
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Nuo tinkamai paruoštų sėklų labai priklauso ir derlius. Gerai paruoštos sėklos greičiau dygsta, jų sudygsta daugiau, vienodžiau, daigai būna gerokai stipresni ir turi daugiau galimybių išlikti.
Sėklos paruošimo ciklai
Sėklos paruošimas susideda iš kelių ciklų:
Sėklos gali būti dezinfekuojamos naudojant biologinius, cheminius preparatus bei apdorojant termiškai. Biologinės beicavimo medžiagos bei terminis apdorojimas dažniausiai naudojami ekologiniuose ūkiuose. Biologinės medžiagos gali būti augalų dalys turinčios natūralių pesticidinių arba fungicidinių savybių, taip pat naudojami tokių sąvybių turintys antagonistiniai mikroorganizmai.
Augaliniuose beicuose sėklos mirkomos prieš sėją arba naudojamas kiek brangesnis būdas laistyti dirvą po pasėjimo. Naudojamos šaltos ir karštos ištraukos, eterinių aliejų tirpalai vandenyje, alkoholinės ištraukos. Naudojami juodieji serbentai, česnakai, dilgėlės, kadagiai. eglės, kmynai ir kiti augalai.
Antagonistiniai mikroorganizmai grybai ar bakterijos gamina medžiagas, kurios slopina kitų mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ir gali juos net sunaikinti. Tai efektyvesnis beicavimo būdas nei vien augalinių preparatų poveikis. Preparatais iš šių mikroorganizmų padengiama sėkla arba įterpiama į dirvožemį. Taip pat naudojami mikroorganizmai gauti iš vabzdžių kiaušinių. Naudojami naminės musės, kolorado vabalų kiaušiniai.
Biologinės daržovių sėklų beicavimo priemonės, pateiktos A. Stulginskio universiteto mokslininkų
Beicuojama sėkla |
Augalinis preparatas |
Naikinamas patogenas |
|
Žirniai |
Juodieji serbentai (lapų milteliai, lapų šalta vandens ištrauka), paprastasis kaštonas (žievės milteliai, šalta vandens ištrauka) Dilgėlė (šalta vandens ištrauka iš šaknų) Česnakai (šalta vandens ištrauka), žemuogės (šalta vandens ištrauka) Bruknės (šalta vandens ištrauka) |
Fusarium, Botrytis cinerea, Alternaria alternata Grybai, plintantys su sėklomis Ascochyta ssp.
Fusarium ssp. |
|
Agurkai |
Pipirmėtė (0,5 % et. aliejus, naudojamas pasėtoms sėkloms laistyti) Kmynai (1,0 % et. aliejus, naudojamas pasėtoms sėkloms laistyti) |
Pseudomonas lachrymans
Phytium sp.
|
|
Morkos |
Greipfrutas (ekstraktas - biosept) |
Alternaria radicina |
|
Kopūstai |
Imbieras (alkoholinis ekstraktas)
Cinamonas (vandens ekstraktas) Greipfrutas (ekstraktas -citrosept)
Pušų ir eglių spygliai (ekstraktas, Fitoekols) |
Alternaria alternata, A. brassicicola, Fusarium avenaceum, F. oxysporum, Phoma lingam
Alternaria brassicicola, A. brassicae, Phoma lingam
Alternaria alternata, A. brassicicola, A. brassicae, Fusarium avenaceum, F. oxysporum, Phoma lingam |
|
Mikrobiologiniai preparatai |
|||
|
Mikroorganizmas |
Patogenas |
|
Pupos |
Trichoderma viridė |
Fusarium solani |
|
Žirniai |
Trichoderma hamatum |
Rhizoctonia solani, phytium ssp. |
|
Pupelės |
Bacillus subtilis, Pseudomonas fluorescens, Trichoderma viridė, Gliocladium catenulatum
Gliocladium roseum
Trichoderma koningii, Glioctadium catenulatum |
