Obelų tręšimas

2025-03-24 19:06 Peržiūros : 167 Spausdinti

Gausus obuolių derlius nėra tik laimingos veislės arba gero oro rezultatas. Tai - nuoseklios priežiūros, kantraus darbo ir teisingo tręšimo pasekmė. Kiekvienas metų laikas obeliai kelia vis kitokius reikalavimus: pavasarį - jėgų augimui, vasarą - ištvermės, o rudenį - išmintingo pasiruošimo poilsiui. Trąšas reikia derinti ne tik prie sezono, bet ir prie dirvos, augalo amžiaus, jo būklės bei oro sąlygų. Tinkamai parinktas metas ir dozė gali nulemti visų metų sodo sėkmę.

Pavasarinis obelų tręšimas

Vos tik ištirpsta sniegas ir pradeda tekėti sula, obelys atsibunda po žiemos snaudulio. Tai silpnas, bet kupinas vilties momentas - medis išsekęs, bet kupinas potencialo. Būtent dabar jam labiausiai reikia azoto - elemento, kuris suteikia augalui gyvybės jėgą. Pirmą kartą obelys tręšiamos balandžio antroje pusėje, kai dirva jau pradeda šilti. Jeigu dirva lengva arba reikia išberti didesnį kiekį trąšų, rekomenduojama azoto trąšas išbarstyti per du kartus: antrąkart - po 2-3 savaičių.

Obelų tręšimas

Kodėl tai svarbu? Mūsų klimato sąlygomis per obelų žydėjimą dažnai pasitaiko šalnų. Jeigu jos sunaikina žiedus, patręšus didesne azoto norma, nederančios obelys gali pernelyg suvešėti, reikės daug genėti. Tokiu atveju antro tręšimo galima atsisakyti, o azoto normą sumažinti.

Rekomenduojamos trąšų normos:

karbamidas (šlapalas) - 100-150 g vienam medžiui;
amonio salietra - 30-50 g vienam medžiui;
nitroammofoska - 30 g vienam medžiui;
jauniems medžiams - normos mažinamos perpus.

Papildomai galima įterpti 1 kibirą perpuvusio mėšlo / m² aplink kamieną - tai pagerins dirvos struktūrą ir aprūpins papildomais mikroorganizmais.

Antroji tręšimo banga atliekama prieš žydėjimą:

25 g karbamido,
50 g superfosfato,
40 g kalio sulfato.

Trečiasis tręšimas - iškart po žydėjimo, naudojamas tas pats mišinys arba kompleksinė trąša vaismedžiams.

Nepamirškite: pavasarį rekomenduojama purkšti obelis 1% vario sulfato tirpalu - tai apsaugo nuo peržiemojusių grybelinių ligų ir aprūpina variu, svarbiu fermentų veiklai.

Vasarinis obelų tręšimas

Kai medžiai jau pasidabino mažyčiais vaisių užuomazgomis, jų gyvenimas tampa aktyvus kaip niekada. Jiems reikia ne tik išlaikyti augimą, bet ir išmaitinti visus formuojamus vaisius. Būtent todėl vasaros tręšimas yra svarbus ne tik šiam, bet ir kitam derliui - žiediniai pumpurai formuojasi jau birželį.

Birželio pradžioje dar galima tręšti nedidelėmis azoto trąšų normomis, bet nuo liepos azotas apribojamas. Nuo tada pagrindinis dėmesys skiriamas fosforui ir kaliui.

Trąšų sudėtis vasarą:

monokalio fosfatas (0-52-34) - 10-20 g / 10 l (lapinis arba šakninis tręšimas);
kalio sulfatas - 20-30 g / 10 l;
medžio pelenai - iki 200 g / m² - tiek per lapus (užpilas), tiek į dirvą.

Azoto ir fosforo kiekis trąšose neturėtų viršyti po 20%, o kalio - turėtų sudaryti iki 60%. Tai padeda vaisiams augti saldiems ir tvirtiems, o ūgliams - laiku subręsti.

Svarbu: dauguma purškiamų preparatų turi būti nustoti naudoti likus 20-30 dienų iki derliaus nuėmimo, kad vaisiuose neliktų cheminių likučių.

Rudeninis obelų tręšimas

Po sunkaus darbo obelis nusipelno padėkos. Vasaros derlius ją išsekina, todėl rudenį jai reikia jėgų žiemoti. Rudenį tręšiama tik per šaknis - lapiniai purškimai nebeveiksmingi.

Rekomenduojamas mišinys:

30 g superfosfato,
10-15 g kalio trąšų (chloridas arba sulfatas).

Svarbu: vengti azoto - jis gali paskatinti ūglių augimą, kurie nespės sumedėti iki šalčių. Šie ūgliai neišgyvens žiemos ir silpnins visą medį.

