autoreviu.lt | visasverslas.lt | viskas.lt | leisureguide.info [ Lithuania (EN) ] | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Komentarai: 0   Peržiūros : 4901

Svogūnų auginimas
Spausdinti 2017-03-01 13:31  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

svogunaiBeveik visuose patiekaluose naudojami svogūnai. Didelė svogūnų paklausa atveria dideles galimybes pramoniniams svogūnų auginimui. Būdami nereikūs auginimo sąlygoms ir agrotechnikai, svogūnai  pasaulyje yra vieni populiaresnių pramoninių augalų. Daugiau dėmesio svogūnų auginimui galėtų skirti ir Lietuvos ūkininkai. Neapsieis be svogūnų ir privatus daržas.

Svogūnai (lot. Allium) - dvimetis ir daugiametis augalas, priklausantis česnakinių augalų šeimai (Alliaceae). Yra apie 300 rūšių, kurių daug auga laukinėmis sąlygomis šiauriniame pusrutulyje. Populiariausi - ropiniai svogūnai, maistui vartojami jau 6000 metų.

Svogūnuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Svogūnų ropelės ar laiškai 100 g turi: karotino 0,25 /2,6 mg, vitamino B1 0,03 mg, B2 0,1 mg, nikotino rūgšties 1 mg, vitamino C 9/79 mg, eterinių aliejų 38/16 mg. 100 g svogūnų ropelių yra 128 mg kalio, 26 mg natrio, 31 mg kalcio, 7 mg magnio, 0,5 mg geležies, 12 mg fosforo.

Dirvos paruošimas

Svogūnai geriausiai auga priesmėlio ir puveningoje, nešlapioje priemolio dirvoje. Sėjant reikėtų rinktis aukštesnes, šiltesnes, greitai išdžiūstančias dirvas. Sunki, turinti nelaidų podirvį ar smėlio dirva svogūnams netinkama. Dirva turi būti artima neutraliai (pH 6,4-7,9).

Dirva svogūnams ruošiama iš rudens, iš karto nuėmus priešsėlį. Tinkamiausi priešsėliui agurkai, moliūgai, bulvės, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės. Gerai tiks vieta, kur priešsėlis buvo tręštas organinėmis trąšomis. Šviežias mėšlas netinka, nes svogūnai iki rudens nesubręsta ilgiau augindami lapus, juos labiau puola svogūninė musė, puviniai. Rudenį žemė įdirbama giliai. Įterpiama perpuvusio mėšlo, komposto, 3-5 kg/m2, ypač tinka pelenai (0,5-1 kg/m2), daromas pagrindinis tręšimas mineralinėmis trąšomis - į m2 įterpiama 20-30 g superfosfato, 15-20 g kalio chlorido. Pavasarį, kad nedingtų dirvos drėgmė, perkasama negiliai, iki 10 centimetrų, arba dirva supurenama grėbliu. Pavasarį įterpiama pusė rudeninio mineralinių trąšų kiekio, 20 g amonio salietros.
Pramoniniame svogūnų lauke reikėtų skaičiuoti, kad bus sunaudotas NPK kiekis į ha: azotas  80-110 kg, fosforas - 80-120 kg, kalis  120- 140 kg

 

svogubu sėjinukaiSvogūnų auginimas iš sėklų

Svogūnų ropelių auginimas iš sėklos dažnai yra  atskiras verslas. Išaugintos ropelės vėliau parduodamos sodininkams mėgėjams, ūkininkams auginantiems svogūnų ropeles ir laiškus. Pasisėti ir patiems turėti savo ropelių galima ir savo darže.

Pirmasis sodinimas pradedamas balandžio viduryje. Vidutiniškai hektarui panaudojama apie 4 - 5 kilogramai svogūnų sėklos. Optimalus atstumas tarp eilučių 8 - 10 centimetrai, sėjimo gylis 1,5- 2 centimetrai. Tinkamesnės lengvos dirvos. Dėl žemokos grunto temperatūros, pirmojo sodinimo svogūnai auga lėčiau, išdygsta po trijų savaičių. Sėti galima dar keletą mėnesių, kol dirva pakankamai drėgna. Vėlėsnių sėjimų svogūnai išdygsta greičiau, kartais, sušilus gruntui ir esant pakankamai drėgmės, per savaitę.
Pirmą kartą retinama daigams išleidus 2-3 laiškus, tarpai kas 2-3 centimetrai. Antrą kartą retinama sėjinukams pasiekus 15 centimetrų, paliekant 6-10 centimetrų tarpus.

Esant tinkamoms sąlygoms iš sėklų galima užauginti normalaus dydžio svogūnus. Auginant iš sėklos valgomai ropelei atstumai tarp sėjinukų didinami. Auginamą lysvę reikėtų palaikyti nepiktžolėtą, išretinti per tankiai išdygusius svogūnus. Didesni svogūnai užaugs sėjant šiltnamyje ir vėliau išaugusius daigus persodinant lauke.

Piktžolėtoje dirvoje svogūnų sėjinukus gali užgošti piktžolės, ypač mėgejiškuose daržuose. Sėjant svogūnus pamaišykite su ridikėlių sėklomis. Jie išdygsta greitai ir gerai pažymi svogūnų eilę.

Svogūnų auginimas laiškams

Šaltuoju metų periodu šiltmamiuose auginami svogūnai laiškams.  Šildomuose šiltnamiuose sodinamos pirmamečių svogūnų galvutės. Šiltnamiuose dažniausiai svogūnai auginami pH 5,8- 6,5 durpių substrate kuris papildomai praturtinamas mineralinėmis medžiagomis. Substrato temperatūra turėtų būti apie 20- 22 laipsniai. Tokia turėtų būti oro temperatūra dieną ir gali būti keliais laipsniai žemesnė naktį. Rudenį ir žiemą sodinami mažesni 3 - 5 centimetrų skersmens svogūnėliai, pavasarį jie gali būti didesni. Siekiant padidinti šiltnamio produktyvumą, galima sodinti keliais aukštais įrengiant lentynas. Svogūnėliai sodinami ropelė prie ropelės apie 80 - 100 į kvadratinį metrą. Derlius imamas vidutiniškai po keturių savaičių. Auginimui šiltnamyje  Sėkluva rekomenduoja Stutgartten Reisen veislės svogūnus. Šios veislės laiškų derlius yra vienas iš didžiausių lyginant su kitomis veislėmis, laiškai kiek plokštesni, švelnaus skonio.

svogūnai laiškams

Pasodinus tankiau dalį svogūnų galima panaudoti laiškams, dalį ropelėms. Ropelių derlius bus kiek mažesnis.  Stutgartten reisen svogūnai kairėje, Avalon baltieji svogūnai centre ir raudonieji Karmen svogūnai dešinėje

Svogūnų auginimas iš sėjinukų

 

Sėjinukai laikomi kambario temperatūroje. Optimali  temperatūra 18- 20 laipsnių. Peršalę sėjinukai išleidžia stiebus.

Sėjinukai sodinami ievoms sužydėjus,  balandžio viduryje - gegužės pradžioje, kai dirvoje dar daug drėgmės. Sodinant tvirtai įspaudžiama į žemę. Taip tai jie greičiau išleidžia šaknis. Sodinimo gylis apie 1 centimetras, giliau sodinami gali leisti stiebus. Optimalus atstumas tarp sėjinukų - 6-10 cm, tarp eilių 20 cm. Didesniu atstumu sodinami daugiagalviai svogūnai. Sėjinukai sodinami apie 1 cm gyliu, nes giliau pasodinti linkę auginti stiebus.

Nupjovus ropelių viršūnėlę skatinamas laiškų augimas. Geriau sužadinti šaknų augimą nulupus seną žievę, kurioje esančios medžiagos stabdo šaknų ir laiškų augimą. Galima nupjauti dalį šaknies dugnelio. Sodinamos ropelės turėtų būti šiltai laikomos 18-20 laipsnių temperatūroje, nes šaltesnėje temperatūroje laikytos ims žydėti.

Viengalviai svogūnai
Svogūnai nuimami nulinkus stiebams. Stutgartten Reisen svogūnai

Daugiagalvių svogūnų auginimas

Kai kurios etnografinės svogūnų veislės dauginamos vegetatyviniu būdu. Pasodinta svogūno ropelė išaugina nuo 5 iki 15 svogūnų. Svogūnai dažniausiai būna mažesni ir aštresni.
Daugiagalviai taip pat yra ir sparčiai populiarėjantys šalotiniai (shallot) svogūnai arba Askalotiniai česnakai. Jie sukaupia daugiau cukraus, yra ne tokie aštrūs. Deja kol kas siūlomos veislės nelabai prisitaikiusios prie mūsų klimato ir sunkiau perneša įprastas svogūnams sunkesnes dirvas.

