Špinatų auginimas ir veislės

Špinatai yra nekaloringa žalia ir labai vertinga daržovė, kuri stiprina regėjimą, gerina virškinimo sistemą, teigiamai veikia nervų sistemą. Špinatai lengvai virškinami, todėl puikiai tiks prie bet kokių patiekalų ir palengvins jų suvirškinimą, todėl juos galima valgyti apdorotus arba žalius. Špinatų puikus skonis, todėl jie tiks į salotas ar tiesiog vieni, patiekti prie kepsnio.

Manoma, kad špinatų tėvynė - Senoji Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Europą špinatai pasiekė viduramžiais per Ispaniją, O Lietuvoje auginami nuo XVIII a. vidurio. Labai vertinga daržovė, o Prancūzijoje vadinama daržovių karaliumi ir skrandžio šluota. Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausu vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folinės rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio). Tad, jei tik turite laisvą lysvę, nepraleiskite progos užsiauginti ir šių žalumynų.

Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių, kadangi susidarius žiedstiebiams ne tik kietėja špinatų lapai bei blogėja jų skonis, bet juose padaugėja oksalo rūgšties, kuri yra kenksminga žmogaus organizmui. Teigiama, kad reguliariai valgant špinatus stabdomas piktybinių auglių vystymasis. Špinatai plačiai naudojami dietiniam ir vaikų maistinimui, nes juose gausu beveik visų žinomų vitaminų, mineralinių druskų, ypač geležies. Jie yra lengvai įsisavinami, tačiau didina cukraus kiekį kraujyje, todėl špinatų nereikėtų valgyti sergantiems cukralige. Šviežias špinatas turi 2,3 proc. baltymų, 1,7 proc. angliavandenių, 0,3 proc. riebalų, 0,6 proc. ląstelienos ir 93,3 proc. vandens. Vistik nepatariama špinatų valgyti kasdien arba iš karto labai daug, nes jie yra sukaupę gausų biologiškai aktyvių medžiagų kiekį.

Špinatas yra viena ankstyviausių lapinių daržovių, gerai auganti tik trumpos dienos sąlygomis, o vertingiausi yra jauni, nedideli, neperaugę špinatų lapeliai.

Dirvos paruošimas ir tręšimas

Špinatai auginami gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Jie mėgsta patręštą ir drėgną dirvą. Geriausiai tinka gerai drėgmę laikantis, tačiau neįmirkęs humusingas priemolis. Smėlingoje dirvoje špinatus teks gausiai laistyti. Sausrų metu reikia laistyti kas savaitę po 20 litrų vandens į 1 m². Špinatams reikalingos neutralios dirvos (5,5 pH). Geriausia sodinti po organinėmis trąšomis tręštų daržovių: bulvių, kopūstų. Špinatai į tą pačią vietą gali būti sodinami po 3 metų. Ankstyvam ir vėlyvam derliui parenkamas šviesus plotas, apsaugotas nuo šiaurės ir rytų vėjų, tiks su nuolydžiu į pietinę pusę. Ruošiama dirva iš rudens, giliai sukasama, įterpiama 30 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido į 1 m². Jei dirva rūgšti, reikėtų kalkinti. Pavasarį į 1 m² įterpiama apie 30 g amonio salietros, 5 g kalio chlorido arba kompleksinės trąšos daržovėms, kuriose yra daugiau kitų špinatams reikalingų mikroelementų. Kalio trąšų reikėtų nepadauginti, nes nuo kalio trąšų špinatų stiebai labai greitai auga ir medėja.

Špinatų sėja ir auginimas

Špinatai yra viena ankstyviausių lapinių daržovių, kuri gerai auga tik trumpos dienos sąlygomis. Jų sėklos dygsta ir esant vos + 4 ºC, o daigai ir suaugę augalai yra atsparūs šalčiams ir ištveria šalnas iki - 6 ºC.

Norint gauti ankstyvą derlių, špinatus galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Iš rudens reikia sėti prieš pastovius šalčius, kad nespėtų sudygti. Sėklos pradeda dygti esant 4°C šilumos. Sėjami 2-4 cm gyliu. Sudygusius špinatus reikia laiku išretinti, paliekant tarp augalų 7-8 cm atstumą, o retinant antrą kartą kas antrą augalą galima išrauti ir suvartoti maistui. Jei špinatai bus auginami tankiai, anksti pradės žydėti, nuo ko pablogės jų kokybė. Kadangi špinatai greitai užauga, taupant žemę, pavasarį juos galima sėti į kitų, lėtai augančių daržovių (pvz., žirnių, pupų, porų) tarpueilius.

Geriausia špinatų augimo temperatūra 14-18 °C šilumos. Jų lapeliai skinami gegužės - birželio mėn., vėliau augalas pradeda formuoti žiedynus, dėl ko mažėja jo maistinė vertė. Tačiau jei norite šviežių daržovių žiemą, auginti špinatus šiltnamyje būtų teisingas sprendimas. Žema temperatūra neturi įtakos jų augimui, todėl juos galima sėti ir besibaigiant metams. Pasėję iki spalio mėnesio derlių galėsite imti tais pačiais metais.

Špinatus reikia auginti toje vietoje, kur patenka daugiausia saulės spindulių. Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams geresnį derlių galima gauti palaisčius kalio arba amonio salietros tirpalu (10 l /20 g). Laistoma taip, kad 1 m² tektų 6-8 l tirpalo. Palaisčius trąšų tirpalu būtina palieti švariu vandeniu, kad trąšos nenudeginti daigelių.

Kadangi špinatai yra labai reiklūs drėgmei, jos trūkstant ima auginti stiebus, lapai grubėja. Laistyti reikia gausiai, apie 20 l per savaitę 1 m², geriausia vakare. Kaip ir visi augalai, špinatai mėgsta purią dirvą, todėl reikia nepamiršti laiku jos supurenti. Taip bus ne tik palaikomas dirvos purumas, bet ir neleidžiama augti piktžolėms. Prasčiau augančius špinatus galima palaistyti tokiu pat tirpalu, koks naudojamas laistant išdygusius.

Špinatų derliaus surinkimas

Nuo špinatų pasėjimo iki derliaus nuėmimo praeis maždaug 8 savaitės. Derlius imamas tada, kai užauga 5-6 lapai. Jei reguliariai pjausite špinatų lapelius truputį aukščiau žemės, iš kiekvieno augalo derlių galėsite nuimti keletą kartų. Apatiniai lapai skabomi arba nupjaunamas visas augalas prieš imant formuotis žiedynui. Špinatui pražydus, jis maistui nebevartojamas.

Špinatai naudojami švieži iš karto arba gali būti konservuojami ar šaldomi. Surinkti galima 1,5-2 kg lapų iš 1m². Nuėmus ankstyvą derlių, į tą pačią vietą galima pasėti agurkus ar kitas daržoves. Siekiant ilgesnį laiką turėti geros kokybės špinatų, juos galima sėti keletą kartų.

Špinatų ligos ir kenkėjai

Siekiant išvengti ligų būtina laikytis sėjomainos, toje pačioje vietoje neauginti 3 metus. Špinatai turėtų būti auginami toliau nuo runkelių ir nuolat ravimi.

Dažniausiai susiduriama su netikrąja miltlige. Ant lapų paviršiaus atsiranda geltonų dėmių, apačioje - pilkai violetinių apnašų. Dėmių vietos džiūsta, lapai raitosi, augalas prastai vystosi. Palankios ligos vystymosi sąlygos - drėgnas, vėsus oras, per gausus tręšimas azoto trąšomis. Su šia liga kovojama šalinat užsikrėtusius augalus, naudojant sveikas sėklas ir jas beicuojant.

Sunkiose ir tankiose dirvose špinatai gali susirgti šaknies puviniu. Šaknies kaklelis juoduoja, neplatėja, augalai išgula. Ligos išvengti padės dirvos purenimas.

Rabarbariniai lapinukai darže paprastai aktyviai darbuojasi gegužės-birželio mėnesiais ir graužia ne tik rabarbarus, bet ir špinatus bei kitas kultūras. Suaugę vabalai pažeidžia daržovių lapus ir žiedynus, išgrauždami juose nedideles skyles. Lervos apgraužia šaknis. Lapinukų patelės kiaušinius deda dirvos paviršiuje, o išsiritusios lervos vystosi dirvoje, kur virsta lėliukėmis. Tik antroje vasaros pusėje pasirodo jauni vabalai, kurie rudenį pasislepia po augalų liekanomis ir dirvos viršutiniame sluoksnyje, kur ir žiemoja. Vabalai 4-5 mm ilgio, pilkšvai gelsvi, panašūs į dirvos grumstelius.

Kovojant su kenkėjai rudenį būtina pašalinti augalų liekanas, o vasarą vegetacijos metu naikinti piktžoles. Masiškai išplitus rabarbariniams lapinukams, augalus reikėtų purkšti biologiniais preparatais.

Špinatų veislės

Tekstą parengė Algis Mačiukas