Obelų tręšimas per lapus

Tenka pastebėti, kad obelų ūkiai itin didelį dėmesį skiria tręšimui per lapus. Taip panaudojama mažiau trąšų o rezultatas gaunamas kaip panaudojant kelis kartus barstomų trąšų. per lapus gaunamos trąšos ir mikroelementai padidina obelų atsparumą ligosm ir tada reikia naudoti mažiau fungicidų. Kai dirvožemis neleidžia augalui pasisavinti būtinų elementų - dėl šalčio, sausros ar pH disbalanso - lapinis tręšimas tampa greitu ir veiksmingu sprendimu. Purškiant lapus, maisto medžiagos pasiekia tikslą per kelias valandas.

Boras (B)dažniausiai tiekiamas per lapus boro rūgšties pavidalu (H₃BO₃), kuri lengvai tirpsta ir turi apie 17% gryno boro. Rekomenduojama norma – 5–10 g boro rūgšties / 10 l vandens. Boras būtinas žiedadulkių daigumui ir vaisių užuomazgų formavimuisi. Purškiama žydėjimo pradžioje ir pabaigoje, o esant trūkumui – papildomai po žydėjimo ir prieš lapų kritimą. Maksimali norma per sezoną – 1,10 kg/ha

Cinkas (Zn) tiekiamas kaip cinko sulfatas (ZnSO₄·7H₂O) arba chelatinė forma (EDTA–Zn). Cinko sulfatas turi apie 22% Zn ir rekomenduojamas norma – 2–5 g / 10 l vandens. Cinkas svarbus augimo reguliavimui ir fermentinei veiklai. Juo purškiama pumpurams brinkstant bei esant trūkumui – prieš lapų kritimą. Maksimali sezono norma – 1,85 kg/ha.

Manganas (Mn) dažniausiai naudojamas kaip mangano sulfatas (MnSO₄·H₂O), turintis apie 31% Mn. Jis ypač svarbus fotosintezei ir baltymų sintezei. Norma – 5–10 g / 10 l vandens, purškiama po žydėjimo ir vėliau, kai susiformuoja vaisiai. Sezono norma – iki 1,24 kg/ha.

Geležis (Fe) efektyviausiai tiekiama chelatų forma (EDDHA–Fe arba EDTA–Fe), nes tai leidžia augalams pasisavinti geležį net ir esant aukštam pH dirvožemyje. Geležis būtina chlorofilo sintezei. Norma – 5–10 g chelato / 10 l vandens, o sezono norma – iki 4,0 kg/ha. Purškiama po žydėjimo ir po derliaus nuėmimo.

Varis (Cu) tiekiamas vario sulfato (CuSO₄·5H₂O) arba chelato forma (EDTA–Cu). Vario sulfatas dažnai naudojamas kaip fungicidas (pvz., Bordo mišinys), bet gali būti ir mikroelementinė trąša. Norma – 2–5 g / 10 l vandens, sezono norma – iki 0,50 kg/ha. Purškiama po žydėjimo arba esant trūkumui – vėlai vasarą ar rudenį.

Kuriuos mikroelementus galima maišyti tarpusavyje?

Suderinami ir saugiai maišomi į vieną tirpalą:

Boras + cinkas
Boras + manganas
Boras + geležis (chelatai)
Boras + varis (chelatai)
Cinkas + manganas + geležis (visos chelatų formos)
Cinkas + boras + kalio monofosfatas (lapiniam tręšimui)
Manganas + varis (tik mažesnėmis dozėmis, geriausia – chelatai)

Nerekomenduojami deriniai:

Cinko sulfatas + vario sulfatas – gali susidaryti netirpios druskos
Geležies sulfatas + fosforo trąšos – nusėdimo rizika
Visi sulfatai + labai šarminiai tirpalai – mažėja pasisavinimas
Mikroelementai + kalcio trąšos – dažni nusodinimai

Saugiai maišyti su fungicidais/insekticidais galima, tačiau būtina:

Patikrinti suderinamumą gamintojo instrukcijose
Prieš purškimą atlikti bandomąjį purškimą keliems lapams
Niekada nemaišyti daugiau nei 2–3 komponentų, jei nėra patirties

Purškimo taisyklės, kad tręšimas būtų efektyvus:

Purškiama ryte arba vakare, kai oro temperatūra ne aukštesnė kaip 15 °C
Naudojamas 500–1000 l/ha vandens kiekis, kad lapija būtų gerai padengta
Kuo ilgiau lapai išlieka drėgni po purškimo, tuo daugiau maisto medžiagų pasisavinama
Nepurkšti prieš lietų arba per stiprią saulę – efektyvumas mažėja
Nustoti purkšti likus 20–30 dienų iki derliaus nuėmimo, ypač jei naudojami pesticidai ar kombinuoti tirpalai