Slyvų auginimas

2021-03-22 14:41   Peržiūros : 427   Spausdinti


slyvu_auginimas

Kada sodinti slyvas

Pavasaris iki pumpurų sprogimo - geriausias metas sodinti slyvas atviromis šaknimis be konteinerių. Vidutiniškai tai balandžio vidurys. Oro temperatūra turi siekti bent +5º C naktimis.

Rudenį sodinti slyvas atviromis šaknimis nerekomenduojama. Dėl savo biologinių savybių slyvos patiria sunkumų žiemą. Išimtis - slyvų sodinukai šaknimis konteineryje - tuomet, pasodinus rudenį (rugsėjo pabaigoje), žiemą jie ištvers pakankamai ramiai. Jeigu sklypo dirva labai drėgna, tuomet rudeninio sodinimo reikėtų atsisakyti ir perkelti jį į pavasarį.

Dirva slyvoms

  • Tinkamas dirvos tipas slyvoms: vidutinio sunkumo priemolis, apysunki dirva, kalcio gausa dirvoje, purus, neutralus durpžemis, derlingas.
  • Netinkama dirva: rūgšti, labai drėgna ir ta, kurioje gruntinių vandenų lygis labai arti (mažiau negu 1,5 m iki žemės paviršiaus).
  • Palankus dirvos rūgštingumas slyvoms: 5,5-7,5 pH.
  • Puiki vieta slyvų auginimui - saulėta, gerai apšviesta, apsaugota nuo skersvėjų, atvira pietų ar vakarų pusėje.
  • Netinka šiaurės pusė, vėjuotos, žemos, pelkėtos ir šešėlinės vietos.
  • Slyvų nesodina visai šalia aukštų medžių, beržų, vyšnių ir kitų vaismedžių - jų biologinė kaimynystė nesuderinama. Išimtis - obelys, avietės, serbentai - su jais slyvoms pavyksta susigyventi.

Slyvų sodinukų paruošimas

Pavasariniam sodinimui atrenkami tie slyvų sodinukai, kurių amžius neviršija 2 metų. Nes senesni lėčiau adaptuojasi naujoje dirvoje.

Tinkamas slyvų sodinuko aukštis - iki 1-1,5 m. Aukštesnis arba žemesnis netinka, nes tai gali būti azoto pertręšimo požymis.

slyvu_sodinukai_1

Slyvų sodinuko šaknų sistema turi turėti pagrindinę šaknį ir daug šoninių šaknelių (apie 20-25 cm ilgio). Jos turi būti nesudžiūvusios ir drėgnos.

Pašalina sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknis. Nupjaunant jas svarbu, kad pjūvio kraštai būtų lygūs, be žaizdelių.

Slyvų sodinuko kamienas ir skiepo vieta turi būti sveiki, be pažeidimų ir nudegimų.

Atrinkti slyvų sodinukai turi būti vegetacinio miego būsenoje, dar nesprogus jų pumpurams, neišleidę lapelių.

Slyvų sodinukus su pernelyg sausomis ir perdžiūvusiomis šaknimis prieš sodinimą galima įmerkti į vandens kibirą 12-24 valandoms arba į molio tirpalą.

Rudeniniam sodinimui netinka tie sodinukai, kurių vegetacinis periodas dar nesibaigė.

Duobių paruošimas slyvoms

Duobes pradeda kasti, likus 1-2 savaitėms iki sodinimo. Per tą laiką duobės žemė spės tinkamai suslūgti.

slyvu_sodinimas_4

Duobės dydžiai slyvų sodinukams: skersmuo - 0,7-1 m, gylis - 60-80 cm.

Jeigu planuoja sodinti kelias slyvas eilėmis, tuomet iškasa duobes 3 m atstumu viena nuo kitos. Tarp pačių eilių palieka irgi 3 m atstumą.

Duobę reikia užpildyti pagerintu derlingu dirvos ir organinių trąšų mišiniu. Mineralinių trąšų, o ypač azoto, dėti į slyvų duobės mišinio sudėtį nerekomenduojama.

Organinio mišinio sudėtis: daržo dirvožemis, 10 kg komposto arba 10 kg neutralių durpių, 500 g dolomito miltų arba 200-300 g medžio pelenų.

Į duobės dugną galima iš pradžių padėti derlingos viršutinės velėnos sluoksnį.

Į duobę iš šiaurinės pusės įkala kuolelį ir užpildo duobę derlingu dirvos mišiniu. Kuolelis padės sodinukui ir jo šaknims atlaikyti vėjo gūsius, kai ataugs lapai.

slyvu_sodinimas

Dirvos mišinį duobėje sudrėkina vandeniu (10 litrų).

Slyvų sodinimas

Drėgname dirvos mišinyje duobėje įkasa mažesnę duobelę slyvos sodinuko šaknims.

slyvu_sodinimas_1_

Slyvos sodinukas laikomas stačiai, o jo šaknis tolygiai paskirsto duobelėje, kad jos nesipainiotų tarpusavyje ir neužsilenktų į viršų.

Šaknis tolygiai užberia dirvos mišinio sluoksniu, taip, kad šaknų kaklelis liktų sulig dirvos paviršiumi. Tarp šaknų nepalieka tuščių neužpildytų ertmių.

slyvu_sodinimas_2_

Sodinuko skiepo kaklelis turi būti apie 5-10 cm virš žemės paviršiaus.

Ką tik pasodintus medelius iškart palaisto - 20-30 l kiekvienam slyvos sodinukui. Dirvą aplink sodinuko apmulčiuoją durpėmis arba puvenomis.

Sodinuko kamieną pririša prie kuolelio.

kaip_sodinti_slyvas

Rudenį slyvų sodinukai sodinami šaknimis konteineryje.

slyvu_sodinimas_3_

Sodinant rudenį dirvos mulčiavimas aplink pasodinto slyvos sodinuko ypatingai padės dar nesustiprėjusiam augalui išgyventi pirmą žiemą. Mulčiavimui tinka pjuvenos, durpės, šiaudai, nukritę lapai.

Slyvų priežiūra

Slyvų genėjimas

Kada genėti slyvas? Geriausias metas slyvų genėjimui - kovas-balandis-gegužė. Genėti rekomenduojama sausu oru, vengiant drėgmės, naudojant tik sterilius įrankius, nes drėgnoje medienoje nevaržomai plinta ligos.

Ką tik pasodintiems slyvų sodinukams pavasarį 60-70 cm aukštyje nukerpamos viršūnės. Pjūvis daromas virš sveiko pumpuro. Slyvų genėjimo schema:

slyvu_genejimas_2_

Jeigu sodinukas jau turi šoninius ūglius, juos galima patrumpinti, paliekant po 2 pumpurus ant jų.

Kaip genėti slyvas toliau? Visais sekančiais metais pavasarį pašalina pažeistas šakeles ir augančius iš po žemės ūglius, atimančius drėgmę iš šaknų.

O vasarai prasidėjus geni pagrindines šakas, šalinant neperspektyvius ūglius (augančius neteisinga kryptimi ir smailiu kampu, susikryžiuojančius).

Tuo pat metu nupjauna "neteisingas" šakas:

  • augančias vertikaliai,
  • ataugančias smailiu kampu nuo pagrindinių šakų,
  • augančias pernelyg tankiai (arčiau negu 60-80 cm atstumu viena nuo kitos),
  • susikryžiavusias gretimas šakas,
  • augančias į lajos vidų.

Svarbu, kad visos šalinamos šakos būtų plonesnės negu 2,5 cm.

slyvu_genejimas_1_

Susikryžiavusias šakas reikės nugenėti.

 

Rudenį slyvas geriau genėti spalio pabaigoje arba lapkritį. Nes, nugenėjus anksčiau, dar suspės ataugti nereikalingi vilkūgiai, atimantys jėgas iš medžio.

Slyvų laistymas

Iš visų vaismedžių slyvos yra labiausiai reiklios drėgmei.

Pirmais metais slyvų sodinukus priimta laistyti gausiai, mulčiuojant 0,5 m pločiu aplink kamieno. Laistymo norma - 50-60 litrų kiekvienam jaunam sodinukui.

Suaugusių slyvų derėjimo metu norma siekia iki 80 litrų kiekvienai.

Tikslus vandens kiekis priklauso nuo ploto po slyvos laja. Paskaičiuokite kiek kvadratinių metrų užima apskritimas po lajos kraštais aplink visos slyvos. Šį skaičių padauginkite iš 3. Tiek vandens kibirų reikia vienos slyvos laistymui.

Slyvas laisto 4-5 kartus per vasarą:

  • užuomazgų formavimosi metu;
  • antrą kartą - praėjus 2-3 savaitėms po pirmo laistymo;
  • bręstant vaisiams (po antrojo praėjus 2-3 savaitėms);
  • po derliaus nuėmimo.

Laistant slyvas, dirvą reikia sudrėkinti 40-50 cm gyliu.

Nereikia laistyti prie pat kamieno. Geriau iškasti griovelį tiesiai po lajos kraštais (20-30 cm gylio).

slyvu_laistymas

Kuo platesnė slyvos laja, tuo daugiau griovelių aplink lajos reikia iškasti. Vidutiniškai užtenka 3-4 griovelių, kurių gylis - apie 12 cm. Jaunam medeliui pakaks 1 griovelio. Grioveliai reikalingi ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje po laistymo.

  • Dirvos struktūra irgi daug reiškia. Smėlėtas dirvas, priesmėlius laistykite daugiau. Sunkias ir molines dirvas - rečiau, bet gausiai.

Po derliaus skynimo slyvas laisto paskutinį kartą per vasarą. Nelaistykite slyvų vaismedį prieš patį derliaus nuėmimą.

Slyvų tręšimas

Per pirmąjį augimo sezoną slyvų sodinukų patariama netręšti.

Per antrąjį sezoną slyvas tręšia birželį, naudojant azoto trąšas. Azoto norma - 40-50 g kiekvienai slyvai.

Tuos slyvų sodinukus, kuriuos pasodino rudenį, o ne pavasarį, galima tręšti tik fosforo trąšomis, kurios stimuliuoja šaknų sistemos augimą. Azoto trąšų ir šviežio mėšlo teks atsisakyti.

  • Azoto trąšų perteklius gali pakenkti rudeniniams slyvų sodinukams rudens-žiemos metu, nes gali pakartotinai prasidėti vegetacijos periodas ir jie rizikuoja nespėti pasiruošti žiemai.
  • Rudeniniams slyvų sodinukams kenkia tręšimas šviežiu mėšlu, nes, susiliečiant su šaknimis, jis gali sukelti jų puvimą ir viso augalo žūtį. Tinka tik perpuvęs mėšlas.

Pavasarinio sodinimo slyvas, kol jos dar neišaugo iki derėjimo amžiaus, birželį tręšia vienodomis fosforo, kalio ir azoto proporcijomis. Rugpjūtį azoto nenaudoja - tik fosforą ir kalį.

Slyvas, pasiekusias derėjimo amžiaus, tręšia iki žydėjimo pradžios (gegužę-birželį) azotu. Norma - 50-60 g medeliui. Tą pačią vasarą dar tręšia derėjimo pradžioje, naudojant vienodas porcijas azoto, fosforo, kalio (po 50-60 g). Baigia tręšimą po derliaus nuėmimo, įterpiant tik fosforą ir kalį.

Slyvoms patinka kasmetinis tręšimas 200 g pelenų.

Suaugusias 3-4 metų slyvas rudenį, po vegetacijos pabaigos, tręšia tik kaliu ir fosforu.

Slyvų derliaus nuėmimas

Rugpjūtis ir rugsėjis - pats metas skinti slyvas. Slyvų skynimas turi savo ypatumų. Šie patarimai padės teisingai ir laiku nuskinti derlių, nepažeidžiant vaisių ir vaismedžio, bei laikyti slyvas taip, kad jos kuo ilgiau išliktų šviežios ir negestų.

Kaip skinti slyvas

Skinkite slyvas tik sausu oru. Neskubėkite skinti derlių iš karto po lietaus arba laistymo, neskinkite jų rytais, kai ant vaisių dar liko rasa.

  • Pastebėta, kad sausos slyvos laikomos žymiai ilgiau už šlapias.
  • Nelaistykite slyvų vaismedį prieš patį derliaus skynimą.

Stangrios slyvos - geresnės. Skinkite slyvas iš karto, kai jos susiformuos, kai jos yra stangrios. Nelaukite, kol slyvos ant šakų taps minkštos.

  • Sunokimas vyksta palaipsniui, todėl skinti slyvas reikia pasirinktinai, per kelis etapus - tam, kad išvengti jų nubirimo.
  • Skinkite tik sveikas ir nepažeistas slyvas (laikymui).
  • Skinti galima tik tada, kai slyvos nusidažys joms būdinga spalva. Jokių žalių taškelių neturi būti.

Slyvas, skirtas ilgam laikymui, skinkite tik su vaiskočiais arba kirpkite vaiskočius per vidurį žirklėmis. Ir iš karto dėkite į laikymo dėžę.

Kuo mažiau jūs liečiate patį slyvų vaisių, tuo geriau išsilaikys ant jų vadinamas "vaško" sluoksnis, saugantis slyvą nuo nepalankių poveikių.

slyvu_derliaus_nuemimas

Siekiant nepažeisti slyvų vaisių, skynimas visada vykdomas tam tikra kryptimi: iš apačios - į viršų, nuo šakų galiukų - iki kamieno.

  • Pradėkite skinti nuo apatinių šakų galiukų, judėkite link kamieno ir palaipsniui kilkite prie viršutinių šakų.
  • Skynimui viršutinėje vaismedžio dalyje naudokitės kopėčiomis arba vaisių surinktuvu ant ilgo koto. Bet nestovėkite kojomis ant šakų ir nelenkite jų per stipriai - slyvos mediena labai trapi.
  • Kratyti vaismedį irgi nerekomenduojame, jeigu slyvos skirtos ilgam laikymui. Medžio kratymas tiktų tik tam atvejui, jeigu nukratytas nukritusias slyvas iš karto čia ir valgysite.

Slyvų laikymo sąlygos ir suvartojimas

Tam tikros sąlygos padės slyvų derliui ilgiau išsilaikyti rūsyje ir nesugesti.

  • Laikymo dėžes apklokite iš vidaus popieriumi. Į jas dėkite tik sveikas ir nepažeistas slyvas, laikydami už vaiskočius, kad nenutrinti "vaškinį" sluoksnį.
  • Slyvų derliaus laikymo patalpoje turi būti nuolat palaikoma 0-2° C temperatūra, o oro drėgnumas - nuo 85 %. Šios sąlygos padės slyvoms ilgiau išsaugoti savo naudingas ir gydomas savybes.
  • Jeigu slyvas supakuoti į hermetiškus paketus iš plonos polietileno plėvelės, tuomet prie 0° C jas galima laikyti iki 2 mėnesių.

Išbrokuotas slyvas, netinkančias laikymui, per keletą artimiausių dienų suvartokite arba panaudokite maisto gaminimui (desertams ir kt.).

Vieno medžio slyvos noksta nevienodai: vienos kiek pirmesnės, kitos - vėlesnės. Todėl jas skina per 2-3 etapus.

  • Kompotų ir uogienių gaminimui skinkite truputį neprinokusias slyvas.
  • Marmeladui, vaiskošei, džemui skinkite pilnai sunokusias slyvas.

Slyvų ligos

Liga

Požymiai

Priežastys

Pasekmės

Moniliozė

Lapų, žiedų, ūglių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos karpos ant lapų ir žiedų. Rudos pūvančios dėmės ir rudos karpos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas

Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir sandėliuojamuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Vabzdžiai

Vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas

Slyvų šratligė

Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Tamsiai raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių.

Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos.

Sugadinti slyvų vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius

Rudasis puvinys

Rudos pūvančios dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis.

Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas.

Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas.

Sidabraligė

Balsvas sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės.

Labai sausas oras, drėgmės stoka dirvoje. Boro deficitas. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė.

Neužsimezgia vaisiai. Viso vaismedžio išsekimas. Derliaus praradimas

Slyvų vyžligė

Vaisių deformacija - ištįsimas, suplonėjimas, susiraukšlėjimas. Žalias minkštimas be kauliuko.

Pernelyg ilgas arba pavėluotas žydėjimas. Laiku neapdorota fungicidais. Boro deficitas.

Nekokybiškas derlius, netinkamas maistui.

slyvu_ligos

Rudasis puvinys ir jo pavyzdžiai

Slyvų kenkėjai

Kenkėjas

Priežastys

Žala

Slyviniai amarai, miltamariai

Laiku neapdorota ir neišlyginta kamieno žievė. Laiku nepanaudoti insekticidai. Piktžolės kaimynystėje

Vaisių ir lapų kritimas. Lapų deformacija, užuomazgų žūtis. Dalies derliaus praradimas

Slyvinis vaisėdis

Šilti orai birželio pabaigoje. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Neišsivystę vaisiai. Vaisių minkštimo pažeidimas. Užuomazgų žūtis. Vaisių kritimas.

Slyvinis pjūklelis

Drėgni ir šilti orai. Pernelyg ilgas žydėjimas. Mažesnis derėjimas. Laiku nepanaudoti insekticidai.

Išgraužtos vaisių užuomazgos. Vaisių minkštimo pažeidimas. Vaisių kritimas.

Grambuolis

Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai.

Slyvos šaknų pažeidimas. Vaismedžio džiūvimas.

slyvu_prieziura

Pernelyg ilgas žydėjimas gali privilioti kenkėjus - slyvinius pjūklelius

Slyvų veislės

Įvairias slyvų veisles galima sugrupuoti į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Pagrindiniai jų tarpusavio skirtumai: vaisių forma, sultingumas, saldumas ir spalva: mėlynos, geltonos, violetinės, purpurinės.

Ankstyvosios slyvų veislės

Veislė

Savybės

Kometa

Derlius - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Vaisiai vidutiniai ir stambūs, rausvi. Sultingos, saldžiarūgščios. Atsparios puviniui ir šalčiui.

Skoroplodnaja

Derlius - nuo rugpjūčio pradžios. Vaisiai vidutiniai, rausvai gelsvi. Sultinga, saldžiarūgštė. Atspari ligoms ir šalčiui.

Čačanska Rana

Derlius - liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Vaisiai stambūs, violetiniai, melsvi. Sultinga. Atspari ligoms ir šalčiui.

Early Golden

Derlius - liepos pabaigoje. Vaisiai vidutiniai, geltoni. Sultinga. Atspari ligoms ir šalčiui.

Vėlyvosios slyvų veislės

Veislė

Savybės

Paprastoji vengrinė

Derlius - rugsėjo viduryje-pabaigoje. Vaisiai vidutiniai, mėlyni. Pusiau sultinga, saldi. Atspari šalčiui.

President

Derlius - rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Vaisiai stambūs, melsvai violetiniai. Pusiau sultinga, rūgšti. Sąlyginai atspari šalčiui.

Blue Free

Derlius - nuo rugsėjo vidurio. Vaisiai stambūs, mėlyni. Sultinga, saldžiarūgštė. Atspari šalčiui.

Piotr Šičiov


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Vaisių ir uogų ūkiai
Žiedinių kopūstų auginimas

Žiedinių kopūstų auginimas

Kaip auginti žiedinius kopūstus, daigų auginimas, geriausios veislės, dirvožemio paruošimas ir žiedinių kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

serbentu auginimas

Serbentų auginimas

Serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų auginimas, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės 

Salotų auginimas

Salotų auginimas

Kaip auginti salotas, geriausios salotų veislės, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Šermunšnių auginimas

Šermukšnių auginimas

Šermukšniai, šermukšnių sodinimas, šermukšnių auginimas, šermukšnių priežiūra, šermukšnių ligos, šermukšnių kenkėjai, šermukšnių veislės 

Slyvų auginimas

Slyvų auginimas

Slyvos, slyvų sodinimas, slyvų priežiūra, slyvų auginimas, slyvų ligos, slyvų kenkėjai 

vysniu auginimas

Vyšnių auginimas

Vyšnios, vyšnių sodinimas, vyšnių priežiūra, vyšnių veislės, vyšnių ligos, vyšnių kenkėjai 

Ridikėlių auginimas

Kaip auginti ridikėlius, geriausios ridikėlių veislės, dirvožemis ridikėliams, ridikėlių tręšimas, priežiūra , ligos ir kenkėjai 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Agurkai - auginimas, sodinimas, priežiūra 

Daržovių daigų auginimas: pomidorų daigai

Tiems, kas turi šiltnamį tinkamą daigams auginti, pamidorų daigų auginimas gali tapti pajamų šaltiniu.  

Krokų auginimas ir ankstyvas pražydinimas

Apie krokus, jų auginimą, priežiūrą, veisles ir ankstyvą pražydinimą 

9 patarimai pradedantiesiems daržininkams

Daržo priežiūra, vietos daržui parinkimas, tinkamų auginimui daržovių parinkimas 

Pažeistas maro bulvės gumbas

Bulvių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais. 

raktažolės

Fenologinis sėjos kalendorius

Augalų sėjos laikas pagal fenologinį kalendorių 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Aukštos obels genėjimas

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas, abrikosus. Geriausias genėjimo laikas 

Špinatai

Špinatų auginimas ir veislės

Špinatų sėklos, veislės, dirvos paruošimas ir sėja, špinatų priežiūra, tręšimas, ligos  

Šilkmedžių auginimas

Lietuvoje gali augti baltasis, raudonasis ir juodasis šilkmedis 

pelargonijos

Pelargonijų auginimas

Pelargonijos paruošimas žiemojimui ir laikymas žiemą 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Topinambai

Topinambų auginimas

Topinambų auginimas, laikymas, naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

Stambiauogės spanguolės

Stambiauogės spanguolės ir jų auginimas

Tinkamai įrengtas bei prižiūrimas spanguolynas ne tik džiugins, bet ir bus pajamų šaltinis ne vienai, o kelioms kartoms. 

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Vaismedžių sodinimas, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Gloster

Vėlyvųjų veislių obelys

Obelų veislės. Žieminės obelys  

Tulppė

Tulpės

Tulpių kilmė, sodinimas, auginimas ir ligos, tulpių svogūnėliai ir veislės 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Putinų auginimas

Putinų auginimas

Kaip auginti, sodinti ir prižiūrėti putinus, putino genėjimas 

Aviečių tręšimas

Kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trašų trūkumą avietėms. 

Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės auginimas, vaistinės savybės, arbatos 

Slyvinis vaisėdis

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kodėl nusilpsta slyvų vaismedžių imunitetas ir kaip jį stiprinti, kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti. 

Petražolių auginimas

Petražolių sėjimas, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, petražolių ligos ir kenkėjai 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Pievinis katilėlis, ankstyvas nelepus augalas

Gėlių pievos įrengimas

Kaip įrengti laukinių gėlių pievą, gėlių pievos priežiūra, kokie augalai tinkamiausi laukinei pievai  

Pauksčius baidantis aitvaras

Kuo baidyti paukščius

Apsauga nuo paukščių, paukščių baidyklės, plėšriuosius paukščius imituojantys aitvarai 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 9
1 2 3 4 5
Produktai
Bio augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų Pireco (Olandija)-parduoda Modernus ūkis, Uab

Bio augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų Pireco (Olandija)-...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo tepalas LacBalsam, COMPO

Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Pomidoru veisle Cetia F1
Pomidorų sėklos internetu

Daržovių sėklos internetu, naujos pomidorų veislės paštu,...

1 2 3 4 5