Botrytis cinerea, Fusarium oxysporum, f. sp. phaseoli, F. cultorum, F. solani, Rhizoctonia solani, Sclerotinia sclerotiorum Fusarium oxysporum, f. sp. phaseoli, F. cultorum, Rhizoctonia solani, Sclerotinia sclerotiorum Fusarium oxysporum, f. sp. phaseoli, F. cultorum, F. solani, Rhizoctonia solani |
|
Sojos |
Trichoderma pseudokoningi, Trichoderma viridė, Trichoderma, Bacillus spp. |
Rhizoctonia solani Alternaria alternata, Fusarium oxysporum, F. cultorum, Rhizoctonia solani |
|
Šparagai |
Trichoderma viridė (panaudojama sumaišyta su substratu) |
Fusarium oxysporum f. sp. asparagi |
|
Burokėliai |
Bakterijos, izoliuotos iš naminės musės kiaušinėlių |
Alternaria radicina, A. dauci |
|
Ridikėliai |
Trichoderma hamatern |
Phoma betele |
|
Kopūstai |
Bakterijos, izoliuotos iš naminės musės kiaušinėlių |
Alternaria brassicicola |
|
Agurkai |
Mikroorganizmai, izoliuoti iš vabzdžių kiaušinių |
Pseudomonas lachrymans, Phytium sp. |
|
Morkos |
Clonostachys rosea |
Alternaria radicina,A. dauci |
Sėklas apdorojant karštu vandeniu ar oru ( 40 - 50 laipsnių) sunyksta sėklų paviršiuje ar kiek giliau esantys ligų sukėlėjai. Gali būti naudojamas dvifazis arba vienfazis terminis beicavimas. Dvifazio terminio beicavimo metu sėklos pirmiausia palaikomos šiltame vandenyje, kad atsidarytų grybų sporos ar suaktyvėtų kiti kenkėjai. Tada trumpai pamirkoma karštame vandenyje.
Terminis sėklų beicavimas reikalauja didelio tikslumo, nes padidinus karštį sumažėja sėklų daigumas, esant per mažai temperatūrai nesunaikinami kenkėjai.
Augalas | Vienfazis | Dvifazis | Pastabos |
Žieminiai kviečiai |
3 h 45oC vandenyje 2 val. 47oC vandenyje |
4h 28 - 32oC vandenyje 7 - 9 min 5 l - 53oC vandenyje |
Atvėsinimas šaltame vandenyje, džiovinimas palengva |
Svogūnų sėjinukai | 8-12 h 40-45 oC karštu oru | 10-15 dienų prieš sodinimą | |
Kopūstai | 20 min. 48-50 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Burokėliai | 20 min. 48-50 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Svogūnų sėklos | 20 min. 48-50 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Ridikėliai | 20 min. 48-50 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Griežčiai | 20 min. 48-50 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Morkos | 15 min. 50-52 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Petražolės | 15 min. 50-52 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Salierai | 15 min. 50-52 oC vandenyje | 2-3 minutės šaltame vandenyje | |
Agurkai | 50-60 0C po 2 valandas su 1 valandos pertrauka | ||
Moliūgai | 50-60 0C po 2 valandas su 1 valandos pertrauka | ||
Cukinijos | 50-60 0C po 2 valandas su 1 valandos pertrauka | ||
Pramoninėje augalininkystėje dažniausiai naudojamas cheminis beicavimas. Dažniausiai sėklos ūkininkams teikiamos jau paruoštos šiuo būdu. Populiariausias cheminio beicavimo būdas tai sėklų apipurškimas beico suspensija iš beicavimo mišinio ir vandens. Dar naudojamas sėklų mirkymas beicavimo skystyje bei sėklos apvėlimas smulkiai sumaltais beico milteliais. Pastarasis būdas mažiau naudojamas dėl prastesnio beico prikibimo prie sėklos.
Specialistai rekomenduoja sėklų beicavimui naudoti kelis būdus. Šiuo metu populiariausia derinti cheminį ir augalinį beicavimo būdus.
