų (2 - 3 cm) veislė Chandler ilgai duoda derlių (3 - 4 savaites).

Ligos

Šilauogėms pavojingiausios grybinės ligos. Dažniausiai paplitę stiebų deguliagrybiai (Godronia cassandrae), užkrečiantys augalą bet kuriuo vegetacijos laikotarpiu. Infekcija pasireiškia kaip nedidelės rausvos apvalios dėmelės ant 1 - 2 metų amžiaus šilauogės stiebų, atsirandančios anksti pavasarį ties buvusiomis lapų prisegimo vietomis, aplink pumpurus. Dėmelės didėja, paruduoja, audiniai apie pumpurą apmiršta. Pažeistos vietos žievė pasidaro pilka, lūžinėjanti ir šerpetojanti. Pagrindinė apsaugos priemonė ankstyvoje ligos stadijoje - genėjimas.

Kita liga - filostiktozė (Phyllosticta vaccinii). Nuo jos geriausia purkšti ankstyvą pavasarį, prieš žydėjimą. Susirgusias, džiūstančias šakas reikėtų išpjauti.

Moniliozė (Monilinia vaccinii) pirmiausia užkrečia žiedus, kurie ruduoja, užsimezgusios uogos pakeičia spalvą, raukšlėjasi ir išdžiūna. Augalų viršutiniai lapai smulkėja, viršūnėlės pasidaro pilkai violetinės ir sudžiūsta.

Uogų derliui pakenkia kekerinis puvinys (Botrytis cinerea). Pažeidžiami žiedai, uogos lapai, jauni stiebai. Užsikrėtęs žiedas paruduoja, tačiau uogą gali subrandinti. Sunokusios uogos pasidengia pilkšva grybiena, sandėliuojant pūna. Ligai plisti palankūs lietingi ir vėsūs orai. Ligos sukėlėjas žiemoja ant užkrėstų stiebų, nukritusiose uogose.

Jaunus ūglius gali užpulti amarai.

Nemažai žalos šilauogėms gali padaryti kiškiai, pelės ir paukščiai. Jei uogynas neaptvertas, žiemą kiškiai gali nugraužti jaunus stiebus, šakas. Pelės apgraužia šilauogių šaknis, pridaro urvų, kurie, kaip ir kurmių urvai, džiovina uogyną.

Azoto trąšomis pertręšti augalai yra mažiau atsparūs ligoms. Daugelis pavojingų ligų atkeliauja su sodinukais, todėl svarbu žinoti, kad jie tikrai sveiki. Reikėtų perkant atidžiai juos apžiūrėti. Su dėmėtais stiebais ir lapais verčiau nepirkti, o tokių radus, rinktis kitą pardavėją.


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Medelynai, sodinukai ( ASA.LT), Vaisių ir uogų ūkiai, Sodininkystė
Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Kaip išauginti gerą žirnių derlių

Žirniai - ne tik baltymingas maisto produktas, bet ir puikus priešsėlis kitiems lauko augalams 

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių 

cukinija

Kaip išauginti gerą cukinijų derlių

Cukinijas auginti nėra sunku, jos nėra reiklios dirvožemiui bei labai pakančios vasariniam lietui. 

Kaip išauginti gerą morkų derlių

Kokias morkų veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti  

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

Kaip išauginti gerą bulvių derlių

Kokias bulvių veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti 

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių auginimas ištisus metus, ridikėlių auginimo verslas 

Salotų auginimo verslas

Greitai augančios daržovės gali būti rentabilios ir nedideliame ūkyje.  

Agurkų auginimas ir priežiūra

Agurkų sėjimas, persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje 

Daržovių daigų auginimas: pomidorų daigai

Tiems, kas turi šiltnamį tinkamą daigams auginti, pamidorų daigų auginimas gali tapti pajamų šaltiniu.  

Paprikų veislės, sėklų daiginimas, paprikų daigų auginimas

Žmonės mielai perka daržovių daigus, išaugintus patikimo augintojo. Tad kodėl nepabandžius užsiauginti paprikų daigų ne tik savo reikmėms, bet ir realizacijai?  

Geotekstilinė plėvelė - kad neaugtų piktžolės, augalų šaknys neardytų vamzdyno, neslinktų gruntas

Nespėjate ravėti gėlyno? Slenka alpinariumo šlaitas? Sprendimas visiškai paprastas. 

Kornišonų tipo agurkų auginimas, priežiūra, marinavimas

Visas šiltnamines trumpavaises agurkų veisles galima auginti kaip kornišonus.  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

kopustai

Kaip išauginti gerą gūžinių kopūstų derlių

Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni 

pelargonijos

Pelargonijų auginimas

Pelargonijos puikiai papuoš balkoną, namo sieną, aplinką aplink pavėsinę ar terasą. 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

Brokolių auginimas

Nuėmus pirmąjį derlių, už poros savaičių iš lapų pažastyse esančių pumpurų išauga naujos galvutės, tad neskubėkite nuėmę pirmą derlių augalų išrauti. 

Petražolių auginimas

Kaip išauginti gerą petražolių derlių 

juodieji ridikai

Ridikų auginimas ir veislės

Kaip išauginti gerą ridikų derlių  

Špinatai

Špinatų auginimas ir veislės

Kaip išauginti gerą špinatų derlių  

obelų genėjimas

Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Vaismedžių genėjimas, vaismedžių formavimas, obelų vainiko formavimas, obelų genėjimas 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Corbis nuotr.

Ridikėliai

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Corbis nuotr.

Salotų auginimas ir priežiūra

Salotų sėjimas, daiginimas, auginimas, dirvos paruošimas salotų pasėliams, salotų derliaus nuėmimas, trąšos, kenkėjai, receptai 

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
1 2 3 4 5
Produktai
Vermikulitas

Natūralus mineralas, kurio sudėtyje yra aliuminio, geleži...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Pomidoru veisle Cetia F1
Pomidorų sėklos internetu

Daržovių sėklos internetu, naujos pomidorų veislės paštu,...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo technika
Sodo technika

Technika sodo priežiūrai

1 2 3 4 5