Braškyno priežiūra nuėmus derlių

2018-07-11 12:28   Peržiūros : 5150   Spausdinti
braškyno priežiūra


Svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis prasideda tuoj po derliaus nuėmimo, nes nuo to priklauso kitų metų braškių derlius.Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga.

Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Purenti tarpueilius, naikinti - ravėti ar purkšti herbicidais - piktžoles, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai, ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.

Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus.

Piktžolių naikinimas

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.

Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles. Tuoj po derliaus nuėmimo ir vėlai rudenį galima tarpueilius įdirbti ir giliau (8-12 cm). Vėliau tarpueiliai dirbami tik sekliai (5 cm), kad nebūtų pažeidžiamos augančios braškių šaknys.

Jaunuose, rudenį ar pavasarį įveistuose braškynuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais intensyviai auga ūsai, todėl labai svarbu, kad tarpueilius dirbant padargais jie būtų nukreipiami į eiles, kad kuo greičiau būtų suformuotos norimo pločio ir tankumo braškių juostos. Kitais metais taip suformuotose juostose derės ne tik pasodinti kereliai, bet ir įsišakniję daigai.

Kaimyninėse šalyse, kur braškės mulčiuojamos plėvele arba žiemai uždengiamos šiaudais (jie pavasarį sutraukiami į tarplysvius), piktžolės ir ūsai naikinami ne dirbant žemę, o kontaktiniu herbicidu reglon turbo, išpurškiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.

Herbicidai braškynams

Piktžolėms braškynuose naikinti naudojami herbicidai betanalas Progres AM, fokus ultra, fiuziladas super, goltiksas, lontrelas, zelekas super.

Betanalas Progres AM veikia per lapus ir per dirvą.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės, dirvinės smilguolės, šerytės, paprastosios rietmenės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, garstukai, dirviniai ridikai, balandūnės, trikertės žvaginės, rugiagėlės, vaistinės žvirbliarūtės, dirvinės aklės, smulkiažiedės galinsogos, notrelės, dirvinės nemiršėlės, kibieji lipikai, aguonos, vijokliniai rūgčiai, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, paprastieji kežiai, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, dirvinės našlaitės.

Goltiksas - sisteminis ir dirvinis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smulkiažiedės galinsogos, ramunės, dirvinės nemiršėlės, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, gailiosios dilgėlės, vikiai, našlaitės, dirvinės skaistažiedės.
  • Vidutinio jautrumo: garstukai, dirviniai ridikai, dirvinės aklės, vaistinės žvirbliarūtės, notrelės, rūgčiai, veronikos.
  • Atsparios: kibieji lipikai, tuščiosios avižos ir visos daugiametės piktžolės.

Fiuziladas super - atrankinio veikimo sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės nustoja augusios, paruduoja ir žūva per 10-20 dienų.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - tuščiosios avižos, dirvinės smilguolės, šerytės, dirsės, paprastosios rietmenės, pirštuotės, svidrės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai, baltosios smilgos.
  • Atsparios: vienametės miglės.

Zelekas super - sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus.

  • Jautrios pik­tžolės: vienametės vienaskiltės - paprastosios rietmenės, vienametės miglės, šerytės, tuščiosios avižos, dirsės; daugiametės vienas­kil­tės - pa­pras­tie­ji var­pu­čiai.

Lontrelas - sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Vienas lontrelas naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais herbicidais.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai; daugiametės dviskiltės - dirvinės usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės.