Išbrinkintos daržovių sėklos išdygsta 3-4 dienomis anksčiau nei nebrinkintos. Šis sėklų paruošimo būdas ypač aktualus ilgai nedygstančių daržovių sėkloms - morkoms, burokėliams, petražolėms, svogūnams. Anksčiau išdygusios daržovės turi daugiau galimybių įsitvirtinti ir pasidaro atsparesnės piktžolių gožimui.
Augalas | Laikas |
Morkos | iki 48 val |
Burokėliai | iki 48 val |
Petražolės | iki 48 val |
Svogūnai | iki 48 val |
Kopūstai | 10-12 val |
Ridikėliai | 10-12 val |
Agurkai | 10-12 val |
Moliūgai | 10-12 val |
Žirniai | 10-12 val |
Salotos | 10-12 val |
Mirkomos jau išvalytos, išrūšiuotos ir beicuotos sėklos. Geriausia mirkyti minkštame lietaus arba tirpdytame sniego vandenyje. Sėklos turi būti apsemtos, vanduo keičiamas kas 8-12 valandų. Prieš sėją sėklos apdžiovinamos, kad byrėtų.
Dar efektyvesnis mirkymas būna deguonies prisotintame vandenyje. Tai barbotavimo procesas, kuris leidžia dar labiau pagreitinti dygymo procesą. Taip paruoštos sėklos sudygsta keliomis dienomis anksčiau nei mirkytos be deguonies ir 3-8 dienomis anksčiau nei nemirkytos. Neturint deguonies galima naudoti orą, efektas mažesnis nei naudojant deguonį, bet didesnis nei paprastas mirkymas.
Augalas | Temperatūra | Laikas |
Morkos | 20 0C | 18-20 val. |
Svogūnai | 20 0C | 18-20 val |
Petražolės | 20 0C | 18-20 val |
Pomidorai | 20 0C | 18-20 val |
Agurkai | 20 0C | 18-20 val |
Špinatai | 20 0C | 36-48 val |
Išbrinkintų sėklų nerekomenduojama sėti į šaltą, sausą ar šlapią dirvą. Sėjama nelaukiant ir daug nedžiovinant, ypač barbotavimo metu apdorotas sėklas, kurios dažnai būna jau ir pradaigintos.
Daiginant sėklą pasėliai išauga vienu metu ir 4-6 dienomis anksčiau nei iš nedaigintų sėjkų, Sėklos užpilamos kambario temperatūros vandeniu,kad būtų visiškai apsemtos ir laikomos 12- 24 valandas. Vanduo pakeičiamas 2 - 3 kartus. Nupylus vandenį sėklos paskleidžiamos 10- 15 centimetrų sluoksniu ir uždengiamos drėgnu audeklu. Sėklos kas 6-8 valandos maišomos, jei pernelyg išdžiūna užpurškiama vandens. Daiginimo patalpos temperatūra turėtų būti 15 - 20 laipsnių.
Sėjama, kai nuo trečdalio iki pusės sėklų išleidžia sėklos ilgumo daigelį. Daigintos sėklos sėjamos rankomis, dažniausiai šiltadaržiuose. Sėjama į šiltą ir drėgną dirvožemį, nes sausoje ir šaltoje dirvoje dygymas sustoja ir dalis sėklų gali iš viso žūti. Sėti geriau nekaitinnat saulei, nes gali perdžiūti daigeliai. Lauke sėjami daiginti agurkai, pupelės.
Užgrūdintos sėklos atsparesnės šalčiams, geriau dygsta bei anksčiau sunokina derlių. Grūdinimo laikas, temperatūra ir režimas priklauso ne tik nuo augalo, bet ir nuo jo veislės.
Dažniausiai sėkla sudedama į drėgną audeklą ir pradžioje laikoma 12-18 val. patalpoje kurioje -5 - +2 0C, vėliau pernešama į 18-22 0C laipsnių patalpą 5 - 16 valandų.