Svogūnai Tosca
Svogūnai Tosca
Sėkluva siūlo mūsų salygoms tinkamą, ne askalotinę, tačiau labai panašią valgomųjų svogūnų Tosca veislę.

Svogūnų auginimas

Svogūnai pakankamai atsparūs šalčiui. Lengvai ištveria pavasarines šalnas, tačiau tik pasirodę daigeliai gali žūti esant 2-3 laipsnių šaltukui. Optimali laiškų augimo temperatūra 15-25 laipsniai, mėgsta daug šviesos, ypač auginami iš sėklų.

Gana dažnai sėjinukai ima leisti stiebus. Tik juos pastebėjus ji eturi būti nuskinami iki pat pagrindo. Verta papildomai patręšti azoto trąšomis.  Sėjinukams pasiekus 15 centimetrų aukštį galima papildomai patręšti kalio ( 10 kg /ha) ir fosforo trąšomis ( 10 kg/ha).

Sausu oru svogūnai laistomi kas 10 dienų, giliai iki 15-20 cm įmerkiant dirvą. Palaisčius dirva purenama. Laistyti nereikia mėnuo iki derliaus nuėmimo, nes drėgmė trukdo vystytis svogūnų ropelėms.

Imant formuotis ropelėms žemė nuo svogūnų atžeriama iki svogūnų vidurio, geriausia po lietaus, kai dirva minkšta. Norint, kad ropelės geriau laikytusi kelios savaitės prieš derliaus nuėmimą nulenkiamas stiebas.

Svogūnų derliaus nuėmimas

Auginant sau ir norint mažiau nitratų patartina svogūnus sodinti rečiau. Sodinami eilėmis kas 30 centimetrų svogūnai sukaupia mažiau nitratų.

Svogūnai renkamai saulėtą dieną, prieš šalnas. Apdžiovinti nešami į tamsias pastoges. Stiebas patrumpinamas 3-4 centimetrai nuo kaklelio.

Svogūnų veislės

Ropiniai svogūnai skirstomi į aštriuosius, pusiau aštrius, saldžiuosius. Aštrieji turi daug eterinių aliejų, jų daigai geriau negu vidutinio aštrumo ar saldžiųjų svogūnų ištveria šalnas (6-7 laipsniai), gerai laikosi žiemą. Dauginami ropelėmis. Pusiau aštrieji turi mažiau eterinių aliejų, prasčiau laikosi žiemą. Laikoma 12-18 laipsnių temperatūroje pavasarį kai kurios veislės ima želti. Saldieji turi labai mažai eterinių aliejų, yra švelnūs, dažniausiai vartojami žali. Žiemą laikosi blogai, ypač aukštesnėje temperatūroje (12-18 laipsnių).

Svogūnų ligos ir kenkėjai

Vienas iš pavojingiausių augančių svogūnų ligų - netikroji miltligė. Ligos sukėlėjas - svogūninė perenospora (Perenospora Schleidenii Unger). Ant daigais ir ropelėmis pasodintų svogūnų laiškų ima atsirasti pelenų spalvos apnašų. Vėliau laiškai gelsta, nusvyra ir nulūžta. Susidariusios grybų konidijos plinta per orą. Ypač sparčiai liga plinta drėgnu oru.

Ligos sukėlėjai plinta per apsikrėtusią sėklą, ligotus sėjinukus ir ropeles bei užsikrėtusias svogūnų liekanas dirvoje. Apsaugai nuo ligos ropelės laikomos šiltoje, 40 laipsnių temperatūroje. Stambios galvutės laikomos 24 valandas, vidutinio stambumo 16 valandų, smulkios 8 valandos.

Apsaugoma sodinant svogūnus į tą pačią vietą tik po 4 metų. Auginimo vietos parenkamos aukštesnėse, gerai prapučiamose vietose. Žieminiai svogūnai gali būti ligos šaltiniai, todėl vertėtų sodinti svogūnus toliau. Apkrėsti augalai tik pasirodžius ligos požymiams purškiami fungicidais. Derlių nuėmus pašalinamos augalų liekanos.

Laikomiems svogūnams pavojingiausias pilkasis (kekerinis) puvinys (Botrytis allii Munn). Pilkuoju puviniu svogūnai apsikrečia lauke, tačiau jis vystosi paslėpta forma ir yra sunkiai pastebimas. Smarkus vystymasis prasideda po 6-8 savaičių. Ant svogūno kaklelio formuojasi pilkos dulkančios apnašos, vėliau apnašose susidaro juodi skleročiai. Perpjautas svogūnas atrodo lyg virtas, suminkštėjęs. Liga plinta su sodinamąja medžiaga ir per dirvą. Apsaugai nevėluojama sodinti svogūnus, svogūnai laikomi tol, kol įmanoma, nenuimama su žaliais laiškais. Džiovinant svogūnai laikomi 8-10 dienų 30-35 laipsnių temperatūroje. Sandėliuose drėgmės neturi būti daugiau nei 65-75 proc.

Svogūnų kenkėjai

Daugiausiai svogūnams pakenkia svogūninė musė (Delia antiqua Mg.). Svogūninė musė panaši į kambarinę, yra apie 7 mm ilgio, pilka, juodomis kojomis. Kenkia iš padėtų kiaušinių išsiritusios lervos - jos įsigraužia į ropelių vidų. Pažeisti augalai gelsta nuo viršūnių, sulėtėja augimas, ropelės ima pūti. Lėliukės žiemoja dirvoje, pirma musių generacija pasirodo žydint alyvoms, antra - liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Nuo musių apsisaugoma laikantis sėjomainos, rudenį giliai sukasant dirvą. Apie augalus dirva mulčiuojama durpėmis. Pradėjus gelsti laiškų viršūnėms laistoma karštu medžio pelenų šarminiu tirpalu (1 kg pelenų 10 l vandens). Vienam augalui - 200 ml tirpalo. Išdžiūvę augalai šalinami iš daržo.

UAB Sėkluva rekomenduojami svogūnų sėjinukai

Veislė

 

Stuttgarter Riesen

Stuttgarter Riesen

Derlinga veislė. Laiškai gausūs ir vešlūs, todėl jaunus augalus tinka realizuoti su laiškais. Ropelės didelės, plokščios, geltonos, vidutiniškai aštraus skonio. Tinka ilgai sandėliuoti.

‚Sturon'

Sturon

Viena dažniausiai auginamų veislių. Ropelės apvalios ar šiek tiek plokščios, tvirtu geltonu lukštu. Tinka sandėliuoti.

‚Red Karmen'

Red Karmen

Vidutiniškai ankstyva veislė. Ropelės plokščiai apvalios, tamsiai violetiniu lukštu. Minkštimas baltas, su tamsiai raudonais žiedais, švelnaus skonio. Labai tinka salotoms gaminti, trumpai sandėliuoti.

‚Snowball'

Snowball

Salotinių svogūnų veislė. Ropelės ovalios, baltos spalvos, švelnaus skonio. Tinka trumpai sandėliuoti.

‚Cupido' F1

Cupido‘ F1

Labai derlingas ankstyvas hibridas. Ropelės apvalios, geltonu lukštu ir gelsvu vidumi, tvirtos. Tinka vartoti šviežias ir sandėliuoti. Jaunus augalus galima realizuoti su laiškais. Derlių galima imti jau liepos pirmoje pusėje.

‚Corrado‘ F1
corrado Labai derlingas hibridas, idealiai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Ropelės ovaliai apvalios, kokybiškos, tinkamos ilgai sandėliuoti. Lukštai šiaudų spalvos, tvirti, gerai prigludę. Derlių galima imti jau liepos viduryje. Šis hibridas pradėtas dauginti nuo 2009 metų, gerai pasirodė gamybiniuose bandymuose, todėl dažnai auginamas kaip hibrido ‚Centurion‘ F1 alternatyva.

 

UAB Sėkluva rekomenduojamos svogūnų sėklos

Veislė, hibridas

 

Aprašymas

‚Avalon'

Svogūnai Avalon

Vidutiniškai ankstyva veislė. Užauga per 125-130 dienų nuo sėjos. Ropelės baltos spalvos, užauga iki 115 g. Tinka laikyti iki žiemos vidurio.

‚Cymes'

Svogūnai Cymes

Vidutiniškai ankstyva veislė iš Lenkijos. Užauga per 130-140 d. nuo sėjos. Tinka ilgai laikyti. Ropelės 100-120 g svorio.

‚Globo'

Svogūnai Globo

Labai stambūs saldūs svogūnai. Vegetacijos trukmė 180-190 dienų, todėl patartina sodinti daigais. Jie išauga per 60-65 dienas nuo sėjos.  Svogūnai skirti tik šviežiam vartojimui.

‚Karmen'

Svogūnai KARMEN

Vidutiniškai ankstyva veislė iš Čekijos, augintina iš sėklų ir sodinukų. Užauga per 130-140 d. nuo sėjos. Roputės tamsiai violetiniais lukštais, plokščiai apvalios, apie 110 g svorio. Minkštimas švelnaus skonio.

‚Petra F1'

Svogūnai Petra

Ankstyvas hibridas, atsparus netikrajai miltligei ir mechaniniams pažeidimams. Svogūnai apvalūs, dideli, 100-150 g svorio, pusiau aštraus skonio, plonu kakleliu. Lukštai geltonai bronziški, gerai prigludę. Tinka laikyti per žiemą.

‚Stutgarter Riesen'

Svogūnai Stuttgarter

Derlinga veislė iš Vokietijos, subręsta per 130-145 dienas nuo sudygimo. Svogūnai dideli, plokščiai apvalūs, pusiau aštraus skonio. Tinka rauti su laiškais ankstyvajai realizacijai, svogūnų sėjinukams auginti, sandėliuoti per žiemą.

‚Tosca'

Tosca Tosca

Vėlyva veislė. Užauga per 130-135 dienas nuo sėjos. Ropelės rusvais lukštais, stipriai ištempto ovalo formos, 5 cm skersmens ir 14-17 cm ilgio, išauga iki 150 g svorio. Tinka laikyti per žiemą.

‚White Lisbon'

Svogūnai WHITE-LISABON

Salotinio tipo ankstyva veislė. Laiškai žali ir vešlūs, švelnaus skonio. Ropelės nedidelės, baltos, su ilgu kakliuku. Derlius nuimamas svogūnams dar nesubrendus.

‚Bajkal'

(tuščialaiškiai česnakai)

Bajkal

Daugiamečių svogūnų veislė, augintina laiškams. Augalai auginami iš sėklų, ropučių neformuoja. Laiškai raunami su šaknimis ar pjaunami. Tinka sėti nuo ankstyvo pavasario iki liepos vidurio.

‚Strada'

(tuščialaiškiai česnakai)

Svogūnai Strada

Daugiamečių svogūnų ankstyva veislė, skirta laiškams auginti. Augalai raunami su šaknimis ar pjaunami, ropelių neišaugina. Pasėjus pavasarį užauga per 65 dienas nuo sėjos, vasarą - per 55 dienas.

 


Kategorijos: Sodininkystė, daržininkystė, bitininkystė, Daržas, daržo augalai, sėklos, daigai

 





Menu:
Temą atitinkančios įmonės

1 2 3 4 5 ... 10
Straipsniai
1 2 3 4 5
Produktai
Šilauogių tręšimas vazonuose Trąšos šilauogėms
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
Braškių trąšos Trąšos braškėms
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Sodo technika Sodo technika
Technika sodo priežiūrai
Platforminės svarstyklės
Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma
Medžiagų, talpų šildytuvai
Šildantys anglies pluošto apklotai
Tulpių svogūnėliai internetu
Svogūninės gėlės, tulpių svogūnėliai
Svogūninės gėlės internetu
Tulpių svogūnėliai, hiacintų svogūnėliai, gėlių svogūnėli...
Petunijos
Daugiažiedžių, didžiažiedžių, svyrančių, hibridinių, smul...
Daržovių, kukurūzų, miežių bei rapsų sėklos
Kokybiškos, patentuotos sėklos profesionaliam auginimui b...
Augalų apsaugos priemonės
Beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai, augimo regu...
1 2 3 4 5