Herbicidų purškimo specifika

Betanalas progres AM veikia ką tik sudygusias vienametes piktžoles, kurios yra skilčialapių ar dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio. Todėl po derliaus nuėmimo būti­na braš­ky­ną nu­ra­vė­ti, iš­pu­ren­ti tar­pu­ei­lius ir tik po to, kai su­dygs­ta nau­jos pik­tžo­lės, purkš­ti šiuo her­bi­ci­du. Gol­tik­sas dau­giau vei­kia kaip dir­vi­nis her­bi­ci­das, to­dėl jis nau­do­ja­mas tuoj po ra­vė­ji­mo ir tar­pu­ei­lių dir­bi­mo, kol nau­jos be­dygs­tan­čios piktžo­lės pa­sie­kia skil­čia­la­pių tarps­nį. Ki­tus ap­ra­šy­tus her­bi­ci­dus rei­kia purkš­ti ant au­gan­čių pik­tžo­lių. Ta­čiau šie her­bi­ci­dai ge­riau nai­ki­na jau­nas in­ten­sy­viai au­gan­čias pik­tžo­les, o po der­liaus nu­ė­mi­mo daž­nai pik­tžo­lės bū­na pa­se­nu­sios. Pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se pa­tar­ti­na pir­ma nu­šie­nau­ti braš­kių la­pus ir pik­tžo­les, o her­bi­ci­dais purkš­ti tik tada, kai pra­de­da aug­ti nau­jos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Gol­tik­są rei­kia nau­do­ti, kai dir­va drėg­na, o ki­tus her­bi­ci­dus purkš­ti, kai braš­kių la­pai sau­si. Sau­lė­tu oru purš­kia­ma va­ka­rais. Be to, at­ski­rų veis­lių braš­kės bū­na jaut­rios her­bi­ci­dams. Gol­tik­sui jaut­rios El­san­ta, be­ta­na­lui pro­gres AM jaut­ro­kos Ho­ne­y­oe, Kent, Bo­go­ta ir Pol­ka. Prieš purš­kiant di­de­lius nau­jų veis­lių braš­ky­nų plo­tus, bū­ti­na iš­ban­dy­ti braš­kių re­ak­ci­ją į her­bi­ci­dus. Tuo pa­čiu me­tu ne­rei­kė­tų nau­do­ti her­bi­ci­dų ir trą­šų. Purš­kiant her­bi­ci­dais, daž­niau­siai nau­do­ja­ma 300 l/ha skie­di­nio norma.

Her­bi­ci­dus nau­do­ti eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka. Nu­purš­kus her­bi­ci­dais, uo­gų sa­vi­kai­na su­ma­žė­ja nuo 4 iki 16 proc., pa­ly­gin­ti su braš­ky­nu, kur vi­sai ne­nau­do­ti her­bi­ci­dai, o braš­kės per ve­ge­ta­ci­ją ra­vė­tos tris kar­tus.

Trę­ši­mas

Braškės

De­ran­tis braš­ky­nas azo­to trą­šo­mis trę­šia­mas tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, iš­be­ria­ma po 30-40 kg/ha azo­to. Ka­lio ir fos­fo­ro trą­šo­mis ne­pa­kan­ka­mai prieš braš­kių so­di­ni­mą pa­tręš­tas plo­tas pir­mai­siais ir ant­rai­siais me­tais trę­šia­mas tuo­jau po der­liaus nu­ė­mi­mo. Be­ria­ma po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trą­šų.

Tiks­liau trą­šų po­rei­kis nu­sta­to­mas, at­li­kus dir­vos ir braš­kių la­pų che­mi­nes ana­li­zes.

Braš­ky­ną ge­riau tręš­ti nors ir bran­ges­nė­mis, bet be­chlo­rė­mis ka­lio trą­šo­mis - ka­lio sul­fa­tu ar ka­lio mag­ne­zi­ja. Ypač tin­ka kom­plek­si­nės trą­šos su mik­ro­ele­men­tais: Ke­mi­ra Crop­ca­re (NPK 10-10-20+mik­ro­ele­men­tai), Hyd­ro­com­plex (NPK 12-11-18+mik­ro­ele­men­tai). Ne­pa­lan­kio­mis ve­ge­ta­ci­jai są­ly­go­mis (dėl drėg­mės trū­ku­mo ar per­tek­liaus) braš­kių au­gi­mas ir de­rė­ji­mas ska­ti­na­mas purš­kiant kom­plek­si­nes trą­šas ant la­pų. Pa­pil­do­mai (2-3 kar­tus) tręš­ti per la­pus ge­riau­sia 0,5 proc. nu­tri­ fo­lu (NPK 8-11-35+mik­ro­ele­men­tai), 0,7 proc. Ke­mi­ra Fer­ti­ca­re (NPK 7-27-25+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kris­ta­lo­nu (NPK 19-6-20+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kal­cio sa­liet­ra. Šar­mi­nė­se dir­vo­se, kai su­trin­ka ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mas, braš­kės kas sep­ty­nios die­nos purš­kia­mos 0,1 proc. ge­le­žies che­la­to tir­pa­lu.

Nu­ė­mus der­lių braš­kės lais­to­mos 1-2 kar­tus, pa­lai­kant 70 proc. lau­ko drėg­mės im­lu­mo.

Ap­sau­ga nuo li­gų ir ken­kė­jų

Gry­bi­nių li­gų, ypač įvai­rių la­pų dė­mėt­li­gių, su­kė­lė­jai žie­mo­ja dir­vo­je, sir­gu­sių au­ga­lų lie­ka­no­se. Ke­ke­ri­nis pu­vi­nys žie­mo­ja ant mu­mi­jo­mis vir­tu­sių ser­gan­čių uo­gų, taip pat ant ki­tų pa­žeis­tų au­ga­lų da­lių. Ga­li per­žie­mo­ti ir dir­vo­je. Pla­čiau­siai pa­pli­tu­si braš­kių la­pų li­ga - švies­mar­gė. Jos su­kė­lė­jo gry­bie­na žie­mo­ja pa­žeis­tuo­se la­puo­se. Braš­kių rud­mar­gės su­kė­lė­jo gry­bie­na ir ko­ni­di­jos per­žie­mo­ja ant nu­džiū­vu­sių ir ža­lių la­pų.

Nu­sky­nus uo­gas, nuo švies­mar­gės, rud­mar­gės, ke­ke­ri­nio pu­vi­nio, pa­šak­nio li­gų braš­kės purš­kia­mos eu­pa­re­nu (3,0-3,5 kg/ha), nuo ken­kė­jų pri­de­da­ma fas­ta­ko (0,2 l/ha, er­kių ne­nai­ki­na), braš­kių dau­gi­ni­mo plo­tuo­se nau­do­ja­mas ka­ra­te (0,5 l/ha, nai­ki­na ir er­kes). Nuo milt­li­gės Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se nau­do­ja­mi fun­gi­ci­dai nim­ro­das (2,5 kg/ha), to­pa­zas (0,5 kg/ha), top­si­nas M (2 kg/ha). Pre­pa­ra­tai nau­do­ja­mi 1-2 kar­tus nu­sky­nus uogas.

Apsaugai nuo virusinių ligų naikinami vabzdžiai - ligų pernešėjai, nuolat ravimos piktžolės bei šalinami ūsai. Dauguma kenkėjų žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jei vegetacijos metu kenkėjų buvo gausu, nuskynus uogas purškiama insekticidais. Nuo žemuoginės ir voratinklinės erkės, nuskynus uogas, braškynas purškiamas akaricidais, be to, erkių plitimą stabdo fungicidas euparenas.

Braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir kitų ligų būtina išpurkšti 1 000-1 500 l/ ha skiedinio. Jeigu ligų ir kenkėjų gausu, pesticidais purkšti du kartus.

Dr. Nobertas USELIS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas

Dr. Alma Valiuškaitė, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos specialistė

 

 

Konferencija ir mokymai profesionaliems braškių augintojams

 

 

2018m. Spalio 6d.,šeštadienį,12val. Panevėžyje vyks konferencija, susitikimas, mokymai


Tik augintojams kurie augina braškių uogas  pardavimui ar ketinantiems tai daryti,ne sodininkams-mėgėjams

Temos:
Joost Henselmans (Elitiniai braškių daigai) 12:00val.
Duco van der Ween (Mivena trąšos) 14:00val.
ProAgro (laistymo sistemos,šiltnamiai) 15:30val.

 


Renginys nemokomas.

Butina registracija. tel.:865773907,864399636 arba el.paštu vilme75@gmail.com, mivenatrasos@gmail.com


Adresas: 
Šilagalio kaimas, Panevėžys 36220,Panevėžio aplinkelis,Viešbutis Šermutas

 


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės
Sodo šakų smulkintuvai

Sodo šakų smulkintuvai

Kaip išsirinkti sodo šakų smulkintuvą, kaip su juo dirbti. 

Špinatai

Špinatų auginimas ir veislės

Kaip išauginti gerą špinatų derlių  

Kaip padidinti bitininkystės ūkio produktyvumą

Naudojant šiuolaikišką bitininkystės įrangą produktyvumą galima padidinti kelis kartus 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Agurkų miltigė

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Pievinis katilėlis, ankstyvas nelepus augalas

Gėlių pieva

Gėlių jūra pievoje šalia namų – tai galimybė pasijusti laukinėje gamtoje. Tačiau įrengti ir prižiūrėti tokią pievą bus sunkiau nei paprastą veją.  

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Kaip išauginti gerą žirnių derlių

Žirniai - ne tik baltymingas maisto produktas, bet ir puikus priešsėlis kitiems lauko augalams 

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių 

cukinija

Kaip išauginti gerą cukinijų derlių

Cukinijas auginti nėra sunku, jos nėra reiklios dirvožemiui bei labai pakančios vasariniam lietui. 

Kaip išauginti gerą morkų derlių

Kokias morkų veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti  

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

Kaip išauginti gerą bulvių derlių

Kokias bulvių veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti 

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių auginimas ištisus metus, ridikėlių auginimo verslas 

Salotų auginimo verslas

Greitai augančios daržovės gali būti rentabilios ir nedideliame ūkyje.  

Agurkų auginimas ir priežiūra

Agurkų sėjimas, persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje 

Daržovių daigų auginimas: pomidorų daigai

Tiems, kas turi šiltnamį tinkamą daigams auginti, pamidorų daigų auginimas gali tapti pajamų šaltiniu.  

Paprikų veislės, sėklų daiginimas, paprikų daigų auginimas

Žmonės mielai perka daržovių daigus, išaugintus patikimo augintojo. Tad kodėl nepabandžius užsiauginti paprikų daigų ne tik savo reikmėms, bet ir realizacijai?  

Geotekstilinė plėvelė - kad neaugtų piktžolės, augalų šaknys neardytų vamzdyno, neslinktų gruntas

Nespėjate ravėti gėlyno? Slenka alpinariumo šlaitas? Sprendimas visiškai paprastas. 

Kornišonų tipo agurkų auginimas, priežiūra, marinavimas

Visas šiltnamines trumpavaises agurkų veisles galima auginti kaip kornišonus.  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

kopustai

Kaip išauginti gerą gūžinių kopūstų derlių

Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni 

pelargonijos

Pelargonijų auginimas

Pelargonijos puikiai papuoš balkoną, namo sieną, aplinką aplink pavėsinę ar terasą. 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

Brokolių auginimas

Nuėmus pirmąjį derlių, už poros savaičių iš lapų pažastyse esančių pumpurų išauga naujos galvutės, tad neskubėkite nuėmę pirmą derlių augalų išrauti. 

Petražolių auginimas

Kaip išauginti gerą petražolių derlių 

juodieji ridikai

Ridikų auginimas ir veislės

Kaip išauginti gerą ridikų derlių  

obelų genėjimas

Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Vaismedžių genėjimas, vaismedžių formavimas, obelų vainiko formavimas, obelų genėjimas 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Corbis nuotr.

Ridikėliai

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Corbis nuotr.

Salotų auginimas ir priežiūra

Salotų sėjimas, daiginimas, auginimas, dirvos paruošimas salotų pasėliams, salotų derliaus nuėmimas, trąšos, kenkėjai, receptai 

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
Daržovių sėklos, prieskonių sėklos, gėlių sėklos, svogūninės gėlės, svogūnų sėjinukai, sėklos juostoje, žolių sėklos, pašarinių šakniavaisių sėklos, sėklinės bulvės, trąšos. Sėklos profesionalams ir mėgėjams, sėklos internetu.
Vilniaus g. 37, Vievis, Elektrėnų sav.
Telefonas: +370 -528-26292, +370 528 5 54 44 - El. sėklų parduotuvė, Mobilus: 8655 52567, El. paštas: info@sekluva.lt
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Moderniam Ūkiui, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 9
1 2 3 4 5
Produktai
Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Pomidoru veisle Cetia F1
Pomidorų sėklos internetu

Daržovių sėklos internetu, naujos pomidorų veislės paštu,...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo technika
Sodo technika

Technika sodo priežiūrai

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

Tulpių svogūnėliai internetu

Svogūninės gėlės, tulpių svogūnėliai

1 2 3 4 5