Augalas | Šaldymas | Šildymas | Pastabos |
Lepesnių veislių agurkai | +2-+50C - 18 val./para | 18-200C- 6 val./para | 4-5 paros |
Atsparesnių veislių agurkai | -1-+10C - 18val./para | 18-200C- 6 val./para | 5-7 paros |
Pomidorai | 0-3 oC -12 val./para | 15-20 0C - 12 val./para | 10- 15 parų nurodytu režimu, arba 3 paros 0-3 0C temperatūroje |
Išmirkytų ir išbrinkintų sėklų laikymas žemoje temperatūroje vadinamas jarovizacija. Šio proceso metu pagerinamas augalų augimas ir dygimas. Jarovizuojamos sėklos turi būti drėgnos. Drėkinimui naudojamas vandens kiekis nurodytas lentelėje, jis supilamas per 2 - 3 kartus kas 2 valandos pamaišant. Brinkstant palaikoma 18- 20 0C temperatūra. 3-5 % sėklų išleidus daigelius sėklos paskleidžiamos plonu sluoksniu (2-4 cm) ir pernešamos atšaldyti.
Augalas | Temperatūra | Šaldymo trukmė | Vandens kiekis drėkinimui % |
Kopūstai | 0+3 oC | 10-15 dienų | 50 |
Petražolės | -1 +1 oC | 10-15 dienų | 100 |
Svogūnai | -1 +1 oC | 10-15 dienų | 80 |
Burokėliai | -1 +1 oC | 7-10 dienų | 80 |
Morkos | -1 +1 oC | 10-15 dienų | 100 |
Sėklų sumaišymas su švariu drėgnu smėliu ir mišinio laikymas žemoje temperatūroje vadinamas stratifikavimu. Sumaišoma prie sėklų pridedant 2-3 kartus daugiau smėlio. Sėklos suberiamos į 10 - 12 centimetrų dėžes ir laikomos -1-+2 oC temperatūroje.
Augalas | Stratifikavimo trukmė |
Kopūstai | 3-6 dienos |
Agurkai | 3-6 dienos |
Morkos | 10-15 dienų |
Svogūnai | 10-15 dienų |
Kartais sėklas verta ne mirkyti, o kaip tik padžiovinti. Toks sėklų paruošimas padidina sėklos absorbcinę galią, kas itin aktualu sėjant į sausą dirvožemį.
Siekiant tolygesnio dygimo, sėklos turėtų būti išrūšiuojamos ir pagal dydį. Tyrimais nustatyta, kad iš didenės ir kokybiškesnės sėklos derlius gali būti net 50 procentų didesnis nei naudojant smulkią sėklą. Atskiriama iki 10 procentų stambiausių sėklų, dažniausiai būtent jos būna stipriausiai traumuojamos, ypač kuliamų kultūrų, tokių kaip rapsai, javai. Taip pat atskiriama 10- 15 procentų smulkiausių sėklų. Likusias sėklas taip pat verta paskirstyri į frakcijas pagal dydį. Sėjant maišomos ne daugiau kaip 2 gretimos frakcijos.
Sėklų daigumo procentas parodo sėklos kokybę. Siekiant suvienodinti vertinimo sąlygas ir atmesti nepalankių gamtinių sąlygų įtaką, sėklų daigumas bandomas labaratorinėmis sąlygomis. Laikoma, kad esant mažiau kaip 90 procentų daigumui laboratorinėmis sąlygomis, sėklos yra gana silpnos.
Sėklų daigumą galima patikrinti ir namų sąlygomis. Daiginama ant drėgno audinio, ant kurio palaikoma pastovi drėgmė. Ant audinio paskleidžiamos sėklos, jei norima išbandyti skirtingų maišų sėklas vertėtų ant audinio pažymėti kvadratėlius ir ant jų daiginti skirtingų maišų sėklas. Indas uždengiamas stiklu, kad vanduo greitai neišgaruotų, laikoma optimalioje konkretaus augalo dygymo temperatūroje. Didžiąjai daliai sėklų geriausiai tinka 23-25 oC temperatūra.
Nustatoma ir dygymo energija. Šis rodiklis parodo sėklų sudygimo vienodumą. Pavyzdžiui, ridikėlių trečią dieną nuo dygimo sudygo 80 procentų, reiškia, šios sėklos dygimo energija yra 80 %.
Sėklų daigumas mažėja ir priklausomai nuo laiko.
Augalas | Normalus daigumas (metais) |
Dygimo energijos |
Dienų skaičius daigumui nustatyti | Sėklų skaičius grame | Sėklos norma kg/ha |
Agurkai | 5-6 | 3 | 8 | 40-50 | 6 |
Burokėliai | 4-5 | 5 | 10 | 40-60 | 13 |
Kopūstai | 3-4 | 3 | 7 | 250-300 | 0,3-0,4 |
Morkos | 2-3 | 6 | 14 | 800-900 | 6 |
Petražolės | 2-3 | 8 | 15 | 900-1000 | 6 |
Pomidorai | 7-9 | 7 | 14 | 250-300 | 0,3 |
Pupelės | 7-9 | 4 | 10 | 2-3 | |
Ropės | 3-4 | 3 | 7 | 500-600 | 3 |
Salotos | 3-4 | 4 | 7 | 1000-1200 | 3 |
Salierai | 2-3 | 8 | 15 | 2000-2300 | 0,3 |
Svogūnai | 2-3 | 5 | 12 | 250-300 | |
Špinatai | 3-4 | 5 | 14 | 100-120 | 40 |
Ridikėliai | 3-4 | 3 | 7 | 100-120 | 20 |
Ridikai | 3-4 | 3 | 7 | 100-120 | 4 |
Žirniai | 5-7 | 3 | 7 | 3-5 | 120 |
Salierų, morkų, petražolių, krapų šviežios sėklos turi specifinį kvapą, kuris šviežių sėklų būna stiprus, senstant silpnėja, o pasenusios sėklos nebekvepia.
Ne mažiau svarbu parinkti ir tinkamą augalų veislę. Geriausia pirkti išbandytą Lietuvos sąlygomis veislę, arba pirmaisiais metais pirkti mažesnį kiekį naujos veislės sėklų ir išbandyti jos savybes. Auginimo sąlygos gali kisti, bet drąsiau galima elgtis su veislėmis išbandytomis per kelerius metus skirtingose klimatinėse sąlygose.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokios yra vyšnių ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti.
Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,
Graikški riešutmedžiai, graikiškų riešutmedžių sodinimas, vieta, veislės, genėjimas ir priežiūra
Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas
Kaip pašalinti kelmus, kaip neleisti kelmams atželti, cheminiai, herbicidiniai ir mechaniniai kelmų šalinimo būdai, ką daryti, kad nupjauti medžiai ar krūmai nebeatželtų iš šaknų?
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Vynuogių šakelių šaknydinimas, šakelių su šaknimis sodinimas į vazonėlius, pagrindinės vynuogių dauginimo klaidos
Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas
Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas
Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide
Valgomasis sausmedis, mėlynojo sausmedžio uogos, sausmedžio sodinimas, dirvožemis sausmedžiams, priežiūra
Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams?
Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai
Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas
Tulpės, tulpių sodinimas, kaip auginamos tulpės, tulpių ligos, tulpių svogūnėliai ir veislės
Naminis sidras, naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, sidro nuosėdų nuėmimas
Gruodį sodininkai ir daržininkai teisėtai vadina pačiu ramiausiu metų mėnesiu.
Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus, agurkų apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Mikroorganizmai ir bakterijos vietinės kanalizacijos ir lauko tualeto priežiūrai, kvapų šalinimas tualete
Džiovinimo verslas, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas
Putinai, kaip auginti putinus, kaip sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Pataria Gražvydas Šiukščius
daugiauSklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Vejapjovės robotai kaina, vejos roboto remontas Tauragė, ...
Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau